Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovui VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. M. Mikalopas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas pripažino, jog jis kaip renginio organizatorius turėjo mokėti autorinį mokestį už tuos kūrinius, kuriuos naudojo. Dar ir konkliudentiniais veiksmais, tai yra pervesdamas ieškovui 900,00 Eur, atsakovas parodė, jog pripažįsta savo prievolę sumokėti autorinį atlyginimą. Kyla ginčas tik dėl dvigubo autorinio atlyginimo priteisimo. Ginčo atveju buvo pažeista ATGTĮ 72¹² straipsnyje nustatyta licencinės sutarties pasirašymo tvarka. Likus 14 dienų iki renginio turėtų būti sudaroma licencinė sutartis, kurios pagrindu būtų galima panaudoti autorių teises, kurias administruoja ieškovas. Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad iki renginio kreipėsi pats į ieškovą su siekiu sudaryti licencinę sutartį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Asociacijos atstovas A. M. patvirtino, kad iki ginčo renginio jis nebuvo bendravęs su atsakovu dėl šio renginio įvykimo. Būtent 2018-03-27 iš viešai prieinamų šaltinių sužinojęs apie rengiamą renginį, patikrinęs, kad ieškovas atstovauja tam tikrus autorių kūrinius, kurie buvo skelbiami viešai, ieškovo atstovas nusiuntė licencinės sutarties projektą atsakovui tam, kad būtų sudaryta sutartis ir legaliai būtų galima naudoti tuos autorių kūrinius. Atsakovas teigia, kad susirašinėjimas „sutartį gavau“ reiškia sutarties sudarymą. Tačiau po 2018‑03‑27 gavimo sutarties projekto, būtent iš P. Ž. elektroninio pašto adreso yra nurodoma, kad autorius atsisako autorinio atlyginimo. Toks nurodymas iš esmės reiškia, kad yra nesutinkama su licencine sutartimi, nes ji ir skirta tam, kad apmokėti autoriaus atlyginimą. Šiuo atveju iš atsakovo pusės yra nurodoma, kad jie nemokės, nes autorius atsisako savo atlyginimo. Todėl teigti, kad žodis „gavau“ reiškia ir sutarties sudarymą, šiuo atveju niekaip negalima iš paties atsakovo veiksmų. Ieškovo atstovas A. M. atsakovui siuntė sutartį pasirašymui ir nurodė, kad lauks skanuotos. Pasakymas „gavau“ neatitinka kontrahento reikalaujamos sutarties formos. Kita vertus ATGTĮ 42 str. 1 d. įtvirtina, kad licencinei sutarčiai reikalaujama rašytinė forma. Taip pat būtinas parašo autentifikavimas. Iš pateikto papildomo susirašinėjimo matyti, kad P. Ž. 2018-04-19 nurodė, kad licencinę sutartį pasirašytą atsiųs tądien. Tai rodo, kad tą dieną asmuo suprato, jos tai dienai sutarties nėra sudaręs. Taigi, autorinių teisių objektas buvo panaudotas neturint licencinės sutarties. Kaip matyti iš sutarties projekto, t. y. 6 straipsnio 1, 2 dalys, nurodo kūrinio naudotojui tam tikras pareigas – iki 2018-04-12 pateikti ieškovui renginio koncertinėje programoje atliktų kūrinių programą, pateikti ataskaitą. Praktiškai tų veiksmų atsakovas taip pat neatliko. Jeigu jis laikytų, kad ta sutartį jį įpareigoja laikytis, tai ko gero būtų tą padaręs. Byloje pateikta atskaita, kuri datuota 2018‑04-12, tačiau pateikta realiai 2018-04-19. Faktiniai veiksmai rodo, kad atsakovas sutarties, jeigu ją sudarė, sąlygų nesilaikė. Ko gero nelaikė, kad ji sudaryta. Nepripažįsta licencinės sutarties sudarymo. Atsakovo teikiami duomenys po įvykusio renginio nieko nekeičia dėl autorinio atlyginimo, nes renginys įvyko anksčiau be pasirašytos sutarties. 2018-04-20 sąskaita išrašyta remiantis renginių organizatoriaus pateiktos ataskaitos duomenimis. Ieškovas neturėjo pagrindo netikėti pateiktais duomenimis ir jais remiantis pagal ieškovo nustatytus autorinio atlyginimo tarifus apskaičiavo mokėtiną autorinį atlyginimą. Ir buvo pridėtas 20 proc. PVM, kaip ir derėtasi dėl taikos sutarties. Ir tai dienai buvo dar viena sąskaita už advokato išlaidas. Jeigu būtų apmokėję per tris dienas, tuomet pasirašo taikos sutartį. Atsakovas neįvykdė šių sąlygų, pervedė 900,00 Eur ir daugiau jokių mokėjimų iki šiol nėra sudaręs. Kadangi licencinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl ir nebuvo išrašoma sąskaita pagal sutarties punktus. Tik po kreipimosi į teismą P. Ž. pradėjo vesti kalbas dėl taikos sutarties. Taikos sutarties derybas vedė, bet atsiliepimo į ieškinį neteikė. „Jadvyga“ susirašinėjime teigė teiginius, kad apskritai nereikia mokėti autorinio atlyginimo, nes autorius jo atsisako. Šiuo atveju autorius negali pats atsisakyti autorinio atlyginimo. Kaip matyti, tiek kovo 27 d. vykęs susirašinėjimas, tiek balandžio 5 d. su asmeniu J. L., A. M. pozicija yra nuosekli ir tokia pati – licencinė sutartis dėl balandžio 5 d. renginio nėra sudaryta. Su abiem asmenims bendraujant ši pozicija nesikeitė. Iš byloje pateikto kovo 27 d. susirašinėjimo matyti, kad P. Ž. A. M. labai išsamiai išaiškino teises ir pareigas, susijusias su licencinės sutarties sudarymu ir net pridėjo teismo nutartį ir pateikė išaiškinimus. Teisme P. Ž. nurodė turėjęs nemažiau 5 renginių, kas reiškia, kad toje srityje jis praktikos tikrai turėjo. Ieškovas administruoja ne viena ir ne du renginius, turi nemažą krūvį, todėl nesuprantama atsakovo atstovo pozicija, kad ieškovas po kovo 27 d. ne vieną renginį organizavusiam asmeniui, kuriam buvo tą pačią dieną labai aiškiai išaiškintos teisės ir pareigos, dar turėjo kiekvieną dieną rašyti laiškus su priminimu pasirašyti sutartį, atsiųstų, susimokėtų ir pan. Retorinis klausimas, ar asmuo, būdamas įmonės vadovu, neturėtų pats rūpintis savo teisių ir pareigų įgyvendinimu? Jeigu jis to nepadarė, šiandien turime tas pasekmes, kurios nurodytos ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ organizavo 2018-04-05 COMPENSA koncertų salėje, Vilniuje, įvykusį renginį – koncertą J. L. „Būti kartu iš arti“ („Byc razem blisko“). Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad renginio metu be kitų kūrinių buvo atlikti šie muzikos kūriniai: „Gon Karuzelo“, „Snil mi sie rodzimny dom“, „Na opolskim rynku“, „Zolty lisc“, „Beata z Albatrosa“. Šių kūrinių autorių teisių turėtojai yra J. L., J. R. U., K. G., M. G., kurie yra Lenkijos kolektyvinio administravimo asociacijos ZAIKS nariai. Ieškovas ir ZAIKS nuo 1995-01-01 yra sudarę abipusio atstovavimo sutartį. Taigi, ieškovas kolektyviai atstovauja nurodytus teisių turėtojus.

Iš byloje pateiktos ginčo renginio 2018-04-12 ataskaitos(realiai pateiktos 2018-04-19)nustatyta, kad už parduotus bilietus atsakovas gavo 46 312,00 Eur pajamų (parduota 1957 vnt. bilietų).

2018-03-27 ieškovo darbuotojas A. M. atsakovo direktoriui P. Ž. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) nusiuntė licencinės sutarties dėl teisės viešai atlikti aukščiau nurodytus kūrinius atsakovo organizuotame renginyje. Laiške nurodė: „Siunčiu licencinę sutartį pasirašymui. Lauksiu skanuotos el.p.“.

Priešingai,šis atsakymas rodo,kad atsakovas bando laikyti,kad autoriui atsisakius autorinio atlyginimo licenzinė sutartis neturėtų būti sudaroma.

Ieškovo darbuotojas iš asmens J. L. ((duomenys neskelbtini)) gavo sekantį el. laišką su prašymu argumentuoti, kodėl privaloma sumokėti už autorines teises, nes jos VšĮ atsiskaitys tiesiogiai su autoriais, taip pat ir su J. L., ieškovui netarpininkaujant.

Ieškovo darbuotojas A. M. susirašinėjimą su „J. L.“ persiuntė muzikos kūrinių skyriaus vadovui P. S.. Pastarasis el. laiško atsakyme išaiškino, kad aplinkybė, jog autoriai yra ne Lietuvos autoriai neturi reikšmės, nes yra sudaryta dvišalė bendradarbiavimo sutartis su užsienio kolektyvinio administravimo asociacija. Išaiškino, kad ir jų organizuojamų renginių atveju autorinė-licencinė sutartis turi būti sudaryta su ieškovu, o autoriams atlyginimas surenkamas ir išmokamas per kolektyvinio administravimo asociaciją, šiuo atveju – ieškovą.

Tokio turinio laiškai rodo,kad jokių sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo 2018-04-05 dienai nebuvo.“J. L.“ veikė atsakovo interesais ir šiam asmeniui buvo žinoma reali situacija.Teismui nekyla abejonių,kad šis asmuo veikė atsakovo vardu ir nebandė kaidinti ieškovo atstovų,nes realiai sutartis nebuvo pasirašyta.

Byloje pateikti įrodymai, kad dėl nurodyto susirašinėjimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ame veiklos skyriuje buvo pradėta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 151 str. 1 d. teisena Nr. ROIK 18082760473, dėl VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ vadovo P. Ž. skundo, kad yra užfiksuotas įvykis, kai kitas asmuo susirašinėjo su autorių teisių gynimo asociacija LATGA atsakovo įmonės vardu dėl atsakovo įmonės organizuotų koncertų, naudojant el. paštą (duomenys neskelbtini). Policijos komisariatas pateikė informaciją, kad atlikus teisenos veiksmus buvo gauta duomenų, kad šią veiką padarė M. G. ir pastarajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2018-05-08 nutarimu Nr. 57-ANR_N-536-2018 buvo paskirta 500,00 Eur bauda.

Ši administracinė byla rodo,kad už „J. L.“,kaip elektroninio susirašinėjimo asmenį,susirašinėjimo autentiškumo atsakomybę prisiėmė M. G..Tačiau tai nepaneigia fakto,kad susirašinėjimo turinys pakeitė faktinę situaciją dėl sutarties nesudarymo dėl ieškovo kaltės,nes sudaryti sutartį privalėjo atsakovo direktorius arba tinkamai įgaliotas asmuo.Realiai 2018-04-05 dienai tai padaryta nebuvo.

6.ATGTĮ 15 straipsnis numato autoriaus išimtines turtines teises, tame tarpe ir teisę gauti autorinį atlyginimą už kitų asmenų pasinaudojimą kūriniu; bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar įgalioto asmens leidimo laikomas neteisėtu. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 72¹² straipsnio 2 dalis numato kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pareigą ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją atitinkamu būdu panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Lietuvoje autorių teisių subjektams atstovauja Asociacija LATGA. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi naudotojo prašymą suteikti licenciją, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gautas naudotojo prašymas) licencijų teikimo tvarkos apraše nustatyta forma akceptuoja naudotojo prašymą, suteikdama naudotojui licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, arba, jeigu naudotojas nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti, nurodo naudotojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimo gavimo pateikti reikalingą informaciją. Gavusi visą reikalingą informaciją, kolektyvinio administravimo organizacija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gauta visa reikalinga informacija) suteikia naudotojui licenciją (ATGTĮ 72¹² str. 3 d.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012, yra išaiškinęs, kad autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai.

Asociacija LATGA įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; sumokėti kompensaciją (ATGTĮ 77 str. 1 d.). Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas taikomas muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis (ATGTĮ 65 str. 1 d. 1 p.). Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 41 punktą viešu atlikimu yra laikomas kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja ar gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

Atsakomybę už autorių teisių pažeidimus numato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str., 83 str., 86 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017-12-01 nutarime byloje Nr. 1/2017 nurodė, kad ATGTĮ 86 str. 3 d. nuostata turi būti aiškinama kartu su kitomis šio įstatymo nuostatomis, įvertinus įstatymų leidėjo ketinimus ir atsižvelgus į atitinkamą ES teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl LRKT padarė išvadą, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais išieškojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius, paprastai turėjo priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, tačiau, įvertinęs turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, galėjo priimti sprendimą išieškoti ir kitokio dydžio atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais.

Asociacijos LATGA Tarybos 2013-05-21 posėdyje patvirtintuose autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifuose yra numatyta galimybė sudaryti autorinę licencinę sutartį ir po koncerto ar renginio, tačiau tokiu atveju tarifai didinami 20 procentų.

Dėl ieškinio pagrįstumo

7. 2018‑03‑27 ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovo vadovą, pastarajam persiųsdamas licencinės sutarties dėl teisės viešai atlikti Kūrinius renginyje projektą.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad vadovaujantis pačio atsakovo pateikta renginio ataskaita, kurioje detalizuoti ieškovui mokėtino autorinio atlyginimo apskaičiavimui reikšmingi duomenys (už renginį atsakovo gautos 46 312,00 Eur pajamos), ir autorinio atlyginimo apskaičiavimo metodika. autorinio atlyginimo už naudojimąsi kūriniais renginyje dydis sudaro 2 764,36 Eur. P. A. teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 86 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad kūriniai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos leidimo, priima sprendimą iš kūrinių naudotojo išieškoti atlyginimą, du kartus didesnį už tą, kurį pastarajam priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją,kas atitinka esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką.Todėl ieškovas prašo iš atsakovo priteisti4 628,72 Eur (5 528,72 Eur – 900,00 Eur).

Nors atsakovas teigia,kad jis,laikydamasis įstatyme numatyto termino (14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios), kreipėsi į ieškovą su prašymu suteikti licenciją naudoti kūrinius renginyje, detaliai pateikdamas informaciją apie renginį,tačiau realiai to nebuvo,nes byloje įrodyta,kad 2018-03-37 ieškovas kreipėsi į atsakovą su licencinės sutarties projektu laukdamas iš atsakovo skanuotai pasirašytos sutarties elektroniniu paštu.

Atsakovas tokio sutarties nepateikė nei iki koncerto pradžios,nei po to.

Atsakovas aiškina,kad 2018-03-27 P. Ž. ieškovui (A. M.) išsiuntė elektroniniu paštu patvirtinimą, nurodydamas, kad Sutartis gauta, t.y. tokiu būdu prisijungė prie ieškovo atsiųstos Sutarties, sutiko su joje nurodytomis sąlygomis. Šiuo atveju net ir nepasirašius Licencijos sutarties, aiškinant pagal ATGTĮ normas, ieškovas akceptavo atsakovo prašymą dėl licencijos suteikimo, savo akceptavimą patvirtino Sutarties nusiuntimu. Sutarties išsiuntimas atsakovui kartu traktuotinas kaip licencijos atsakovui suteikimas.

Teismas negali sutikti su tokiu atsakovo aiškinimu,kaip sutarties sudarymu,nes akceptas seka ofertą,o ne yra atvirkščiai.Ieškovas išsiuntė projektą-ofertą,bet atsakovas akcepto-pasirašytos sutarties nesiuntė nei iki renginio,nei po to.

Nors ieškovo nurodomas susirašinėjimas, elektroniniais laiškas apie renginį ir apmokėjimą už autorines teises, nuo 2018-04-05 vyko ne su atsakovu, o su kitu asmeniu, kurio elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini),tačiau tai patvirtšina,kad atsakovo atstovas P. Ž. neatliko savo pareigos sudaryti licenzinę sutartį su ieškovu ir iš to turi prisiimti visas sekančiais neigiamas pasekmes,kadangi tai buvo nebe primas jo renginys(ne mažiau 5 renginių) ir jis sakosi jau sudarinėjosutartis ir mokėjo autorinį atlyginimą.

Nors atsakovas teigia,kad jis „neatsako ir neprisiima atsakomybės už trečiųjų asmenų pareiškimus ir klausimų derinimą su ieškovu“,kas priešingai neatliedžia jo nuo atsakomybės,tačiau tai tėra tik jam naudinga interpretacija buvusios situacijos,kuri teisiniu požiūriu neturi teisėto pagrindo nors ir yra teigiama,kad „licencinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta“.To atsakovas neįrodė.

Ieškovas 2018-04-09 ieškiniu dėl autorinio atlyginimo priteisimo kreipėsi į teismą,o atsakovas mano,kad tokie ieškovo veiksmai ne tik parodo jo piktnaudžiavimą teisėmis, nesąžiningumą, pačio ieškinio reikalavimų nepagrįstumą bei neteisėtumą, kadangi kreipiantis į teismą toks reikalavimas objektyviai neegzistavo.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis išvadomis,nes teisę kreiptis į teismą ieškovas turėjo ir turės,jeigu bet koks renginys buv organizuojamas Lietuvoje ir bus pažeidžiamos autorinės teisės renginio organizatoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentą.

Atsakovas deklaruoja,kad elgiasi sąžiningai ir atsakingai, nevengdamas prievolės sumokėti ieškovui autorinį atlyginimą, 2018-04-23 mokėjimo nurodymu, pervedė ieškovui 900 Eur sumą (mokėjimo paskirtis: Išankstinio apmokėjimo sąskaita serija IŠN Nr. 324 ir dalis sąskaitos PVM sąskaita - faktūra serija LAA Nr. 344942).Tai parodo,kad nors išrašius ir pateikus PVM sąskaitą - faktūrą 2 764,36 Eur sumai, atsakovas apmokėjimo nevengs, kadangi tokį autorinio atlyginimo dydį pripažįsta ir su juo sutinka,tačiau iki šios dienos jokio papildomo apmokėjimo atsakovas neatliko.Teismas tai vertina,kaip atsakovo nesąžiningumą(CK 1.5 str.,CPK 7 str.).

Teismas turi pagrindą sutikti su ieškovo argumentais,kad po 2018‑03‑27 gavimo sutarties projekto, būtent iš P. Ž. elektroninio pašto adreso yra nurodoma, kad autorius atsisako autorinio atlyginimo. Toks nurodymas logiškai reiškia, kad yra nesutinkama su licencine sutartimi, nes ji ir skirta tam, kad apmokėti autoriaus atlyginimą. Šiuo atveju iš atsakovo pusės buvo nurodoma, kad jie nemokės, nes autorius atsisako savo atlyginimo.

Taip pat ieškovas padarė logišką išvadą,kad iš pateikto papildomo susirašinėjimo matyti, kad P. Ž. 2018-04-19 nurodė, kad licencinę sutartį pasirašytą atsiųs tądien. Tai rodė, kad tą dieną asmuo suprato, jog tai dienai sutartis nėra sudaryta.

Ieškovo atstovas pagrįstai atkreipė dėmesį,kad kaip matyti iš sutarties projekto, t. y. 6 straipsnio 1, 2 dalys, nurodo kūrinio naudotojui tam tikras pareigas – iki 2018-04-12 pateikti ieškovui renginio koncertinėje programoje atliktų kūrinių programą, pateikti ataskaitą. Praktiškai tų veiksmų atsakovas taip pat neatliko,nes byloje pateikta atskaita, kuri datuota 2018‑04-12 buvo pateikta realiai 2018-04-19.Atsakovo teikiami duomenys po įvykusio renginio nieko nekeičia dėl autorinio atlyginimo, nes renginys įvyko anksčiau be pasirašytos sutarties.Ieškovas nelaiko buvus sudaryta licenzinę sutartį.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad tiek kovo 27 d. vykęs susirašinėjimas, tiek balandžio 5 d. su asmeniu J. L., A. M. pozicija buvo nuosekli ir tokia pati – licencinė sutartis dėl balandžio 5 d. renginio nėra sudaryta.

Atsakovo laikymas, kad jeigu gavo sutartį į elektroninį paštą, tai sutartį pasirašė,negaliu būti teisiniu požiūriu realus sutarties sudarymas(CK 6.189-6.192 str.).

Atsakovo atstovas,aiškindamas situaciją nurodė,kad „renginys vyko balandžio 5 d. Šią dieną asmuo, save įvardinęs J. L., kreipėsi į ieškovą, konkrečiai darbuotoją A. M., taip pat į kitą ieškovo darbuotoją G. Š. dėl autorinių už ginčo koncertą. Kreipdamasis nurodė, kad siekiant išvengti nemalonumų nori informuoti apie šios dienos koncertą, pateikė internetinę nuorodą, taip pat informavo, kad visi bilietai parduoti, ir paklausė ar tokiu atveju yra įmanoma sulaukti nuolaidos už autorines teises.“ „Atsakydamas į J. L. prašymą dėl autorinio atlyginimo sumažinimo, balandžio 5 d. A. M. atsakė, kad papildomas nuolaidas gali suteikti tik apmokėjus autorinį atlyginimą iš anksto iki renginio ir pridėjo susitarimą dėl nuolaidų; susitarime numatytas duomenų pateikimo terminas, kuris yra praėjęs, bet dėl termino gali kalbėti.“

Tai patvirtina tiek ieškovo atstovo,tiek teismo išvadas,kad minimas asmuo veikė išimtinai atsakovo interesais ir,kad sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta,nes priešingu atveju nekiltų ginčų ir apie nuolaidas atsakovą ieškovas būtų iš anksto informavęs.

Atsakovo atstovoargumentai,kad šiai dienai tokia situacija, kad techniškai suprantama, jog autorinis atlyginimas turi būti sumokėtas, tačiau nori, kad šalys tinkamai vykdytų sutartis, o ne po vienos dienos kreiptųsi į teismą su savo nepagrįstais įsivaizduojamais paskaičiavimais,yra teisiškai nereikšmingi,kad jais remiantis ieškinys būtų atmestas.

Remiantis aukščiau išdėstytu ir vertinant šalių argumentus ir įrodymus(CPK 185 str.),teismas laiko,kad ieškovas įrodė ieškinio pagrįstumą,todėl ieškinys tenkinamas.Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 4 628,72 Eur (5 528,72 Eur – 900,00 Eur) autorinio atlyginimo,nes licenzinė sutartis dėl autorinio atlyginimo tarp šalių sudaryta nebuvo,o renginys 2018-04-05 įvyko.kas sąlygoja dvigubą autorinio atlyginimo sumą.

Dėl palūkanų priteisimo

8.Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.Ieškovas asociacija LATGA už pareikštą ieškinį sumokėjo 104,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovas turėjo 1 155,95 Eur realių bylinėjimosi išlaidų (302,50 Eur už ieškinio parengimą, 181,50 Eur už atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą (šitas skundas buvo atmestas – todėl šios išlaidos nepriteisiamos), 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018-05-23 teismo posėdyje, 121,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018-06-26 teismo posėdyje, 423,50 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą ir atstovavimą 2018-08-14 teismo posėdyje, 0,87 Eur už JAR išrašą, 0,58 Eur už NTR išrašą).Jos yra priteisiamos ieškovui iš atsakovo(CPK 88,93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,185,259 str., 260 str., 265 str., 268-270 str. teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ (j. a. k. 304704122) ieškovės Asociacijos LATGA (j. a. k. 110061038) naudai 4 628,72 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 72 ct) autorinio atlyginimo, 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1155,95 eur(vieną tūkstantį šimtas penkiasdešimt penkis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.