Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei R. K., tretieji asmenys J. K. M., J. B. dėl skolos priteisimo už nekilnojamojo turto pagerinimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 27462,38 Eur už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimą; 5 proc. metinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo vaikystės ieškovė gyveno kartu su savo tėvais J. K. M. ir mama B. R. M., jos tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 1983 m. tarp ieškovės ir trečiojo asmens J. K. M. bei jau mirusios B. R. M. susiklostė neterminuoti neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) santykiai. Šių santykių iniciatoriai buvo ieškovės tėvai, kadangi ieškovė buvo susiruošusi pirkti butą ir išsikraustyti iš tėvų namų, nes turėjo du skirtingų lyčių vaikus, kuriems reikėjo atskirų kambarių, o pas tėvus tokių sąlygų sudaryti nebuvo galimybės. Tėvų prašymu ir jiems siūlant pasilikti ir įsirengti mansardą gyvenimui, ieškovė sutiko, bei pinigines lėšas, kurios būtų skirtos buto įsigijimui, investavo į mansardos įrengimą. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi J. K. M. ir B. R. M. savo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei R. K. (duomenys neskelbtini) notaras ieškovei įteikė atsakovės pranešimą apie tai, kad ieškovės daiktinės teisės į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusios. Ieškovė iš mansardos patalpų minėtu adresu buvo iškraustyta. Susiklosčius ieškovės bei jos tėvų panaudos santykiams, ieškovei buvo perduotos mansardos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), naudojimuisi. Kadangi patalpos buvo įrengtos tik iš dalies (vienas kambariukas ir virtuvė), būklė patalpų buvo labai bloga, jos buvo antisanitarinės, negyvenamos, nebuvo pritaikytos gyvenimui. Ieškovė savo lėšomis, per eilę metų įrengė mansardos patalpas pritaikydama jas gyventi, suformuodama ten butą. Mansarda buvo praplėsta ją perstatant (praplečiant jos plotą), atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją, perstatant išorės sienas, mansarda pilnai įrengta sudedant naujas grindis, parketą, pastatant vidaus sienas, įrengiant sienų apdailą, apšiltinant patalpas, sudedant medinius langus bei duris, įrengiant vonią ir tualetą, įvedant kanalizaciją, vandentiekį, iš naujo įvedant elektros instaliaciją, bei atliekant kitus įrengimo darbus. Iš pridedamos sąmatos matyti, kokius darbus ieškovė atliko pagerindama ginčo nekilnojamąjį turtą. Iš esmės buvo pilnai sukurtos papildomos gyvenamosios patalpos, kurių kvadratūra 57,48 m2. Kaip matyti iš ieškovės pridedamos Konsultacijos dėl turto vertės, pilnai įrengtos mansardos vertė yra 23 000 €. Blogos būklės (neįrengtos) mansardos vertė yra 10 000 €. Taigi akivaizdu, kad daiktas, rekonstruojant namą ir įrengiant mansardą, pritaikant ją gyventi, buvo pagerintas, o daikto vertė padidėjo net 13 000 €. Šiam vertės padidėjimui turėjo įtakos ieškovės atlikti darbai, kurių vertės, pagal pridedamą atliktų darbų sąmatą, yra - 27 462,38 € (dvidešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt du eurai ir 38 centai). Atsižvelgiant į tai, kad atlyginamos būtinos išlaidos, o ieškovės patirtos išlaidos siekiant įrengti mansardą pritaikant ją gyvenimui buvo būtinos, atliekamus darbus matė ir tokiems darbams bei išlaidoms pritarė trečiasis asmuo (tuometinis savininkas), todėl ieškovei priteistinos visos jos patirtos pagerinimo išlaidos – 27 462,38 €. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei trečiasis asmuo ir jo mirusi sutuoktinė perleido nekilnojamąjį turtą, kuris buvo pagerintas, su panaudos santykiais, atsakovė, būdama ieškovės sesuo, apie taip jos tėvų ir sesers susiklosčiusius panaudos santykius puikiai žinojo iki nekilnojamojo turto perleidimo, ir būtent atsakovė nutraukė panaudos santykius su ieškove po nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo, minėto nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidos priteistinos iš atsakovės.

3. Atsakovė R. K., tretieji asmenys J. B., J. K. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neturėjo teisės pateikti patikslintą ieškinį, kadangi sutikimo keisti ieškinio dalyką ar pagrindą atsakovė ieškovei nėra davusi ir nesutinka, kad ieškinys būtų modifikuotas, t. y. ieškinio dalykas turi būti remiantis 2017 metais suformuluotu ieškinio pagrindu. Su patikslinto ieškinio teiginiais, jog atsakovė atliko pagerinimus, už kuriuos atsakovė privalėtų kompensuoti ieškovei, atsakovė kategoriškai nesutinka. Ieškovė pas tėvus apsigyveno ne todėl, kad siekė su jais turėti, kaip ieškovė anksčiau teigė, jungtinę veiklą, o bet dėl to, kad daugiau neturėjo kur apsigyventi. Sutuoktiniui mirus, beveik visa ieškovės bei jos vaikų išlaikymo našta teko būtent ieškovės tėvams M., kurie ne tik suteikė būstą, tačiau ir maitino ieškovę ir jos vaikus, mokėjo komunalinius mokesčius, netgi duodavo grynųjų pinigų jos reikmėms. Ieškovė pati gyveno vargingai ir neturėjo lėšų, skirtinų rekonstrukcijai, kurią, gavęs leidimą, atliko ir finansavo pats M. Visus esminius ieškovės neva atliktus statybos ir remonto darbus atliko pats J. K. M.: turėdamas nuosavo miško ir jį išsipjovęs pasirūpino medienos ne tik karkasui bei visai medinei konstrukcijos daliai, bet iš tos pačios medienos užsakė pagaminti langus, duris ir parketą, bei pats sumokėjo už gamybą. D. R. (tuomet – S.) buvo vieniša motina, vertėsi labai sunkiai, todėl apie prisidėjimą prie statybų sąnaudų nebuvo nė kalbos. Plytos buvo likusios J. K. M. nuo tvarto ir garažo statybos, kiek trūko – pats pirko nenaujas už 500 Lt. Įrengdamas patalpas gyvenimui J. K. M. sudėjo sienų plokštes, lubas, grindų parketą, atliko visus kitus gyvenimui būtinus pagerinimus. Kadangi D. R. visą gyvenimą pas tėvus gyveno lyg svečiuose, nemokėdama mokesčių ir dar naudodamasi tėvų pinigais bei turtu, laikytina, kad nėra jokios moralinės teisės jai reikalauti atlyginti už bet kokias patirtas pagerinimams išlaidas. Pažymi, kad namo rekonstrukcija pabaigta vos ne prie du dešimtmečius, t. y. iki ieškovės pradinio ieškinio (2017-03-07) pateikimo teismui jau buvo praėję daugiau nei 10 metų. Ieškovė turėjo suvokti, kad jai, kaip ji teigia panaudos santykiu pagrindu išleidus lėšas nekilnojamojo turto pagerinimui, atsiranda teisė į tokių lėšų kompensavimą. Nuo tokių lėšų išleidimo pagerinimams momento jai atsirado teisė pareikšti ieškinį turto savininkams – ieškovės tėvams M. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų, todėl atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė D. R. nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad gyvendama pas tėvus su nepilnamečiais vaikais norėjo pasigerinti savo gyvenimo sąlygas, todėl su tėvais sutarė, kad ji susitvarkys antrą namo aukštą. Jos tėtis J. K. M. iškėlė mansardą, kurią ji kartu su savo dabartiniu sutuoktiniu pilnai įrengė. Darbai buvo pradėti 2001 metais ir vyko iki pat 2016 metų, t. y. iki jos iškraustymo 2016 metais. Iškėlus mansardą, jos lėšomis buvo atlikti visi kiti darbai, t. y. sudėtos naujos grindys, parketas, pastatytos vidaus sienos, vidaus apšiltinimas, vidaus apdaila, sudėti mediniai langai, durys, įrengta vonia su tualetu, įvesta kanalizacija, vandentiekis, iš naujo įvesta elektros instaliacija bei atlikti kiti darbai. Nors atsakovė teigė, kad ji neturėjo pinigų, tačiau ji dirbo per du darbus, taip pat jai padėjo dabartinis jos vyras, buvo gautas leidimas miškui kirsti, gauta mediena grindims, parketui.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad 1989 metais ieškovė su tėvais nutarė, kad ji liks gyventi tėvų name, todėl buvo nutarta pagerinti gyvenamojo namo antro aukštą. Ieškovės tėvas J. K. M. už savo lėšas pastatė medinį palėpės karkasą, t. y. iškėlė mansardą, kuri buvo priduota be jokio vidaus įrengimo. Vidaus įrengimas ir apdaila teko pačiai ieškovei, kuri savo lėšomis ir darbu įrengė gyvenamąsias patalpas antrame aukšte. Byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad namo rinkos vertė dėl palėpės įrengimo padidėjo, kadangi buvo įrengtos ir papildomai suskurtos gyvenamosios patalpos, kurių kvadratūra 57,48 m². Ieškovė į bylą pateikė tiek lokalines sąmatas, tiek kvitus, čekius pirktų medžiagų, kurie patvirtina jos įdėtas lėšas, įrengiant gyvenamąsias patalpas. Ieškovė įrengė laiptinę, vandentiekį, kanalizaciją, elektros instaliaciją, sudėjo grindis, duris, langus. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė turi gauti realiai patirtas išlaidas, kurias sudaro 27462,38 Eur.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė R. K. nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad nors ieškovė ir dalį palėpės įrengė, tačiau tikrai ne už tokią sumą, kokios reikalauja, be to, atliktas įrengimas bei remontas buvo labai nekokybiškas ir ne pilnas. Pagrindinį mansardos karkasą iškėlė jų tėvas iš savo miško medienos, plytų buvo likę iš seno tvarto, kitą dalį plytų tėvukas pirko iš savo pinigų. Iškirsta miško mediena buvo panaudota ne tik karkasui iškelti, bet ir vidaus įrengimui – grindims, langams, durims. Laiptine, kuria naudojosi ieškovė patekti į antrą aukštą, jau buvo įrengta anksčiau ir prie laiptinės įrengimo ieškovė neprisidėjo.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad ieškovė prašo neva tų lėšų, kurias išleido namo rekonstrukcijai, tačiau šios lėšos nesutampa visiškai su lokalinėje sąmatoje nurodyta suma. Šalių tėvas J. K. M. savo lėšomis iškėlė mansardą bei ją įrengė. Ieškovė tik pasidarė kuklų remontą, kadangi ji neturėjo pakankamai pajamų jai įrengti. J. K. M. iš savo miško medienos iškėlė medinį karkasą, sudėjo langus, grindis bei duris. Net už plytas mokėjo pats M. Ieškovė neįrodė savo įdėto indėlio, ji tik atliko remontą, kuris irgi buvo labai nekokybiškas. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti tuo pagrindu.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad tiek močiutė, tiek senelis turėjo miško ir jį pardavus buvo gautas didelis kiekis medienos, kuri buvo panaudota ne tik medinio karkaso iškėlimui, bet ir antro aukšto įrengimui – buvo sudėtos grindys, durys, užsakyti langai. Iškėlus karkasą, papildomai antrame aukšte buvo įrengtas vaikų kambarys, vonia ir šiek tiek padidėjo virtuvė, kiti kambariai buvo įrengti, ieškovė tik atliko juose nežymų remontą. Elektra buvo įvesta ne naujai, elektros įvadas jau buvo, vandentiekio jokio taip nevedė ieškovė, naudojo tik šulinio vandenį pasistačiusi hidroforą. Pats naujų patalpų įrengimas buvo labai prastas, apšiltinimas buvo tik minimalus arba visai jo nebuvo ir tai kas nurodyta lokalinėse sąmatose, šie darbai nebuvo atlikti.

9. Trečiasis asmuo J. K. M. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta trinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens J. K. M. bei jau mirusios B. R. M. nuo 1983 metų susiklostė neterminuoti neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) santykiai. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimais.

11. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi J. K. M. ir B. R. M. savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei R. K. (duomenys neskelbtini) sutartimi ginčo turtas padovanotas trečiajam asmeniui J. B.

12. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-225/2018 pripažino atsakovės R. K. veiksmus dėl D. R. iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtais, priteisė ieškovei D. R. 364,44 Eur žalos atlyginimo iš R. K. ir 3232,41 Eur turto pagerinimo išlaidų iš J. B.

13. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-7-538/2019 Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo dalis, kuria tenkinta ieškinio dalis ir ieškovei D. R. iš atsakovės J. B. priteistos gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), 3232,41 Eur pagerinimo išlaidos, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – ieškinys atsakovės J. B. atžvilgiu atmestas, o sprendimo dalis, kuria atmesta ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei D. R. iš atsakovės R. K., panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, ieškovė 2019 m. birželio 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dovanojimo sutarčių nuginčijimo ((duomenys neskelbtini)), kuriuo prašoma pripažinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe nustatant ieškovei ir jos tėvams atitinkamas nuosavybės dalis, pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2017 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartis bei taikyti restituciją.

15. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

16. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad kolegijos vertinimu, ieškovė, 2019 m. birželio 26 d. pateikdama patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ne tik pakeitė pradinio 2017 m. pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką (taip faktiškai pateikdama naują ieškinį), bet ir pareiškė visiškai naują ieškinį dėl dovanojimo sutarčių nuginčijimo. Reikšminga tai, jog ieškovė pradiniu 2017 m. ieškiniu siekė turto pagerinimo išlaidų kainos įrodinėdama, kad tėvų name atliko statybos darbus bei patyrė turto pagerinimo išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti jai ir jos tėvams ginčo namo nuosavybės dalis bei įrodinėjo, kad tarp jos tėvų ir jos buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią kad ieškovė galės pasistatyti ir įsirengti namo mansardą-antrą aukštą, kuris nuosavybės teise atiteks jai. Susidarė situacija, kad byloje liko neišspręstas ieškovės pareikštas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu apibrėžtas gyvenamojo namo ir šiltnamio pagerinimo kaštų klausimas (Klaipėdos apygardos teismo nutarties 21, 22 punktai).

17. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė ieškovei dešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nubrėžtas ribas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

18. Ieškovė 2022 m, spalio 10 d. teismui pateikė ieškinį (DOK-24409), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 27462,38 Eur už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 5 proc. metinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas.

19. Ieškinyje teigiama, kad susiklosčius ieškovės bei jos tėvų panaudos santykiams, ieškovei buvo perduotos mansardos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), naudojimuisi. Kadangi patalpos buvo įrengtos tik iš dalies (vienas kambariukas ir virtuvė), būklė patalpų buvo labai bloga, jos buvo antisanitarinės, negyvenamos, nebuvo pritaikytos gyvenimui. Ieškovė savo lėšomis, per eilę metų (nuo 2002 metų iki 2016 metų) įrengė mansardos patalpas pritaikydama jas gyventi, suformuodama ten butą. Mansarda buvo praplėsta ją perstatant (praplečiant jos plotą), atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją, perstatant išorės sienas, mansarda pilnai įrengta sudedant naujas grindis, parketą, pastatant vidaus sienas, įrengiant sienų apdailą, apšiltinant patalpas, sudedant medinius langus bei duris, įrengiant vonią ir tualetą, įvedant kanalizaciją, vandentiekį, iš naujo įvedant elektros instaliaciją, bei atliekant kitus įrengimo darbus. Iš pridedamos sąmatos matyti, kokius darbus ieškovė atliko pagerindama ginčo nekilnojamąjį turtą. Iš esmės buvo pilnai sukurtos papildomos gyvenamosios patalpos, kurių kvadratūra 57,48 m².

20. Pažymėtina, kad pirminiu ieškiniu, kuris teismui buvo pateiktas 2107 m. kovo 8 d. (CBP-384) (o 2017 m. gegužės 4 d. gautas patikslintas ieškinys (DOK-3332)), ieškovė prašė atlyginti 15 000 Eur už ieškovės atliktą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinio suma padidėjo todėl, kad į pirminę sąmatą nebuvo įtraukti kai kurie ieškovės atlikti darbai, t. y. mūrijimo darbai, langų, durų montavimas, vandentiekio, kanalizacijos įrengimas, elektros instaliacija.

21. Kaip nurodyta šio sprendimo 17 punkte, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad nuo 1983 metų tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų J. K. M. ir B. R. M. susiklostė neterminuoti neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) santykiai. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi J. K. M. ir B. R. M. savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei R. K. (duomenys neskelbtini) ieškovei notaras įteikė atsakovės R. K. pranešimą apie tai, kad D. S. (ieškovės) daiktinės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusios. 2016 m. rugsėjo 6 d. įspėjusi ieškovę apie panaudos sutarties nutraukimą, atsakovė R. K. 2016 m. lapkričio 19 d. ieškovei priklausančius daiktus, buvusius jos gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), išnešė į šiltnamį. 2017 m. vasario 15 d. sutartimi ginčo turtas padovanotas trečiajam asmeniui J. B.

Dėl ieškinio senaties

22. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi patalpų rekonstrukcija buvo atlikta iki 2004 metų ir ieškovė yra praleidusi bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismas pažymi, kad senaties taikymo klausimą atsakovė kėlė ir bylą nagrinėjant pirmąjį kartą, t. y. 2017 – 2018 metais, ir tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apygardos teismas konstatavo, kad senaties terminas nėra praleistas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019) 23 punkte nurodė, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovių teigimu pagerinimo darbai buvo atlikti iki 2004 metų, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta panaudos sutartis ir ieškovė buvo iškeldinta. Taigi iki tol, kol ieškovė naudojosi gyvenamojo namo mansardos patalpomis ir jos pagerinimais, ji neturėjo pagrindo reikšti ieškinio dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir tik nuo panaudos sutarties nutraukimo dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams, susijusiems su mansardos pagerinimu pareikšti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmetamas.

Dėl galimybės tikslinti ieškinį

23. Atsakovės atstovas teigė, kad bylai grįžus iš apeliacinės instancijos, ieškovė negalėjo be priešingos šalies sutikimo keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.

24. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas, be kitų teisių, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Antra, CPK 141 straipsnio 1 dalyje dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Trečia, dispozityvumo principas lemia, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynybos, turi aiškiai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo reikalavimas) ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) (CPK 12 str., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Būtent pagal šiuos ieškinio elementus yra sprendžiama, kokį savo teisių gynybos būdą yra pasirinkęs bylą iniciavęs asmuo ir kokio teisinio rezultato jis siekia bei laiko apginančiu jo pažeistas ar pažeidžiamas teises (CK 1.138 str.).

25. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismui 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikinus Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovei 2022 m. rugsėjo 7 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas dešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nubrėžtas ribas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ieškovė 2022 m. spalio 10 d. teismui pateikė ieškinį ((duomenys neskelbtini)), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 27462,38 Eur už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 5 proc. metinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šiuo patikslintu ieškiniu, iškovė nepakeitė nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko. Šiuo nauju patikslintu ieškiniu tik buvo padidinta ieškinio suma bei pakeista šalių, t. y. J. B. procesinė padėtis, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019) 44 punkte nurodė, kad pagerinimo išlaidos gali būti priteistos tik iš atsakovės R. K., o ne iš atsakovės J. B. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinio patikslinimai atitiko CPK reikalavimus ieškinio tikslinimui, juose buvo nurodytos aplinkybės, lėmusios tokio ieškinio patikslinimą, t. y. jo padidinimą, papildymo būtinumą, bei užtikrino ieškovės teisių, įtvirtintų CPK 142 straipsnyje įgyvendinimą. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimo – ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

26. Iš ieškovės 2022 m. spalio 7 d. patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė nepakeitė nei 2017 metais pareikšto ieškinio dalyko (liko tas pats reikalavimas – priteisti išlaidas už namo pagerinimą), nei ieškinio pagrindo (patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė tas pačias faktines aplinkybes). Tai, kad ieškovė pakeitė J. B. procesinę padėtį bei padidino ieškinio kainą, nelaikytina ieškinio pagrindo pakeitimu, jeigu faktinės aplinkybės liko tos pačios. Kaip minėta aukščiau, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra ne tas pats, kas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008). Esant išdėstytoms aplinkybės, atsakovo atstovo argumentai dėl ieškovės negalėjimo patikslinti ieškinį atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

28. Kasacinio teismo praktika dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo panaudos atveju yra nuosekliai išplėtota, joje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikoma CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis); taip pat išskirtos tokios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) turi būti nustatytas nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) įstatymu ar šalių sutartimi neturi būti nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; kt.).

29. Ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, jog 2000 metais ieškovės ir jos tėvų bendru susitarimu buvo nutarta išplėsti mansardos, kurioje gyveno ieškovės šeima, patalpas, šie duomenys patvirtina, jog ieškovės panaudos pagrindais naudojamos patalpos buvo pagerintos su patalpų savininkų – jos tėvų sutikimu (CK 6.501 str.). Rašytinės sutarties nebuvo, tačiau šalis siejo artimi giminystės ryšiai, jų santykiai tuo metu buvo geri, grįsti pasitikėjimu, todėl spręstinas ieškinio reikalavimas dėl pagerinimų išlaidų atlyginimo.

30. Teisėjų kolegija 2019 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-7-538/2019 pažymėjo, jog esant pareikštam reikalavimui dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, būtina nustatyti, ar daiktas buvo pagerintas, t. y., kokia buvo daikto vertė iki pagerinimų ir kokia daikto vertė atlikus pagerinimus, ir tik tada gali būti sprendžiama, ar ieškovė turi teisę į būtinų išlaidų atlyginimą. <...> Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tokių išlaidų atlyginimui pakaktų nustatyti turto vertės padidėjimą, šie duomenys gali būti gaunami ekspertizės pagalba (36 punktas).

31. Byloje buvo paskirta ir atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizė (failas 11, puslapiai 7 – 126). Ekspertizė akte ekspertas teikė išvadas, kad ekspertizės objekto rinkos vertės pokytį tarp 2000 metų ir 2004 metų lėmė palėpės įrengimo /rekonstrukcijos darbai ir rinkos pokyčiai. Remdamasis skaičiavimais ekspertas nustatė, kad 2000 ÷ 2016 metų vertės pokyčio dydis, susijęs su pokyčiais rinkoje (nekilnojamojo turto brangimu), buvo 33 400 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų). Remdamasis skaičiavimais ekspertas nustatė, kad 2000 ÷ 2016 metų vertės pokyčio dydis, susijęs su palėpės įrengimo /rekonstrukcijos darbais, buvo 6 900 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai eurų) (Ekspertizės akto išvadų 5,3 punktai) (failas 11, puslapis 24). Taigi, ekspertizės išvados patvirtina, kad gyvenamojo namo vertė dėl mansardos įrengimo pakilo. Šiuo atveju aktualu nustatyti, kokie pagerinimo darbai buvo atlikti ir ar jie buvo esminiai.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008)“. Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. Teismų praktikoje ne kartą pripažinta, jog patalpų pritaikymas panaudos gavėjo reikmėms nėra panaudos davėjo patalpų pagerinimas; pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį panaudos gavėjas galėtų reikalauti iš panaudos davėjo tik išlaidų, kurios turtą daro geresnį. Vadinasi, panaudos gavėjas gali reikalauti iš panaudos davėjo atlyginti už tuos statybos –remonto darbus, kurie sukuria panaudos davėjui turto pridėtinę vertę – daro teigiamą įtaką daikto techninėms savybėms ir šiuo konkrečiu atveju panaudos davėjo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Sprendžiant dėl išlaidų, svarbu nustatyti, ar daiktas buvo pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis.

33. Byloje nekilo ginčas, kad pats medinis mansardos karkasas buvo įrengtas ieškovės tėvo J. K. M., t. y. trečiasis asmuo iškirto savo mišką bei iš rastų sumontavo medinį mansardos karkasą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija baigta 2004 metais ((duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas) (failas 10, puslapiai 99 – 103). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (35 punktas) konstatavo, kad teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad J. K. M., gavęs leidimą mansardos patalpų rekonstrukcijai, savo mediena, lėšomis ir darbu pastatė medinį karkasą ir medinę konstrukcijos dalį, perdangą, užklojo stogą, tačiau tai, kad ieškovė atliko kitus namo pagerinimus, byloje patvirtino pagerinimo darbus atlikę asmenys, kurie pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojais. Nors atsakovės ir tretieji asmenys teigė, kad už kitus namo 2 aukšto pagerinimo darbus mokėjo ir trečiasis asmuo J. K. M., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl įvertinusi byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimus, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad kitus namo antro aukšto pagerinimo darbus atliko ieškovė savo lėšomis (CPK 185 straipsnis) (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019). Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta, kad mansardos medinės sienos buvo apmūrytos, kas pripažintina namo pagerinimu (visas namas įgijo bendrą vaizdą, šilumos ekonomiją). Ieškovės teiginį, jog mūrijimui buvo pirktos naudotos plytos, už jas sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur), mūrijimo darbus atliko jos dabartinis sutuoktinis J. R. su broliu, patvirtino liudytojai J. R., J. R. Nors atsakovė į bylą teikė J. K. M. taupomosios knygelės išrašą iš kurio matyti, kad yra išimami 500 Lt (failas 11, puslapis 160 – 161), kuriuos atsakovė teigia, kad tėvukas nuėmė plytoms, tačiau be šio kvito, kitų, pagrindžiančių įrodymų, kad pinigai buvo nuimti plytoms, nepateikta.

34. Byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad iškėlus mansardą, t. y. po rekonstrukcijos, antro aukšto bendras gyvenamasis plotas padidėjo apie 19,87 m² (3 failas, puslapis 156), tačiau negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad buvo įrengtos ir iš esmės pilnai suskurtos papildomos gyvenamosios patalpos, kurių kvadratūra 57,48 m². Teismo posėdžio metu, peržiūrėjus atsakovės pateiktą filmuotą namo antro aukšto apžiūros vaizdo medžiagą (failas 4, puslapis 1), buvo nustatyta, kad antrame aukšte iki mansardos iškėlimo buvo įrengti du kambariai bei virtuvė. Pažymėtina, kad ieškovė pas tėvus gyventi atsikraustė 1983 ir gyveno antrame aukšte, kuriame buvo vienas kambarys ir virtuvė bei sandėliukas, kurį ieškovė perdarė į vaikų kambarį (kai buvo įrengta mansarda šis kambarys vadinosi svetaine). Taigi šiuose kambariuose buvo galima pilnai gyventi, jie buvo pilnai įrengti, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, ieškovė atliko juose einamąjį remontą. Kad kambariuose buvo galima gyventi patvirtina ir atsakovės bei trečiojo asmens J. B. teiginiai, kad iki atsikraustant pas tėvus gyventi ieškovei, antrame aukšte gyveno paeiliui net kelios šeimos (jiems patalpos buvo išnuomotos). Iškėlus mansardą, ieškovė pripažino, kad iš esmės buvo sukurtas naujas vaikų kambarys, vonios kambarys bei prasiplėtė virtuvė. Nors ieškovė teigė, kad įrengė ir kitus du namo antro aukšto kambarius, tačiau tos pačios apžiūros metu, nustatyta, kad ieškovė tik atliko jau tų dviejų įrengtų kambarių einamąjį remontą, t. y. didžiajame kambaryje keitė langą, sienos plyteles, kur stovėjo krosnelė, pakeitė lubas, sienų tapetus. Mažesnis kambarys liko toks pats kaip buvo įrengtas ieškovei atsikraustant pas tėvus ir jį perdarius iš sandėliuko. Kadangi 2 kv.m². prasiplėtė virtuvė, ieškovė neabejotinai turėjo šią patalpą įrengti naujai, tačiau kitoje virtuvės dalyje nustatyta, kad buvo atliktas einamasis remontas, t. y. pakeistos plytelės, kai kur pamūryta, padažyta, tačiau esminio pasikeitimo nenustatyta. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (37 punktas) pažymėjo, kad išlaidoms daiktui pagerinti nepriskiriamos išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti (CK 6.636 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie darbai, kaip skalbyklės montavimas ar kambarių einamasis remontas, iš esmės nepagerina daikto, todėl tokie darbai ir remontas negali būti priskiriami prie namo pagerinimo išlaidų. CK 6.636 straipsnis nustato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė įrengdama po mansardos pastatymo naujai atsiradusias patalpas, atliko ir kitų patalpų (dviejų buvusių kambarių ir virtuvės) einamąjį remontą, taip pritaikydama šias patalpas patogesniam savo gyvenimui.

35. Nagrinėjamu atveju tiek ieškove, tiek atsakovė pripažino, kad iškėlus mansardą buvo naujai sukurtas vaikų kambarys bei vonios kambarys, kurie kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu buvo įrengti ieškovės pastangomis ir lėšomis. Padidinus patalpų plotą, būtinomis pripažintini darbai, būtini patalpų pritaikymui pagal paskirtį – grindų, lubų, vidinių sienų įrengimas, elektros instaliacijos darbai, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbai. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (34 punktas) konstatavo, kad iš teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašo nustatyta, kad liudytojas L. N. patvirtino, kad atvežė ieškovei medieną, užsakovas buvo ieškovė. Liudytojas S. B. nurodė, kad ieškovė paprašė, jog jis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2 aukšte padarytų lubas, duris ir parketą, už šiuos darbus jam sumokėjo ieškovė. Liudytojas R. J. nurodė, kad pastatė hidroforą (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, montavo 2 aukšte vonią, ir klozetą, sau juo atsiskaitė ieškovė, kieno tai buvo pinigai nežino. Liudytojas A. M. nurodė, kad remontavo malkinę, pastatė naujas sienas, stogo nekeitė, tik užlopė jau naudotais šiferio lapais, jis šiuos darbus atliko gera valia, pinigų nei iš ieškovė, nei tretieji asmenys jam nemokėjo. Liudytojas S. K. nurodė, kad sudėjo (duomenys neskelbtini), 2 aukšte parketą, jam sumokėjo ieškovė, neatsimena, kokio dydžio suma jam buvo sumokėta. Liudytoja J. R. nurodė, kad keitė langus (duomenys neskelbtini), 2 aukšte, darbai vyko ieškovės nurodymu, už darbą sumokėjo ieškovė. Liudytojas J. R. nurodė, kad namo pagerinimus atliko ieškovė, jis atliko mūrijimo darbus, kadangi ieškovė jo brolio sugyventinė, jis už šiuos darbus iš ieškovės atlyginimo neprašė. Liudytoja O. S. nurodė, kad 2 aukšto stogo karkasas buvo padarytas iš trečiajam asmeniui J. K. M. priklausiusios medienos, kitus 2 aukšto pagerinimo darbus organizavo ir už juos mokėjo ieškovė ir jos dabartinis vyras J. R. (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019). Tiek ieškovė, tiek atsakovė į bylą teikė PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, kad buvo parduotas miškas, pirkta mediena (failas 3, puslapis 76). Nors atsakovė teigė, kad pats J. K. M. iš savo miško medienos sudėjo grindis, duris bei langus, tačiau liudytojų parodymai šias aplinkybes paneigia. Be to ir ieškovė į bylą teikė mokėjimo kvitus už įgytus langus (failas 2, puslapiai 30 – 31, ), kitus kvitus, patvirtinančius įgytas prekes bei paslaugas mansardos įrengimui (failas 2, puslapiai 29, 32, 70 – 76, failas 3, puslapiai 157 – 161). Nors atsakovė ir trečiasis asmuo J. B. nurodė, jog tokie pagerinimai kaip parketo grindų, vidinių sienų įrengimas jų netenkina dėl darbo kokybės ir viską reikėjo pertvarkyti, tačiau pažymėtina, jog panaudos davėjas negali atsisakyti atlyginti pagerinimui skirtų išlaidų vien todėl, kad padaryti pagerinimai jo netenkina ar jam nereikalingi.

36. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Bylos medžiaga, be kita ko ir antstolės I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (failas 2, puslapiai 106 - 139), patvirtina faktą, jog ieškovės atlikti turto pagerinimai buvo esminiai. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo J. B. nurodė, jog ieškovės atlikti darbai nesukūrė atsakovės turto pagerinimo, tačiau teismas su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Įrengta mansarda padidino atsakovei gyvenamąjį plotą 19,87 m², o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turimas turtas buvo pagerintas, t. y. atsakovės gyvenamojo namo antras aukštas padidėjo, įrengiant visiškai naują kambarį, vonios – tualeto patalpą, praplečiant virtuvę. Nors trečiasis asmuo J. B. teigė, kad ieškovė jokio vandentiekio neįvedė, naudojo šulinio vandenį ir tik pastatė hidroforą, tačiau pažymėtina, kad iki vonios – tualeto kambario įruošimo antrame aukšte apskritai nebuvo nei vonios, nei tualeto, todėl neabejotinai naujai suformuotas sanitarinis mazgas, kuriame įvestas vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, įrengtas tualetas ir vonia, žymiai padidino viso turto vertę. Taip pat įrengiant naujas patalpas neabejotinai reikėjo ir naujos elektros instaliacijos, kas ir buvo padaryta, t. y. atvesta elektra iki naujai suformuoto kambario, sanitarinio mazgo, sumontuoti jungikliai, rozetės ir kt. Mansarda yra neatskiriama atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalis, todėl nepaisant to, ar name buvo vandentiekis iki mansardos įrengimo, ar nebuvo, tačiau įrengus mansardą su atskiru sanitariniu mazgu, pats gyvenamasis namas tapo daug vertingesnis, nei be aptartų privalumų (patogumų). Pažymėtina ir tai, jog įrengiant mansardą ir siekiant ja naudotis pagal paskirtį (gyventi), turėjo būti įrengtas jos vidus bei inžinierinės komunikacijos, elektros instaliacija. CK 6.501 straipsnio prasme pagerinimai gali būti bet kokie, t. y. tiek sukūrus naują daiktą (pvz., pastačius mansardą), tiek ir pagerinus mansardos vidų (įrengimą). Aptariamu atveju itin detalus mansardos, priklausančios atsakovei, pagerinimų sąrašo išvardijimas nebūtinas. Pakanka konstatuoti aplinkybę, jog atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo pagerinta apskritai.

37. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę į būsto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pagerinimų išlaidų atlyginimą įrodinėja į bylą pateiktomis lokalinėmis sąmatomis. Ieškovė pateikė į bylą bent kelias lokalines sąmatas, sudarytas pagal 2017 metų, 2016 metų, 2004 metų kainas (failas 11, puslapiai 132 – 141, 149 - 157), prašė vadovautis lokaline sąmata, kuri sudaryta pagal 2016 metų kainas. Atsakovė taip pat į bylą teikė lokalines sąmatas, kurios pasak atsakovės atstovo, paneigia ieškovės pateiktas sąmatas bei išaukštintas sumas (kainas). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (37 punktas) pažymėjo, kad ieškovės pateiktos sąmatos už atliktus darbus nepatvirtina nei išlaidų daiktų pagerinimui dydžio, nei daiktų vertės padidėjimo (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019). Nagrinėjamu atveju būsto įrengimo, pagerinimo darbai vyko nuo pat mansardos iškėlimo (mansardos pridavimas Registrų centre įregistruotas 2004 metais) iki ieškovės iškraustymo 2016 metais, todėl visiškai neaišku, kodėl būtent 2016 metų sąmata reikėtų vadovautis, be to, pagrindiniai įrengimo ir pagerinimo darbai vyko iš karto po mansardos iškėlimo. Šiuo atveju ginčo klausimui išspręsti svarbu nustatyti kokio dydžio pagerinimai buvo atlikti, kiek lėšų panaudota darbams ir statybinėms medžiagoms įsigyti, tačiau ieškovės pozicija, kad šie duomenys tiksliausiai atsispindi lokalinėje sąmatoje pagal 2016 metų kainas, teismo vertinimu, nėra pagrįsta. Pateiktoje sąmatoje ne tik nėra išskirta, kokia yra darbams atlikti reikalingų medžiagų ir mechanizmų kaina, pačių darbų kaina, pagal kokius įkainius jie skaičiuoti, nėra įvertintas nusidėvėjimas, bet ir neatsižvelgta, kad dalis darbų yra atlikta nesilaikant normatyvų ir iš turimų medžiagų likučių. Be to, neįvertinta ir kita reikšminga, šalių neginčijama aplinkybė, kad darbai buvo atlikti ūkio būdu – sąmatoje nurodomus darbus atliekant ieškovei ir jos pasitelktiems asmenims. Teismo vertinimu, apskaičiuojant pagerinimų vertę reikšmingas ir nusidėvėjimo kriterijus, kuris nagrinėjamu atveju, pateiktoje sąmatoje neatsispindi. Pagerinimų vertę apskaičiuojant kaip už naujus objektus pagal 2016 metų kainas, teismo vertinimu, būtų per daug pažeistos priešingos pusės teisės ir teisėti interesai, nepaneigta nepagrįsto praturtėjimo galimybė, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyta, jog patalpų sienų apšiltinimui buvo naudojama šiltinimo medžiaga 150 mm, iš trečiojo asmens J. B. pateiktų įrodymų matyti, grindys nebuvo šiltintos izoliacinėmis plokštėmis, keičiant langą, buvo atidengta sienos ertmė ir ieškovės sąmatoje nurodyto apšiltinimo nebuvo, pagal išmatavimus ir faktiškai negalėtų būti (netilptų), iš Aprašo prie lokalinės sąmatos (failas 4, puslapiai 124 – 130) matyti, jog lauko sienos iš vidinės namo pusės apdailintos dailylentėmis bei gipso plokštėmis, neįrengus apšiltinimo ir garo izoliacijos, šie atsakovės pateikti įrodymai ieškovės nėra nuginčyti. Pažymėtina ir tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė įrengė vonios – tualeto kambarį, vaikų kambarį bei praplėstos virtuvės patalpą, o pačios virtuvės ir kitų dviejų kambarių atliko tik einamąjį remontą, todėl priteisti lokalinėje sąmatoje nurodytas sumas už šių patalpų įrengimą nėra pagrindo. Taip pat, sąmatoje įskaičiuotos sumos už gerbūvio darbus, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (37 punktas) pažymėjo, kad prie esminių pagerinimo darbų nepriskirtini kiemo gerbūvio darbai, nes tai, kad ieškovė gyvendama tėvų name sodino, prižiūrėjo gėlynus ar kitus kiemo augalus, nesudaro pagrindo konstatuoti esminių gerbūvio darbų atlikimą (CK 6.636 straipsnis) (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019). Taigi šiuo atveju pateikta lokalinė sąmata neatspindi realiai atliktų darbų ir jų kainos bei realiai pačios ieškovės išleistų sumų. Lokalinėje sąmatoje atliktas statybos kaštų paskaičiavimas, teismo vertinimu, neatitinka realumo kriterijaus ir iš jos identifikuoti turto pagerinimo vertės, kas reikšminga CK 6.501 straipsnio, reglamentuojančio daikto pagerinimo klausimą, prasme, nėra galimybių ir šis įrodymas nelaikytinas pakankamu įrodymu ieškovės įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad kaip minėta aukščiau, lokalinėje sąmatoje nėra įvertinta tai, kad ieškovė dalį darbų atliko vadinamuoju ūkio būdu ir ji realiai galėjo turėti mažiau išlaidų, negu apskaičiuota lokalinėje sąmatoje. Taigi, ieškovė, dėl dalies darbų, kurie buvo atlikti vadinamuoju ūkio būdu ir neturėdama konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių.

39. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Šiuo atveju sutiktina ir su ieškovės atstovo išsakyta pozicija, kad ieškovė turi gauti realią sumą už atliktą turto pagerinimą, tačiau šioje byloje nustatyti realios sumos faktiškai nėra galimybės. Byla yra nagrinėjama nuo 2017 metų, kai kurie ieškovės pateikti kvitai, mokėjimo nurodymai yra neįskaitomi, taip pat, byloje nustatyta, kad dalis darbų atlikta ūkio būdu ir apklausti liudytojai nurodė, kad jiems už darbą nebuvo mokama, be to, byloje išsamiai pasisakyta, kodėl ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos nelaikytinos pakankamu įrodymu ieškovės įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Tačiau teismas vertina, kad net ieškovei ir nepateikus visas išlaidas pagrindžiančių sąskaitų ir kvitų, reikalavimo priteisti ieškovės turėtas išlaidas patalpų pagerinimui netenkinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju ieškovė ir negalėjo pateikti visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kadangi statybos remonto darbai nėra ieškovės ūkinės komercinės veiklos sritis, todėl, darbus atlikus ūkio būdu, ieškovei buvo ypač apsunkinta galimybė pagrįsti visas dėl patalpų pagerinimo turėtas išlaidas. Šiuo atveju teismas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (36 punktas) konstatuotomis aplinkybėmis, kad esant pareikštam reikalavimui dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, būtina nustatyti, ar daiktas buvo pagerintas, t. y., kokia buvo daikto vertė iki pagerinimų ir kokia daikto vertė atlikus pagerinimus, ir tik tada gali būti sprendžiama, ar ieškovė turi teisę į būtinų išlaidų atlyginimą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tokių išlaidų atlyginimui pakaktų nustatyti turto vertės padidėjimą, šie duomenys gali būti gaunami ekspertizės pagalba (CPK 212 straipsnis) (civilinė byla Nr. e2A-7-538/2019). Iš byloje pateikto ekspertizės akto matyti, kad remdamasis skaičiavimais ekspertas nustatė, kad 2000 ÷ 2016 metų vertės pokyčio dydis, susijęs su palėpės įrengimo /rekonstrukcijos darbais, buvo 6 900 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai eurų) (Ekspertizės akto išvadų 3 punktas (failas 11, puslapis 24)). Kaip nurodė apygardos teismas, pagerinimo išlaidų atlyginimui pakaktų nustatyti turto vertės padidėjimą ir šie duomenys gali būti gaunami ekspertizės pagalba, kas šioje byloje ir buvo padaryta. Ekspertas nustatė, kad ši suma yra 6900 Eur, todėl teismas daro išvadą, kad būtent ši suma turi būti priteisiama ieškovei iš atsakovės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje tam tikros kategorijos bylose galima rasti bylų, kuriose nurodoma, kad būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto, kaip tokio, vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015). Nagrinėjamoje byloje, nesant pakankamų kitų dokumentų, galinčių pagrįsti visas ieškovės turėtas išlaidas, ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinęs ieškovės turėtas išlaidas dėl gyvenamųjų patalpų iš esmės pagerinimo. Be to, kaip nurodyta aukščiau, aptariamu atveju itin detalus mansardos, priklausančios atsakovei, pagerinimų sąrašo išvardijimas nebūtinas. Pakanka konstatuoti aplinkybę, jog atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo pagerinta apskritai, o ši aplinkybė byloje yra įrodyta leistinomis priemonėmis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteisiama 6900 Eur už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Dėl procesinių palūkanų

40. Ieškovei iš atsakovės R. K. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Ieškovė D. R. bylos nagrinėjimo metu patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 338 Eur žyminis mokestis už ieškinį pateiktą 2017 metais (failas 1, puslapiai 14, 17), 2 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iki 2019 m. bylos nagrinėjimo pagal patikslintą ieškovės ieškinį (failas 5, puslapiai 35 – 36, 39, 42), 200 Eur antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą (failas 5, puslapis 36), 200 Eur už sąmatos sudarymą A. L. (failas 5, puslapis 45), 327 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (failas 5, puslapis 78), 720 Eur už teisines paslaugas bei apeliacinio skundo surašymą (failas 5, puslapis 115), 386,50 Eur išlaidas už teismo psichiatrijos ekspertizę (failas 7, puslapis 61, failas 8, puslapis 4), 3300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato M. R. teisinę pagalbą po 2019 m. patikslinto ieškinio priėmimo (failas 8, puslapiai 34 – 39), 269 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (failas 8, puslapis 88), 1000 Eur už teisines paslaugas M. R. parengiant apeliacinį skundą (failas 8, puslapis 89), 242 Eur už konsultaciją dėl turto vertės (failas 9, puslapis 165), 1500 Eur už advokato padėjėjo R. Vilimavičiaus teisines paslaugas parengiant patikslintą ieškinį 2022 metais (failas 9, puslapiai 172 – 173), 281 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį (failas 9, puslapis 177), 1500 Eur už rinkos vertės ekspertizės atlikimą (failas 10, puslapiai 51 – 52), 2460 Eur už advokato padėjėjo R. Vilimavičiaus teisines paslaugas (failas 11, puslapiai 142 – 146, 2023-06-01 teismui pateiktas prašymas (duomenys neskelbtini)), 242 Eur sąmatinės dokumentacijos paruošimas (failas 11, puslapiai 133, 141), viso 15 265,50 Eur. Teismas pripažįsta nepagrįstomis ieškovės patirtas išlaidas už antstolio papildomas paslaugas 24 Eur (failas 5, puslapis 37), už registro paslaugas 11,19 Eur (failas 5, puslapis 38), nes šios išlaidos nesusijusios su procesu teisme. Taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovės nurodomas 300 Eur išlaidas už specialisto Z. K. paslaugas, kadangi byloje nepateiktas kvitas, kad už jo paslaugas buvo realiai sumokėta (failas 5, puslapis 41). Taip pat, paaiškintina, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. pati ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus ((duomenys neskelbtini)) (failas 9, puslapis 4), kuriame išdėstė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad advokato M. R. teisinės pagalbos išlaidos sudaro 6700 Eur, tačiau pažymėtina, kad būtent šioje nagrinėjamoje byloje šios išlaidos yra 4300 Eur (3300 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato M. R. teisinę pagalbą po 2019 m. patikslinto ieškinio priėmimo (failas 8, puslapiai 34 – 39; 1000 Eur už teisines paslaugas advokatui M. R. parengiant apeliacinį skundą (failas 8, puslapis 89), kiti ieškovės pateikti mokėjimo kvitai bei nurodytos sumos yra galimai susijusios su kitos bylos, t. y. bylos dėl neveiksnumo, globėjo paskyrimo, nagrinėjamu, nes ieškovę toje byloje taip pat atstovavo advokatas M. R., todėl šioje byloje šios išlaidos negali būti priteisiamos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas R. Vilimavčius 2023-06-01 teismui pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodyta, kad ieškovė M. L. paslaugoms apmokėti patyrė 3823,19 Eur, tačiau ši nurodyta suma nėra teisinga, kadangi paties advokato M. L. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų (failas 5, puslapis 34) į 3103,19 Eur sumą yra įtrauktos ir išlaidos už antstolio išlaidas, žyminis mokestis ir kt. Teismas iš byloje pateiktų mokėjimo pavedimų, pinigų priėmimo kvitų nustatė, kad už advokato M. L. atstovavimą ieškovė sumokėjo 3020 Eur, kurios ir yra skaičiuojamos į aukščiau nurodytą ieškovės patirtų išlaidų už teisinę pagalbą sumą (2 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iki 2019 m. bylos nagrinėjimo pagal patikslintą ieškovės ieškinį (failas 5, puslapiai 35 – 36, 39, 42), 720 Eur už teisines paslaugas bei apeliacinio skundo surašymą (failas 5, puslapis 115)).

43. Atsakovės R. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1850 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 2019 m. patikslinto ieškinio priėmimo byloje (failas 1, puslapiai 52 – 53, 54 – 55, 56- 57, 58 – 59, failas 3, puslapiai 84 – 85), 1000 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą po 2019 m. patikslinto ieškinio priėmimo (failas 6, puslapis 45 – 46), 1500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti po 2022 m. patikslinto ieškinio priėmimo (failas 11, puslapiai 147 – 148), viso 4350 Eur. Teismas pripažįsta nepagrįstomis atsakovės patirtas išlaidas už registruotos korespondencijos siuntimą 1,06 Eur (failas 1, puslapis 30), teisines konsultacijas, pretenzijos parengimas 150 Eur (failas 1, puslapiai 31 – 32), nes šios išlaidos nesusijusios su procesu teisme, be to, 150 Eur yra sumokėtos ne bylos proceso šalies, o E. B.

44. Trečiojo asmens J. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 250 Eur už teisines paslaugas iki 2019 m. patikslinto ieškinio priėmimo (failas 2, puslapis 161 – 162), 150 Eur už sąmatos sudarymą (failas 4, puslapis 130), 97,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (failas 5, puslapis 65), 500 Eur už teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą (failas 5, puslapis 68 – 69), viso 997 Eur.

45. Šalių patirtos išlaidos už advokato, advokato padėjėjo teisinę pagalbą atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

46. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 15 265,50 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (25%), ieškovei turėtų būti atlyginta 3816,37 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 4350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 25 procentų, atmesti reikalavimai sudaro 75 procentus, todėl atsakovė turi teisę į 3262,50 Eur išlaidų atlyginimą. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, atsakovė turėtų ieškovei sumokėti 553,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo J. B. pateikė įrodymus apie patirtas 997 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 25 procentų, trečiasis asmuo turi teisę į 747,75 Eur išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6900 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus eurų) turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 553,87 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 747,75 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.