Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, atstovei Rasai Vainienei,

atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Rugelis“ atstovams bendrijos pirmininkei Gelenai Ališkevičienei, advokatui Antanui Skomantui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovui DNSB „Rugelis“ dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas nuo 2003 m. spalio 16 d. tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukšte yra 24,71 kv. m. naudingo ploto bendrojo naudojimo patalpos (b. l. 19). Šio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti įsteigtas DNSB „Rugelis“ (b. l. 29), kuris 2006 m. sausio 3 d. su K. M. įmone sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią K. M. įmonei dešimčiai metų buvo išnuomotos minėtame name pirmame aukšte esančios 24,71 kv. m. naudingo ploto patalpos (b. l. 19). Šalys bei K. M. įmonė 2007 m. balandžio 1 d. sudarė trišalį Susitarimą Nr. 3604145/191 (toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė, kad K. M. įmonei išnuomotos bendro naudojimo patalpos, laikomos atskiromis patalpomis, už kuriose per mėnesį sunaudotą šilumos energiją bus pateikiama atskira sąskaita (Susitarimo 1.1. punktas). Pagal Susitarimo 4 punktą už sąskaitų apmokėjimą solidariai atsako DNSB „Rugelis“ ir K. M. įmonė. Laiku neapmokėjus pateiktos (ų) sąskaitos (ų), pagal sutartį, tiekėjas turi teisę reikalauti, kad prievolę apmokėti pateiktas pagal sutartį sąskaitas įvykdytų tiek DNSB „Rugelis“ ir K. M. įmonė bendrai, tiek kiekvienas iš jų atskirai (b. l. 8-9). K. M. įmonė 2007 m. balandžio 23 d. buvo pertvarkyta į UAB „Druskininkų geodezija“ (b. l. 61), ieškovas apie šios įmonės pertvarkymą buvo informuotas 2007 m. rugsėjo 6 d. raštu (b. l. 75). Ieškovas 2014 m. spalio 31 d. išrašė UAB „Druskininkų geodezija“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2692 17,68 Eur (61,03 Lt) sumai bei 2014 m. gruodžio 1 d. raštu informavo atsakovą apie 2007 m. balandžio 1 d. Susitarimo nutraukimą nuo 2015 m. sausio 1 d. ir paragino atsakovą sumokėti ieškovui susidariusią skolą už per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. į išnuomotas patalpas tiektą šilumos energiją (b. l. 38, 56). Nei K. M. įmonė nei atsakovas už tiektą šilumos energiją į išnuomotas patalpas ieškovui nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. tiektą šilumos energiją susidarė 263,37 Eur skola (b. l. 30-34). UAB „Druskininkų geodezija“ Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia (b. l. 70-71) ir 2016 m. birželio 28 d. ši bendrovė išregistruota iš juridinių asmenų registro (b. l. 61).

Ieškovas nurodo, kad Susitarimo 4 punkto pagrindu atsakovas turi pareigą sumokėti susidariusią skolą kaip solidarus skolininkas, tačiau skolos ilgą laiką nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos už šilumos energiją bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Atsakovo atstovai teismo posėdyje pripažino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau nesutiko su prašomomis priteisti palūkanomis, motyvuodami tuo, kad atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo tiesioginis paslaugos gavėjas, o ieškovas sąskaitos apmokėti susidariusią skolą atsakovui niekada nepateikė bei be pateisinamų priežasčių ilgą laiką nesikreipė į teismą. Taigi, atsakovui pripažinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, byloje esminis ginčas kilo dėl palūkanų priteisimo.

I. Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 263,37 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. į bendro naudojimo patalpas tiektą šilumos energiją. Šalių atstovų paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas tiekia šilumos energiją į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančias 24,71 kv. m. naudingo ploto bendrojo naudojimo patalpas, kurios nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2015 m. birželio 25 d. buvo išnuomotos K. M. įmonei (b. l. 19, 55). Šalys bei individuali K. M. įmonė 2007 m. balandžio 1 d. sudarė trišalį Susitarimą, kurio pagrindu ieškovas K. M. įmonei išnuomotas bendro naudojimo patalpas laikė atskiromis patalpomis ir už į šias patalpas tiektą šilumos energiją išrašydavo atskirą sąskaitą K. M. įmonei (Sutarties 1.1, 3 punktai, b. l. 8-9, 56). Pagal Susitarimo 4 punktą už sąskaitų apmokėjimą solidariai atsako DNSB „Rugelis“ ir K. M. įmonė, laiku neapmokėjus pateiktos sąskaitos pagal sutartį, tiekėjas turi teisę reikalauti, kad prievolę apmokėti pateiktas sąskaitas įvykdytų tiek DNSB „Rugelis“ ir K. M. įmonė bendrai, tiek kiekvienas iš jų atskirai (b. l. 8-9). Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad K. M. įmonė, kuri vėliau buvo pertvarkyta į UAB „Druskininkų geodezija“, bankrutavo, dalis už į išnuomotas patalpas tiektą šilumos energiją susidariusios skolos, kuri buvo priteista teismo iš K. M. įmonės kaip kreditorinis reikalavimas, buvo patvirtinta bankroto byloje. Ieškovas pagal Susitarimo 4 punktą, turėdamas teisę reikalauti apmokėti sąskaitas už į išnuomotas patalpas tiektą šilumos energiją taip pat ir iš atsakovo, skolos, susidariusios už ginčo laikotarpį, į kreditorinių reikalavimų sąrašą neįtraukė, tikėdamasis, kad šią skolą realiai sumokės solidariai atsakingas atsakovas, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo, todėl šią skolą prašo priteisti teismo. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsakovo atstovai teismo posėdyje pripažino ieškinio dalį dėl skolos priteisimo, Susitarimo sąlygos dėl solidarios atsakomybės bei skolos dydžio neginčijo, su paskaičiuota skola sutiko. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas pasirašydamas trišalį Susitarimą prisiėmė solidarią pareigą apmokėti už suteiktas ieškovo paslaugas, ieškovas Susitarimo pagrindu turi teisę reikalauti, kad susidariusią skolą už tiektą šilumos energiją į atsakovo išnuomotas patalpas apmokėtų atsakovas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos patvirtina, kad už į išnuomotas patalpas tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidarė 263,37 Eur skola (b. l. 30-34), tuo pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 263,37 Eur susidariusi skola už sunaudotą šilumos energiją (CK 6.1, 6.2, 6.63, 6.205 straipsniai, 6.388 straipsnio 1 dalis). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymo arba šalių susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos kreditoriaus reikalavimu gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tiek už laikotarpį iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, tiek už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Palūkanos tampa skolininko prievolės dalimi ir turi būti mokamos visais atvejais, kai jis delsia atsiskaityti, su sąlyga, jei kreditorius reikalauja, kad palūkanos būtų sumokėtos.

Ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, už termino praleidimą prašo priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., viso 60,03 Eur. Atsakovas nesutinka su šių palūkanų priteisimu, iš esmės motyvuodamas tuo, kad palūkanos susidarė dėl ieškovo kaltės, ieškovui ilgą laiką nesikreipiant į teismą dėl skolos priteisimo bei nepateikiant atsakovui jo vardu išrašytos sąskaitos.

Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal trišalio Susitarimo 3 punktą sąskaitos už sunaudotą šilumos energiją buvo teikiamos K. M. įmonei, toks sąskaitų pateikimas buvo laikomas tinkamu pateikimu ir atsakovui, todėl atsakovui atskiros sąskaitos nebuvo išrašomos ir atsakovas turėjo pareigą apmokėti K. M. įmonei išrašytas sąskaitas. Atsakovas 2014 m. liepos 28 d. raštu Nr. 9.3-610 buvo informuotas apie Susitarimo 4 punkte numatytą solidarią prievolę apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o 2014 m. gruodžio 1 d. raštu paragintas apmokėti susidariusią skolą pagal pateiktą sąskaitą išrašytą K. M. įmonei, tačiau atsakovas ilgą laiką skolos nesumokėjo, todėl ieškovas turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas. Atsakovo atstovai su šiais ieškovo argumentais nesutiko ir nurodė, kad ieškovas norėdamas, jog susidariusią skolą apmokėtų atsakovas, privalėjo atsakovui pateikti sąskaitą išrašyta ir jo vardu, nes atsakovas apmokėti kito vardu išrašytos sąskaitos neturėjo teisės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalį atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato DNSBĮ, yra bendrija. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams (DNSBĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pagal DNSBĮ 17 straipsnio 1 dalį bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą, bendrija būdama ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu, disponuodama bendrijos lėšomis privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais juridinių asmenų veiklą. Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 25 punktą sąskaita už šilumą yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos šilumos ar karšto vandens kiekis, jų kaina ir suma, kurią turi sumokėti vartotojas. Byloje nustatyta, kad pagal Susitarimo 1.1 punktą K. M. įmonei išnuomotos bendrojo naudojimo patalpos buvo laikomos atskiromis patalpomis, už kuriose per mėnesį sunaudotą šilumos energiją buvo pateikiama atskira sąskaita. Be to, trišaliu Susitarimu buvo sutarta, kad ieškovas už į atsakovo nuomojamas patalpas per mėnesį tiektą šilumos energiją sąskaitas pateiks K. M. įmonei, sąskaitose nurodant mokėtoją – K. M. įmonę, ir toks sąskaitų pateikimas bus laikomos tinkamu pateikimu DNSB „Rugelis“ (Susitarimo 3 punktas). Ieškovas šios sąlygos pagrindu nurodo, kad sąskaitos išrašytos K. M. įmonei laikomos išrašytos ir atsakovui, todėl atsakovas turėjo pareigą apmokėti K. M. įmonei išrašytas sąskaitas. Tuo tarpu, bendrijos pirmininkė teismo posėdyje paaiškino, kad pasirašydama ieškovo parengtą Susitarimą į jo sąlygas nesigilino, tačiau suprato, kad ieškovas bendrijai turėjo pateikti bendrijos vardu išrašytą sąskaitą, kuri sudarytų pagrindą apmokti už teiktas paslaugas. Teismas, įvertinęs atsakovo statusą bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, su ieškovo argumentais sutikti neturi pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį atsakovas vykdydamas ūkines operacijas ir disponuodamas bendrijos lėšomis visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius turi pagrįsti apskaitos dokumentais, todėl atsakovui kaip juridiniam asmeniui vedant buhalterinę apskaitą privalėjo būti pateiktas mokėjimo dokumentas, atitinkantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nurodytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 2 straipsnio 25 punktą), t. y. ieškovas pagal Susitarimo 4 punktą, turėdamas reikalavimo teisę į solidariai atsakingą asmenį, nusprendęs reikalauti už sunaudotą šilumos energiją apmokėti ir (ar) solidariai atsakingo asmens, turėjo išrašyti sąskaitą solidariai atsakingam asmeniui, šiuo atveju atsakovui, kas būtų sudarę pagrindą atsakovui vykdyti solidarią prievolę. Tuo pagrindu, pripažintina, kad nors atsakovas, pasirašydamas minėtą Susitarimą, sutiko su ieškovo paruošto Susitarimo 3 punkto sąlyga, tačiau tokia sąlyga prieštarauja Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.96 straipsnis) bei negali būti taikoma. Pažymėtina, kad, ieškovas, būdamas centralizuotos šilumos tiekėjas, ruošdamas Susitarimą privalėjo įvertinti sudaromo Susitarimo sąlygas, tai, kad atsakovui kaip juridiniam asmeniui vedant buhalterinę apskaitą privalo būti pateiktas mokėjimo dokumentas, atitinkantis įstatymų reikalavimus, tačiau paruošė sąlygą prieštaraujančią įstatymų reikalavimams. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo raginimas sumokėti skolą, tačiau ieškovo atsakovui pateiktas 2014 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. 9.3-854 dėl 2007 m. balandžio 1 d. susitarimo Nr. 3604145-/191 nutraukimo ir mokesčio mokėjimo (b. l. 38) negali būti vertinamas kaip įstatymo reikalavimus atitinkantis buhalterinis dokumentas, o prie šio rašto pridėta PVM sąskaita faktūra Nr. 2692, išrašyta UAB „Druskininkų geodezija“ (b. l. 56), tinkamas sąskaitos pateikimas atsakovui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog PVM sąskaita faktūra Nr. 2692 buvo išrašyta 61,03 Eur sumai už ieškovo 2014 m. spalio mėnesį teiktas paslaugas (tik nurodant susidariusį įsiskolinimą), minėtame rašte Nr. 9.3-854 atsakovas buvo raginamas sumokėti 198,42 Eur (685,10 Lt) už per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. suvartotą šiluminę energiją, ieškiniu reikalaujama priteisti 263,37 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau duomenų, kad atsakovui buvo pateikta sąskaita šiai sumai ir atsakovas būtų įpareigotas ją apmokėti įstatyme nustatytu terminu, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šilumos gavėjui, šiuo atveju nuomininkui K. M. įmonei (vėliau pertvarkytai į UAB „Druskininkų geodezija“), nevykdant pareigos apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas, pagal Susitarimo 4 punktą solidariai atsakingam atsakovui pareiga sumokėti už ieškovo tiektą šilumos energiją galėjo atsirasti atsakovui pateikus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantį dokumentą, tačiau bylos duomenimis toks buhalterinis dokumentas iki ieškovo kreipimosi į teismą atsakovui nebuvo pateiktas, todėl teigti, kad atsakovas iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškimo teismui praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą nėra pagrindo. Ieškovo atstovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nenurodė, jog jam reikalinga pateikti sąskaitą, nesudaro pagrindo ieškovo veiksmus (sąskaitos išrašytos UAB „Druskininkų geodezija“ pateikimą atsakovui) vertinti kaip tinkamą ieškovo reikalavimą solidariai atsakingam asmeniui pateikimą. Nustačius, jog iki ieškovo kreipimosi į teismą atsakovas nebuvo praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino, kiti atsakovo argumentai sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimas dėl 60,03 Eur palūkanų priteisimo atmestinas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas byloje patyrė 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ieškinio reikalavimus apmokant žyminiu mokesčiu (b. l. 10-11, 35-36). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 81,44 proc. (263,37 Eur x 100 proc. / 323,40 Eur), iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 16,29 Eur (20,00 Eur x 81,44 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 8,62 Eur, atitinkamai iš atsakovo priteistina 7,02 Eur (8,62 Eur x 81,44 proc. / 100 proc.) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovui mokėtina suma sudaro 1,60 Eur, tačiau ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovo nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo DNSB „Rugelis“, įmonės kodas 152143730, ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, įmonės kodas 110818317, filialo kodas 110896312, naudai 263,37 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 37 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 263,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,29 Eur (šešiolikos eurų 29 ct) žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo DNSB „Rugelis“, įmonės kodas 152143730, valstybei 7,02 Eur (septynių eurų 2 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.