Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel,

civilinių ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E“ ir UAB „V“ atstovui advokatui Bogdan Chranovskij,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu būdu padegė ir sunaikino svetimą didelės vertės turtą - 12 750 Eur bendros vertės UAB „E“ turtą, kurį sudaro 2 000 Eur vertės krovininis automobilis „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės nuotolinio mokėjimo už naudojimąsi keliais įranga bei sugadino didelės vertės svetimą; 12 750 Eur bendros vertės UAB „V“ turtą, kurį sudaro 12 000 Eur vertės krovininis automobilis „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės mokėjimo už naudojimąsi keliais įranga. Tokiu būdu L. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

L. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sugadinti – sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad galimai jis tarp 2018 m. gruodžio 1 d. apie 10.30 val. ir 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu būdu pasikėsino padegti didelės vertės svetimą turtą - krovininius automobilius „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi krovininių automobilių padegti nepavyko. Tokiu būdu L. A. buvo kaltinamas visuotinai pavojingu būdu pasikėsinęs sugadinti – sunaikinti didelės vertės svetimą —UAB „E“, UAB „V“ turtą ir padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat L. A. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2020 m. birželio 11 d. apie 10.30 val. iki 2020 m. birželio 23 d. 12.45 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė svetimą, A. K. vardu išduotą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. birželio 23 d., tarp 11.34 val. ir 12.45 val., minėtą banko kortelę kratos metu minėtame bute rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tokiu būdu L. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį bei dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaltės nepripažino visiškai. Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kaltę pripažino iš dalies.

Parodė, kad dėl padegimų nieko negirdėjo, gatvės pavadinimas jam irgi nieko nesako, (duomenys neskelbtini) apskritai prastai pažįsta, važiuodavo su navigacijos pagalba. Užsiima automobilių detalių prekyba ir pervežimais, kartais per Lietuvą važiuoja tranzitu, veždamas krovinius į (duomenys neskelbtini). Turi savo įmonę (duomenys neskelbtini). Yra vienintelis akcininkas ir vadovas. Įmonėje dirba buhalteris, dispečeris ir jis. Įmonė įteigta 2016 metais. Gali būti, kad kaltinime nurodytu metu (2018 m. gruodžio 1 d. 10.30 val. iki 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val.) jis buvo Lietuvoje, ta diena jam neįsiminė. Važinėja kartais lengvuoju, o kartais krovininiu automobiliu. Dažnai atvykdavo lengvaisiais automobiliais, ne jo nuosavais, o išnuomotais (duomenys neskelbtini). Buvo „Hyndai“, „Audi“, „BMW“. Nuomojo automobilius „C“ ir dar keliose įmonėse, būdavo savo vardu nuomojosi arba žmogaus, kuris jam užsakydavo detales. (duomenys neskelbtini)ir kertant sieną su tuo problemų nekildavo. Automobiliuose, kuriuos nuomojosi būdavo ir dyzelis ir benzinas naudojami, skirtingai. Jis turėjo tik vieną reikalavimą, kad pavarų dėžė būtų automatinė. Turi tik Lietuvoje nuosavą automobilį „BMW X5“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), varomą dyzeliu, įsigijo prieš porą metų ar prieš metus.

UAB „E“ ir UAB „V“ jam nežinomos. UAB „A. L.“ jam nežinoma. Braškių niekada nevežiojo. Vardai V. A., A. A. nieko jam nesako. Lietuvoje neturėjo su niekuo jokių konfliktinių situacijų. 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje negyveno.

Savo automobilio pagal sutartį kitai kompanijai nenuomodavo Lietuvoje, jis tiesiog atvažiuodavo ir išvažiuodavo. Jis turi du samdomus vairuotojus. 2018 m. iš jo užsakydavo detales, jis atvažiuodavo lengvuoju automobiliu. Dėl krovininio automobilio, turi dispečerį logistą, važiuoja arba pats, arba vairuotojas. Taip pat buvo ir 2018 m. ir 2016 m. Užsakymus gaudavo iš visos (duomenys neskelbtini). Krovinius jam padeda ieškoti dispečeris, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jo krovininiai automobiliai laikomi (duomenys neskelbtini), jo veiksmai vyksta iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje tik atsargines dalis pirko. Dispečeris ieškojo užsakymų tinklalapyje, sistema tokia, kad žmogui reikia krovinio arba žmogus turi krovinį, įdeda į internetą skelbimą, kad jam reikia tokiai ir tokiai dienai arba yra kažkoks krovinys ir reikią jį nuvežti iš (duomenys neskelbtini), tada dispečeris jam skambina ir sako, kad toks krovinys yra, tada arba jis arba vairuotojas važiuoja. Į Europos Sąjungą nepristatinėjo krovinių, automobiliai išmuitinami (duomenys neskelbtini), automobiliai negali važiuoti į Europą, tik iš (duomenys neskelbtini) arba iš (duomenys neskelbtini).

Būdamas Lietuvoje, jis visada gyvendavo viešbučiuose, neturėjo priežasčių čia nuomotis būsto. Viešbučių pavadinimų, kuriuose buvo apsistojęs, neprisimena, kelis kartus buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini) gal 5-7 kartus. Nežino kokiuose (duomenys neskelbtini) viešbučiuose buvo apsistojęs, per „bookingą“ užsirezervuoja vietą, būdavo ir taip, kad atvažiuodavo ir tuoj išvažiuodavo. Neturi mėgstamų vietų, nes tik darbiniais reikalais atvažiuodavo.

Įmonė „K. N.“ jam nežinoma, pas juos yra tokios degalinės „N.“. „N.“ bakelio radimas negali turėti su juo jokios sąsajos, jis neperka tokių bakelių savo veiklai. Nesupranta, kas ten per bakelis, jei su benzinu, tai jo su savimi nevežioja. Neatsimina ką veikė gruodžio 1-2 dienomis, neatsimena to laikotarpio, nes būdavo į savaitę po keletą kartų Lietuvoje. Gali būti, kad buvo detalių atvykęs į Lietuvą. (duomenys neskelbtini)su jokiais pervežėjais nepalaiko jokių ryšių, ten būna tūkstančiai pakrovimų. Neturi jokios tiesioginės sutarties. Neturi pažįstamų vardu L..

2018 metų Kalėdų metu, jei ir buvo Lietuvoje, tik darbo reikalais dėl atsarginių dalių, nes (duomenys neskelbtini) nėra Kalėdų. Buhalterija nėra vedama, tiesiog yra eiliniai žmonės, kurie žino kuo jis užsiima, jam skambina žmonės į asmeninį telefoną dėl atsarginių dalių, mokesčius moka kaip transporto kompanija, deklaracijų pildyti nereikia. Lietuvoje užsakovų neturi. Lietuvoje pasiima atsargines dalis ir veža į (duomenys neskelbtini). Turi Lietuvos pasą. Detales perka per tinklalapius „autoplius“ ar „autogidas“. Randa detalę, skambina žmogui ir susitaria susitikti, būna ir per kurjerį. Jam atsiperka, nes (duomenys neskelbtini) detalė brangiau kainuoja, jam paprasčiau atvažiuoti čia, (duomenys neskelbtini) degalų užtenka. Neprisimena ką veikė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d., nes praėjo beveik 3 metai.

Galbūt įvykio metu rasta kepurė-kaukė ir buvo jo. Prisimena, kad turėjo tokią kepurę. Nešiojo tą kepurę žiemą, modelis kaip slidininko, turi daug kepurių su bumbulu ir ausimis. Neatsimena spalvos, gal pilka ar juoda. Greičiausiai pametė kepurę, naują nusipirko. Ikiteisminio tyrimo metu jam nerodė kepurės, pagal modelį tai jo kepurė, jei ten rado DNR, tai nesiginčija dėl to. Kaip ji įvykio vietoje atsirado, galbūt toje vietoje ir buvo, nes daug kur buvo darbo reikalais. Nežino kaip kepurė ten atsirado, nežino kaip tai susiję su nusikaltimu. Pas jį buvo ne viena kepurė, galbūt tą kepurę paliko kokiame nors automobilyje Dėl rasto batų pėdsako nieko negali pasakyti, yra panašūs pėdsakai, bet nežino, kodėl tyrimas mano, kad ten jo pėdsakas. Tai tik sutapimas, kad rado jo kepurę, batų pėdsakas panašus į jo, tuo metu jis buvo Lietuvoje, bet jis su tuo niekaip nesisijęs.

Įkūrė įmonę „L“, jam patiko Lietuvoje ir norėjo čia dirbti. Turi minčių ateityje čia visam laikui persikraustyti. Organizavo tą kompaniją, galvojo pasisamdyti vairuotoją ir tokiu būdu dirbti, tačiau buvo sunku su pakrovimais, bet dabar jau lengviau, todėl mąsto atkurti tos įmonės veiklą. Patalpų (duomenys neskelbtini) neturėjo. Adreso neatsimina. Buhalterė buvo iš (duomenys neskelbtini), o įmonė registruota (duomenys neskelbtini), nelabai gilinosi, jis mokėjo pinigus ir tuo nesidomėjo, įmonę jam užregistravo. Turėjo vieną krovininį automobilį, kuris (duomenys neskelbtini) aikštelėje stovėjo. UAB „L“ nevykdė veiklos, nes pas jį (kaltinamąjį) buvo sena mašina ir jos remontas labai brangus buvo ir tuo momentu buvo problemų su pakrovimu.

Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį parodė, kad rado kortelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli „M“ parduotuvės ant šaligatvio, dieną ar dvi iki kratos. Nuo kovo mėnesio gyveno netoli tos vietos, (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. A. K. jam nežinomas. Nuo 2020 m. liepos mėnesio iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Tiesiog surado kortelę ir dėl pilietinio atsakingumo galvojo rasti tą žmogų per „Fecebook“, nežino kodėl kortelės nenunešė į parduotuvę, tiesiog paėmė kortelę, buvo vakaras, gal jau ir parduotuvė buvo uždaryta. Nieko su kortele nedarė, jokio ketinimo dėl kortelės neturėjo, norėjo nunešti į banką ar policiją, bet nebuvo laiko, nes po dienos ar dviejų atvažiavo daryti kratą. Tik per internetą savo kompiuteryje ieškojo asmens. Jis supranta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet jis negyveno Lietuvoje ir nežino čia esančios tvarkos, galvojo ras žmogų per internetą ir tik dėl šios priežasties pasiėmė kortelę namo. Kortelė gulėjo jo spintelėje, neturėjo tikslo jos paslėpti, kartu ten buvo ir telefono kortelės su internetu bendravimui – pasibaigia internetas, jis naują kortelę pirkdavo, telefonų kortelės su rasta banko kortele nebuvo susijusios.

Liudytojas, UAB „E“ vadovas V. A. teisme parodė, kad įvykiai vyko 2018 m. gruodžio 24 d., metų pabaigoje 22-24 dienomis buvo išeiginės, mašinos stovėjo aikštelėje, o naktį jam paskambino policija ir pasakė, kad jo teritorijoje yra gaisras, kad reikia atvykti. Jis atvažiavo, vartai buvo apgadinti, apdegusios mašinos. Jis pasakė, kad šie automobiliai yra jo. Jis buvo šoke, sėdėjo mašinoje, viską matė. Buvo chaosas, buvo policininkai, kinologai su šunimi, gaisrininkai. Grįžo namo, negalėjo suprasti dėl ko čia taip, galvojo su kuo turėjo konfliktų, per antstolius aiškinosi, kas norėjo pinigus išieškoti. Teisėsi su viena logistikos įmone, pagalvojo, kad gal jie, nes per teismą jis išreikalavo pinigus ir jie turėjo jam sumokėti. Dar turėjo su ekspeditoriumi reikalų, nes jis sumokėjo pinigus, o jie jam dokumentų nedavė, jis (V. A.) jiems du kartus sumokėjo ir per juos nukentėjo kiti, nes jo darbas susijęs su transportu ir per juos nukentėjo jo užsakovai, su kuriais jis dirbo. (duomenys neskelbtini) dingo automobiliai, tai galvojo, kad jie jam atkeršijo, todėl tuo metu juos įvardijo. (duomenys neskelbtini) jis nedalyvavo, bet žino, kad ten vyko teismas ir buvo surasti tie asmenys, kurie pavogė tą krovinį. Dar galvojo, kad gal ne jam buvo skirtas padegimas, nes jų teritorijoje yra kita įmonė, kuri vykdo remonto darbus. Ta įmonė neprekiauja detalėmis, jie tik remontuoja, jis (V. A.) taip pat neprekiauja detalėmis. Tiesiog negalėjo suprasti iš kur ir kodėl, iki šiol negali suprasti.

Porą savaičių prieš įvykį, taip pat mašinos grįžusios iš reiso stovėjo, buvo pakrautos. Paskambino vairuotojas, sakė, kad kažkas negerai su automobiliu, kad yra gedimai, bakas atidarytas, prapjautas vamzdelis, buvo kažkoks padegtas skuduras. Toje aikštelėje anksčiau būdavo taboras, narkomanai įlįsdavo į dirbtuves, chuliganai nupildavo degalus, tokie incidentai ten būdavo visada, kiek ten nuomojo patalpas. Iš pradžių negalvojo, kad tai kažkoks bandymas, o po to, kai sudegė mašinos, suprato, kad tai buvo bandymas padegti. Būdavo sulaikomi kokie narkomanai jų aikštelėje, kviesdavo policiją, pastoviai su narkomanais būdavo konfliktų, toks rajonas neramus buvo, dabar taboro nėra, tai tylu – ramu. Neatsimena ar buvo radęs kokių pėdsakų pirmą kartą. Dėl pirmo karto jie nesikreipė į policiją, nes negalvojo, kad taip nutiks. Vairuotojas pirmas pastebėjo, jam reikėjo į reisą išvažiuoti, jis (vairuotojas) pats sutvarkė smulkius pažeidimus ir išvažiavo į reisą. Vairuotojas grįžęs iš reiso su tuo automobiliu, pradėjo aiškintis, kad laidai prie priekabos ir kabinos buvo apdegę, bakas buvo atidarytas, šalia gulėjo apdegęs skuduras. Iš pradžių galvojo, kad norėjo nupilti kurą ar pavogti, bet buvo tamsu ir kažką uždegė, kad šviesos būtų. Suprato, kad būtent šie automobiliai buvo išrinkti, pirmą kartą jie vienoje vietoje stovėjo, po to kitur, dar buvo automobiliai su kroviniais netoli, jei tie automobiliai būtų sudegę, tai visas krovinys būtų sudegęs. Sudegusius automobilius jie taisė.

Teritorija aptverta, teritorijoje yra vartai, jie buvo nuolat uždaryti, rakinami. Kiekvienas vairuotojas turėjo savo raktą. Per visą perimetrą viela buvo. Kameros kaip muliažai buvo. Automobiliai stovėjo 7-10 metrų atstumu vienas nuo kito.

Neturėjo jokių juridinių santykių su (duomenys neskelbtini). Krovinio, kuris dingo (duomenys neskelbtini), užsakovai buvo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nurodė, kad A. A. galėjo prisidėti prie šių įvykių, nes jie turėjo konfliktą. Jis (V. A.) buvo sumokėjęs pinigus, nes iš jų samdė pervežimus, automobilius, mokėjo jiems pinigus, o jie kažkokias „makles“ darydavo - uždarinėdavo vieną įmonę, o po to atsidarinėjo kitą. Jis sumokėjo pinigus. Jam atvežė ne tos firmos kvitą, pasakė, kad tai ne tas, jam pasakė, kad atveš gerą, bet neatvežė. Po to, jie (A. A.) siuntė kitas sąskaitas ir jį (V. A.) padavė antstoliams. Kai dingo trys vilkikai braškių, jie (A. A.) irgi ten dalyvavo, buvo kaip ekspeditoriai ir jis paprasčiausiai (duomenys neskelbtini) įvardijo A. A., kad jis dalyvavo tame dingime ir ten vyko procesas.

Kaltinamasis jam nepažįstamas, A. A. ir A. S. irgi nepažįstami. UAB „A. L.“, UAB „L“, UAB „A“ jam nežinomos. Su L. iš (duomenys neskelbtini) teko bendrauti, nes ji užsakinėjo transportą, L. ekspeditorė, buvo (duomenys neskelbtini). Greičiausiai ji iš (duomenys neskelbtini), nes braškių krovinys ėjo į (duomenys neskelbtini). Kai dingo braškės, ji (L.) užsakė transportą, jie naudodavosi „Cargo LT“, pasiimdavo transporto priemones, su ja buvo tik telefono kontaktas, fiziškai niekada jos nematė.

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad nežino kodėl V. A. pagalvojo, kad jis jam keršijo. Iš jo pusės V. A. keršyti nebuvo priežasčių, jis daugiau nesutarimų turėjo su M. L., nes jis V. A. nešė pinigus, bet jie į kasą nepataikydavo, su V. A. jokių nesusipratimų neturėjo. M. L. pradėjęs dirbti vienoje įmonėje, dalyvavo krovinių pervežime, ekspediavo krovinius ir 3 kroviniai iš 5 dingo. Iš karto, kai dingo kroviniai, stebuklingai atsirado V. A. ir paaiškino, kad jis yra to kliento krovinio, kuris dingo, savininko atstovas. Tokiu būdu jis susipažino su V. A.. Policijai nebuvo pranešta apie krovinių dingimą, galbūt kažkas jam keršijo už tų krovinių dingimą. Buvo atvejis, kai jis (V. A.) nemokėjo pinigų, kreipėsi (liudytojas) į teismą, buvo teismas ir priteisė iš jo (V. A.) pinigus per antstolį. Daugiau jokių santykių su juo neturėjo. UAB „L“ nežinoma. A. A., L. A., A. S. nepažįsta. Įtaria, kad UAB „E“ galėjo turėti priešų, nes įmonė užsiima pervežimais, ir buvo, kad dingdavo kroviniai, nenuvažiuodavo, galėjo būti praeityje nesutarimai su kažkuo, gal kažkas norėjo jam tokiu būdu „atsidėkoti“. Sužinojo apie padegimą, kai atėjo pas tyrėją, kuriai pasakė, kad galbūt už krovinio dingimą galėjo atkeršyti V. A., nes buvo dingę trys kroviniai. Kiek žino, užsakovas buvo (duomenys neskelbtini), kuris patyrė žalą, kažkokie santykiai juos siejo, nes jie seniai dirba ir gerai pažįstami. Krovinio turėtojas pasamdė ekspeditorių iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasamdė (duomenys neskelbtini)įmonę, o (duomenys neskelbtini) įmonė kreipėsi į M. L., kuris pasamdė lenkus, kurie buvo kauniečių suklaidinti klaidingu nurodymu, kaliningradiečiai prašė krovinį pristatyti į vieną vietą, o kauniečiai pakeitė iškrovimo vietą, ir būtent toje vietoje kroviniai dingo. Žodžiu, buvo iš anksto suplanuota, kad kroviniai bus iškrauti kitur. Gal krovinių turėtojas galėjo atkeršyti V. A., nes jis patyrė nuostolius, neatsimena jo vardo. Mano, kad tas asmuo iš kokios (duomenys neskelbtini), nes su tokiu akcentu (duomenys neskelbtini) šnekėjo, jis tikrai ne (duomenys neskelbtini) buvo.

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad apie šią situaciją sužinojo tik tada, kai jį iškvietė apklausai, nieko nežinojo apie vilkikų padegimus. Tuo metu, kai buvo pavogtos braškės, dirbo įmonėje UAB „G“, kurios neoficialus vadovas buvo A. A.. Dirbo per programėlę „Cargo LT“, pasiūlė jam krovinį, įmonės pavadinimo neprisimena. Pamena, kad buvo (duomenys neskelbtini) įmonė. Vadovas buvo A. S., pasiūlė penkis krovinius, jei teisingai prisimena, iš (duomenys neskelbtini). Buvo susitarimas, kad pinigai bus išmokėti grynais iškrovimo metu. Kai atvažiavo pirma mašina buvo susitarta, kad po 3 automobilio iškrovimo bus apmokėjimas, sutiko su tokiomis sąlygomis, kai pradėjo 3 automobilio iškrovimą, jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nėra iki šiol krovinių. Pradėjo aiškintis, kad vėžėjai išsikrovė neteisingoje vietoje. Tas užsakovas, kuris užsakinėjo transportą davė jiems kitą iškrovimo adresą ir, kaip suprato, jau buvo kažkur sandėliuose. Tas užsakovas buvo A. S.. Įmonės neprisimena, bet ji iki šiol egzistuoja. Tada jie (liudytojas) sustabdė dvi likusias mašinas ir pradėjo aiškintis dėl pinigų, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti, kad grąžintų krovinius. Jie (liudytojas) pasakė, kad negrąžins krovinių, kol nebus atsiskaityta už transportą, nes neaiškus užsakovas, jie nenorėjo likti „ant ragų“. Jam (liudytojui) pasakė, kad kol neatsiskaito, tol kitų mašinų neatiduoti, tegul stovi ir laukia jų (liudytojo) tolesnių nurodymų. Paskui susitarta buvo su (duomenys neskelbtini), kad su jais (liudytoju) atsiskaitys V.. Jis susitarė su tokia L. (pavardės nežino), kad V. atsiskaitys. Kaip jis suprato, tai jie abu bendradarbiavo, kiek žino, V. turėjo šaldytuvą ir vežiojo tas pačias braškes, su juo dirbo ir niekada problemų dėl atsiskaitymų nebuvo. Jis (liudytojas) gerai su juo sutardavo. Paskui reikėjo nuvežti kasos pajamų orderį už pinigų gavimą, A. A. pasakė nuvažiuoti pasiimti pinigus ir pasirašyti popierių. Kai atvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad kasos orderiai ne tos įmonės, nes A. A. išpirko dar vieną įmonę, kuri vadinosi „V“ ir jie supainiojo tuos orderius. Su V. gerai bendravo, jis sumokėjo ir jie susitarė, kad atveš (liudytojas) gerus orderius. Kiek žino, kad A. A. turėjo nuvežti kasos orderius, nežino nuvežė ar ne, kiek žino, tai nenuvežė, žinant A. kaip asmenybę – jis nepatikimas, daug įmonių yra metęs, daug vadovų nuo jo nukentėjo. Apibūdina V. A. kaip tvarkingą asmenį, kuris laikosi savo žodžio, su juo nebuvo jokių konfliktinių situacijų, nieko blogo negali apie jį pasakyti. Jam nepažįstamas asmuo L. A.. A. A. girdėtas, tačiau tai ne tas asmuo, kuris apklaustas liudytoju. A. S. nepažįsta. UAB „L“ negirdėta.

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas, kaltinamojo nepažįsta. Prisimena kaip degė du krovininiai automobiliai. Tai buvo žiemą, prieš ar po švenčių. Buvo namie, atostogavo. Mašinos buvo pastatytos garaže. Paskambino UAB „E“, kurioje dirbo, darbuotojas, jam atrodo, I. I., pasakė, kad lyg garaže buvo gaisras ir mašina sudegė. Pirmas atvejis buvo su jo mašina, raudonu „DAF“. Ryte atėjo, reikėjo išvažiuoti, jie visada apeina automobilį, kažkaip jautė benzino kvapą, matė plastikinį „kraniuką“, nepamena ar jis gulėjo ant mašinos, ar po baku, taip pat gulėjo skuduras. Neatsimena ar skuduras buvo apdegęs ar ne. Nieko nepagalvojo, nes pamanė, kad kažkokie meistriukai kažką „makalavo“. Vėliau savo automobilį statė toliau nuo kitų, nes ten kalniukas, žiemą geriau išvažiuoti. Po to buvo kitas atvejis, kai viskas liepsnojo, pagalvojo, kad pas jį panašiai buvo. V. A. pasakė, kad jo automobiliui nieko nepadarė, tada pasakė (liudytojas), kad panašus atvejis buvo pas jį, kad buvo skuduriukas, bet nesusirūpino ir nieko nepasakė. Kai šis didelis gaisras buvo, jis sėdėjo namie, paskambino bendradarbis, pasakė, kad automobiliai dega. Ryte atvažiavo, direktorius jau buvo, nes direktoriaus automobilis buvo sudegęs. Pažiūrėjo, kad jo automobilis šalia stovi sveikas. Ta bazė buvo tokiame rajone, kad kiekvienas iš narkomanų galėjo ateiti. Buvo daug aplinkybių, kas galėjo tai padaryti ar konkurentai, ar narkomanai. Dirba tokį darbą, tai tokių dalykų daug matė, būdavo ir darbe, aikštelėje, geria ir neužgesina, padegdavo automobilį. Kiti darbuotojai buvo tokios pat nuomonės kaip ir jis (liudytojas), kad arba konkurentai arba narkomanai tai padarė. Dirbo 3 metus toje įmonėje, ji buvo didelė, ilgai dirbo. Toje teritorijoje buvo autoservisas, su sunkvežimiais susijęs. Gal servisas kažką padarė, prekiauja detalėmis. Dabar (liudytojas) dirba kitur, išėjo prieš porą metų, nes V. A. sakė, kad darbo mažiau, kad pristabdys veiklą. Suprato, kad jo vilkiką bandė padegti, kai prie to sudegusio vilkiko buvo tokie pat daiktai – bakelis su benzinu, paprastas baltas bakelis buvo, kaip parduoda langų valytuvus. Pagalvojo apie padegimą, nes krovininiai automobiliai nesusiję su benzinu, jei smirda, tai dyzeliu. Benzino kvapą iš karto pajautė. Naktį visada vartai būdavo uždaryti, tokių konfliktų nebuvo, kažką girdėjo, kad buvo atvejai dėl narkomanų, kas ten dirba, tai žinojo ir jei kas užeidavo, tai parėkdavo ir pabėgdavo.

Liudytojas A. A. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, juos sieja tik darbo reikalai, anksčiau atvažiuodavo į Lietuvą kartu su L. A., o dabar nebe, daugiau nei metai nebeatvyksta. Atvažiuodavo dėl darbo. Darbas susijęs su automobilių detalėmis, todėl kartu važiuodavo. (duomenys neskelbtini) teko būti ir ne vieną kartą. Jis perka naudotas detales, todėl jam daug kur tenka būti. Turi didelį sąrašą ir negali atsakyti kur konkrečiai pirkdavo detales, pagal skelbimus. Jokių santykių Lietuvoje neturi. Bendravo tik ten, kur atvažiuodavo nupirkti detalių, pagal skelbimą skambino ir klausinėjo dėl detalių. Su L. A. atvykdavo į (duomenys neskelbtini) labai dažnai, tiksliai negali pasakyti kiek. Jei reikėdavo apsistoti, tai viešbučiuose apsistodavo, jei greitai, tai nusipirkdavo ir išvažiuodavo tranzitu. Dažnai atvažiuodavo 2018 metais, bet negali pasakyti konkrečiai kiek kartų, nes jau 3 metai praėjo. Neprisimena kelintais metais vykdavo kartu ir kaip dažnai. Kai atvykdavo su L. A. į Lietuvą, tai kartu tvarkė savo reikalus, būdavo, kad iš Lietuvos išvažiuodavo per (duomenys neskelbtini). 2018 metais kartu su L. A. greičiausiai su lengvuoju automobiliu atvažiuodavo, bet būdavo ir autobusu, negali konkrečiai atsakyti, nes transportas keisdavosi dažnai, buvo ir jo, žmonos ar brolio automobiliu, su krovininiu transportu jis neatvykdavo. „Soliaris Hyndai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) yra žmonos automobilis, dažnai su šiuo automobiliu važiuodavo į Lietuvą. Kai būna eilė, jam užtrunka 1,5 val. kirsti sieną, būdavo, kad atvažiuodavo šiandien, o rytoj išvažiuodavo, būdavo, kad ir dvi dienas galėjo būti. Transporto priemonės „Soliaris“, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), nežino. A. S. nepažįsta. Neprisimena ar buvo 2018 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje, seniai buvo. Neturėjo konfliktinių situacijų Lietuvoje. Jam dalyvaujant L. A. neturėjo konfliktinių situacijų Lietuvoje.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamojo kaip žmogaus nepažįsta, vieną kartą matė, tai buvo senai, kai važiavo dėl detalių. Tiksliai pasakyti negali kada su L. važiavo kartu į Lietuvą, nepamena, bet, jam atrodo, kad kartu ir grįžo. Tai buvo labai seniai. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Nepamena per kokį pasienio tašką važiavo. Anksčiau labai dažnai važiavo į (duomenys neskelbtini). Metų laiko neprisimina. Neprisimena kada tai buvo, nes tuo laikotarpiu labai dažnai važiuodavo į Lietuvą, (duomenys neskelbtini). Nieko nepadegė kai buvo Lietuvoje. Neprisimina kokiu automobiliu važiavo. Jam reikėjo automobilių dalių, todėl važinėjo. Draugai, kažkas iš pažįstamų, jam davė L. telefono numerį, pervedė pinigus ir važiavo detalių. Važiavo dėl autodetalių, bet nepamena kur, nepamena ar tik Lietuvoje, nepamena kurie metai buvo. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba fermoje, 2018 metas turbūt buvo bedarbis, užsiiminėjo automobiliais. Neprisimena su kokiu automobiliu važiavo su L. A. į Lietuvą. Nežino, kam priklauso automobilis „Soliaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Nepamena ar į (duomenys neskelbtini) ar į Lietuvą važiavo, tada reikėjo jam į (duomenys neskelbtini), neprisimena ar buvo Lietuvoje. Tuo laikotarpiu važinėjo su įvairiais žmonėmis, ar tai buvo L. A. ar kitas, nepamena. Lietuvoje daug kur atvažiuodavo dėl detalių, pagal navigatorių. Nepamena, ar važiavo į (duomenys neskelbtini). Dėl detalių jis susiskambindavo ir pirkdavo pas tą, kuris pardavinėjo. Nepažįsta V. A.. UAB „E“ ir „V“ – negirdėti.

Liudytojas T. Š. teisme parodė, kad įvykio metu dirbo mobiliojoje kuopoje (duomenys neskelbtini). Jie su kolega V. P. patruliavo ir pastebėjo aptvertos teritorijos vietoje liepsnas, pranešė operatoriui ir iškvietė priešgaisrinio gelbėjimo tarnybas. Neprisimena kokiu būdu apžiūrėjo teritoriją, ar perlipus per tvorą ar atvykus tarnyboms, teritorija buvo aptverta ir vartai buvo uždaryti. Kai pastebėjo automobilius, jie jau liepsnojo, nes būdami savo tarnybiniame automobilyje už tos aptvertos teritorijos, už sienos pamatė blykstę nuo ugnies, išlipę iš automobilio pamatė, kad kažkas viduje dega, paskui pamatė, kad ten vilkikai. Prie vilkiko ant sniego matėsi švieži žmogaus pėdsakai, kurie vedė link tvoros ir peršokus per tvorą, vedė į miško gilumą, matėsi akivaizdūs pėdsakai, kurie vedė į miško masyvą, bet buvo tamsu, todėl buvo iškviestas kinologas su šunimi, kuris sekė pėdsakus. Negali pasakyti kiek pėdsakų buvo įvykio vietoje, kiek pamena, pėdsakai buvo išsidėstę nuo vilkiko priekio iki tvoros, kur matėsi per tvorą buvo perlipta, o po to į mišką. Peršokus tvorą pėdsakai ėjo link miško gilumos link (duomenys neskelbtini) gatvės, už tvoros iš karto miško teritorija. Ten aptverta teritorija ir perlipus tą tvorą, iš karto yra krūmai, miško masyvas ir jokio kelio ar šaligatvio nėra, pastatų toje pusėje nebuvo, ten miškas iki (duomenys neskelbtini). Akivaizdžiai matėsi, kad iš tos teritorijos ėjo iš karto ne kur kitur, bet į miško masyvą. Tiksliai negali pasakyti kas buvo rasta, bet jam atrodo, kad sekant tais pėdsakais buvo rasti daiktiniai įrodymai. Pėdsakai nėjo tiesiai, kiek prisimena, einant miško takeliais, tai iš takelio į gatvę išėjo, o po to į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į daugiabučių kiemus ir namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pėdsakai nutrūko ten, kur matėsi, kad stovėjo automobilis. Tuo momentu neturėjo informacijos, kad anksčiau buvo bandyta tuos vilkikus padegti.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad įvykis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia romų taboro. Atsimena, kad patruliavo, greičiausiai su kolega T. Š., tai buvo prieš naujuosius metus ar prieš Kalėdas. Pastebėjo, kad kažkas teritorijoje dega, privažiavo arčiau ir ten pro tokį langelį pastebėjo, kad dega vienas ar du vilkikai, sunkvežimiai. Pranešė budėtojų daliai, buvo iškviestos gaisrinės, pradėjo gesinti ir neužilgo atvyko kinologas, kuris už teritorijos su jo kolega nuėjo palei pėdsakus. Jis pats nėjo su kinologu, liko vietoje, todėl nežino iki kur nuvedė pėdsakai. Atsimena, kad buvo pėdsakai, bet negali pasakyti kiek jų buvo už teritorijos. Neatsimena kas pirmas pastebėjo tuos pėdsakus. Buvo žiema, buvo sniego ir su prožektoriais matėsi, kad ten kažkas ėjo. Ant sniego gal buvo išspausti, švieži pėdsakai. Negali pasakyti kaip buvo patekta į teritoriją. Sako, kad jei jis ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad buvo viela, tai taip ir buvo. Neprisimena nuo kur vedė tie pėdsakai. Jei buvo nurodęs, kad iš kažkur vedė tie pėdsakai, tai ten teisingai nurodė, dabar nepamena.

Liudytoja S. I. teisme parodė, kad tuo metu dirbo Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, t. y. operatyvinėje grupėje. Buvo naktis. Iš budėtojo gavo iškvietimą, kad Kirtimų mikrorajone dega vilkikai. Atvykus į vietą automobiliai jau buvo užgesinti. Jos darbas buvo įforminti įvykį. Vilkikai stovėjo, gal, šalia vienas kito, stovėjo užpakaline dalimi į tvorą, o priekine dalimi į pastatą. Apžiūrint įvykio vietą su ja buvo patruliai ir ekspertas. Su ekspertu nusprendė, kad automobiliai buvo padegti, ekspertas tai pastebėjo pagal pėdsakus. Berods sniege buvo pėdsakas ir matėsi pakankamai ryškiai. Tie pėdsakai vedė iki tvoros. Negali pasakyti kiek pėdsakų matėsi už tvoros. Gal vieno žmogaus, bet tiksliai neatsimena. Tvoroje buvo pažeidimas. Už tvoros matėsi, kad pėdsakai nuėjo toliau. Vietoje užfiksavo vieną pėdsaką. Tai buvo bato, avalynės, pėdsakas. Sekė paskui pėdsakus. Pėdsakai vedė iki gyvenamųjų namų, ten buvo konteineris. Apžiūrėjus tą konteinerį buvo kažkas rasta, gal kaukė ar kažkas, ją jie pridėjo prie bylos. Konteineris sudomino, nes tvora buvo pažeista ir nuo to pažeidimo vedė pėdsakai būtent iki to konteinerio. Pirmas kaukę pastebėjo arba N. A., arba ekspertas. Prisimena, kad netoli to konteinerio buvo ryškios automobilio vėžės, kurios taip pat buvo užfiksuotos. Jų sekti nebebuvo įmanoma. Atstumas pėdsakų iki konteinerio buvo nemažas, pagal pojūtį apie 700 m, reikėjo paeiti, bet iki automobilio kokie 50-100 m. Konteineris buvo arčiau, o po to pėdsakai toliau vedė iki automobilio padangų žymų. Ji pati asmeniškai matė kaukę, kaukė buvo ryški, gal raudona, čia spėjimas. Už tvoros pieva ir nėra gyvenamųjų namų, buvo tik pasnigę, pėdsakai buvo ryškūs, tai suprato, kad tai švieži pėdsakai. Iki konteinerio buvo ryškūs pėdsakai ir jais buvo atsekta iki konteinerio ir galima buvo suprasti, kad buvo prieita prie konteinerio. Tie patys pėdsakai buvo nuo tvoros iki konteinerio, buvo galima spręsti, kad asmuo nuo automobilio per pažeidimą tvoroje nuėjo iki konteinerio per pievą. Jie (liudytoja) labiausiai atkreipė dėmesį į pėdsakų kryptį, nes pats savininkas nurodė, kad pažeidimo tvoroje anksčiau nebuvo ir jų (liudytojos) tikslas buvo išsiaiškinti kur asmuo nuėjo ir jį sulaikyti. Už pievos jau gyvenamieji namai prasideda. Aikštelėje aplink automobilius buvo pėdsakų, bet jie buvo sutrypti. Automobilio priekyje buvo daug sutryptų pėdsakų, link vartų pėdsakai buvo sutrypti, priekyje pėdsakai buvo labai sutrypti, o už automobilio buvo ryškesnis pėdsakas ir jie pagal tai išsikėlė tokią versiją, nes prie tvoros pastebėjo būtent tokį patį pėdsaką, kaip prie automobilio. Aikštelėje buvo ir kitų pėdsakų, jų nestebėjo, buvo labiau orientuota į pėdsakus nuo automobilio iki tvoros ir nuo tvoros per pievą. Jai atrodo, kad visa teritorija buvo aptverta viela.

Neprisimina kiek rūšių pėdsakų buvo, bet, jai atrodo, kad pėdsakas buvo vienos rūšies, nes prisimena, kad rado vieną labai ryškų pėdsaką. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 151-153), kur ji nurodė, kad už tvoros buvo aiškūs nepažeisti dviejų skirtingų avalynių pėdsakai; abu skirtingi pėdsakai vedė link namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprašius paaiškinti kodėl dabartiniai ir ikiteisminio tyrimo metu parodymai šioje vietoje skiriasi, nurodė, kad dvejoja, nes tiksliai neprisimena. Pamena momentą, kad buvo vienas ryškus pėdsakas. Ji nepasakė užtikrintai. Nėra užtikrinta dabar ir nebuvo užtikrinta ikiteisminio tyrimo metu šių metų gegužę. Nuo įvykio jau buvo praėję nemažai laiko. Ji nepasakė užtikrintai, gal tyrėja parašė, bet sakė, kad nėra užtikrinta ar vienas ar du pėdsakai skirtingi buvo.

Kai grįžo atgal į tarnybinį automobilį ir apvažiavo, tiesiog žiūrėjo ar yra vaizdo kameros ant pastatų, ar yra kažkokių liudytojų. Vietoje buvo apklaustas įmonės vadovas.

Automobiliai priklausė įmonei, bet pavadinimo neprisimena. Jis (įmonės vadovas) nurodė, kad tai ne pirmas atvejis, jau buvo bandyta padegti automobilius. Buvo vaizdo kamera, bet ji neveikė. Neprisimena ar buvo kinologas, prisimena patrulius.

Liudytojas N. A. teisme parodė, kad pamena, kai prie taboro degė sunkvežimiai. Gautas iškvietimas, kad dega vienas automobilis, nuvykus į įvykio vietą, jau degė ir antras automobilis, gaisrininkai jau gesino ugnį. Jie ėjo žiūrėti, sekti pėdsakais. Buvo žiema, sniegas, pėdsakai matėsi ir jie tokiais atvejais dažniausiai žiūri pagal paliktus pėdsakus. Kiek pamena, ten buvo betoninė ar panaši tvora ir matėsi, kad nuo tų sunkvežimių ėjo tie pėdsakai link miško. Ilgai pėdsakais ėjo. Pėdsakai vedė per mišką, per gatvę ir per pagrindinę gatvę link (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad toje vietoje buvo mašina ir pasišalino. Jie sekė pėdsakais, lyg dar vieni buvo atsiradę, dingę nebuvo, jie išėjo į gyvenvietę, į privačių namų kvartalą, po to link gatvės, link (duomenys neskelbtini) ir prie sankryžos matėsi, kad stovėjo automobilis. Prie sankryžos pėdsakai dingo. Gyvenvietėje labai gerai pėdsakai matėsi, nes, kaip jis suprato, ėjo per vidurį važiuojamosios dalies. Sekdami pėdsakais rado kaukę, jei gerai pamena, konteineryje. Kaip tik toje vietoje prie konteinerio sukiojosi tie pėdsakai. Nebepamena kas atidarė konteinerį, gali būti, kad jis. Kaukė buvo ar po šiukšlėmis ar panašiai, nepamena, jis pirmas aptiko kaukę. Konteineris buvo toli nuo įvykio vietos. Ėjo mišku, prie tos vietos, kur kaukė buvo rasta, buvo tik tie patys pėdsakai, kurie vedė nuo įvykio vietos. Jie į teritoriją nėjo, pažiūrėjo, kad vilkikai dega, važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės link taboro, nieko nepastebėjo, niekas nėjo. Žiūrėjo ar nėra prie namo prisegtų kamerų. Ant vieno namo rado kamerą ir nurodė tai, perdavė medžiagą kriminalinei policijai.

Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 135; teisiamojo posėdžio garso įrašo 14 min. 42 sek. – 16 min. 56 sek.), nurodė, kad galimai ir buvo toje teritorijoje, neprisimena, nes seniai buvo. Lyg kopėčios buvo padėtos, neprisimena. Jis rado kepurę. Jos neapžiūrėjo, nes negalima įkalčių apžiūrinėti. Būtent prie šio konteinerio buvo labai daug antspaudų batų, kuriais sekė nuo įvykio vietos iki to konteinerio. Neatsimena ar kažkas dar buvo tame konteineryje. Tas konteineris buvo perduotas ekspertams. Nepamena, nes labai seniai viskas buvo. Tvirtina savo duotus parodymus. Jie dažniausiai eina pagal pėdsakus.

Liudytojas (buvęs specialistas, išėjęs į pensiją) T. G. teisme parodė, kad jis į įvykio vietą buvo pakviestas kaip specialistas užfiksuoti pėdsakus. Kai atvyko, buvo gesinami automobiliai. Apžiūrėjus automobilius, rado pėdsakų takelį prie tvoros ir toliau į mišką, kurie gerai matėsi. Pėdsakai prasidėjo nuo mašinos, iki tvoros, perlipo per tvorą ir per mišką jais išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pėdsakai buvo labai gerai matomi. Ėjo pėdsakais ir priėjo prie konteinerio, kuriame buvo rasta kaukė-kepurė. Priėjo prie šiukšliadėžės, nes pėdsakai nuvedė iki ten. Neprisimena kas pakėlė konteinerio dangtį, gal jis, gal tyrėja, kaukė-kepurė buvo konteinerio viduje, jis išėmė kaukę. Kai atidarė konteinerį, tai ten buvo visokios šiukšlės ir ant jų gulėjo kaukė-kepurė. Kepurė buvo pačiame viršuje. Konteineryje buvo visokie maišeliai nuo šiukšlių, patikrino kelis maišelius, bet ne visus, nepamena, kas gulėjo maišeliuose, daug laiko praėjo. Iš karto kepurė buvo supakuota į foliją su absorbentu odorologiniu, kad kvapą paimtų, o po to kepurė į popierinį užplombuotą voką buvo įdėta. Atliko ką reikėjo – paėmė kvapą, supakavo ir prisegė prie bylos. Absorbentas buvo uždarytas į stiklinį bakelį ir užklijuotas. Yra speciali kvapo paėmimo į stiklainį tvarka, jis į stiklainį paėmė absorbentą ir užvyniojo į foliją: atėjo, žiūri kepurė, paėmė iš lagamino foliją, stiklainį, ant folijos padėjo kepurę, iš stiklinės išėmė absorbentą įdėjo į kepurę, įvyniojo į foliją ir padėjo į specialų konteinerį. Ten valandą palaikė, išvyniojo, absorbentą į stiklainį padėjo, o kepurę į voką įdėjo, kepurė į voką pateko po valandos, viskas buvo atlikta vietoje. Pagal metodiką odorologinį tyrimą galima paskirti iki 5 metų, bet ji to nedaro, nežino. Atliko ką reikėjo – odorologinį tyrimą ir supakavo į voką. Nusprendė įvykio vietoje fiksuoti tuos batų pėdsakus, nes tai nusikaltimas, yra padegimas, pėdsakai buvo švieži, nes tik buvo pasnigę, labai aiškiai matėsi pėdsakai. Jis įtarė, kad tai buvo įtariamojo pėdsakai. Pėdsakai prasidėjo ten, kur mašina stovėjo. Būda degė, po to prie būdos sniegas buvo truputį sutryptas ir po to buvo tie pėdsakai. Jis ieškojo pėdsakų ten, kur vartai. Ne viskas buvo sutrypta, priekyje automobilių žiūrėjo pėdsakų ir ten buvo ir gaisrininkų pėdsakų, kurie nešioja spec. avalinę, o šie pėdsakai buvo paprasti, gaisrininkų pėdsakai buvo nuo mašinos iki vartų.

Specialistė Renata Bužinska teisme parodė, kad tyrimo metu buvo vienas pėdsakas, kuris priklausė grupinei priklausomybei ir kiti du negalimi. Jei identifikacinių požymių nėra, tada eina tik matmenys ir raštų elementų forma. Kadangi labai prasta raiška, negalėjo vertinti, o vienas puikiai sutapo ir dydžiai ir raštas, bet identifikacinių požymių neįžvelgė. Jei jie (specialistė) darė grupinę priklausomybę, tai panašu, kad neįžiūrėjo individualių požymių. Lyginamasis pavyzdys (batas) turėjo individualius požymius. Dėl to, kad bato dydis nurodomas apie 29 cm padų ilgio, o kojos įspaustinis apie 28 cm – yra pėdsakas ir jis nepilnas ir dėl to pėdsakas trumpesnis, nei pats padas, todėl nesutampa tie skaičiai, ji lygina pėdsaką su avalynės padu, avalynės pėdsakas atsispaudęs sniege, jis gi ne pilnai išreikštas, ten trūksta nosies, todėl taip ir yra. Kiek pagal mastelinę liniuote pėdsakas yra apskaičiuotas, kiek jį mato, tiek ir aprašo, tiriamasis pėdsakas yra pamatuotas. Raštas idealiai tinka, tai nėra abejonių, kad tas pėdsakas buvo paliktas būtent tokios pat avalynės dydžio ir rašto. Individualieji požymiai labai priklauso nuo pačios avalynės, tai gali būti nunešiojimai, įdrėskimai, įpjovimai pado liejimo metu. Kiekvienoje avalynėje galima surasti individualius požymius, net naujoje avalynėje jų yra. Tikrai buvo individualiųjų požymių avalynės eksperimentiniuose pėdsakuose, bet dabar jų neprisimina. Eksperimentiniai pėdsakai daromi taip, kad visi individualieji požymiai atsispindėtų, daro jų tiek, kol tie pėdsakai idealiai atsispindo ir jų forma atitinka visuose eksperimentiniuose pėdsakuose. Tyrimas taip daromas: su avalyne darome eksperimentinius pėdsakus ant specialaus popieriaus lapo, šiuo atveju darė modeline (nuotrauka Nr. 6). Jei daro eksperimentinį, tai lygina su nuotrauka, avalyne. Jie turi tokį aparatą į kurį įdeda ir sulyginimo būdu daro. Pirmas pėdsakas idealiai atitiko. Kitos nuotraukos padarytos ne pagal taisykles, todėl jų negalėjo lyginti. Tyrėja jai nuotraukas atsiuntė su CD, kad būtų maksimali raiška. Tie pėdsakai, kurių nevertino, panašūs. Negali pasakyti per kiek laiko buvo nufotografuotas pėdsakas, nes galėjo patirpti ir jei jis šiek tiek pakitęs, tai gali dingti, nes tie individualūs požymiai yra „mikro“. Jie galėjo atsispindėti, bet galėjo išnykti. Kai jie darė lyginimą ir sudėjo nuotraukas – viskas idealiai tinka, kiekvienas raštas, kiekvienas įdubimas ir logiškai mąstant, tai užsibaigs toje vietoje. Grupinė priklausomybė – šis pėdsakas paliktas arba šios avalynės, arba kitos, kuri turi idealius matmenis ir raštą. Kokia yra galimybė, kad įvykio vietoje buvo paliktas pėdsakas kito asmens avinčio batą, turintį būtent tokį padą, tai ne jai (specialistei) spręsti. Nurodytas 39 dydis, jei būtų 38 – neatitiktų, tas padas atitiko idealiai dydį ir raštą.

Specialistė Daiva Kairienė teisme parodė, kad byloje buvo du tyrimai. Pirmas tyrimas buvo objekto tyrimas, o po kurio laiko buvo lyginamojo pavyzdžio tyrimas. Kas buvo daroma su objektu, ji gali pasakyti tik iš turimų dokumentų. Buvo aprašyta, kad kaukė-kepurė turi plyšį akims, jei ją dėvi ne vienas asmuo, tai praktiškai tyrimas tą ir parodo. Jei atlikus tyrimą rastas vienas DNR, tai nėra įrodymas, kad tos kepurės nėra kažkas dar užsidėjęs, priklauso nuo kiekvieno objekto, kas su juo daroma ir kas ant jo lieka. Šiuo atveju buvo padarytos iškarpos iš kelių kepurės-kaukės vietų ir tos iškarpos buvo tiriamos. Tai nėra proceso metu įrodinėjama, bet rezultatas gaunamas iš odos epitelių ląstelių, kurios turi branduolius, o branduolys turi DNR – tai šaltinis, iš kurio gaunamas rezultatas. Ji lyginamuosius pavyzdžius neima. Tokiam dalykui, kaip DNR pėdsakų susimaišymas, tikimybės niekas negali pasakyti, bet ji, kaip specialistė, tokiu atveju tikėtųsi surasti daugiau DNR, bet tyrimas parodė, kad pėdsakas labai gražus vieno asmens. Gali būti tokie atvejai, kai vieno asmens daugiau pėdsakų, o kito asmens mažiau, bet šiuo atveju yra gražus vieno asmens pėdsakas. Pavyzdys buvo imamas nuo kaktos srities, o kitas iš nosies ir burnos srities, nes dėl kontakto su burna iš burnos srities gaunami labai geri rezultatai. Abejuose mėginiuose buvo gautas vienodas DNR. Kepurė buvo pateikta voke, kuris buvo užklijuotas, užantspauduotas, su specialisto parašu, užklijuota plomba Nr. 008358. Ar galėjo ir kitas asmuo dėvėti kaukę, tai yra diskusijos ir spėliojimai, specialistas gali atsakyti tiksliai, kai yra tyrimo duomenys, o jie rodo, kad ten yra vieno žmogaus DNR. Jei keli žmonės dėvėtų kaukę, tai jie paliktų panašiai vienodą kiekį pėdsakų, ji, kaip specialistė, tikėtųsi rasti abu DNR, tačiau šiuo atveju taip nebuvo, bet ji negali pasakyti, kad tai tikrai reiškia, kad tai tik vieno žmogaus, nes specialistas niekada nesako tokių dalykų, jis nurodo šaltinį. Tikslas buvo nustatyti asmenį, kuris dėvėjo tą kaukę, todėl buvo paimtos būtent tokios vietos, kad žmogus užsidėtų tą kaukę ant veido. Buvo tirtos tik kaktos, burnos ir nosies sritys.

Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

UAB „E“ 2019 m. sausio 4 d. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d., UAB „E“ darbuotojams atvykus į darbą buvo pastebėta, kad buvo bandoma padegti įmonei priklausančius krovininius automobilius „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Nežymiai apdegė šių automobilių dalys ir apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams. O 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.40 val. gauta informacija, kad UAB „E“ teritorijoje dega įmonei priklausantys krovininiai automobiliai „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Po gaisro užgesinimo pastebėta, kad tai buvo tyčinis padegimas, kadangi automobilių kabinose iš vairuotojų pusės buvo išdaužti langai ir į automobilių salonus buvo pripilta degaus skysčio ir padegta. Faktą patvirtino prie padegtų automobilių ir prie įmonės teritorijos betoninės tvoros vedantys žmogaus pėdsakai bei virš tvoros prakirpta spygliuota viela. Padegimo faktą patvirtino į įvykio vietą atvykę gaisrininkai ir policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 20).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, kad UAB „E“ direktorius V. A. 2018 m. gruodžio 3 d. 9.36 val. pranešė, jog galimai vakar vakare įmonės teritorijoje bandyta sudeginti krovininius automobilius. Apdegta, skuduras mėtosi šalia, talpa su skysčiu (t. 1, b. l. 6)

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. gruodžio 3 d. protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų nerasta. Šalia krovininio automobilio matomos juodos spalvos degimo liekanos. Kuro bakas galimai apsnigtas, matosi geltonos spalvos žymės. Stovint šalia krovininio automobilio jautėsi stiprus specifinis kvapas. Nuo apžiūrimo krovininio automobilio, apie 4 m. dešiniau stovi pilka priekaba, šalia guli melsvos spalvos bakelis su užrašu kirilicos raidėmis „N. K.“. Minėtas bakelis be dangtelio, butelio kaklelis iš dalies pajuodavęs, išsilydęs. Šalia bako guli raudonos spalvos kamštelis, kuris yra iš dalies išsilydęs. Apžiūros metu daiktai dalinai buvo apsnigti. Apžiūros metu paimtas melsvos spalvos bakelis su užrašu „N. K.“, raudonos spalvos dangtelis, plastmasinė butelio dalis (t. 1, b. l. 72-75); Šių daiktų apžiūra užfiksuota 2021 m. sausio 26 d. protokole (t. 1, b. l. 88-91).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2018 m. gruodžio 3 d., protokolo duomenimis, UAB „E“ direktorius V. A. pateikė geltonos spalvos plastmasinę žarną (t. 1, b. l. 86-87).

Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienos, duomenų matyti, kad kaltinamasis L. A. į Lietuvos Respubliką atvyko šeštadienį 2018 m. gruodžio 1 d. 19.35 val. per (duomenys neskelbtini) PKP ir išvyko sekmadienį 2018 m. gruodžio 2 d. 15.46 val., per (duomenys neskelbtini) PKP. Taip pat buvo atvykęs ir išvykęs 2021 m. gruodžio 4 d.; du kartus atvykęs ir išvykęs gruodžio 8 d.; po to gruodžio 12-13 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 14 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 22 d., gruodžio 22 d., 29 d. ir t.t . (t. 2, b. l. 197-201).

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio 25 d., 3.38 val. pranešta, jog (duomenys neskelbtini), UAB „T“ priklausančioje aptvertoje teritorijoje dega du vilkikai: „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)), priklausantys UAB „E“ (t. 1, b. l. 15-17).

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta raudona medžiaginė kaukė, fiksuoti reikšmingi pėdsakai. Nurodyta, kad matosi tvoros pažeidimai, apdegę vilkikai stovi prie tvoros, aptvertoje teritorijoje, kairėje pusėje nuo vartų. Tvora iš priekabų galo pusės yra vielinė, matosi tvoros pažeidimai. Nuo vilkiko priekabos link tvoros ir už aptvertos teritorijos sniege matomi avalynės pėdsakai, kurie nufotografuoti. Einant pėdsakų kryptimi, link (duomenys neskelbtini)gatvės, rastas konteineris, ties (duomenys neskelbtini), jame raudona medžiaginė kaukė, kuri paimta prie apžiūros. Taip pat sekant pėdsakais iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėtos automobilių padangų žymės, kurios nufotografuotos. Nuo kaukės paimtas kvapas (t. 1, b. l. 95-104).

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. P. 2018 m. gruodžio 27 d. akte „dėl kilusio gaisro“ nurodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. kilusio gaisro vilkikuose „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovėjusiuose (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina priežastis - tyčinė žmonių veikla (t. 1, b. l. 179). Tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ nurodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.26 val. kilo gaisras krovininiuose automobiliuose „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovėjusiuose (duomenys neskelbtini), Gaisro metu išdegė minėtų krovininių automobilių vidus. Gaisravietės apžiūros metu nustatyta, kad gaisras kilo aptvertoje įmonės „E“ teritorijoje stovinčiuose vilkikuose. Apžiūrėjus vilkiką „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad išdegė vilkiko kabinos vidus, buvo išdužę vilkiko stiklai. Apžiūrėjus vilkiko „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabiną, didžiausi apdegimai ir stipriausias terminis poveikis matomas kabinos apatinėje vidinėje dalyje. Šioje vietoje matyti stipriai išdegusios sėdynės priekinis skydas, kabinos apdaila ir pan. Tikėtina, kad šioje vietoje kilęs gaisras išplito po visą kabiną. Nuo degančios kabinos nežymiai apdegė vilkiko priekaba. Vilkikas „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovėjo apie 20 (dvidešimties) metrų atstumu nuo sudegusio vilkiko. Apžiūrėjus vilkiką „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad vairuotojo pusės langas išdužęs. Vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabinos viduje matyti apdegusi vairuotojo pusės sėdynė, vairas, kabinos lubų apdaila. Nuo vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sėdynės ir kilimėlio sklinda naftos produktų kvapas. Siekiant nustatyti medžiagą, kuri skleidžia minėtą kvapą paimta vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės sėdynės sėdimoji dalis bei vairuotojo pusės kilimėlis. Įvertinus apdegimus ir ugnies plitimo kelius pasireiškiančius vilkiko detalių sugedimu bei metalinių detalių spalvos pakitimais, nustatytos dvi gaisro židinio zonos: 1 (pirmoji) gaisro židinio zona vilkiko „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabinos apatinėje dalyje; 2 (antroji) vilkiko „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kabinoje ant vairuotojo pusės sėdynės. Nurodė, kad todėl apibendrinus surinktą informaciją ir įvertinus gaisro židinio zonas, ugnies plitimo kelius, atsižvelgiant į gaisro kilimo vietą, laiką, kitas aplinkybes bei atmetus technines gaisro kilimo versijas, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmonų veikla. Prie tarnybinio pranešimo pridėjo fotolentelę iš gaisro vietos (t. 1, b. l. 180-182).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. kovo 15 d. išvados Nr. 11-304 (19) matyti, kad ant tirti pateiktų apdegusio automobilio kilimėlio ir apdegusios automobilio sėdynės fragmento yra ypač degaus skysčio - benzino pėdsakų (t. 1, b. l. 192-193).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio N. A. 2018 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., patruliuojant kartu su vyriausia patrule E. K. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) atvira liepsna dega du vilkikai. Įvykio vietoje nuėjo prie degančių vilkikų, kur buvo pastebėti batų pėdsakai, vedantys nuo vilkikų ties betonine tvora. Einant pagal pėdsakus, buvo prieita prie stovinčio konteinerio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pastebėjo galvos uždangalą, apie tai informavo budėtoją. Einant toliau ir sekant pėdsakais buvo prieita prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Rasta kaukė buvo perduota atvykusiam ekspertui (t. 1, b. l. 18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Trečiojo būrio vyriausiasis patrulio V. P. 2018 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., dirbant kartu su vyriausiais patruliais T. Š., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvira liepsna degančius vilkikus „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Į teritoriją galimai buvo patekta per tvorą, kadangi buvo matomi pėdsakai ir buvo nukirpta viela esanti virš tvoros (t. 1, b. l. 19).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 25 d. specialisto išvados Nr. 140-(93)-IS1-995 duomenimis, ant tirti pateiktos kepurės - kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio 25 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 165-166). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės mėnesio pranešime Nr. 140-S-(8.31E) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant kepurės – kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio 25 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre yra L. A. (t. 1, b. l. 171).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 31 d. išvadoje nurodyta, kad ant kepurės - kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio 25 d., apžiūrinti įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. A. lokusų genotipui, t. y., atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-20 (t. 1, b. l. 175-176).

Kratos 2020 m. birželio 23 d. protokolo su fotolentele duomenimis, atlikus kratą kaltinamojo L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti laisvalaikio batai „Armani“ (t. 2, b. l. 36-44).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 9 d. išvados duomenimis, tirti pateikti du avalynės pėdsakai fotografuoti pažeidžiant mastelinės fotografijos taisykles, todėl tolimesnis jų tyrimas negalimas. Tirti pateiktas dešinės kojos avalynės pėdsakas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 1, galėjo būti paliktas avalyne, kurios dešinės kojos bato pado raštas: elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išdėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateiktos „Armani“ avalynės dešinės kojos pado (t. 2, b. l. 58-61).

Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienos, duomenų matyti, kad kaltinamasis L. A. į Lietuvos Respubliką atvyko šeštadienį 2018 m. gruodžio 1 d. 19.35 val. per (duomenys neskelbtini) PKP ir išvyko sekmadienį 2018 m. gruodžio 2 d. 15.46 val., per (duomenys neskelbtini) PKP. Taip pat buvo atvykęs ir išvykęs 2021 m. gruodžio 4 d.; du kartus atvykęs ir išvykęs gruodžio 8 d.; po to gruodžio 12-13 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 14 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 22 d., gruodžio 22 d.. Buvo atvykęs pirmadienį 2018 m. gruodžio 24 d. 24.55 val. per (duomenys neskelbtini) PKP, išvykimas nefiksuotas, bet atvykimas fiksuotas šeštadienį 2018 m. gruodžio 29 d. per (duomenys neskelbtini) PKP, taip pat buvo atvykęs ir išvykęs 2019 m. sausio 8 d., sausio 10 d., sausio 26 d. ir t.t. (t. 2, b. l. 197-201).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštų, gautų teisme 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir rugsėjo 21 d., duomenimis, L. A. 2018 m. gruodžio 1 d. per (duomenys neskelbtini) PKP atvyko transporto priemone „Solaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kartu su juo vyko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu ir išvyko iš Lietuvos 2018 m. gruodžio 2 d. (t. 3, b. l. 160, t. 4, b. l. 84, 85). 2018 m. gruodžio 24 d. L. A. į Lietuvą atvyko su A. S., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Solaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 160).

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis „DAF“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB E“ (t. 2, b. l. 135). Priekabos „K“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „K“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) – UAB „K. S.“ (t. 2, b. l. 136, 137). Automobilis „MAN“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) – UAB „V“ (t. 2, b. l. 139).

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas be kita ko, sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu <...>, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą <...>. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.??? ???

???Didelės vertės turto sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnyje. Didelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, be kita ko, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į paties sugadinto turto paskirtį ir ypatumus.

L. A. kaltinamas 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu būdu padegęs ir sunaikinęs didelės, 12 750 Eur bendros vertės svetimą, UAB „E“ turtą, t. y. 12 000 Eur vertės krovininį automobilį „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kartu su 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės nuotolinio mokėjimo už naudojimąsi keliais įranga) bei sugadinęs 12 750 Eur bendros vertės UAB „V“ turtą - 12 000 Eur vertės krovininį automobilį „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kartu su 450 Eur vertės GPS įranga ir 300 Eur vertės mokėjimo už naudojimąsi keliais įranga.

Byloje nekyla ginčas, kad buvo tyčia padegti kaltinime nurodytu laiku, būdu ir vietoje vilkikai „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Šios faktinės aplinkybės yra įrodytos liudytojų V. A., S. B., T. Š., V. P., S. I. parodymais. Taip pat įvykio vietos apžiūros 2018 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolo duomenimis ir fotolentele, kur užfiksuota rasta ir paimta medžiaginė kepurė, avalynės pėdsakai, tvoros pažeidimai, apdegę vilkikai ir įvykio vieta (t. 1, b. l. 95-104). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialisto V. P. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad apibendrinus surinktą informaciją ir įvertinus gaisro židinio zonas, ugnies plitimo kelius, atsižvelgiant į gaisro kilimo vietą, laiką, kitas aplinkybes bei atmetus technines gaisro kilimo versijas, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmonų veikla. Prie tarnybinio pranešimo pridėjo fotolentelę iš gaisro vietos (t. 1, b. l. 180-182). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. kovo 15 d. išvados Nr. 11-304 (19) duomenimis, kad ant tirti pateiktų apdegusio automobilio kilimėlio ir apdegusios automobilio sėdynės fragmento yra ypač degaus skysčio - benzino pėdsakų (t. 1, b. l. 192-193). Iš liudytojo S. B. parodymų matyti, kad krovininiai automobiliai nesusiję su benzinu, jei smirda, tai dyzeliu. Šios aptartos aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinime nurodyti vilkikai buvo padegti tyčia.

Taip pat byloje nekyla ginčas, kad padegtų automobilių vertė yra didelė. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.).??? Byloje pateikta Nepriklausomų vertintojų biuro kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181249, kurioje nurodyta, kad vilkiko „DAF XF FT105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 10 700 Eur (plius PVM 21 procentas) (t. 4, b. l. 5-30). Taip pat pateikta kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181250, kurioje nurodyta, kad vilkiko „MAN TGA18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo 7 800 Eur (plius PVM 21 procentas) (t. 4, b. l. 31-53). Taigi, vertinimo ataskaitose nustatyta transporto priemonių vertė įvykio metu viršiją vertę nurodytą kaltinime bei civiliniame ieškinyje, kuri kaltinamam asmeniui palankesnė, todėl teismas vadovaujasi kaltinime ir civiliniame ieškinyje nurodyta automobilių turto verte. BK 190 straipsnyje išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuo 2018 m. sausio 1 d., nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, todėl didelės vertės turtas konstatuojamas tada, kai 12 500 Eur. Šiuo atveju padegti du vilkikai, bendros 24 000 Eur vertės, todėl sunaikinto ir sugadinto turto vertė pagrįstai kaltinime kvalifikuojama didele.

Teismui nekyla abejonių ir dėl veikos padarymo būdo, t. y., kad svetimas turtas sunaikintas ir sugadintas visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-352/2013). Nagrinėjamu atveju padegti du vilkikai automobilių stovėjimo aikštelėje, jie degė atvira liepsna, šalia buvo administracinis pastatas, už tvoros, pasak liudytojų, cheminėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės pastatas, kiti pastatai. Todėl vilkikų padegimas kėlė grėsmę aplinkiniams bei aplinkai. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju turtas sunaikintas ir sugadintas visuotinai pavojingu būdu.

Taigi, byloje nustatyta, kad sunaikintas ir sugadintas didelės vertės svetimas turtas ir tai padaryta visuotinai pavojingu būdu. Kaltinamasis L. A. neigia įvykdęs šią nusikalstamą veiką. Parodė, kad įmonės pavadinimas jam nieko nesako, (duomenys neskelbtini) apskritai prastai pažįsta, važiuodavo su navigacijos pagalba. Užsiima atsarginių dalių prekyba, kartais važiuoja tranzitu veždamas krovinį į (duomenys neskelbtini). UAB „E“ ir UAB „V“ jam nežinomos. 2018 m. iš jo užsakydavo detales, jis atvažiuodavo lengvuoju automobiliu. Jo krovininiai automobiliai laikomi (duomenys neskelbtini), jo veiksmai vyksta (duomenys neskelbtini). Lietuvoje tik atsargines dalis pirko. Jis visada gyvendavo viešbučiuose, neturėjo priežasčių čia nuomotis būsto. Viešbučių pavadinimų, kuriuose buvo apsistojęs, neprisimena, kelis kartus buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini), Įmonė „K“ jam nežinoma, pas juos yra tokios degalinės „N“. (duomenys neskelbtini) su jokiais pervežėjais nepalaiko jokių ryšių, ten būna tūkstančiai pakrovimų. Neturi jokios tiesioginės sutarties. Neturi pažįstamų vardu L.. 2018 metų Kalėdų metu, jei ir buvo Lietuvoje, tik darbo reikalais dėl atsarginių dalių, nes (duomenys neskelbtini) nėra Kalėdų. Buhalterija nėra vedama, tiesiog yra eiliniai žmonės, kurie žino kuo jis užsiima, jam skambina žmonės į asmeninį telefoną dėl atsarginių dalių, mokesčius moka kaip transporto kompanija, deklaracijų pildyti nereikia. Lietuvoje užsakovų neturi. Lietuvoje pasiima atsargines dalis ir veža į (duomenys neskelbtini). Detales perka per tinklalapius „autoplius“ ar „autogidas. Neprisimena ką veikė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d., nes praėjo beveik 3 metai. Galbūt įvykio metu rasta kepurė-kaukė ir buvo jo. Prisimena, kad turėjo tokią kepurę. Nešiojo tą kepurę žiemą, modelis kaip slidininko, turi daug kepurių su bumbulu ir ausimis. Greičiausiai pametė kepurę, naują nusipirko. Jei ten rado NDR, tai nesiginčija dėl to. Kaip ji įvykio vietoje atsirado, galbūt toje vietoje ir buvo, nes daug kur buvo darbo reikalais. Nežino kaip kepurė ten atsirado, nežino kaip tai susiję su nusikaltimu. Dėl rasto batų pėdsako nieko negali pasakyti, yra panašūs pėdsakai, bet nežino, kodėl tyrimas mano, kad ten jo pėdsakas. Tai tik sutapimas, kad rado jo kepurę, batų pėdsakas panašus į jo, tuo metu jis buvo Lietuvoje, bet jis su tuo niekaip nesisijęs. Braškių niekada nevežiojo. Vardai V. A., A. A. nieko jam nesako. Lietuvoje neturėjo su niekuo jokių konfliktinių situacijų.

Nors kaltinamasis L. A. teigia nepadegęs kaltinime nurodytų vilkikų, šią jo versiją paneigia visuma surinktų ir ištirtų įrodymų, įvertinus juos bendrame bylos kontekste.

Kaltinamasis nurodė, nepažįstantis teisme apklaustų liudytojų, nežinantis įmonių UAB „E“, UAB „V“ ir nėra su jomis susijęs jokiais santykiais, taip ir teisme apklausti liudytojai UAB „E“ vadovas V. A., A. A. (V. A. šį asmenį nurodė, kaip galimai galėjusį keršyti), liudytojas M. L., S. B. nurodė nežinantys nei L. A., nei jo įmonės UAB „L“. Taigi, jokių sąsajų kaltinamo asmens su įmonėmis, kurioms priklauso padegti vilkikai ir su pareiškėju V. A., nėra nustatyta. Tačiau, įvykio vietoje buvusių pareigūnų parodymai, įvykio vietos apžiūra, kurios metu nufotografuotas įvykio vietoje rastas bato pėdsakas, paimta, sekant pėdsakais, rasta kepurė, specialistų išvados ir specialistų paaiškinimai, šiuos įrodymus įvertinus atskirai ir visumoje yra pakankami išvadai, kad L. A. padegė vilkikus.

Kaltinamasis įvykio metu buvo Lietuvoje, tai matyti iš Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sienos, duomenų, kur nurodyta, kad kaltinamasis L. A. į Lietuvos Respubliką atvyko pirmadienį 2018 m. gruodžio 24 d. 24.55 val. per (duomenys neskelbtini) PKP (atstumas iki įvykio vietos apie 180 km (viešai prieinami duomenys internete)), išvykimas nefiksuotas, bet atvykimas fiksuotas šeštadienį 2018 m. gruodžio 29 d. per (duomenys neskelbtini) PKP (t. 2, b. l. 197-201). Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, L. A. buvo atvykęs su liudytoju A. S., kurį teismas, siekdamas pašalinti abejones, apklausė teisme, tačiau šio liudytojo parodymai nėra informatyvūs, nes dėl praėjusio laiko tarpo jis tik paliudijo, kad vieną kartą važiavo su L. A., bet kur buvo neprisiminė, ar visą laiką buvo kartu, nei paneigti, nei patvirtinti negalėjo, todėl šio liudytojo parodymais teismas nesivadovauja.

Nors įvykio metu kaltinamojo buvimas Lietuvoje savaime nei paneigia, nei patvirtina, kad būtent jis padarė kaltinime nurodytą nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė svarbi ją vertinant su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, atvykimo į įLietuvos Respubliką laikas (24,55 val.) ir atstumas iki įvykio vietos nuo (duomenys neskelbtini) PKP (apie 180 km), rodo, kad jis galėjo būti įvykio metu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje.

Pažymėtina, kad apklausus policijos pareigūnus T. Š., V. P., S. I., N. A., buvusį specialistą T. G. visi jie parodė, kad aiškiai matėsi vieno asmens pėdsakai įvykio vietoje. Liudytojai S. I., N. A., buvęs specialistas T. G. patvirtino, kad pėdsakai nuo įvykio vietos, per mišką, nuvedė prie konteinerio, kuriame rasta kepurė „kaukė“. Liudytojas T. Š. parodė, kad prie degusio vilkiko ant sniego matėsi akivaizdūs, švieži žmogaus pėdsakai, kurie vedė link tvoros ir peršokus per tvorą, vedė į miško gilumą, bet buvo tamsu, todėl buvo iškviestas kinologas su šunimi, kuris sekė pėdsakus. Peršokus tvorą, pėdsakai ėjo link miško gilumos, link (duomenys neskelbtini) gatvės, už tvoros iš karto miško teritorija, ten aptverta teritorija ir perlipus tą tvorą iš karto yra krūmai, miško masyvas ir jokio kelio ar šaligatvio nėra, pastatų toje pusėje nebuvo, ten miškas iki (duomenys neskelbtini). Akivaizdžiai matėsi, kad iš tos teritorijos ėjo iš karto ne kur kitur, bet į miško masyvą. Pėdsakai nėjo tiesiai, kiek prisimena, einant miško takeliais, tai iš takelio į gatvę išėjo, o po to į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į daugiabučių kiemus ir namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pėdsakai nutrūko ten, kur matėsi, kad stovėjo automobilis. Liudytojas V. P. teisme parodė, kad ant sniego švieži pėdsakai, kad atvyko kinologas, kuris už teritorijos su jo kolega nuėjo palei pėdsakus. Buvo žiema, buvo sniego ir su prožektoriais matėsi, kad ten kažkas ėjo. Liudytoja S. I., taip pat parodė, kad apžiūrinėdami įvykio vietą, pirmiausia pastebėjo pėdsakus prie automobilio. Automobiliai buvo jau užgesinti. Berods sniege buvo pėdsakas ir matėsi pakankamai ryškiai. Tie pėdsakai vedė iki tvoros. Tvoroje buvo pažeidimas. Už tvoros matėsi, kad pėdsakai nuėjo toliau. Vietoje užfiksavo vieną pėdsaką. Tai buvo bato, avalynės, pėdsakas. Sekė paskui pėdsakus. Pėdsakai vedė iki gyvenamųjų namų, ten buvo konteineris. Apžiūrėjus tą konteinerį buvo kažkas rasta, gal kaukė ar kažkas, ką jie pridėjo prie bylos. Konteineris sudomino, nes tvora buvo pažeista ir nuo to pažeidimo vedė pėdsakai būtent iki to konteinerio. Pirmas kaukę pastebėjo arba N. A., arba ekspertas. Prisimena, kad netoli to konteinerio buvo automobilio vėžės ryškios, kurios taip pat buvo užfiksuotos. Jų sekti nebebuvo įmanoma. Atstumas pėdsakų iki konteinerio buvo nemažas, gal 700 m, reikėjo paeiti, bet nuo konteinerio iki automobilio kokie 50-100 m. Konteineris buvo arčiau, o po to pėdsakai toliau vedė iki automobilio padangų žymų. Ji pati asmeniškai matė kaukę, kaukė buvo ryški, gal raudona, čia spėjimas. Pėdsakai ėjo per pievą, kur nėra gyvenamųjų namų, buvo tik pasnigę, pėdsakai buvo ryškūs, todėl suprato, kad tai švieži pėdsakai. Pėdsakai iki konteinerio buvo ryškūs, jais buvo atsekti iki konteinerio ir galima buvo suprasti, kad buvo prieita prie konteinerio. Tie patys pėdsakai buvo nuo tvoros iki konteinerio, buvo galima spręsti, kad asmuo nuo automobilio per pažeidimą tvoroje nuėjo iki konteinerio per pievą. Aikštelėje aplink automobilius buvo pėdsakų, bet jie buvo sutrypti. Automobilio priekyje buvo daug sutryptų pėdsakų, link vartų pėdsakai buvo sutrypti, priekyje pėdsakai buvo labai sutrypti, o vėliau už automobilio buvo ryškesnis pėdsakas ir jie pagal tai išsikėlė tokią versiją, nes prie tvoros pastebėjo būtent tokį patį pėdsaką, kaip prie automobilio. Aikštelėje buvo ir kitų pėdsakų, jų nestebėjo, buvo labiau orientuota į pėdsakus nuo automobilio iki tvoros ir nuo tvoros per pievą. Jai atrodo, kad visa teritorija buvo aptverta viela. Liudytojas N. A. buvo žiema, sniegas, pėdsakai matėsi ir jie tokiais atvejais dažniausiai žiūri pagal paliktus pėdsakus. Kiek pamena, ten buvo betoninė ar panaši tvora ir matėsi, kad nuo sunkvežimių pėdsakai ėjo link miško. Ilgai pėdsakais ėjo. Pėdsakai vedė per mišką, per gatvę ir per pagrindinę gatvę link (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad toje vietoje buvo mašina ir pasišalino. Gyvenvietėje labai gerai pėdsakai matėsi, nes, kaip jis suprato, ėjo per vidurį važiuojamosios dalies. Sekdami pėdsakais rado kaukę, jei gerai pamena, konteineryje. Konteineris buvo toli nuo įvykio vietos. Ėjo mišku, prie tos vietos, kur kaukė buvo rasta, buvo tik tie patys pėdsakai, kurie vedė nuo įvykio vietos. Liudytojas (buvęs specialistas, išėjęs į pensiją) T. G. kai atvyko, buvo gesinami automobiliai. Apžiūrėjus automobilius, rado pėdsakų takelį prie tvoros ir toliau į mišką, kurie gerai matėsi. Pėdsakai prasidėjo nuo mašinos, iki tvoros, perlipo per tvorą ir per mišką jais išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pėdsakai buvo labai gerai matomi. Ėjo pėdsakais ir priėjo prie konteinerio, kuriame buvo rasta kepurė. Nusprendė įvykio vietoje fiksuoti tuos batų pėdsakus, nes tai nusikaltimas, yra padegimas, pėdsakai buvo švieži, nes tik buvo pasnigę, labai aiškiai matėsi pėdsakai. Jis įtarė, kad tai buvo įtariamojo pėdsakai. Pėdsakai prasidėjo ten, kur mašina stovėjo. Būda degė, po to prie būdos sniegas buvo truputį sutryptas ir po to buvo tie pėdsakai. Jis ieškojo pėdsakų ten, kur vartai. Ne viskas buvo sutrypta, priekyje automobilių žiūrėjo pėdsakų ir ten buvo ir gaisrininkų pėdsakų, kurie nešioja spec. avalinę, o šie pėdsakai buvo paprasti, gaisrininkų pėdsakai buvo nuo mašinos iki vartų. Šiuos liudytojų parodymus atitinka įvykio vietos 2018 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuoti duomenys. Kur užfiksuoti vielinės tvoros, buvusios vilkikų užpakalyje, pažeidimai, apdegę vilkikai, stovintys prie tvoros, aptvertoje teritorijoje, kairėje pusėje nuo vartų. Taip pat užfiksuoti nuo vilkiko priekabos link tvoros ir už aptvertos teritorijos sniege matomi avalynės pėdsakai. Pėdsakai nufotografuoti. Nurodyta, kad einant pėdsakų kryptimi, link (duomenys neskelbtini) gatvės, rastas konteineris, ties (duomenys neskelbtini), jame raudona medžiaginė kaukė, kuri paimta prie apžiūros. Taip pat sekant pėdsakais iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėtos automobilių padangų žymės, kurios nufotografuotos. Nuo kaukės paimtas kvapas. Apžiūros metu paimta raudona medžiaginė kaukė, fiksuoti reikšmingi pėdsakai (t. 1, b. l. 95-104). Iš pareiškėjo, liudytojo V. A. parodymų matyti, kad teritorija aptverta, teritorijoje yra vartai, jie ne darbo metu buvo nuolat uždaryti, rakinami. Kiekvienas vairuotojas turėjo savo raktą. Per visą perimetrą buvo viela.

Taigi, aptarti įrodymai, tiek įvertinus juos kiekvieną atskirai, tiek visumoje, leidžia teigti, kad pėdsakai, palikti sniege, buvo aiškūs, ryškūs, palikti ant ką tik pasnigusio sniego, pėdsakai ėjo nuo degusio vilkiko palei tvorą, po to už tvoros, kuri perlipimui buvo apgadinta (nukirpta viela), po to pėdsakai vedė per laukymę, kur nebuvo gyvenamųjų namų, todėl jie nebuvo susimaišę su kitais, galinčiais suklaidinti pėdsakais, po to sekant pėdsakais pareigūnai išėjo į (duomenys neskelbtini), kur pėdsakai nuvedė prie konteinerio, esančio ties (duomenys neskelbtini), kuriame rasta kepurė, panaši į slidininko kaukę. Po to pėdsakai vedė iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėtos automobilių padangų žymės, kurios nufotografuotos. Pasak liudytojo T. G., įvykio vietoje fiksuoti pėdsakai skyrėsi iš kitų, t. y. gaisrininkų pėdsakų, kurie nešioja spec. avalinę, o šie pėdsakai buvo paprasti, gaisrininkų pėdsakai buvo nuo mašinos iki vartų, o šie nuo vilkiko, palei tvorą, perlipus per tvorą, ėjo per mišką. Taigi, nuo vilkiko iki konteinerio, kuriame rasta kepurė, vedė aiškūs pėdsakai, kurie nebuvo nutrūkę ir nebuvo susimaišę su kitais pėdsakais. Keli šie pėdsakai buvo užfiksuoti nufotografuojant.

Kratos 2020 m. birželio 23 d. protokolo su fotolentele duomenimis, atlikus kratą kaltinamojo L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti laisvalaikio batai „Armani“ (t. 2, b. l. 36-44). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 9 d. išvados duomenimis, tirti pateikti du avalynės pėdsakai fotografuoti įvykio vietoje pažeidžiant mastelinės fotografijos taisykles, todėl tolimesnis jų tyrimas negalimas. Tirti pateiktas dešinės kojos avalynės pėdsakas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 1, galėjo būti paliktas avalyne, kurios dešinės kojos bato pado raštas: elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išdėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateiktos „Armani“ avalynės dešinės kojos pado (t. 2, b. l. 58-61). Taigi, įvykio vietos apžiūros metu rastas vienas avalynės pėdsakas, buvo sulygintas su avalyne, paimta kratos metu iš kaltinamojo gyvenamosios vietos ir nustatyta, kad įvykio vietoje paliktas avalynės pėdsakas gali būti paliktas kaltinamojo „Armani“ bato pado. Išsamiam šio įrodymo ištyrimui, buvo teisme apklausta specialistė Renata Bužinska, kuri palaikė išvadą ir nurodė, kad tyrimo metu buvo tinkamas vienas pėdsakas, kuris priklausė grupinei priklausomybei. Ji nuosekliai ir suprantamai paaiškino, kad sniege užfiksuotas pėdsakas yra nepilnas, todėl bato dydis nurodomas apie 29 cm padų ilgio, o kojos įspaustinis apie 28 cm, dėl to pėdsakas trumpesnis, nei pats padas, Jie lygina pėdsaką su avalynės padu, avalynės pėdsakas atsispaudęs sniege, jis gi ne pilnai išreikštas, ten trūksta nosies. Pėdsakas yra apskaičiuotas pagal mastelinę liniuote. Raštas idealiai tinka, tai nėra abejonių, kad tas pėdsakas buvo paliktas būtent tokios pat avalynės dydžio ir rašto. Neneigė, kad buvo individualiųjų požymių avalynės eksperimentiniuose pėdsakuose, nurodė, kad sniege pėdsakas galėjo patirpti ir jei jis šiek tiek pakitęs, tai gali dingti individualūs požymiai, nes jie yra „mikro“. Jie galėjo atsispindėti, bet galėjo išnykti. Kai jie darė lyginimą ir sudėjo nuotraukas – viskas idealiai tiko, kiekvienas raštas, kiekvienas įdubimas. Nurodytas 39 dydis, jei būtų 38 – neatitiktų, tas padas atitiko idealiai dydį ir raštą.

Iš išdėstyto matyti, kad vertintas tik paliktas avalyne pėdsakas, kuris buvo užfiksuotas taip, kad nekeltų abejonių ir buvo tinkamas specialisto išvadai gauti. Todėl teismas tiek tirtą avalyne paliktą pėdsaką, tiek specialisto išvadą, laiko įrodymais ir jais vadovaujasi. Aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad tirti pateiktas dešinės kojos avalynės pėdsakas, atitinka kaltinamojo „Armani“ avalynės dešinės kojos padą.

Be įvykio vietoje užfiksuoto bato pėdsako, taip pat konteineryje, prie kurio atvedė minėti pėdsakai nuo įvykio vietos, rasta kepurė, panaši į slidininko kaukę. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. vasario 25 d. specialisto išvados Nr. 140-(93)-IS1-995 duomenimis, ant tirti pateiktos kepurės - kaukės, paimtos 2018 m. gruodžio2i5 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 165-166). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės mėnesio pranešime Nr. 140-S-(8.31E) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre yra L. A. (t. 1, b. l. 171). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2020 m. liepos 31 d. išvadoje nurodyta, kad ant minėtos kepurės rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su L. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. A. lokusų genotipui, t. y., atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-20 (t. 1, b. l. 175-176). Siekiant pašalinti abejones, dėl galimybės, kad ne vienas asmuo iki tyrimo dėvėjo rastą kepurę, teisme apklausta specialistė Daiva Kairienė. Ji išsamiai paaiškino, kodėl nėra pagrindo manyti, kad šią kepurę dėvėjo kitas asmuo. Nurodė, kad kaukė-kepurė turi plyšį akims, jei ją dėvi ne vienas asmuo, tai praktiškai tyrimas tą ir parodo. Šiuo atveju buvo padarytos iškarpos iš kelių kepurės-kaukės vietų ir tos iškarpos buvo tiriamos. Rezultatas gaunamas iš odos epitelių ląstelių, kurios turi branduolius, o branduolys turi DNR – tai šaltinis, iš kurio gaunamas rezultatas. Jei būtų sumaišyti DNR pėdsakai, ji, kaip specialistė, tokiu atveju tikėtųsi surasti daugiau DNR, bet tyrimas parodė, kad pėdsakas labai gražus vieno asmens. Gali būti tokie atvejai, kai vieno asmens daugiau pėdsakų, o kito asmens mažiau, bet šiuo atveju yra gražus vieno asmens pėdsakas. Pavyzdys buvo imamas nuo kaktos srities, o kitas iš nosies ir burnos srities, nes dėl kontakto su burna iš burnos srities gaunami labai geri rezultatai. Abejuose mėginiuose buvo gautas vienodas DNR. Jei keli žmonės dėvėtų kaukę, tai jie paliktų panašiai vienodą kiekį pėdsakų, ji, kaip specialistė, tikėtųsi rasti abu DNR, tačiau šiuo atveju taip nebuvo.

Įvertins liudytojo T. G. (buvusio specialisto) parodymus ir specialistės D. Kairienės parodymus, teismui nekyla abejonių, kad kepurė įvykio vietoje buvo paimta tinkamai, kad nekeltų abejonių ir pašalintų klaidos ar atsitiktinumo galimybę užfiksuojant įvykio vietos apžiūros duomenis bei panaudojant gautus duomenis specialisto išvadai gauti. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada nustatytomis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad kepurę, paimtą apžiūrint įvykio vietą, dėvėjo tik L. A..

Kaltinamasis teigė, kad kepurę galėjo pamesti. Tačiau teismas šiuos jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, pats L. A. teigęs (duomenys neskelbtini) buvęs gal 5-7 kartus iki įvykio, kad (duomenys neskelbtini) nepažįsta, tuo metu (duomenys neskelbtini) negyveno, negalėjo logiškai paaiškinti, kaip kepurė atsirado būtent tame konteineryje, kuris buvo apie 700 m atstumu (pasak liudytojos) nuo įvykio vietos, prie kurio atvedė pėdsakai nuo gaisravietės. Antra, šią jo versiją paneigia jau pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės, kad pėdsakai, kurie sutampa su bato, paimto kratos metu iš L. A., padu, nuo degusio vilkiko, perlipus per tvorą ir perėjus miškelį, nuvedė prie konteinerio, kuriame ir rasta kepurė. Liudytojas N. A. nurodė, kad gyvenvietėje labai gerai matėsi pėdsakai, nes, kaip jis suprato, asmuo ėjo per vidurį važiuojamosios dalies. Sekdami pėdsakais rado kaukę, jei gerai pamena, konteineryje. Konteneris sudomino, nes prie šio konteinerio buvo labai daug antspaudų batų, kuriais sekė nuo įvykio vietos iki to konteinerio. Šie liudytojo parodymai sutampa su liudytojos S. I. parodymais, kad pėdsakai iki konteinerio buvo ryškūs, jais buvo atsekta iki konteinerio ir galima buvo suprasti, kad buvo prieita prie konteinerio. Tie patys pėdsakai buvo nuo tvoros iki konteinerio, buvo galima spręsti, kad asmuo nuo padegto automobilio per pažeidimą tvoroje nuėjo iki konteinerio per pievą.

Taigi, teismas įvertinęs visumą aptartų įrodymų bendrame bylos kontekste, kurie vienas kitą papildo ir sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, leidžiančią daryti neabejotiną išvadą, jog būtent L. A. padegė kaltinime nurodytus vilkikus, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinime nurodyta, kad L. A. veikė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįsti tokią kaltinimo aplinkybę. Šią išvadą teismas daro įvertinęs be kita policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje parodymus, kurie visi nurodė aiškiai matę vienus pėdsakus, o ar buvo kiti, atsakyti negalėjo. Liudytojas T. G. taip pat nurodė, kad šie pėdsakai skyrėsi įvykio vietoje iš kitų – ugniagesių spec. avalyne paliktų pėdsakų. Byloje nėra nustatyta, kodėl L. A. padegė vilkikus ir būtų galima daryti prielaidą, kad kažkas kitas buvo suinteresuotas šios veikos padarymu, tačiau tai būtų tik prielaida, o prielaidomis asmens kaltės grįsti negalima. Todėl nepasitvirtinus kaltinimo aplinkybei, kad L. A. veikė su bendravykdžiais, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

L. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis tarp 2018 m. gruodžio 1 d. apie 10.30 val. ir 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00408-21, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ypač degiu skysčiu – benzinu, visuotinai pavojingu būdu pasikėsino padegti svetimą didelės vertės turtą - krovininius automobilius „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi krovininių automobilių padegti nepavyko.

Nors kaltinimas dėl vilkikų padegimo pasitvirtino, tačiau negalima to paties pasakyti apie kaltinimą L. A. pirma pasikėsinus padegti tuos pačius vilkikus. Matyti, kad pasikėsinimą padegti kaltinime nurodytus vilkikus ir jų padegimą, skiria daugiau nei 20 dienų laikotarpis. Šis kaltinimas iš esmės grindžiamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 3 d. įvykio apžiūros metu rastas melsvos spalvos plastikinis bakelis ant kurio kirilica užrašyta „N. K.“ ir asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, duomenimis, iš kurių matyti, kad L. A. į Lietuvą buvo atvykęs šeštadienį 2018 m. gruodžio 1 d. 19.35 val. per (duomenys neskelbtini) PKP ir išvyko sekmadienį 2018 m. gruodžio 2 d. 15.46 val., per (duomenys neskelbtini) PKP.

Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, neatitinka asmens atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos laiko. Kaltinime nurodyta, kad veika padaryta tarp 2018 m. gruodžio 1 d. apie 10.30 val. (sienos kirtimo duomenimis L. A. atvyko į Lietuvą 19.35 val.) ir 2018 m. gruodžio 2 d. 15 val. (išvyko per (duomenys neskelbtini) postą 15.46 val.). (duomenys neskelbtini) PKP ir įvykio vietą skiria mažiausiai 180 km, o (duomenys neskelbtini) PKP ir nusikalstamos veikos padarymo vietą skiria mažiausiai 250 km (pagal viešus duomenis internete), šie duomenys nurodant kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laiką nebuvo įvertinti.

Be to, duomenys apie L. A. sienos kirtimą 2021 m. gruodžio 1-2 dienomis, tik patvirtina faktą, kad įvykio metu L. A. buvo Lietuvoje. Tačiau asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną duomenimis, L. A. 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais dažnai lankydavosi Lietuvoje. Jis taip pat buvo atvykęs ir išvykęs 2021 m. gruodžio 4 d.; du kartus atvykęs ir išvykęs gruodžio 8 d.; po to gruodžio 12-13 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 14 d.; po to atvykęs ir išvykęs gruodžio 22 d., gruodžio 22 d. ir t.t. (t. 2, b. l. 197-201). Taigi, nėra paneigta L. A. versija, kad jis Lietuvoje lankydavosi ir savo veiklos, automobilių detalių prekybos, reikalais.

Kitas įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas, tai rastas bakelis, ant kurio kirilica užrašyta „N. K.“. Pas L. A., atliktų kratų metu bute ir automobilyje, panašus bakelis nebuvo rastas. Priežastis, kodėl L. A. padegė kaltinime nurodytus vilkikus, nenustatyta, nes niekas jo su UAB „:E“ nesieja, bendrovės vadovas ir kiti liudytojai, nurodė, kad L. A. nepažįsta. Nors UAB „E“ vadovas V. A. nurodė, nesuprantantis, dėl ko buvo padegti vilkikai, kad jokių reikalų su (duomenys neskelbtini)neturėjo, tačiau iš liudytojų A. A. ir M. L. parodymų galima daryti priešingas išvadas. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad buvo dingę keli kroviniai, kurių gabenimo aplinkybės susijusios su V. A. ir (duomenys neskelbtini) įmone. Liudytojas A. A. paaiškino, kad liudytojas M. L. pradėjęs dirbti vienoje įmonėje, dalyvavo krovinių pervežime, ekspediavo krovinius ir 3 kroviniai iš 5 dingo. Iš karto, kai dingo kroviniai, stebuklingai atsirado V. A. ir paaiškino, kad jis yra to kliento krovinio, kuris dingo, savininko atstovas. Įtaria, kad UAB „E“ dėl krovinių dingimo galėjo keršyti. Kiek žino, užsakovas buvo (duomenys neskelbtini), kuris patyrė žalą, kažkokie santykiai juos siejo, nes jie seniai dirba ir gerai pažįstami. Krovinio turėtojas pasamdė ekspeditorių iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasamdė (duomenys neskelbtini) įmonę, o (duomenys neskelbtini) įmonė kreipėsi į M. L., kuris pasamdė lenkus, kurie buvo kauniečių suklaidinti klaidingu nurodymu, kaliningradiečiai prašė krovinį pristatyti į vieną vietą, o kauniečiai pakeitė iškrovimo vietą, ir būtent toje vietoje kroviniai dingo. Mano, kad buvo iš anksto suplanuota, kad kroviniai bus iškrauti kitur. Gal krovinių turėtojas galėjo atkeršyti V. A., nes jis patyrė nuostolius, neatsimena jo vardo. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad tuo metu, kai buvo pavogtos braškės, dirbo įmonėje UAB „G“, kurios neoficialus vadovas buvo A. A.. Dirbo per programėlę „Cargo LT“, pasiūlė jam krovinį, įmonės pavadinimo neprisimena. Pamena, kad buvo (duomenys neskelbtini) įmonė, vadovas buvo A. S., pasiūlė penkis krovinius, jei teisingai prisimena, iš (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo 3 automobilio iškrovimą, jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nėra iki šiol krovinių. Pradėjo aiškintis, kad vėžėjai išsikrovė neteisingoje vietoje. Tas užsakovas, kuris užsakinėjo transportą davė jiems kitą iškrovimo adresą ir, kaip suprato, jau buvo kažkur sandėliuose. Tas užsakovas buvo A. S.. Tada jie (liudytojas) sustabdė dvi likusias mašinas ir pradėjo aiškintis dėl pinigų, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti, kad grąžintų krovinius. Jie (liudytojas) pasakė, kad negrąžins krovinių, kol nebus atsiskaityta už transportą, nes neaiškus užsakovas, jie nenorėjo likti „ant ragų“. Jam (liudytojui) pasakė, kad kol neatsiskaito, tol kitų mašinų neatiduoti, tegul stovi ir laukia jų (liudytojo) tolesnių nurodymų. Paskui susitarta buvo su (duomenys neskelbtini), kad su jais (liudytoju) atsiskaitys V.. Jis susitarė su tokia L. (pavardės nežino), kad V. atsiskaitys. Kaip jis suprato, tai jie abu bendradarbiavo, kiek žino, V. turėjo šaldytuvą ir vežiojo tas pačias braškes, su juo dirbo ir niekada problemų dėl atsiskaitymų nebuvo.

Kaip nustatyta pirmiau, nėra nustatyta priežastis, kodėl L. A. buvo suinteresuotas padegti vilkikus, todėl iš paties kaltintojo pozicijos, kaltinime nurodant nenustatytus bendravykdžius, galima manyti, jog buvo ir kitų suinteresuotų šia veika asmenų, kurie gali būti ir (duomenys neskelbtini).

Taigi, be sienos kirtimo duomenų ir rasto bakelio, ant kurio kirilica užrašyta „N. K.“, iš kur L. A. atvažiuodavo į Lietuvą, kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent kaltinamasis pasikėsino padegti vilkikus, byloje nėra. Taip pat nėra nustatyti asmenys, kurie kaltinime nurodyti kaip bendravykdžiai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti.

Abejonėms pašalinti teismas kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, nustatė, kad į Lietuvą L. A. atvyko su liudytojų A. A., automobiliu „Solaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Šis liudytojas nurodė, kad dažnai vykdavo su L. A. į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) 2018 metais, bet negali pasakyti konkrečiai kiek kartų, nes jau 3 metai praėjo. Lietuvoje kartu tvarkė savo reikalus, būdavo, kad iš Lietuvos išvažiuodavo per (duomenys neskelbtini). „Soliaris Hyndai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) yra liudytojo žmonos automobilis, dažnai su šiuo automobiliu važiuodavo į Lietuvą. Kai būna eilė, jam užtrunka 1,5 val. kirsti sieną, būdavo, kad atvažiuodavo šiandien, o rytoj išvažiuodavo, būdavo, kad ir dvi dienas galėjo būti. Neprisimena ar buvo 2018 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje, nes seniai buvo. Jam dalyvaujant L. A. neturėjo konfliktinių situacijų Lietuvoje. Iš išdėstyto matyti, kad šio liudytojo parodymai, nei paneigia, nei patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

Taigi, įvertinus teisme ištirtų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste, konstatuojama, jog abejonių, dėl L. A. dalyvavimo pasikėsinant padegti vilkikus, pašalinti nepavyko. Byloje surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai, kad L. A. padarė minėtą nusikaltimą, todėl jis, dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti kitus asmenis, dalyvavusius pasikėsinant padegti vilkikus, yra išskirtas (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00408-21), kad dėl dviejų nusikaltimų L. A. šioje byloje pripažintas kaltu, baudžiamoji byla po įsiteisėjimo neperduodama prokurorui, o tik išsiunčiamas nuosprendžio nuorašas.

Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį

Iš 2020 m. birželio 23 d. kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 23 d. atliktos kratos metu - kambario komodos antrame stalčiuje buvo rasta A. K. vardu AB „Swedbank“ banko išduota banko mokėjimo kortelė „Debit MC CL“ (t. 2, b. l. 36-44);

AB „Swedbank“ 2020 m. gruodžio 29 d. rašte nurodyta, kad A. K. sąskaita buvo susieta su mokėjimo kortele „Bekontaktė Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kortelė aktyvuota nebuvo. Nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. operacijų sąskaitoje nebuvo (t. 2, b. l. 122)

Iš liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (įrašyti į kompaktinį diską) ir pagarsintų teisme, išnaudojus visas galimybes užtikrinti asmens dalyvavimą teisiamajame posėdyje, matyti, kad pastarasis nurodė, negalintis nurodyti, kaip pametė savo banko kortelę, tačiau pastarąją nešiojosi su savimi kišenėje, kartu su kitomis kortelėmis. Kortelės pasigedo 2020 metų vasarą, tačiau kada tiksliai nepamena. Pasigedęs kortelės, pastarosios neužblokavo, nes tikėjosi, kad kortelė jam bus grąžinta. Banko kortelę buvo išsiėmęs, kadangi ieškojo darbo, tačiau darbo negavęs AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele nesinaudojo. Jokios žalos nepatyrė. L. A. nepažįsta. Jis turi programėlę, todėl jei kas būtų naudojęs kortelę, gautų pranešimą, tačiau jokių pranešimų nėra gavęs. L. A. nėra girdėjęs (t. 1, b. l. 157 ir kompaktinis diskas su apklausos įrašu).

L. A. kaltinamas nuo 2020 m. birželio 11 d. apie 10.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikęs svetimą - A. K. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini). Ją laikęs iki 2020 m. birželio 23 d., 11.34 val.- 12.45 val., kol minėtą banko kortelę kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Kaltinamasis L. A. teigė radęs kortelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli „M“ parduotuvės ant šaligatvio, dieną ar dvi iki kratos. Nuo kovo mėnesio gyveno netoli tos vietos, (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. A. K. jam nežinomas. Tiesiog surado kortelę ir dėl pilietinio atsakingumo galvojo rasti tą žmogų per „Fecebook“, nežino kodėl kortelės nenunešė į parduotuvę, tiesiog paėmė kortelę, buvo vakaras, gal jau ir parduotuvė buvo uždaryta. Nieko su kortele nedarė, jokio ketinimo dėl kortelės neturėjo, norėjo nunešti į banką ar policiją, bet nebuvo laiko, nes po dienos ar dviejų atvažiavo daryti kratą. Kortelė gulėjo jo spintelėje, neturėjo tikslo jos paslėpti, kartu ten buvo ir telefono kortelės su internetu bendravimui – pasibaigia internetas, jis naują kortelę pirkdavo, telefonų kortelės su rasta banko kortele nebuvo susijusios.

Taigi, nors kaltinamasis tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės kelia klausiamą, ar jo veiksmai gali būti vertinami, kaip veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

Iš byloje esančių įrodymų (banko raštas, kuriame nurodyta, kad kortelė bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo aktyvuota, A. K. parodymai, kad neatsimena, kaip prarado kortelę, ją prarado 2020 m. vasarą; jis turi programėlę, tad jei kas būtų naudojęs kortelę, gautų pranešimą, tačiau jokių pranešimų nėra gavęs) matyti, kad L. A., kaltinime nurodytu neteisėto laikymo laikotarpiu, svetimos mokėjimo kortelės neteisėtai nepanaudojo. Tačiau iš paties L. A. parodymų matyti, kad jis suprato laikęs svetimą – A. K. vardu išduotą – banko mokėjimo kortelę. Nors L. A. teigia ketinęs ją grąžinti A. K., tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų siekęs banko mokėjimo kortelę grąžinti teisėtam jos turėtojui ar savininkui (bankui). L. A. nurodo, kad banko kortelę rado prie prekybos centro, tačiau jos neperdavė apsaugos darbuotojams, o pasiėmė su savimi ir laikė namuose stalčiuje. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų ketinęs ją grąžinti savininkui (bankui, įdedant kortelę į bankomatą, esantį prekybos centre ir pan.). Taigi, L. A. radęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir supratęs, kad ji jam nepriklausė, nesiekė jos grąžinti teisėtam savininkui, bet laikė savo namuose, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad L. A. veika formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Tačiau asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ne dėl bet kokios, o tik dėl pavojingos veikos, kuri dėl savo pavojingumo užtraukia baudžiamąją atsakomybę. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, už kurio padarymą yra numatytos pakankamai griežtos bausmės - bauda nuo 100 MGL (5 000 Eur) iki 4 000 MGL (20 000 Eur), areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Todėl atitinkamai ir asmens neteisėti veiksmai turi siekti atitinkamą pavojingumą.

BK 37 straipsnis numato, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio prasme veika yra mažareikšmė, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Svarbu yra nustatyti, ar kėsinimusi į baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes asmuo siekė padaryti joms esminę žalą, ar veikos tikslai ir motyvai, veikos padarymo būdas ir pasekmės rodo, kad šia veika nebuvo siekiama tokią žalą padaryti, todėl veika yra mažareikšmė. Pirmiau aptartos aplinkybės, rodančios, kad kortelė laikyta neilgą laiko tarpą (pagal kaltinimą 12 dienų iki kratos atlikimo,); kad ja nebuvo inicijuojamos jokios mokėjimo operacijos; kad kaltinamojo teigimu jis ketino surasti kortelės savininką – sudaro pagrindą išvadai, kad L. A. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų griežtą baudžiamąją atsakomybę, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl bausmės

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras siūlo L. A. skirti arešto bausmę, tačiau arešto bausmė yra prilyginama trumpalaikiam laisvės atėmimui (BK 49 straipsnio 2 dalis) ir yra viena iš labiausiai ribojančių asmens laisvę bausmių. Laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, kuri skiriama tada, kai kitomis bausmėmis negalima pasiekti bausmei keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Todėl teismas spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia į tai, kad L. A. Lietuvoje neteistas, įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, visuotinai pavojingu būdu ir kėlė realią grėsmę ne tik svetimam turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei (šalia buvo parduotuvė, prekiaujanti cheminėmis medžiagomis). L. A. gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka 2019 m. baustas 5 kartus už greičio viršijimą, baudos sumokėtos.

Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, L. A. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, skiria trečią pagal griežtumą sankcijoje numatytą vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. A. per metus civilinėms ieškovėms atlyginti po pusę priteistos sumos turtinei žalai atlyginti (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei per laisvės apribojimo laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis). Laivės apribojimo bausmę teismas skiria atsižvelgęs į padarytos veikos pavojingumą.

L. A. laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 22 d., 10 val. (t. 3, b. l. 64), paleistas 2020 m. birželio 23 d., 14.19 val. (dvi dienas) (t. 3, b. l. 73), šis laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (t. 3, b. l. 69-70, 79).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai.

Civilinė ieškovė UAB „E“ prašo iš kalto asmens priteisti 12 750 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad buvo padegtas UAB „E“ priklausantis krovininis automobilis „DAF FT XF105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „K“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Krovininis automobilis „DAF FT XF105“ sudegė visiškai. Jo vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo diena buvo 12 000 Eur. Pažymėjo, kad šis vilkikas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo techniškai tvarkingas, be defektų ir trūkumų. Kartu su vilkiku sudegė ir jame įmontuota GPS įranga, kurios vertė 450 Eur, bei Vokietijos gamybos nuotolinio mokėjimo už naudojimąsi keliais įranga, kurios vertė 300 Eur. Iš viso dėl šio vilkiko sudegimo UAB „E“ patyrė 12 750 (dvylika tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur nuostolių. Nurodė, jog dėl vilkiko sudeginimo bendrovė negalėjo visa apimtimi ir tinkamai vykdyti savo veiklos, krovinių pervežimo, todėl neteko dalies apyvartinių lėšų ir pajamų.

Civilinė ieškovė UAB „V“ prašo iš kalto asmens priteisti 10 750 Eur žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad buvo padegtas UAB „V“ priklausantis vilkikas „MAN TGA 18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)). Vilkikas „MAN TGA 18.480“ sudegė iš dalies, jo vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo 12 000 Eur. Vilkikas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo techniškai tvarkingas, be defektų ir trūkumų. Taip pat sudegė vilkike įmontuota GPS įranga, kurios vertė 450 Eur, bei Vokietijos gamybos nuotolinio mokėjimo už naudojimąsi keliais įranga, kurios vertė 300 Eur. UAB „V“ remonto darbus dėl šio vilkiko atstatymo atliko savo jėgomis ir lėšomis. Remonto darbai kainavo 10 000 Eur. Iš viso dėl šio vilkiko sugadinimo UAB „V“ patyrė 10 750 (dešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt) Eur nuostolių. Nurodė, kad dėl vilkiko sudeginimo bendrovė negalėjo visa apimtimi ir tinkamai vykdyti savo veiklos, krovinių pervežimo, todėl neteko dalies apyvartinių lėšų ir pajamų.

Byloje pateikta Nepriklausomų vertintojų biuro kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181249, kurioje nurodyta, kad vilkiko „DAF XF FT105“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 10 700 Eur (plius PVM 21 procentas), apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 4 600 Eur. Apgadintos transporto priemonės atstatymas netikslingas (t. 4, b. l. 5-30). Taip pat pateikta kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita Nr. 2181250, kurioje nurodyta, kad vilkiko „MAN TGA18.480“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė iki apgadinimo 7 800 Eur (plius PVM 21 procentas), atkuriamoji (remonto) vertė – 6 137,37 Eur (su PVM). Apgadintos transporto priemonės remontas tikslingas (t. 4, b. l. 31-53).

Nors dokumentai dėl GPS įrangos, kurią ieškovės vertina 450 Eur, bei Vokietijos gamybos nuotolinio mokėjimo už naudojimąsi keliais įrangos, kurią ieškovės vertina 300 Eur, nėra pateikti, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad šios įrangos buvo sumontuotos vilkikuose, nes įmonė užsiėmė krovinių pervežimais, taip pat prašomos sumos nelaiko neprotinga ar per didele.

Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis yra įrodytas, ieškovių reikalavimai atsirado dėl neteisėtų L. A. veiksmų, todėl jam kyla prievolė atlyginti visą, dėl šių jų veiksmų ieškovių patirtą žalą (CK 6.247 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis). todėl ieškiniai tenkinami ir iš L. A. UAB „E“ priteisiama 12 750 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „V“ priteisiama 10 750 Eur turtinei žalai atlyginti.

Už transporto priemonių vertinimą Nepriklausomas vertintojų biuras išrašė 2019 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 6453, už paslaugas 300 Eur sumai. UAB „E“ sąskaitos išrašo duomenimis, ši suma sumokėta 2019 m. sausio 8 d. (t. 4, b. l. 2-3). Šias išlaidas taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo.

BPK 103–105 straipsnyje reglamentuojama proceso išlaidų, kurias sudaro ir specialistams išmokami pinigai, atlyginimo ir išieškojimo tvarka. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už transporto priemonių vertinimą yra susijusios su civilinio ieškinio reikalavimu, jos buvo būtinos, todėl šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir 300 Eur UAB „E“ priteisia iš kaltinamojo.

Civilinių ieškovių atstovas prašo priteisti iš kalto asmens ir išlaidas už teisinę pagalbą, kurios sudaro 500 Eur. Pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. dvi sąskaitas Nr. 05/21, 04/21 bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 2021 m. birželio 9 d. UAB „E“ sumokėtą sumą už civilinių ieškovių atstovavimą teisme (t. 3, b. l. 137).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgęs į išlaidų dydį, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, į tai, kad buvo rengti ieškiniai (iš esmės tapatūs), kad civilines ieškoves atstovavo vienas atstovas, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka protingumo reikalavimus, nėra akivaizdžiai per didelės ar neprotingos, todėl prašymas tenkinamas ir šios 500 Eur išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo UAB „E“.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2018 m. gruodžio 3 d. įvykio apžiūros metu paimta melsvos spalvos plastikinė talpa su užrašu „N. K.“ ir apsilydžiusi plastikinė talpa (1 paketas), geltonos spalvos žarna (2 paketas), 2 šviesios spalvos spynos ir 1 tamsios spalvos spyna (3 ir 4 paketai), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (t. 1, b. l. 92-93), perduotini prokurorui (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Kvapo pėdsakas nuo kaukės, supakuotas į 0,5 l stiklainį, saugomas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 167), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vokas Nr. 18006084 su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 2, b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėžė su batais, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 2, b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

A. K. vardu išduota banko kortelė; nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina savininkui AB „Swedbank“ (Voke, prisegtame ant bylos 2 tomo viršelio) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Kompaktinis diskas su liudytojo A. K. apklausa, kompaktinis diskas su informacija pagal 2019 m. kovo 27 d. prokuroro nutarimą, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kepurė su voku, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 4 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. A. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo UAB „E“ atlyginti 6 375 (šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur turtinės žalos, UAB „V“ 5 375 (penkis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur turtinės žalos; visą laisvės apribojimo bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo.

L. A. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo kopija išsiųsti prokuratūrai prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00408-21.

Pritaikius BK 37 straipsnį, L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jam nutraukti.

Civilinių ieškovių UAB „E“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „V“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinius tenkinti visiškai ir UAB „E“ iš L. A. priteisti 12 750 (dvylika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, 800 (aštuonis šimtus) Eur už proceso išlaidas. UAB „V“ iš L. A. priteisti 10 750 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2018 m. gruodžio 3 d. įvykio apžiūros metu paimtą melsvos spalvos plastikinę talpą su užrašu „N. K.“ ir apsilydžiusią plastikinę talpą (1 paketas), geltonos spalvos žarną (2 paketas), 2 šviesios spalvos spynas ir 1 tamsios spalvos spyną (3 ir 4 paketai), perduoti prokurorui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00408-21.

Kvapo pėdsaką nuo kaukės, supakuotą į 0,5 l stiklainį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Voką Nr. 18006084 su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dėžę su batais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. A..

A. K. vardu išduotą banko kortelę; perduoti savininkui AB „Swedbank“.

Kompaktinį diską su liudytojo A. K. apklausa, kompaktinį diską su informacija pagal 2019 m. kovo 27 d. prokuroro nutarimą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kepurę voke saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.