Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė I. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vadovaujantis vykdomosios bylos Nr. 0163/23/01950 rašytiniais duomenimis nustatyta, kad išieškotoja VMI 2023 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko G. S. turto. Išieškotina suma – 37 119,39 Eur (2023 m. lapkričio 24 d. išieškotoja išieškotiną sumą patikslino, nurodydama, kad aktuali išieškotina suma yra 36 966,04 Eur). Minėto sprendimo pagrindu antstolės I. E. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/23/01950 (v. b. l. 2-10, 15). Vykdymo eigoje ne kartą buvo gauti VMI sprendimai dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto pakeitimo, kurių pagrindu antstolė priimdavo patvarkymus, keičiančius patvarkymus dėl skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimus. 2025 m. kovo 26 d. VMI antstolei pateikė 2025 m. kovo 20 d. sprendimą pripažinti netekusiu galios 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriame nurodyta, jog sprendimas priimamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 112 straipsnio 1 dalies pagrindu (pasibaigė prievolė) (v. b. l. 56). Antstolė 2025 m. kovo 26 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo. Minėtu patvarkymu antstolė nustatė, kad išieškotinos skolos dydis yra 0 Eur, o vykdymo išlaidų suma sudaro 1 708,03 Eur. Šią sumą turi atlyginti skolininkas (v. b. l. 58). 2025 m. gegužės 21 d. skolininkas antstolei pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Instrukcijos 166 punkto pagrindu. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-68-1028/2025 buvo sudaryta taikos sutartis tarp išieškotojos ir skolininko, dėl ko 2025 m. kovo 20 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (v. b. l. 59). Antstolė 2025 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko prašymą, nurodydama, jog išieškant vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0163/23/01950 taikomas Instrukcijos 167 punktas (v. b. l. 71). Skolininkas pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolės 2025 m. gegužės 29 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0163/23/01950 CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu (v. b. l. 74-75).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatė neteisėtų ir nepagrįstų antstolės veiksmų. Priešingai, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas ne dėl vykdomosios bylos nutraukimo, o dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko taikant Instrukcijos 167 punktą. Tokią išvadą padarė nustatęs, kad tarp Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-68-1028/2025 2025 m. kovo 18 d. patvirtintos taikos sutarties ir VMI 2023 m. spalio 16 d. sprendimo, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/23/01950, yra tarpusavio ryšys.

14. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog tarp skolininko ir išieškotojos sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-68-1028/2025 yra tiesiogiai susijusi su vykdomąja byla Nr. 0163/23/01950 ir, kad joje pareiškėjas, kaip skolininkas, dėl savo skolos sudarė skolos išieškotojai grąžinimo grafiką. Pareiškėjo teigimu, pasirašant taikos sutartį jis asmeniškai nebuvo skolingas VMI, todėl negalėjo susitarti su ja dėl skolos grąžinimo. Teismas visiškai nepagrįstai, neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių, nepaprašęs taikos sutarties šalių pateikti paaiškinimus, padarė prielaidą, kad taikos sutartis yra tiesiogiai susijusi su antstolės užvesta vykdomąja byla Nr. 0163/23/01950 ir dėl to pareiškėjas turi sumokėti antstolei jos paskaičiuotas vykdymo išlaidas.

15. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vykdomosios bylos nutraukimo/ užbaigimo teisinio kvalifikavimo ir su tuo susijusių pasekmių – vykdymo išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju byla turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu bei turi būti taikomas Instrukcijos 166 punktas, kadangi išieškotoja panaikino vykdomuosius dokumentus ir atsisakė nuo išieškojimo. Antstolės nuomone, turi būti taikomas Instrukcijos 167 punktas, nes skolininkas su išieškotoja civilinėje byloje Nr. e2-68-1028/2025 sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo tvarkos, tačiau neaptarė vykdymo išlaidų atlyginimo klausimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, rašytinę šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-68-1028/2025 bei vykdomosios bylos Nr. 0163/23/01950 medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų.

17. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiškinosi faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjamo klausimo tinkamu išsprendimu. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi įpareigojo VMI pateikti duomenis apie tai, kokiais pagrindais pasibaigė G. S. mokestinė prievolė vykdomojoje byloje Nr. 0163/23/01950. Vykdydama teismo įpareigojimą VMI 2025 m. spalio 22 d. pateikė paaiškinimus kaip buvo priimtas sprendimas pripažinti netekusiu galios 2023 m spalio 16 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. VMI nurodė, kad siekdama išieškoti iš G. S. turėtą įsiskolinimą valstybės biudžetui, priėmė šiuos sprendimus: 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 37 119,39 Eur sumos (šis sprendimas 2023 m. lapkričio 17 d. pateiktas AIS; 2023 m. lapkričio 21 d. priimtas antstolės vykdymui); 2024 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2023 m. spalio 16 d. sprendimą išieškoti 34 122,83 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (sprendimas 2024 m. spalio 31 d. pateiktas į AIS); 2025 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2023 m. spalio 16 d. sprendimą išieškoti 24 122,83 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (sprendimas 2025 m. kovo 10 d. pateiktas į AIS); 2025 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2023 m. spalio 16 d. sprendimą išieškoti 19 122,83 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (sprendimas 2025 m. kovo 13 d. pateiktas į AIS); 2025 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2023 m. spalio 16 d. sprendimą išieškoti 6 022,83 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (sprendimas 2025 m. kovo 17 d. pateiktas į AIS). Nurodė, kad pagal 2023 m. spalio 16 d. sprendimą antstolės I. E. kontora pervedė 673 Eur, o likusią sumą G. S. mokėjo savarankiškai. 2024 m. spalio 25 d. VMI priėmė sprendimą atleisti skolininką G. S. nuo 2 170,40 Eur delspinigių. 2025 m. kovo 20 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) netekusiu galios išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pagal VMI apskaitomas prievoles 2025 m. spalio 22 d. duomenimis, G. S. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi. Šie VMI pateikti duomenys paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, kad taikos sutarties sudarymo dieną (2025 m. kovo 17 d.) jis nebuvo skolingas VMI. Priešingai, iki taikos sutarties pasirašymo dienos pareiškėjo skola atitinkamais 2025 m. kovo mėn. laikotarpiais sudarė: 2025 m. kovo 10 d. – 24 122,83 Eur, 2025 m. kovo 13 d. – 19 122,83 Eur, 2025 m. kovo 17 d. – 6 022,83 Eur.

18. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-68-1028/2025 nustatyta, kad ši byla buvo užvesta pagal ieškovės VMI ieškinį atsakovams G. S., G. S., V. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams G. S. ir G. S., trečiajam asmeniui VMI dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi (bylos sujungtos). Ieškovė 2024 m. kovo 8 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad VMI 2024 m. kovo 7 d. duomenimis G. S. skola ieškovei yra 36 966,04 Eur, o G. S. – 70 590,89 Eur. Nurodyta, kad nuo 2023 m. spalio 16 d. VMI siekdama išieškoti atsakovės turimą mokestinę nepriemoką, G. S. atžvilgiu taiko išieškojimo veiksmus – 2023 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (dėl 37 119,39 Eur sumos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patikslintame ieškinyje nurodyta atsakovo (pareiškėjo) skola sutampa su vykdomojoje byloje Nr. 0163/23/01950 nurodyta skola pagal VMI 2023 m. spalio 16 d. sprendimą (2023 m. lapkričio 24 d. išieškotojai išieškotiną sumą patikslinus, kad aktuali išieškotina suma yra 36 966,04 Eur). Nustatyta ir tai, kad VMI 2024 m. gruodžio 5 d. teismui pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 26 d. duomenimis, G. S. mokestinė nepriemoka yra 65 655, 04 Eur, o G. S. – 34 122, 83 Eur (ši suma sutampa su vykdomojoje byloje nurodyta pareiškėjo skola pagal VMI 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistą 2023 m. spalio 16 d. sprendimą išieškoti 34 122,83 Eur mokestinę nepriemoką iš turto). Vadovaujantis 2025 m. kovo 18 d. patvirtintos taikos sutarties 1.1. punktu, nustatyta, kad šalys pripažino, jog 2025 m. kovo 3 d. duomenimis, bendras atsakovų įsiskolinimas valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles sudaro 99 703,50 Eur. Pagal taikos sutarties 1.3. punktą, šalys pareiškė, kad po šios sutarties 1.2. punkte numatyto mokėjimo atlikimo likusi atsakovų bendra skola yra 59 703,50 Eur. 1.15. punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, VMI atsisakys bei nutrauks visus pradėtus išieškojimų veiksmus atsakovų atžvilgiu. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendra atsakovų skola susidėjo ir iš asmeninės pareiškėjo skolos pagal VMI 2023 m. spalio 16 d. sprendimą. Minėtas sprendimas buvo panaikintas tik po to, kai pareiškėjas padengė išieškotojai nepriemoką vykdydamas taikos sutartį. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad tarp šių bylų yra tarpusavio ryšys, t. y. nustatyta sąsaja tarp VMI 2023 m. spalio 16 d. sprendimo, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, ir civilinėje byloje sudarytos taikos sutarties. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas 2025 m. gegužės 21 d. antstolei teiktame prašyme nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-68-1028/2025 buvo sudaryta taikos sutartis tarp išieškotojos ir skolininko, dėl ko 2025 m. kovo 20 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Savo poziciją pareiškėjas pakeitė tik tada, kai antstolė netenkino jo prašymo ir skundžiamame patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas turi atlyginti vykdymo išlaidas, vadovaujantis Instrukcijos 167 punkto pagrindu.

19. Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktas numato, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Patvirtintoje taikos sutartyje nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl vykdymo išlaidų atlyginimo, todėl, kaip teisingai nurodė antstolė skundžiamame patvarkyme bei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vykdymo išlaidas turi atlyginti skolininkas vadovaujantis Instrukcijos 167 punkto pagrindu.

20. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad antstolė šiuo atveju privalėjo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio l dalies 5 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu.

21. CPK 629 straipsnis reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad vykdomasis dokumentas buvo panaikintas – išieškotoja pripažino netekusiu galios sprendimą, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla, tačiau šiuo atveju yra svarbi ir kita aplinkybė – vykdymo išlaidų atlyginimas. Esant nustatytam faktui, kad tarp skolininko ir išieškotojos sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-68-1028/2025 yra tiesiogiai susijusi su vykdomąja byla Nr. 0163/23/01950 ir, kad joje pareiškėjas, kaip skolininkas, dėl savo skolos sudarė skolos išieškotojai grąžinimo grafiką, tačiau nebuvo susitarta dėl vykdymo išlaidų atlyginimo klausimo, šiuo atveju negali būti sprendžiamas vykdomosios bylos nutraukimo klausimas, o turi būti spręstinas vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko atlyginimo klausimas pagal Instrukcijos 167 punktą.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atmetus atskirąjį skundą pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo (skolininko) G. S. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.