- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-643-212/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. B. ieškinį atsakovei R. B. ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės ir padalinti bendrą turtą: sodybą (žemės sklypas su jame esančiais statiniais), esančią (duomenys neskelbtini) pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes nebuvo pagerintas santuokos metu bendromis lėšomis.
Atsakovė priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 60 000 Lt vertės, jos asmenine nuosavybe ir padalinti bendrą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę „Bagdonienė“, ieškovui – „B.“, priteisė iš ieškovo atsakovei 4 000 Lt neturtinės žalos ir padalino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą. Priteisė iš atsakovės ieškovui 27 450 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, kurią įpareigojo sumokėti per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš ieškovo atsakovei 2 760 Lt išlaidų, valstybei – 2 419 Lt išlaidų. Nustatė, kad 1983-08-20 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgėsi su atsakove, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas nevykdė sutuoktinio pareigų būti lojaliu kitam sutuoktiniui, jį gerbti, remti moraliai, kadangi jis buvo nepagrįstai pavydus, keldavo konfliktus, atsakovę sekdavo, tikrindavo darbe, reikalaudavo atsiskaityti, vieną kartą privertė ją oficialiai pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojai M. B., S. J., B. P., J. J.. Kad konfliktų iniciatorius daugumoje atvejų buvo būtent ieškovas patvirtino ir policijos surinkta medžiaga apie šalių buityje įvykusius ginčus 2010-01-30, 2010-07-23, 2010-08-09, 2010-10-25. Teismas sprendė, jog byloje neįrodyta, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei. Tačiau jo elgesys, palaikant artimus santykius su R. A., ir taip suteikiant pagrindą sutuoktinei abejoti jo ištikimybę, laikė esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu. Ieškovo artimus santykius su R. A. patvirtino liudytojai J. J., S. J., B. P., M. B., S. J., nurodydami, jog yra ne kartą matę ieškovą ir R. A. kartu, jie kartu apsiperka prekybos centruose, vyksta į šventes, ieškovas dažnai lankosi ir nakvoja pas ją, jie vienas kitam padeda. Šį ieškovo santykių su R. A. pobūdį iš dalies patvirtino ir pats ieškovas bei R. A., kuri naudojosi ieškovo telefonu, ilsėjosi pas jį sodyboje, nežinant atsakovei. Toks ieškovo elgesys, suteikiant pagrindą abejoti jo ištikimybe (palaikant artimus santykius su kita moterimi ir juos slepiant nuo sutuoktinės), negali būti pateisinamas moralės požiūriu, laikytinas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu. Ieškovo žiaurų elgesį su sutuoktine patvirtino atsakovės paaiškinimai apie tai, jog jis yra ne kartą ją sužalojęs, byloje esančios nuotraukos, policijos surinkta medžiaga, liudytojų M. B., S. J., Z. L., B. P. parodymai apie tai, kad jie yra matę sužalotą atsakovę, ji jiems sakiusi, kad sužalojo sutuoktinis. Nors visi nurodyti liudytojai atsakovės artimi giminaičiai ar kitaip su ja susiję asmenys, tačiau jų parodymai atitiko ir papildė vieni kitus, nurodytus rašytinius bylos įrodymus, jie nėra prieštaringi, papildė iš kitų įrodymų šaltinių nustatytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Ieškovo paaiškinimų apie atsakovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimus nepatvirtino jokie liudytojai, rašytiniai įrodymai, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus dėl sutuoktinės pareigų pažeidimo. Ieškovui nustatytas sveikatos sutrikimas galėtų patvirtinti tiek atsakovės, tiek paties ieškovo neištikimybę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovo santykius su R. A., liudytojos M. B. parodymus apie galimus ieškovo santykius su kita moterimi, teismas darė išvadą, kad nurodyta ieškovo liga nepatvirtino atsakovės neištikimybės. Byloje neįrodyta, kad savo kaip sutuoktinės pareigas pažeidė atsakovė. Kadangi savo pareigas pažeidė ieškovas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, teismas darė išvadą, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl žiauraus atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo kaip to pasekmės, dėl to gydėsi medikamentais, į ieškovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje šalys gyveno dvidešimt aštuonerius metus, šeimoje joms gimė ir užaugo du vaikai. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalys turi garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 4 500 Lt vertės, automobilio priekabą COMPTOURIST 6-1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės. Bendrąja jungtine nuosavybe yra automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis VOLVO S 40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jokių įrodymų apie šio turto vertę šalys nepateikė, nenurodė, jokių šio turto požymių, dėl kurių jo vertė galėtų būti didesnė ar mažesnė. Atsižvelgdamas į viešai skelbiamas šio turto vidutines kainas ir šalių nurodytas jo vertes, teismas darė išvadą, kad automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertė yra 7 000 Lt, automobilio VOLVO S 40 vertė - 8 900 Lt. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, šalys negalės racionaliai naudotis garažu, todėl jį priteisė ieškovui. Ieškovui tenkančio turto bendra vertė yra 12 000 Lt (automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini) – 7 000 Lt, priekaba COMPTOURIST 6-1 – 500 Lt, garažas – 4 500 Lt), atsakovei – 8 900 Lt (automobilis VOLVO S 40). Todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 3 100 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės šio turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė reikalavo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes jis įgytas išmainius jos asmenine nuosavybe buvusį kitą butą. Ieškovas nurodė, kad butas įgytas santuokos metu, jį įgyjant iš bendrų šeimos lėšų buvo sumokėta 9 200 Lt dydžio priemoka, be to santuokos metu butas buvo iš esmės pagerintas. Liudytoja I. N. patvirtino, kad mainant butus, gavo priemoką. Mainų sandorio metu šalių įgytas butas buvo 61,60 kv. m. ploto, jo vertė buvo 17 800 Lt, o atsakovės išmainytas butas buvo 29,86 kv. m. ploto, 8 600 Lt vertės. Todėl teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad mainant butus šalys sumokėjo priemoką. Todėl ginčo butas nėra įgytas tik iš asmeninių atsakovės lėšų, be to, santuokos metu butas iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo remontuojamas. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog įgydama ginčo butą ji aiškiai išreiškė valią jį įgyti būtent asmeninėn nuosavybėn. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė ginčo butui galiojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Remiantis buto vertinimo ataskaita, pripažino, kad buto vertė yra 105 000 Lt. Dėl komplikuotų sutuoktinių tarpusavio santykių jiems nėra galimybės racionaliai naudotis butu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove ginčo bute gyvena šalių pilnametė dukra, ieškovas ginčo bute jau kurį laiką negyvena, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso sodyba su gyvenamuoju namu, t.y. jis turi ir kitą gyvenamąjį būstą, atsakovė tokio būsto neturi, todėl ginčo butą natūra priteisė atsakovei. Teismas pripažino, jog, dalinant ginčo butą, yra pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie ginčo buto įgijimo, įvertinęs, jog atsakovė didesne dalimi prisideda prie paramos šalių pilnamečiams vaikams (atsakovei priteisiamu automobiliu naudojasi šalių sūnus, atsakovė suteikia gyvenamąjį būstą šalių dukrai, sumoka už jos studijas), dėl to atsakovės galimybes išmokėti didesnę kompensaciją ribotos, teismas darė išvadą, kad ieškovui turėtų būti priteista 36 750 Lt (t.y. 35 proc. ginčo buto vertės) kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį.
Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais registruotais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, kadangi tai ieškovo paveldėtas turtas. Pagal 2011-01-05 vertinimo ataskaitą, gyvenamojo namo, esančio tame sklype, vertė yra 15 000 Lt, pirties – 1 400 Lt. Atsakovės argumentus, kad namo vertė yra 87 100 Lt, t.y. tokia, kokia nurodyta draudimo liudijime, atmetė. Kadangi ši vertė nustatyta kitu metodu – draudimo likutinės vertės, vertės nustatymo tikslas – draudimo sutarties sudarymas, t.y. vertė nustatyta sudarant savanoriško draudimo sutartį, sutarties šalių sulygtomis sąlygomis, kurios nebūtinai turi atitikti realią padėtį nekilnojamojo turto rinkoje, vertę nustatė atestato verstis tokia veikla neturintis subjektas – draudimo įmonė, vertė nustatyta 2010 m. rugsėjo mėn., t.y. anksčiau nei ieškovo pateiktas vertinimas. Atsakovės argumentai apie jos nurodytą gyvenamojo namo vertę nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, t.y. byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie rekonstruojant namą panaudotas statybines medžiagas, jų vertę (išskyrus įrodymus 300 Lt sumai), kitas namo rekonstravimo išlaidas. Atsakovė taip pat nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pirties vertė galėtų būti 25 000 Lt. Draudimo liudijimas, kuriame nurodyta pirties atkūrimo vertė 24 000 Lt, nepaneigė turto vertinimo ataskaitoje nurodytos pirties vertės dėl anksčiau minėtų argumentų. Atsakovės paaiškinimai, liudytojos S. J., kitų liudytojų parodymai, kad, statant pirtį, panaudota medžiagų, kurių vertė didesnė nei nurodyta minėtoje turto vertinimo ataskaitoje, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to atsakovės paaiškinimai, liudytojos S. J. parodymai nepatvirtina, kad pirties, kaip atitinkamoje vietoje esančio nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo – priklausinio, ar kaip statybinių medžiagų, galimų gauti pirtį išardžius, visumos vertė yra didesnė nei nurodyta ataskaitoje. Vertintojas, nustatydamas pirties vertę, įvertino ir jai pastatyti reikalingų pagrindinių žaliavų vertę. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai apie gyvenamojo namo, pirties vertę nėra pakankami, byloje esanti turto vertinimo ataskaita nenuginčyta ir joje esančiais duomenimis turi būti remiamasi priimant sprendimą byloje.
2003-03-04 name kilo gaisras, po kurio namas buvo rekonstruotas. Atsakovės paaiškinimais, liudytojų M. B., G. B., S. J., S. J., I. D., G. V. parodymais nustatė, kad rekonstruojant namą, tvarkant sodybą dirbo ir atsakovė, santuokos metu bendru šalių darbu sodyboje buvo pastatyta pirtis. Namas buvo iš esmės pagerintas bendru sutuoktinių darbu, todėl namą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Namo pagerinimas atliktas daugiau asmeninėmis ieškovo lėšomis (draudimo išmoka, teismo vertinimu, atsižvelgiant į jos paskirtį, gavimo sąlygas, pripažino asmenine ieškovo nuosavybe), todėl namą priteisė ieškovui, o 5 500 Lt kompensaciją atsakovei. Pirtis nėra įteisinta ir registruota, todėl negali būti laikoma nekilnojamojo turto objektu. Kadangi pirtis sukurta santuokos metu bendru šalių darbu, ieškovas neįrodė, jog šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, teismas laikė, kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą, pirtį priteisė ieškovui, o atsakovei - 700 Lt kompensaciją. Padalinus sutuoktinių turtą, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 36 750 Lt kompensacija, o atsakovei iš ieškovo – 9 300 Lt kompensacija (3 100 Lt + 5 500 Lt + 700 Lt). Pritaikius įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisė 27 450 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kadangi santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, bei iš jo priteisė visas atsakovės ir valstybės patirtas išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl dalintino turto apimties nustatymo, balanso sudarymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik iš jo pakeisti ir sprendimą šiose dalyse išdėstyti sekančiai: santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; iš atsakovės priteisti 62 350 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, kurią įpareigoti sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o iki jos sumokėjimo dienos paliekant ieškovui teisę neatlygintinai gyventi trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini); panaikinti sprendimo dalį dėl priteisimo iš ieškovo atsakovei 4 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Skundžiamas teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nevisapusiškai, neobjektyviai bei neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus bei to pasėkoje padarius neteisingas ir nepagrįstas išvadas, todėl jis keistinas. Teismo motyvai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes tikrovėje būtent atsakovės netinkamas elgesys nulėmė, kad santuoka iširo ir bendras jų santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsakovė ignoravo ieškovą kaip sutuoktinį ir kaip vyrą, pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, taip pat jį remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Dėl atsakovės elgesio bet kokie bandymai išsaugoti šeimą ir bendras jų gyvenimas tapo nebeįmanomas ir negalimas. Ieškovas visą laiką ją mylėjo, siekė išsaugoti šeimą ir stengėsi elgtis maksimaliai tolerantiškai ir pakančiai atsakovės atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovė elgėsi priešingai, išvykdavo poilsiauti apie tai ieškovui nepranešusi, dėl to nepasitarusi su juo ir pan. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, namuose praleisdavo 1,5-2 savaites ir išvykdavo kelioms savaitėms ar net mėnesiui į tolimąjį reisą. Atsakovė jo visiškai nepasiilgdavo, keldavo konfliktus be jokio pagrindo, visais būdais stengėsi jo gyvenimą namuose padaryti nepakenčiamu. Daug kartų kalbėjo su atsakove, kokios jos elgesio priežastys, bet tai tarpusavio santykių pakeisti nepadėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nurodyta liga galėtu patvirtinti bet kurios iš šalių neištikimybę. Teismas neįvertino atsakovės paaiškinimų, kad kai ieškovas jai pasakė apie susirgimą šia liga bei, kad reikia ir jai gerti gydytojos išrašytus nuo šios ligos vaistus, tai ji šiuos vaistus gydytojo nustatyta tvarka ir suvartojo, kas patvirtina, jog ji apie šią ligą žinojo ir ieškovą užkrėtė. Šiuo metu santykiai su atsakove itin blogi, ji tapo agresyvi, dažnai vartoja alkoholį, triukšmauja, grasina, visais įmanomais būdais mėgina išprovokuoti ieškovą, tačiau teismas šį neetišką atsakovės elgesį vertino kaip neesminį, nustatant jos kaip sutuoktinės pareigų tinkamą vykdymą ar nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove, keldavo konfliktus, buvo nepagrįstai pavydus, kad jo draugiški santykiai su draugu R. S. bei jo šeima sudarė pagrindą atsakovei abejoti jo ištikimybe, todėl laikė esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu. Šias aplinkybes teismas grindė tik atsakovės ir jos artimų giminaičių, draugų ar kitaip artimai su ja susijusių asmenų parodymais, nesant jokių objektyvesnių šias aplinkybes patvirtinančių faktinių duomenų. Toks vertinimas yra neteisingas, kadangi tiek atsakovė, tiek liudytojai yra suinteresuoti šioje byloje ir jų parodymai vertintini kritiškai. Teismas nepagrįstai pripažino, kad liudytojų parodymai matymo atsakovę susižalojusią, pastarajai pasakius, kad tai ieškovas tariamai ją sužalojo, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad jis tai ir padarė, kadangi tikrovėje atsakovė dėl alkoholio padauginimo buvo ne kartą griuvusi bei kitais būdu susižalojusi ir akivaizdu, kad jai pripažinti tokias susižalojimo aplinkybes buvo gėda, dėl ko ji galėjo pasiteisinti pažystamiems, jog tai ieškovas ją tariamai sužalojo. Be to, R. A. patvirtino, kad su ieškovu jokių artimesnių santykių nepalaikė, o jis buvo jos dukters sugyventinio draugas. Ieškovo su atsakove santuoka nutrūko dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tai ji privalo atlyginti žalą ieškovui, o ne jis jai. Mano, kad teismo parinktas 4 000 Lt neturtinės žalos dydis, įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, yra per didelis bei neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijų. Darant hipotetinę prielaidą, kad santuoka tariamai nutrūko dėl ieškovo kaltės, atsakovei galėtų būti priteistas ne didesnis nei artimo MMA (800 Lt) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Nesutinka su teismo sprendimu, kad automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7 000 Lt, nes tikrovėje ši kaina yra 5 000 Lt. Teismas nepagrįstai netaikė Finansų ministerijos 2007-07-04 nutarimo Nr. 6 Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. rugpjūčio 1 d. taisyklių, kurios yra pripažinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir plačiai taikoma teismų praktikoje nustatant turto vidutinę rinkos vertę. Teismas neteisingai skaičiavo mokėtinos kompensacijos dalį už automobilius ir garažą, nes pradžioje reikėjo paskaičiuoti bendrą šio turto vertę, po to kiekvieno iš sutuoktinių šio turto 1/2 dalies vertę ir šį dydį imti bendru vardikliu nustatant mokėtinos kompensacijos už gautą didesnę šio turto dalį, t. y. iš kiekvienam priklausančios šio turto 1/2 vertės dalies atimti atsakovei tenkančią mažesnės šio turto vertę, ir nustatyti, kad jai iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydis yra 550 Lt.
Nepagrįstai pripažino ieškovo paveldėtą asmeninę nuosavybę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo pagrindu, kad šis namas buvo santuokos metu remontuotas už ieškovo asmenines lėšas po gaisro. Mano, kad 2001-05-04 paveldėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - yra nedalintinas, nes jis priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovui. Šį turtą pagal susitarimą teisiškai apiformino ieškovo vardu, nors faktiškai juo naudojasi bei jį tvarko kartu su broliais ir seserimis. Remontui ieškovas jokių bendrų šeimos pinigų nepanaudojo, o jį po gaisro suremontavo iš asmeninių lėšų. Po gaisro ieškovui buvo išmokėta draudimo išmoka - 11 000 Lt, kurių dalį panaudojo namo remontui. Remontas pilnai nėra baigtas ir namas nebuvo pagerintas nuo jo būklės iki gaisro. Be to, atsakovė neprisidėjo prie šio namo remonto, o tik vykdavo į šią sodybą pailsėti ar užsiiminėti čia daržininkyste. Atsakovė savo darbu neprisidėjo prie šio turto pagerinimo.
Teismas nepagrįstai vertino tą aplinkybę, kad atsakovė didesne dalimi prisideda prie materialinės pagalbos pilnametei dukrai teikimo, todėl nukrypo nuo lygių dalių principo prezumpcijos. Įvertinant šios bylos aplinkybes, kad butas buvo pagerintas santuokos metu abiejų lėšomis bei ieškovo 5 000 Lt asmeninėmis lėšomis, t.y. už gaisro metu apdegusio jo asmeninės nuosavybės namo draudimo išmokos dalimi, kad nėra nepilnamečių vaikų bei nėra kitų esminių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, šis turtas turi būti dalijamas vadovaujantis lygių dalių principu, t.y. kiekvienam priklausanti dalys yra 52 500 Lt ir tokio dydžio kompensaciją už šį turtą atsakovė ieškovui turi sumokėti, kadangi jai priteistas šis turtas natūra. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 93 str. 2 d., 96 ir 98 str. taisykles bei nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas tik iš ieškovo. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovas su atsakove buvo tarpusavio sutarimu sutarę dėl bute esančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto pasidalinimo, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė atsisakė įleisti ieškovą į butą, kur ir liko bute esantis turtas. Kadangi atsakovė atsisakė duoti ieškovui dalį kilnojamojo turto, esančio bute, prašo įtraukti šį turtą į dalintino turto sąrašą ir jį padalinti. Nurodo, kad ginčo bute yra 29 400 Lt vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas kilnojamasis turtas ir prašo jam priteisti 4 300 Lt turto vertės kilnojamuosius daiktus, o atsakovei – 25 100 Lt. Kadangi ieškovui tenka mažesnė šio turto dalis, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 10 400 Lt kompensacija už jam tenkančią mažesnę šios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo ieškovo naudai iš atsakovės ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip, priteisti iš atsakovės ieškovui 9 633,6 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, kurią įpareigoti atsakovę sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pagal 1985-05-30 paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1994-11-23 mainų sandorio pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarytas lygiaverčių mainų sandoris be priemokos, todėl butas, (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe. Teismas neteisingai nustatė dalinamo ginčo buto proporcijas šalims ir todėl netinkamai taikė CK 3.118 str., 3.123 straipsnio 1 dalies normą. Pirmiausia teismas turėjo ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus galėjo tiksliai nustatyti, kokia dalis lėšų, asmeninės nuosavybės teise priklausančių atsakovei buvo įnešta į santuokos metu mainų sandorio pagrindu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šią dalį eliminuoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o likusią dalį buto (jo vertės) dalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis ar nukrypstant nuo lygių dalių principo, jei tam yra pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 1985-05-30 paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 29,86 kv. m., vertė 8 600 Lt. 1994-11-23 mainų sandorio pagrindu atsakovė įgijo butą (duomenys neskelbtini), 61,60 kv. m. ploto, jo vertė buvo 17 800 Lt. Taikant matematinį skaičiavimo metodą, darytina išvada, kad santuokos metu įgyta buto dalis sudaro 31,74 kv. m. (61,61 kv. m. -29,86 kv. m.) arba atitinkamai 51,52 proc. viso buto. Vadinasi primos instancijos teismas turėjo ir galėjo dalinti sutuoktiniams tik 51,52 proc. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini). Dalinant nustatytą santuokos metu įgyto turto dalį (51,52 proc. buto, (duomenys neskelbtini)), teismas turi teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismo nustatyta 35 proc. kompensacija turi būti apskaičiuota nuo 51,52 procentinės dalies buto vertės (viso buto vertė 105 000 Lt). Kadangi 51,52 proc. buto dalies vertė yra 54 096 Lt, įvertinus teismo nustatytą kompensavimo dalį ieškovui (35 proc.), piniginė kompensacija ieškovui sudarytų 18 933,60 Lt (54 096 Lt x 35 proc.). Nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovui mokėtina kompensacija sudarytų 27 048 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatydamas bendrasavininkų turto dalis įvertino ir aplinkybę, kad atsakovė didesne dalimi prisidėjo prie šios bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ir, priteisdamas jai didesnę šio turto dalį, tokiu būdu kompensavo jai taip pat ir už ginčo buto įgijimui panaudotas jos 8 600 Lt sumoje asmenines lėšas. Todėl apeliaciniame skunde apeliantės nurodytas teiginys, kad teismas turėjo dar daugiau nei dvigubai didesniu dydžiu nukrypti nuo lygių dalių principo bei, kad kompensacija turi būti skaičiuojama nuo 51,52 proc. buto vertė, o ne nuo visos buto vertės, yra nepagrįstas ir neteisėtas, o jos apeliacinis skundas vien šiuo pagrindu netenkintinas. Be to, 8 600 Lt suma sudaro nuo 17 800 Lt sumos 48,31 procentus, o ne apeliantės nurodomus 51,52 procentus. Viso šalių bendro turto vertė yra 153 300 Lt ir ieškovui natūra priteistinas bendros 14 300 Lt vertės turtas, o atsakovei- bendros 139 000 Lt vertės turtas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 62 350 Lt kompensacija už jam tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Pagal pirmos instancijos nustatytas faktines aplinkybes, viso bendro turto vertė yra 123 900 Lt ir ieškovui natūra priteistinas bendros 10 000 Lt vertės turtas, o atsakovei - 113 900 Lt vertės turtas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 51 950 Lt kompensacija už jam tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad apeliantas artimai bendraudamas, palaikydamas artimus santykius, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, t.y. iš esmės pažeidė savo santuokinio pareigas dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Be to, ieškovas žiauriai elgėsi su sutuoktine - naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Nė vienos iš aukščiau aptartų prezumpcijų apeliantas nepaneigė, nors turėjo tokią įrodinėjimo pareigą. Pagrįstai teismas esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikavo ieškovo neištikimybę, žiaurų elgesį. Santuokos nutrūkimo priežastys byloje nustatytos ir konkrečiai apibrėžtos ieškovo elgesiu, jo santuokinių pareigų netinkamu vykdymu. Teismas pagrįstai ir išsamiai pasisakė dėl 2007 m. ieškovo susirgimo lytiniu keliu plintančia liga. Kita vertus, byloje nėra tikslių medicininių duomenų apie ligos anamnezę, t.y. nenustatyta ar liga, kuria sirgo ieškovas, yra lytiniu keliu plintanti ar uždegiminio pobūdžio, taip kaip nėra nustatyta, kokios priežastys ieškovui sukėlė nurodytą ligą. Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė agresyvi, dažnai vartoja alkoholį, kelia triukšmą. Šios aplinkybės neįrodytos ir realiai neegzistuoja. Ieškovas būdamas santuokoje savo draugę yra pakvietęs svečiuotis sodyboje, nežinant jai ir vaikams, t.y. akivaizdžiai parodo, jog santuokiniai ryšiai yra nutrūkę dėl jo kaltės. Jis santuokos metu naudojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, šias aplinkybes išsamiai tvirtino teismo išklausyti liudytojai bei policijos pateikta medžiaga. Atsakovė alkoholiu nepiktnaudžiauja, tuo labiau niekada nėra griuvusi ir susižalojusi veido sritį. Apelianto nurodytas motyvas apeliaciniame skunde dėl alkoholio vartojimo yra pasikartojantis, formuojantis neteisingą įvaizdį apie ieškovę. Kadangi santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, teismas pagrįstai įvertino 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmos instancijos teismas padalino visą sutuoktinių turtą, kurį nurodė sutuoktiniai procesiniuose dokumentuose. Apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti primos instancijos teismui, negalima, todėl apelianto prašymas pakeisti teismo sprendimą, padalinant santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, negalimas. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė nesamą, sutuoktiniams nepriklausantį kilnojamąjį turtą. Kilnojamojo turto vertės akivaizdžiai per didelės, neatitinka realios turto vertės, neįvertintas kilnojamojo turto nusidėvėjimas, o kai kurie ieškovo išvardyti kilnojamieji daiktai priklauso jų pilnamečiams vaikams. Ieškovas prie apeliacinio skundo nepateikė įrodymų, kad jo išvardytas kilnojamasis turtas egzistuoja. Apeliantas nesąžiningai siūlo visus santuokos metu įgytus, nudėvėtus, apgadintus daiktus padalinti priteisiant juos atsakovei, perdėtai iškeliant šių daiktų vertę. Be to, ieškovas ne visus kilnojamuosius daiktus įtraukė į sąrašą, t. y. neįtraukė kilnojamojo turto, kuris yra pas ieškovą, 31 160 Lt vertės. Prašo juos padalinti tokiu būdu: atsakovei priteisti 1/2 dalį santaupų 3 500 Lt, automobilio VOLVO žiemines padangas 1 000 Lt vertės, lauko vandens baseiną 500 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašiną 200 Lt vertės, apeliantui priteisti visus likusius kilnojamuosius daiktus, o jai - piniginę kompensaciją 13 880 Lt. Apeliaciniame skunde išvardintus kilnojamuosius daiktus, kuriuos įgijo sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, prašo padalinti natūra lygiomis dalimis, remiantis ieškovės nurodytomis daiktų vertėmis, t. y. ieškovui priteisti viso daiktų bendros 1 800 Lt vertės, o už atsakovei atitekusio apeliaciniame skunde nurodyto kilnojamojo turto didesnę dalį priteisti ieškovui 745 Lt kompensaciją arba šią pinigų sumą įskaityti į ieškovo man priteistas ir mokėtinas sumas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio rinkos vertę santuokos nutraukimo dienai, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai automobilio rinkos vertę nustatė remiantis viešai skelbiama informacija apie automobilių rinkos kainas. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2003-03-04 gyvenamajame name kilo gaisras, po gaisro santuokos metu namas buvo rekonstruotas. Liudytojų parodymais nustatyta, kad rekonstruojant namą, tvarkant sodybą dirbo ir atsakovė ir ieškovas. Namo rekonstrukcijai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, nes draudimo išmokos atstatyti gyvenamąjį namą nepakako. Teismas pagrįstai pripažino namą bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas, įvertinęs, jog atsakovė didesne dalimi prisideda prie paramos šalių pilnamečiams vaikams, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovui tenka 35 proc. atitinkamai atsakovei 65 proc. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (buto).
L. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, R. B. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalys susituokė 1983-08-20, santuokoje gimę vaikai pilnamečiai. Ieškovas L. B. 2010-09-07 pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad kaltė pasireiškia atsakovės neištikimybe, nuo jos užsikrėtė lytiniu keliu plintančia liga; lojalumo jo atžvilgiu nebuvimu, esminių santuokinių pareigų pažeidimu. Atsakovė 2011-03-30 pateikė priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Ieškovą kaltina neištikimybe, psichologinio ir fizinio smurto naudojimu jos atžvilgiu, konfliktišku ir įžeidžiančiu elgesiu šeimoje.
Panevėžio miesto apylinkės teismas kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažino ieškovą. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Teigia, kad dėl atsakovės neištikimybės jis susirgo lytiniu keliu plintančia liga, atsakovė vartoja alkoholį, yra agresyvi, konfliktiška, susižalojo būdama neblaivi, jis jos nesužalojo. Prašo įvertinti atsakovės elgesį po 2011-07-05, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, kuomet neįleido jo į namus.
Apeliacinio proceso paskirtis – partikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl apeliacinis teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Įstatymas draudžia reikšti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme ir tai visiškai atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą koncentruotumo principą (CPK 312 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šią įstatymo norma neanalizuoja apelianto argumentų, susijusių su atsakovės elgesiu po teismo sprendimo priėmimo, o kitus apelianto argumentus dėl atsakovės kaltės nutraukiant santuoką, atmeta kaip nepagrįstus.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Nagrinėjamoje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatavo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė jį užkrėtė venerine liga, tačiau dokumentų, patvirtinančių tokį argumentą, nepateikė. Iš ieškovo pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 21-22) matyti, kad 2007-10-12 L., gim. (duomenys neskelbtini), atlikti tyrimai. Ligos kodas nenurodytas, diagnozė neperskaitoma, o kitų įrodymų ieškovas nepateikė. Šių duomenų nepakanka išvadai, jog ieškovas sirgo venerine liga, o ta liga jį užkrėtė atsakovė. Atsakovė neigia tokį faktą, o iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 130) matyti, kad ieškovui suteikta urologo konsultacija.
Nėra jokių duomenų byloje ir apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu, agresyvumą, konfliktų inicijavimą. Priešingai, šalių dukra M., pirmosios instancijos teisme paneigė ieškovo argumentus. Jos nuomone šeima iširo dėl ieškovo nepagrįsto pavydo, atsakovės persekiojimo, jo neištikimybės, keliamų konfliktų, įžeidinėjimų ir žeminimo (t. 2, b. l. 43-44). Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę grindė tik atsakovės ir jos artimų giminaičių, draugų ir artimų asmenų parodymais, tačiau byloje liudijusios jo seserys nepatvirtino, kad atsakovė girtavo ar konfliktavo, todėl atmestini ir šie apelianto argumentai. Kad ieškovas būdamas neblaivus sukėlė šeimoje konfliktą, sužalojo atsakovę patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 60-62, t. 2, b. l. 4-5). Kilus konfliktui 2010-10-25, buvo kviečiami policijos pareigūnai, tačiau ieškovas nesikreipė į juos dėl atsakovės blaivumo nustatymo, nepatvirtina tos aplinkybės ir šalių kaimynas J. V.. Ieškovo neleistiną elgesį apibūdina ir byloje esantis įrašas (t. 1, b. l. 89-97).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentų dėl atsakovės elgesio sodyboje 2010-07-22, jo nuomone toks atsakovės elgesys patvirtina jos agresyvų būdą, nepagarbą jam ir nepaisymą jo interesų. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto motyvais ir mano, kad ši situacija labiau parodo ieškovo netinkama elgesį su sutuoktine. Ji pats teigė, kad visa šeima naudojosi sodyba, tačiau apie tai, kad sodyboje gyvena pašaliniai, kad jis leido jiems ten būti, atsakovės neįspėjo apie tai, nesitarė dėl šio sprendimo. Teismas pagrįstai vertino atsakovės elgesį kaip vienkartinį ir neesminį, nes priešingų įrodymų byloje nėra.
Nesutinka apeliantas su teismo priteistos 4 000 Lt neturtinės žalos dydžiu. Jei ir būtų nustatyta jo kaltė dėl santuokos nutraukimo, žalos dydis galėtų būti 800 Lt.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat su tuo susiję dvasiniai išgyvenimai. Asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip kūno sužalojimas ir patirtas stresas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai ir jų dydį nustato teismas. Bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, t. y. žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylos aplinkybes, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Išvardintų kriterijų sąrašas neišsamus, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, gali nustatyti ir kitus kriterijus.
Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais kriterijais ir priteistu žalos dydžiu. Teismas, įvertinę bylos aplinkybes, šalių santuokos trukmę pagrįstai pripažino, kad atsakovė dėl ieškovo elgesio ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus. Atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistas neturinės žalos dydis nėra per didelis.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Apeliantas ginčija sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Teigia, kad automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertės yra 5 000 Lt, o ne 7 000 Lt, kaip nustatė teismas. Taip pat: neteisingai paskaičiuota kompensacija dalijant automobilius ir garažą; nepagrįstai jo paveldėtas turtas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; nepagrįstai nukrypta nuo lygių dalių principo, nustatant kompensacijos dydį už atsakovei atitenkantį butą; neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad prašo padalinti turtą likusį bute 29 400 Lt vertės. Atsakovė jo į butą neįleidžia ir turto neatiduoda.
Įstatymas reglamentuoja, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai. Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi būti nurodyta ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CPK 178 str., 382 str. 4 p., CK 3.60 str.). Be to, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas draudžia reikšti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme, nes šio teismo paskirtis yra partikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija neanalizuoja apelianto reikalavimo dėl turto, esančio bute padalijimo.
Dėl automobilio vertės ir kompensacijos dydžio.
Apeliantas teigia, kad jam tenkančio automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertė yra 5 000 Lt. Jo manymu teismas nepagrįstai netaikė Finansų ministerijos 2007-07-04 nutarimo Nr. 6 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys pripažįsta, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo automobilius VOLVO S 40, MERCEDES (duomenys neskelbtini), automobilio priekabą COMPTOURIST 6-1 ir garažą. Ieškovas, jam tenkantį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) vertina 5 000 Lt suma, o atsakovei tenkanti automobilį VOLVO S 40 – 8 900 Lt suma. Atsakovė nurodė priešingai, jai tenkančio automobilio VOLVO S 40 vertę sumažino iki 2 000 Lt, o ieškovui tenkančio automobilio vertę padidino. Kadangi šalys nepateikė teismui jų naudojamų automobilių realaus įvertinimo, teismas pagrįstai vadovavosi informacija, skelbiama viešoje erdvėje. Įvertinus automobilių kainą (8 900 + 7 000), priekabos ir garažo vertę (500 + 4 500) bendra turto vertė yra 20 900 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių, todėl kiekvienam sutuoktiniui atitenka turto už 10 450 Lt (20 900:2). Ieškovui priteistas automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), priekaba ir garažas, kurių bendra vertė 12 000 Lt, todėl šioje dalyje atsakovei tenka 1 550 Lt mažiau turto. Pirmosios instancijos teismas už šią turto dalį priteisė 3 100 Lt kompensacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto skundas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas, kompensacijos dydis mažintinas iki 1 550 Lt.
Dėl paveldėto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2001-05-04 paveldėjo ir nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais (sodybą) Papiškių kaime, Pasvalio rajone (t. 1, b. l. 10-12, 146). Minėtoje sodyboje 2003-04-04 kilo gaisras, kurio metu sudegė durys, medinė lentų pertvara, dalis pastato elektros instaliacijos, apdegė dar trys patalpos. Gaisro nuostoliais draudimo bendrovės buvo įvertinti 11 000 Lt ir ši suma išmokėta ieškovui (t. 1, b. l. 71-73).
Pirmosios instancijos teismas minėtą sodybą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurios vertę 16 400 Lt (kartu su pirtimi) ir sodybą priteisė ieškovui, o atsakovei, pripažindamas draudimo išmoką ieškovo asmeninėmis lėšomis, priteisė 6 200 Lt kompensaciją.
Apeliantas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir teigia, kad šis turtas nedalintinas, nes tai jo asmeninė nuosavybė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir su teismo išvada, kad 11 000 Lt draudimo išmoka yra asmeninės ieškovo lėšos. Nors apeliantas ginčo sodybą paveldėjo, tačiau po gaisro didžiąja dalimi ją buvo būtina atstatyti. Gaisro padarytų nuostolių atlyginimui išmokėta 11 000 Lt draudimo išmoka pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes duomenų, kad draudimo įmokos buvo mokamos ne iš bendrų lėšų, nėra. Ieškovo seserų liudijimai, kad mokėjo draudimo įmokas, vertintini kritiškai, nes pinigų mokėjimą nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o atsakovei teigia, kad draudimo įmokas mokėjo abu (t. 2, b. l. 39. Tokiu būdu, įvertinus į sudegusios sodybos atstatymą įdėtas bendras lėšas, bendrą šalių darbą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ši turtą bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl buto padalijimo.
Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), registruotas R. B. vardu 1994-11-23 mainų sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 15, 43). Iš mainų sutarties matyti, kad atsakovė vieno kambario butą (29,86 m² ploto), priklausančio jai nuosavybės teise išmainė į butą (duomenys neskelbtini) (61,60 m² ploto). Ieškovas šį butą laikė bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovė – asmenine. Butas įvertintas 105 000 Lt suma (t. 2, b. l. 63).
Pirmosios instancijos teismas ginčo butą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalindamas jį nukrypo nuo lygių dalių (35 ir 65 proc.) ir natūra priteisė butą atsakovei, o ieškovui – 36 750 Lt kompensaciją.
Šalys šią sprendimo dalį ginčija. Ieškovo nuomone teismas nepagrįstai nustatė nelygias nuosavybės dalis, neatsižvelgė į tai, kad jis buto remontui panaudojo 5 000 Lt asmeninių lėšų, likusių nuo 11 000 Lt draudimo išmokos, todėl reikalauja priteisti 52 500 Lt kompensaciją, t. y. už ½ buto dalį.
Atsakovė teigia, kad teismas priteisė per didelę kompensaciją už butą. Pritaikius matematinį skaičiavimo metodą, daro išvadą, kad santuokos metu įgyta buto dalis sudaro 31,74 m² ploto (61,61 – 29,86), arba 51,52 proc. viso buto. Jos manymu kompensacija sudaro tik 18 933,60 Lt, nes 51,52 proc. buto sudaro 54 096 Lt, o 35 proc. nuo šios sumos sudaro 18 933,60 Lt.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl ginčijamos sprendimo dalies.
Dėl 11 000 Lt draudimo išmokos kolegija jau pasisakė, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad į buto pagerinimą investavo 5 000 Lt asmeninių lėšų. Šalys ginčo bute gyveno nuo 1994 metų pabaigos, todėl visiškai akivaizdu, kad šeima butą remontavo, vadinasi naudojo bendras santuokines lėšas. Kadangi pagrįstų įrodymų apie investuotas lėšas nėra, kolegija, įvertinusi bute gyventą laiką (16 metų) bei pirmosios instancijos teismo argumentus, daro išvadą, kad teismas pagrįstai taikė CK 3. 123 straipsnio normas ir teisingai nustatė sutuoktinių nuosavybės į butą dalis.
Ieškovui teismas priteisė iš atsakovės 27 450 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį. Ši suma didintina 1 550 Lt, nes skaičiuojant kompensaciją už dalijamus automobilius, priekabą ir garažą, padaryta klaida, kompensacijos dydis nurodytas 3 100 Lt
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nesutinka su teismo motyvais, kurių pagrindu iš jo pirmosios instancijos teisme buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, 96, 98 straipsnius, nes bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai.
Įstatymas reglamentuoja, kad patenkinus reikalavimus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 str.) ir ne kartą yra nurodęs, kad santuokos nutraukimo bylose, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Sutuoktinio bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos jo turtine žala, kurią turi atlyginti kaltas dėl santuokos nutraukimo kitas sutuoktinis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-293/2010, 2011-01-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2011).
Kadangi kaltu dėl santuokos nutraukimo) pripažintas ieškovas, todėl iš jo priteistos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos. Tokiu pat principu bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Iš ieškovo priteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme: 200 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme bei 334 Lt žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo buvo atleista atsakovė (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:
„Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 29 000 Lt (dvidešimt devynių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, kurią įpareigoti sumokėti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato atstovavimo išlaidų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 334 Lt (tris šimtus trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei.