- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1253-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01212-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- N. B.
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovei J. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui N. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo A. N., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. B. civilinėje byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovės po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2. Ieškovas nurodė, kad sūnus nori gyventi su juo, o ne su mama. Teismas paskyrė teismo posėdžio datą, tačiau atsakovės atstovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Tenkinus prašymą nepagrįstai ilgai užsitęstų bylos nagrinėjimas, o tai pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. S. atsiliepimu prašė ieškovo prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ji rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, sūnus su tėvu bendrauja, leidžia savaitgalius. Atsakovo prašymas pažeidžia vaiko interesus, kadangi pakeitus jo gyvenamąją vietą, sūnaus ugdymosi procesas gali būti nutrauktas, nes mokslo metai dar nėra pasibaigę. Sūnui intensyviai sportuojant su ieškovu, suprastėjo sūnaus sveikata.
5. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad nepilnametis vaikas nori gyventi su ieškovu, nuo birželio 22 d. gyvena pas ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamąją vietą su ieškovu N. B., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. B. iš atsakovės J. S. po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 15 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Paskyrė ieškovą N. B. nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją
7. Teismas, įvertinęs byloje nurodytos aplinkybės, išreikštą vaiko norą gyventi su tėvu, nurodė, kad siekiant maksimaliai vadovautis vaiko interesais prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu yra pagrįstas ir tenkinamas.
8. Teismas nurodė, kad nustačius šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas vaiko laikino išlaikymo klausimas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis į rankas yra 633 Eur/mėn., nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti periodinį išlaikymą, kurio suma yra ne mažesnė nei 274 Eur/mėn. vienam vaikui.
9. Teismas pažymėjo, kad šalys yra jauno amžiaus, darbingos, kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnamečius vaikus, neturintys. Įvertinęs faktines aplinkybes, vaiko amžių, turimus duomenis apie tėvų pajamas, taip pat tai, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovo prašymą tenkino ir priteisė laikiną išlaikymą vaikui po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovą paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartį, priimti naują nutartį – netenkinti ieškovo prašymo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra įrodytos sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovas prie prašymo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimų pagrįstumą. Taip pat prašyme nenurodė jokių aplinkybių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali tapti neįmanomas, jokių argumentų nepateikė ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Skundžiama teismo nutartimi akivaizdžiai yra pažeidžiamos nepilnamečio sūnaus teisės. Teismas remdamasis tik paties vaiko nuomone, dirbtinai atriboja jį iš nuo gimimo žinomos jo socialinės aplinkos. Taip pat yra išskiriami abu nepilnamečiai vaikai (santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų), nors juos sieja stiprus socialinis ryšys, kas akivaizdžiai žaloje abu nepilnamečius vaikus. Atsakovė tinkamai rūpinasi ir prižiūriu nepilnamečius vaikus. Ieškovas niekada nesirūpino ir nesidomėjo nepilnamečio sūnaus mokslais, nėra buvęs nė viename klasės, mokyklos susirinkime, neturi prisijungimų prie elektroninio dienyno.
1.3. Nepilnametis sūnus kartu su ieškovu intensyviai sportuoja, bando taikyti sportininkų mitybą, to pasėkoje yra suprastėjusi nepilnamečio sūnaus sveikata. Tai yra ieškovas negeba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, prioritetą suteikdamas tik išsakytai vaiko nuomonei.
1.4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nenustačius nepilnamečiam sūnui J. B. specialiųjų poreikių ir įvertinus šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad priteistas laikinas išlaikymas po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, akivaizdžiai neatitinka kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9609-887/2012 šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui iš ieškovo buvo priteistas kiekvienam po 200 Lt (57,92 Eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Būtent tokią pinigų sumą ieškovas kiekvieną mėnesį ir moka savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Todėl neaišku, kokiu pagrindu nepilnamečiui vaikui augant pas ieškovą yra būtina ženkliai didesnė pinigų suma. Atsakovė iki 2019 metų buvo dirbanti, o nuo 2020 metų gydosi traumas, ko pasėkoje neturi galimybės dirbti ir patenkinti abiejų nepilnamečių vaikų poreikius. Priteisto išlaikymo sūnui dydis neigiamai paveiks kito šalių vaiko interesus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Nepilnametis sūnus jau nuo 2023 m. birželio 22 d. su savo rūbais, mokslo reikmenimis ir kitais asmeniniais daiktais yra persikėlęs gyventi pas ieškovą. Pateiktuose atsakovės ir sūnaus sms žinutėmis susirašinėjimo laiškuose matyti aiškus neigiamas, svarbiausia kaip vaiko mamos, o tuo labiau suaugusio žmogaus atstūmimas savo sūnaus ir jo baudimas už tai, kad sūnus išreiškė norą gyventi su tėčiu, o ne su mama. Be to, atsakovė jau nuo liepos mėnesio pradžios iš sūnaus yra atėmusi buto raktus, kad šis negalėtų į jį patekti. Sūnui persikrausčius gyventi pas ieškovą kaip tik pagerėjo vaiko mokslai, vaikas pasidarė daug ramesnis, nebeliko įtampos, kurią jautė gyvendamas su mama. Sūnaus ir jo sesers santykiai nėra tokie geri kaip anksčiau, nes sesuo mamos pagalba nenori bendrauti, todėl jokio stipraus emocinio ryšio tarp vaikų nėra.
2.2. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones remdamasis įstatymo normomis, jų nepažeisdamas. Teismo nutartis yra priimta atsižvelgiant į ne tik į sūnaus norus, bet svarbiausia į jo interesus, nes sūnus gyvendamas su mama jautė didelį diskomfortą, sąlygos gyventi buvo netinkamos (gyveno viename mažame kambaryje kartu su abiem mamos tėvais - seneliais, jam net pamokas nebuvo kur ruošti). Gyvenant su ieškovu, sūnui sukurtos ne tik geresnės gyvenimo, aplinkos sąlygos, bet svarbiausia rami, saugi emocinė aplinka, kas turi ypatingą reikšmę vaiko gyvenime.
2.3. Šioje byloje atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, t. y. padidinti priteistą išlaikymą iš ieškovo, priteisiant po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Taigi, atsakovė taiko skirtingus išlaikymo priteisimo kriterijus, priteisiant išlaikymą sūnui ir dukrai.
2.4. Atsakovė yra jauno amžiaus moteris, jai nėra nustatytas nedarbingumo lygis, dėl ko ji negalėtų dirbti, be to, net ir nedirbant įstatymai neatleidžia tėvų nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsakovė 2023 m. vasario 21 d. pateiktame priešieškinyje nurodė, kad „Mes abu su atsakovu esame dirbantys, sveikatos sutrikimų neturintys asmenys”. Iš to seka, kad atsakovė pastoviai klaidina teismą pateiktuose atskiruose procesiniuose dokumentuose nurodydama informaciją, kuri jai tuo metu yra naudinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. sausio 29 d., 2020 m. birželio 29 d., 2023 m. sausio 18 d. atsakovės Medicinos dokumentų išrašus/siuntimus iš medicinos įstaigų; 2020 m. sausio 6 d. Radiologinio tyrimo vertinimą; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės ir nepilnamečio sūnaus susirašinėjimą telefonu sms žinutėmis, nepilnamečio sūnaus prašymą atmesti atsakovės atskirąjį skundą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas, sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9609-887/2012 nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio sūnaus ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, nepilnamečio sūnaus ir nepilnametės dukters išlaikymui priteista iš ieškovo po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2023 m. vasario 6 d. priimtas ieškovo ieškinys atsakovei dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo pakeitimo bei 2023 m. vasario 24 d. priimtas atsakovės priešieškinis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovei pateikus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovas 2023 m. birželio 15 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka iš esmės su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes nėra nustatytos būtinosios sąlygos joms taikyti, bei nustatyta laikina šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta, nes teismas išimtinai vadovavosi tik nepilnamečio vaiko noru, ir priteistu jam išlaikymo dydžiu, nes dydis yra nepagrįstas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-687/2020).
17. Atskirajame skunde keliamos abejonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ne)buvimo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktą ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo vertina preliminariai pagrįstu, kadangi ieškovas ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą ir nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus apskritai negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, vadovavosi tik nepilnamečio vaiko išreikštu noru, tačiau neįvertino, kad sūnus gyvena su atsakove ir savo seserimi, juos sieja glaudūs socialiniai ryšiai, todėl nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu bus pažeidžiami jo interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovo atsiliepimą į atskirąjį skundą, nepilnametis vaikas nuo birželio 22 d. gyvena pas ieškovą savo noru, o ieškovo pateikto atsakovės ir sūnaus susirašinėjimo sms žinutėmis turinys patvirtina atsakovės priešišką nusiteikimą sūnaus atžvilgiu ir emocinio ryšio nebuvimą.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pažymėtina, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga.
20. Nagrinėjamu atveju šalių penkiolikmetis sūnus buvo apklaustas ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad nepilnametis vaikas nori gyventi su ieškovu ir nuo birželio 22 d. gyvena pas ieškovą. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą. Taigi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (penkiolikmetis), spręstina, kad jis sąmoningai pasirinko, su kuriuo iš tėvų jaučiasi geriau. Vertinant šias aplinkybes per vaiko interesų prizmę, spręstina, kad vaikas išreiškė aiškų norą ir poziciją, kuri atitinka jo interesus, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko norą bei faktinę situaciją, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
21. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi vykdymą, jų ryšio su nepilnamečiu vaiku, elgesio ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl šalių pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Kaip jau nurodyta, nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
22. Laikinoji apsaugos priemonė, kuria nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
23. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl orientacinio 1 MMA kriterijaus, kas šiai dienai sudaro 663 Eur, ir ši suma yra reikalinga penkiolikmečio vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 663 Eur suma, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tik preliminariai vertinama šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos atėmė valstybės mokamos vaiko išmokos dalį (85,75 Eur) ir taikė lygaus abiejų tėvų prisidėjimo prie vaiko išlaikymo principą.
26. Atskiruoju skundu įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovė šiuo metu nedirba, nuo 2019 m. turi sveikatos problemų, negali paneigti nepilnamečio vaiko interesų gauti reikalingas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovė turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
27. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą šalys prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šią nutartį yra nesprendžiami.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.