- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2YT-12349-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00734-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- T. N., M. N., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. N., M. N. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. N. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo V. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiojo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą (el. b. l. 1-4).
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvas V. N. buvo išsituokęs, turėjo tris vaikus: pareiškėją ir suinteresuotus asmenis T. N. bei M. N.. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui nei pareiškėjas, nei jo broliai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo tėvas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas rūpinosi tėvo turtu po šio mirties, sutvarkęs likusius tėvo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus. Pareiškėjas laidojo tėvą, visą laiką prižiūrėjo kapus, organizavo paminklo statymą. Pareiškėjas paėmė tėvui priklausiusį automobilį, jo dokumentus. Pareiškėjas su šeima gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau važinėjo tėvo automobiliu, kai būdavo Lietuvoje. Išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas automobilį palikdavo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prižiūrėjo automobilį, remontavo jį, pagal sezoną keitė padangas. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas priėmė savo tėvo palikimą. Pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo dėl teisinių žinių trūkumų. Apie pareigą priimti palikimą pareiškėjas sužinojo tuomet, kai reikėjo atlikti tėvui priklausiusio automobilio techninę patikrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei teismas įsitikintų, kad J. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (el. b. l. 19-21).
Suinteresuoti asmenys T. N. ir M. N. nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančių atsiliepimų į pareiškimą per nustatytą terminą. Pareiškimo kopijos ir pranešimai dėl atsiliepimų į pareiškimą pateikimo jiems įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis, el. b. l. 31, 32).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. N., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo J. N. ir suinteresuotų asmenų M. N. bei T. N. tėvas (el. b. l. 8, 9). V. N. priklausė transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). Mirus V. N. nei vienas iš jo įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo pradėta (el. b. l. 10, 11). Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad mirus tėvui pareiškėjas rūpinosi tėvo turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, perėmė V. N. priklausiusį automobilį, jo dokumentus ir pradėjo valdyti šį automobilį. Suinteresuoti asmenys T. N. ir M. N., gavę pareiškėjo pareiškimą, nepateikė į bylą šias aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad J. N. iš karto po savo tėvo V. N. mirties perėmė šio asmeninius daiktus, tarp jų – automobilį (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiais daiktais ir valdė juos kaip savo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas po savo tėvo V. N. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė šio palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po V. N. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti mirusiojo turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.