- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-357-479/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00397-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- M. K., U. K., P. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. K., U. K. ir P. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai M. K., U. K. ir P. K., atstovaujami įstatyminės atstovės R. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovai nurodė, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir ieškovų atstovės R. K. santuoka. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti po 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti iki jų pilnametystės. Ieškovai teigė, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, tai yra šalyje pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo infliacija, pasikeitė vaikų poreikiai ir jiems patenkinti būtinų išlaidų dydis, todėl teismo sprendimu įtvirtintas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis šiuo metu nebepatenkina vaikų poreikių. Ieškinyje nurodoma, kad vaikų poreikiams patenkinti per 2017 m. sausio – kovo mėnesius buvo išleista apie 1 178 Eur, todėl atsakovo teikiama nepilnamečių vaikų išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Dėl to ieškovai teismo prašė pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-756-761/2015 nustatytą vaikų išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams M. K., U. K. ir P. K. po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui iki vaikų pilnametystės.Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigė, kad ieškinyje yra nurodytos klaidingos faktinės aplinkybės, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl jis negali mokėti vaikams ieškiniu reikalaujamos išlaikymo sumos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-10-10 sprendimu ieškinį patenkino, pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. K., U. K. ir P. K. išlaikyti po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2017-05-25, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimą atsakovas kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį moka po 50 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikams augant didėja jų poreikiai, taip pat buvo įvertinta, jog dėl pasikeitusios ekonominės situacijos vaikų išlaikymo išlaidos padidėjo. Įvertinęs atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikams, teismas konstatavo, kad atsakovas kiekvienam vaikui per mėnesį privalo teikti po 100 Eur dydžio išlaikymą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur, registruoto kilnojamojo turto jis neturi, o ieškovų atstovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo pažeidžia proporcingumo principą.Teismas nepagrįstai pakeitė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nors ieškovų atstovė byloje neįrodė esminio vaikų poreikių pasikeitimo nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo.Teismas neįvertino, jog atsakovas tinkamai ir laiku teikia išlaikymą savo vaikams. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria papildomas išlaidas vaikams išlaikyti, nes veža vaikus į gydymo įstaigą, baseiną, nuperka jiems būtinų daiktų.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi sveikatos problemų. Apelianto teigimu, gydymo įstaiga jam atsisakė suteikti duomenis apie sveikatos būklę, todėl teismas turėjo išreikalauti duomenis iš sveikatos priežiūros įstaigos apie atsakovo sveikatos būklę, nes pats apeliantas šių duomenų pateikti negalėjo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovų atstovė R. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-10-10 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovų atstovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas turėjo galimybę pateikti visus jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai patenkino ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą iš VšĮ „Šilalės rajono ligoninė" išreikalauti visus medicininius dokumentus apie jo sveikatos būklę ir teismo posėdyje apklausti liudytoją L. K. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas neteikė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos. Byloje nenustatyta, kad tokia teise atsakovas negalėjo pasinaudoti. Kolegija atsižvelgia ir į tai, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas iš sveikatos priežiūros įstaigos negalėjo gauti duomenų apie jo paties sveikatos būklę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojos apklausos atmeta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Apeliantas teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje yra būtina apklausti liudytojus L. K. bei atsakovo darbovietės darbuotojus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neteikė teismui prašymo dėl liudytojų apklausos. Byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teisme atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti šia procesine teise, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur, registruoto kilnojamojo turto jis neturi, o ieškovų atstovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo pažeidžia proporcingumo principą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. K., U. K. ir P. K. dydžio. Iš bylos duomenų matyti, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimu buvo patvirtina ieškovų atstovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 50 Eur nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, tai yra pasikeitusios ekonominės situacijos, pasikeitusio vaikų amžiaus, ši suma nebėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovų atstovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, jog šiame bute šiuo metu gyvena ieškovai ir jų įstatyminė atstovė. Atsakovas savo vardu registruoto kilnojamojo turto neturi, ieškovų atstovės vardu registruota transporto priemonė VW Polo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovų atstovės ir atsakovo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 500 Eur. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, jog ieškovų atstovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo skundo argumentais, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Nors apeliantas nurodė, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo ar imtis papildomos apmokamos veiklos. Nors atsakovas teigė, kad turi sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės atsakovo galimybės dirbti yra apribotos, todėl šie atsakovo atsikirtimai byloje nebuvo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, jeigu jo gaunamų pajamų nepakanka vaikams išlaikyti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien nepakankamai didelės atsakovo gaunamos pajamos šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydį.Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pakeitė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nors ieškovų atstovė byloje neįrodė esminio vaikų poreikių pasikeitimo nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų skirti 100 Eur. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaikų maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi būti apmokama kiekvienam vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi kiekvieną mėnesį vaikams yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jų kultūriniam ugdymui. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimo priėmimo praėjo beveik 3 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaikų amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog iš atsakovo priteista vaikų išlaikymo suma iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Įvertinusi vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo kiekvienam vaikui sumą iki 100 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino, jog atsakovas tinkamai ir laiku teikia išlaikymą savo vaikams. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria papildomas išlaidas vaikams išlaikyti, nes veža vaikus į gydymo įstaigą, baseiną, nuperka jiems būtinų daiktų. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas tinkamai vykdo Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-29 sprendimą, pagal kurį kiekvienam vaikui išlaikyti atsakovas privalo skirti po 50 Eur per mėnesį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje buvo įrodinėjama, kad ši suma nebėra pakankama vaikų poreikiams tinkamai patenkinti. Taigi vien ta aplinkybė, jog atsakovas vaikams išlaikyti skiria po 50 Eur per mėnesį šiuo atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ši suma nėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma turi būti didinama. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas nuperka vaikams daiktų, nuveža juos į baseiną, sveikatos priežiūros įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovo teikiama pagalba vaikams ir jo patiriamos papildomos išlaidos yra reguliarios ir tokio masto, jog būtų galima konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės vykdymą kiekvieną mėnesį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo patiriamas papildomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo.Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturi sveikatos problemų. Apelianto teigimu, gydymo įstaiga jam atsisakė suteikti duomenis apie sveikatos būklę, todėl teismas turėjo išreikalauti duomenis apie atsakovo sveikatos būklę, nes pats apeliantas šių įrodymų pateikti negalėjo. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigė, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jo galimybės rasti geriau apmokamą darbą yra ribotos, tačiau byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigė, kad gydymo įstaiga jam atsisakė suteikti duomenis apie sveikatos būklę, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę ir kitą šiame straipsnyje nurodytą informaciją. Asmens teisė į informaciją apie jo sveikatos būklę gali būti ribojama tik minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Įvertinus šias aplinkybes nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai dėl negalėjimo gauti duomenų apie jo sveikatos būklę ir dėl to apribotos apelianto galimybės teikti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas net nepateikė prašymo dėl šių įrodymų išreikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva išreikalauti rašytinius įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, todėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjimą reglamentuojančios CPK nuostatos nebuvo pažeistos. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.