Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Santai Golovkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

M. T. įpareigotas per bausmės atlikimo laiką išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 (dešimt) nemokamų darbų. Nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. T. 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo.

Įpareigotas M. T. per bausmės atlikimo laiką išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 (dešimt) nemokamų darbų. Nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės dalinai pridėta švelnesnė bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo.

Įpareigotas M. T. per bausmės atlikimo laiką išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 (dešimt) nemokamų darbų. Nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

M. T. paskirtos kardomosios priemonės - 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. spalio 21 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas - paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Priteista iš M. T., B. C. - 190 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. T., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis veikdamas kartu su D. K. kaip bendrininkų grupė, 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.40 val., iš mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, nuo prekystalio pagrobė 10 eurų vertės dėžutę, priklausančią gyvūnų gerovės tarnybai „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo mažajai bendrijai "(duomenys neskelbtini)" priklausantis 190 eurų.

2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma M. T. kaltė, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog M. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas M. T. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu M. T. veika pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio baudžiamojo nusižengimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. T. kaltės.

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

8. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nors nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde teigė, kad dėžutėje kurią jis pagrobė, buvo ne 190 eurų pinigų suma, kaip nurodoma jam pareikštame kaltinime, o tik 120 eurų, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis M. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visiškai pripažino tas aplinkybes, kad su D. K. pagrobė iš kavinės aukų dėžutę, kurioje buvo 190 eurų ir kuriuos jie abu pasidalino. Taip pat nurodė, jog dėžutėje didžioji dauguma kupiūrų buvo popierinės, o metalinių kupiūrų beveik nebuvo (b. l. 136). Nukentėjusiuoju apklaustas B. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. iš mažajai bendrijai "(duomenys neskelbtini)" priklausančios kavinės "(duomenys neskelbtini)", du jaunuoliai pasisavino gyvūnų gerovės tarnybai "(duomenys neskelbtini)" skirtą dėžutę, kurioje buvo renkami pinigai padėti beglobiams gyvūnams. Nukentėjusiojo teigimu, prieš įvykį, galėjo būti liepos 25-26 d., jis aukų dėžutėje buvo suskaičiavęs esančius pinigus ir jų ten buvo 190 eurų. Nuo to laiko iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. dėžutėje galėjo būti daugiau pinigų, kiek tiksliai - nežino, todėl ieškinį pareiškė 190 eurų sumai (b .l. 38-45). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi nuosekliais bei bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo parodymai, kad jis iki vagystės prieš keletą dienų buvo suskaičiavęs kiek pinigų buvo dėžutėje, abejonių nekelia. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis M. T. kaltę dėl pagrobtos dėžutės ir joje buvusių pinigų sumos visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo teiginius, kad nuteistasis kaltu dėl pagrobtų 190 eurų prisipažino tik dėl to, kad taip liepė ikiteisminio tyrėja, vertina tik kaip apelianto gynybinę versiją, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina deklaratyvaus pobūdžio. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, M. T. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuota teisingai.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. T. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

10. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo M. T. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. T., sudaro 102,06 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

11.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

11.2. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 102,06 Eur, žymiai M. T. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. T. valstybės naudai 102,06 Eur (vieną šimtą du eurus ir šešis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.