Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant mažosios bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nesimoko ir nedirba, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., 2019-09-24 teismo nutartimi pakeista į kitą auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą šešių mėnesių laikotarpiui.

2) 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 9 mėn., vadovaujantis BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3, galutinai paskiriant 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

3) 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - vadovaujantis BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3, galutinai paskiriant 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę paskirta bausmė30 parų arešto;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su M. T. kaip bendrininkų grupė, 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.40 val., iš mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, nuo prekystalio pagrobė 10 eurų vertės dėžutę, priklausančią gyvūnų gerovės tarnybai „Pifas“, kurioje buvo mažajai bendrijai "(duomenys neskelbtini)" priklausantis 190 eurų.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, D. K. pilnai prisipažino įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Paaiškino, kad galimai 2019 m. rugpjūčio 10 d. buvo Kėdainiuose su M. T. Kokiu tikslu buvo Kėdainiuose – neprisimena. Abu užėjo į kavinę, kuris pasiūlė pavogti dėžutę, neprisimena. Dėžutė buvo prie kasos. Jis dėžutę paslėpė po megztiniu ir išnešė Kavinėje buvo daug žmonių. Galimai dėžutėje buvo 190 Eur, pinigus pasidalino. Vogė, nes reikėjo pinigų kelionei namo.

Be kaltinamojo D. K. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis B. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. mažajai bendrijai "(duomenys neskelbtini)" priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra jis, ant prekystalio stovėjusi plastikinė permatoma dėžutė su dangčiu, kurios viršuje buvo kiaurymė centams įmesti. Ji priklausė gyvūnų gerovės tarnybai "Pifas". Dėžutė buvo apklijuota lipdukais su prašymais padėti beglobiams gyvūnams. Prieš įvykį, galėjo būti liepos 25-26 d., jis aukų dėžutėje buvo suskaičiavęs esančius pinigus. Jų ten buvo 190 eurų. Nuo to laiko iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. dėžutėje galėjo būti daugiau pinigų, kiek tiksliai - nežino, todėl ieškinį reiškia 190 eurų sumai. Minėti labdaros pinigai į kasą įnešami nebuvo, kai aukų dėžutė prisipildydavo, pinigai būdavo suskaičiuojami ir kavinės darbuotoja nupirkdavo įvairių prekių gyvūnų gerovės tarnybai, kurią remia apie 2 m..2019 m. rugpjūčio 10 d. pateiktame vaizdo įraše neatitinka nurodytas laikas su faktiniu vagystės laiku. Tikslų laiką nustatė peržiūrėję lauke fiksuojamą vaizdą, įraše buvo matyti, kai du vaikinai 14.35 val. įeina į kavinę ir po to vienas iš jų paima nuo prekystalio aukų dėžutę. Vaikinai kavinėje užtruko apie 5 minutes. Ant įėjimo durų yra užrašas, kad patalpa stebima vaizdo kamera (1 t.b .l. 38-45).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apžiūrėta įvykio vieta – kavinė, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 14-20).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėjus kavinės (duomenys neskelbtini)vaizdo įrašas, nustatyta, kaip du asmenys nuo prekystalio pagrobia dėžutę (1 t. b.l. 57-60).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. Neabejotina, kad D. K. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma D. K. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, įrodyta.

Be to kaltinamasis D. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Nagrinėjamu atveju buvo išankstinis susitarimas, veiksmų koordinavimas, aptarimas, nustatyta, kad abu kaltinamieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, būdami abu šio nusikaltimo vykdytojais.

Kaltinamasis D. K. prisipažino, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį iš kavinės, kurios pavadinimo neprisimena, esančios Kėdainių mieste, veikdamas bendrininkų grupėje, slapta pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą – dėžutę su pinigais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (baudžiamasis nusižengimas), į nusikalstamos veikos padarymo savanaudiškus motyvus. Teismas konstatuoja, kad D. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto būdamas nepilnametis. D. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje.

Vertinant D. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (3 t. b.l. 165-169), tačiau iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, administracine tvarka baustas ( 2 t. b. l. 37-38). Priklausomybės ligų įskaitoje nuo 2019 m. balandžio 3 d. įrašytas į priežiūros dispanserinę grupę, diagnozė: konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant narkotikus (2 t. b.l. 86).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas, tačiau iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, į nustatytą tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojoje byloje B. C. pateikė 190 eurų civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį sudaro pagrobtas turtas. Kaltinamasis M. T. civilinį ieškinį pripažino. 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.N1-452-598/2021 civiliniam ieškovui iš M. T. B. C. priteista 190 Eur turtinė žala, nes žala padaryta kelių asmenų nusikalstamais veiksmais. Turtinę žalą buvo prašoma solidariai priteisti iš atsakovų M. T. ir D. K., tačiau bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. K. pasislėpė nuo teismo, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išskirta. M. T. turi teisę regreso tvarka prisiteisti iš D. K. pinigų sumą, kuri buvo iš jo išieškota per antstolį ar savanoriškai sumokėta civiliniam ieškovui. Todėl iš D. K. šioje baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui 190 Eur turtinė žala nepriteisiama, nes civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo jau išnagrinėtas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – 2021 m. balandžio 20 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Įpareigoti D. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti D. K. 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti D. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu D. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 20 d.

D. K. 2021 m. balandžio 20d. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – CD laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.