- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-633-516/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- N. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. V., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. V., prašymas dėl nuostolių užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui L. V., atstovaujamam įstatyminio atstovo M. V., dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. J. prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 65/100 dalis A. V., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusio turto – patalpos (buto) su rūsiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), paveldėto atsakovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. V.; priteisti iš atsakovo įstatyminio atstovo M. V. ieškovės naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarui D. P., vedančiam paveldėjimo bylą po A. V. mirties, išduoti atsakovui M. V., kaip nepilnamečio L. V. įstatyminiam atstovui paveldėjimo teisės liudijimą į turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), atsiradusį po A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties; tuo atveju, jei paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą jau išduotas – areštuoti nepilnamečiui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminio atstovo M. V., paveldėtą turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į A. V. ar (ir) L. V. nuosavybės teise priklausantį turtą – patalpą (butą) su rūsiu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Atsakovas L. V., atstovaujamas įstatyminio atstovo M. V., pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikumo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą, tačiau ne ilgiau kaip per 10 dienų, pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 14 426,88 Eur, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs nuostolius, t. y. nepardavus buto, laiku nebus padengtas trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ suteiktas kreditas. Dėl to atsakovas privalės mokėti dideles palūkanas. Mokėtinos palūkanos sudaro atsakovo patiriamus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies ir pareikalavo, kad ieškovė N. J. per 14 dienų pateiktų atsakovo L. V. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 14 426,88 Eur arba 14 426,88 Eur nuostolių atlyginimą užtikrinti banko garantija bei nustatytu terminu pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
Šalies argumentai
7. 2024 m. birželio 7 d. atsakovas pateikė naują prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą, tačiau ne ilgiau kaip per 10 dienų, pateikti atsakovo 76 600 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi žymiai padidėjo atsakovo nuostoliai – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas negali realizuoti buto ir dengti banko suteikto kredito. Susidarius įsiskolinimui butas privalės būti realizuotas varžytynėse, dėl to butas bus realizuotas mažesne nei rinkos kaina ir sumažės atsakovui tenkanti buto vertės dalis, t. y. atsakovas patirs 76 600 Eur nuostolius. Teigė, kad atsakovės turtinė padėtis prasta – atsakovė nėra pajėgi atlyginti 76 600 Eur nuostolių.
9. Atsakovas pažymėjo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, t. y. grąžinti gautos paskolos. Nurodė, kad 2021 m. spalio 13 d. tarp trečiojo asmens ir A. V. sudaryta kredito sutartis. Kredito sutarties pagrindu A. V. suteikta 267 750 Eur dydžio paskola (kreditas). Kredito paskirtis – „būstui su priklausiniais pirkti (perkamas butas su rūsiu, adresas (duomenys neskelbtini))“. Po A. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsakovas paveldėjo ne tik butą, bet ir kredito sutartimi prisiimtus turtinius įsipareigojimus. Paveldėto turto vertė nėra pakankama padengti kreditui. AB „Swedbank“ 2024 m. gegužės 16 d. raštu informavo atsakovą, kad nepadengus ne tik palūkanų, bet ir viso susidariusio įsiskolinimo pradės priverstinį išieškojimą iš buto, t. y. realizuos butą varžytynėse Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 713 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į įsiskolinimo sumą ir atsakovo valdomą turtą, įsiskolinimas gali būti padengtas tik pardavus butą. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali realizuoti buto ir įgyvendinti įsipareigojimų AB „Swedbank“. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių butas bus realizuotas varžytinėse ir taip atsakovas praras didelę dalį turto vertės. Nurodė, kad buto rinkos vertė 383 000 Eur, negrąžinta kredito suma – 258 116,11 Eur. Atsakovui realizavus butą ir padengus kreditą, atsakovui liktų 124 883,89 Eur. CPK 718 straipsnyje nurodytu pagrindu bankui pradėjus varžytynes, butas bus realizuotas už 80 proc., turto vertės, t. y. 306 400 Eur. Tokiu atveju atsakovui tenkanti dalis sudarytų vos 48 283,89 Eur. Tokiu atveju atsakovas patirs 76 600 Eur nuostolį. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nuostoliai nebūtų patirti, kadangi atsakovas perleistų butą surastam pirkėjui už rinkos kainą.
10. Atsakovas nurodė, kad teismui priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, atsakovo nuostolių atlyginimas bus apsunkintas. Nuostolių užtikrinimas apsaugotų šalis nuo naujų teisminių procesų. Reikalaujama nuostolių užtikrinimo suma – 76 600 Eur yra proporcinga ir pagrįsta. Ieškovės finansinė padėtis nėra pakankama padengti įsiskolinimui. Ieškovė neturi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris padengtų nuostolius, dalis turto apribota hipoteka. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 2 500 Eur. Atitinkamai, iš gaunamų pajamų ieškovė taip pat nebus pajėgi padengti atsakovo patiriamų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino atsakovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. V., prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog šiuo metu kredito sutartis būtų nutraukta, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, kad bankas kreipėsi į jį dėl sutarties nutraukimo, priverstinio vykdymo veiksmai nėra pradėti. Negalima daryti išvados dėl galimai atsakovo ateityje patiriamų nuostolių, kuriuos jis sieja su prarastino turto verte. Pažymėjo, kad turtas varžytinėse parduodamas pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą, todėl turtas hipotetiškai taip pat galėtų būti parduotas ir atsakovo surastam pirkėjui už rinkos kainą. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo išvadą, kad nėra įrodytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui reikalingos sąlygos – realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas.
13. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas taip pat neįrodė tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, t. y. dėl kokių ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad nėra nustatyta, jog ieškovės turtinė padėtis būtų sudėtinga, kad ji ateityje negalėtų atlyginti atsakovo prašomų užtikrinti nuostolių. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypai; ieškovė gauna nuolatines pajamas, kurios per mėnesį sudaro apie 2 500 Eur. Kadangi ieškovė pajamas gauna iš skirtingų šaltinių (senatvės pensija, darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindo daryti išvadą, kad artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis galėtų iš esmės pablogėti.
14. Atsižvelgęs į duomenis apie ieškovės turimą turtą bei gaunamas pajamas, teismas nusprendė, kad atsakovo pateikti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės turtinė padėtis yra bloga ar kad ji nuolat blogėja, be to, jog atsakovo prašoma užtikrinti būsimų nuostolių suma, t. y. 76 600 Eur, ieškovei būtų itin didelė, dėl to kiltų reali grėsmė galimai būsimų atsakovo nuostolių atlyginimui. Aplinkybė, kad ieškovės turimas butas įkeistas, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie blogą ieškovės turtinę padėtį, kadangi ieškovė turi ir kito nekilnojamojo turto.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, rodančių ieškovės nesąžiningumą, t. y. kad ieškovė ketina turtą perleisti, paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o atsakovo atstovo pridėti priedai prie dokumento, pavadinto atsikirtimais į ieškovės atsiliepimą, nėra susiję su nagrinėjamu ginču (išeina už ieškinio nagrinėjimo ribų).
16. Atsižvelgęs į tai, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik nustačius sąlygų visumą, atsakovui neįrodžius dviejų iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų, teismas nurodė, kad likusios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos vertinimas tampa teisiškai nereikšmingu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas L. V., atstovaujamas įstatyminio atstovo M. V., atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra įrodytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui reikalingas sąlygos – realiai tikėtino nuostolių atsiradimo. Atsakovas kartu su prašymu pateikė nuostolių apskaičiavimo mechanizmą bei reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (AB „Swedbank“ raštus apie įsiskolinimą ir priverstinį išieškojimą iš buto).
17.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo – atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina itin sudėtingą ieškovės finansinę padėtį. Tai savaime patvirtina nuostolių atlyginimo apsunkinimą ateityje.
17.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, rodančių ieškovės nesąžiningumą – ieškovė elgiasi nesąžiningai: (i) ginčo metu sudarė hipotekos sutartis ir tai sąmoningai slėpė nuo teismo, (ii) pasisavino atsakovo turtą, kuris galėtų būti naudojamas kredito dengimui, (iii) vilkina bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
18. Ieškovė N. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali vykdyti kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų AB „Swedbank“. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo paveldėto turto vertė yra pakankama kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymui, nes, kaip prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodė ir pats atsakovas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis neapriboto paveldėto turto vertė pagal apyrašą sudaro 28 673,83 Eur. Vien ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginius, jog jis neva nėra pajėgus dengti mėnesinių kredito įmokų. Juo labiau kad atsakovo paveldėto turto vertė yra žymiai didesnė nei nurodyta antstolės paveldimo turto apyraše.
18.2. Buto realizavimą varžytynėse galėtų lemti tik A. V. įpėdinio L. V. įstatyminio atstovo M. V. veiksmai, nevykdant kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, o ne byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pateiktas 2024 m. gegužės 16 d. AB „Swedbank“ raštas patvirtina, kad kredito sutartyje numatyti finansiniai įsipareigojimai vykdomi netinkamai, ir todėl įsiskolinimas sudaro 11 948,26 Eur. Tuo atveju, jei atsakovas vykdytų įsipareigojimus trečiajam asmeniui apskritai nekiltų jokios grėsmės dėl buto priverstinio realizavimo. Atsakovas neįrodė, kad prašyme nurodomi tikėtini nuostoliai yra susiję su byloje taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas negali vykdyti kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. mokėti mėnesinių kredito įmokų.
18.3. Nėra pagrindo abejoti ieškovės gera ir stabilia finansine padėtimi, nes ieškovė turi daugiau nei pakankamai turto atsakovo nurodomų nuostolių atlyginimui, jei tik tokie būtų atsakovo patirti ir teismo priteisti. Kita vertus, vadovaujantis teismų praktikoje nurodytais išaiškinimais, ieškovės finansinė padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina atsakovo galimo palankaus procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl nuostolių užtikrinimo instituto (ne)taikymo
20. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostolių užtikrinimo institutas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; 2) tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; 3) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
22. Paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus juos padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.); atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).
23. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-790/2023, 23 punktas, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023, 18 punktas). Vadinasi, šiuo atveju būtent atsakovui (toliau – ir apeliantas), prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla pareiga įrodyti galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti nuostolių užtikrinimo institutą, nustatęs, kad apeliantas neįrodė: 1) priežastinio ryšio tarp nuostolių susidarymo mechanizmo ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 2) tikėtino nuostolių kompensavimo apsunkinimo ar neįmanomumo.
25. Apeliantas nesutinka su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad priežastinį ryšį tarp nuostolių susidarymo ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patvirtina tai, kad kredito davėjas AB „Swedbank“, finansavęs ginčo buto įsigijimą, yra pateikęs atsakovui pranešimą apie kredito įsiskolinimą ir raginimą jį apmokėti. Atsakovo teigimu, toks raštas sudaro realų pagrindą tikėtis, kad ginčo įsiskolinimo nepadengus, ginčo butas bus parduotas varžytynėse už 80 proc. rinkos vertės, dėl to atsakovas patirs 76 600 Eur nuostolius (383 000 Eur (paveldimo turto apraše nurodyta buto rinkos vertė) – 306 400 Eur (80 proc. buto rinkos vertės).
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (nuo pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017). Savo ruožtu teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014).
27. Iš trečiojo asmens AB „Swedbank“ 2024 m. gegužės 16 d. rašto Nr. SR/24-8424 matyti, kad bankas nurodė, jog pagal kredito sutartį yra nesumokėtos 7-ios kredito grąžinimo įmokos, kurios kartu su kitomis uždelstomis sumokėti sumomis sudaro 11 948,26 Eur; pasiūlė apeliantui sumokėti įsiskolinimą arba susitikti ir išspręsti susidariusią situaciją; pažymėjo, kad bankas turi teisę kredito sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti kredito sutartį; nurodė, kad kredito sutartį nutraukus, atsakovas patirtų papildomų išlaidų.
28. Visų pirma, kaip matyti iš aptarto rašto, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, nenurodė ketinantis greitu metu nutraukti kredito sutartį ir siekti priverstinio ginčo buto pardavimo iš varžytynių, taigi, apelianto teiginiai, kad aptartas raštas įrodo, jog įsiskolinimo nepadengus ginčo butas bus greitu metu neišvengiamai parduotas varžytynėse už 80 proc. rinkos vertės, yra nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
29. Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turtas varžytinėse parduodamas pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą, todėl, skirtingai nei nurodė apeliantas, turtas galėtų būti parduotas ne už mažesnę (80 proc. rinkos vertės), tačiau ir už didesnę kainą, nei nurodyta paveldimo turto apraše (CPK 713 straipsnio 13 dalis).
30. Trečia, nors minėtame rašte nurodyta, kad trečiasis asmuo AB „Swedbank“ siekia išspręsti susidariusią įsiskolinimo situaciją geranoriškai susitikimo metu, byloje nėra duomenų, kad apeliantas, kaip rūpestingas savo sūnaus L. V. įstatyminis atstovas, veikdamas išimtinai jo interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis), būtų siekęs pasinaudoti tokiu AB „Swedbank“ pasiūlymu ir ėmęsis veiksmų, kad susidariusi situacija būtų išspręsta gera valia. Taigi apeliantas nepagrindė, kad kredito sutarties nutraukimo ir buto pardavimo iš varžytynių grėsmė gali kilti ne dėl nuo jo valios priklausančių, tačiau tik dėl objektyvių aplinkybių, kurioms jis negali daryti jokios įtakos (CPK 178 straipsnis).
31. Ketvirta, sutiktina su ieškove, kad, kaip nurodė pats apeliantas 2024 m. birželio 7 d. prašyme dėl nuostolių užtikrinimo (prašymo 7.4.2 papunktis), neapriboto paveldėto turto vertė pagal paveldėto turto apyrašą sudaro 28 673,83 Eur, taigi neapriboto paveldėto turto vertės pakanka iš kredito sutartis netinkamo vykdymo atsiradusio 11 948,26 Eur įsiskolinimui (2024 m. gegužės 16 d. duomenimis) apmokėti.
32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustačius, kad apeliantas neįrodė, jog dėl kredito sutarties netinkamo vykdymo atsiradusio įsiskolinimo nepadengus, ginčo butas bus neišvengiamai greitu metu parduotas varžytynėse už 80 proc. rinkos vertės (tokia tikimybė yra tik hipotetinė) ir dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas, veikdamas išimtinai savo sūnaus interesais, dėl objektyvių aplinkybių negali tokių pasekmių išvengti, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp nuostolių susidarymo mechanizmo ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė ir kitos būtinosios nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių. Siekdamas įrodyti šią būtinąją nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygą, apeliantas nurodė, kad, byloje esantys įrodymai patvirtina itin sudėtingą ieškovės finansinę padėtį, ir tai savaime patvirtina nuostolių atlyginimo apsunkinimą ateityje.
34. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 4 nekilnojamojo turto objektai: 3 žemės sklypai (su statiniais), esantys (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovė gauna reguliarias pajamas, kurios per mėnesį sudaro apie 2 500 Eur. Byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis galėtų iš esmės pablogėti. Nurodyti duomenys paneigia apelianto teiginį apie itin sudėtingą ieškovės turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis).
35. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtinto nuostolių užtikrinimo instituto sąlyga – tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas – teismų praktikoje siejama su nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad proceso šalis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017).
36. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių ieškovės nesąžiningumą siekiant sąmoningai perleisti ar paslėpti savo turtą ar sumažinti jo vertę (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodomi teiginiai apie hipotekos sutarties sudarymą ginčo metu ir apelianto subjektyvus, įrodymais nepagrįstas vertinimas apie tai, kad ieškovė pasisavino jo turtą, bei deklaratyvi nuomonė apie bylos nagrinėjimo vilkinimą, nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovė ketina ateityje savo turtą perleisti, paslėpti, ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš jo.
37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pripažįstama, kad apeliantas neįrodė būtinųjų nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygų, dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių užtikrinimo instituto (ne)taikymo klausimą tinkamai nustatė šio klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė aktualias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios, atsižvelgiant į atskirojo skundo motyvus, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti. Nurodytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.