Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas akcentuoja, jog 2023 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) sprendimu Nr. BV-68, pareiškėjas yra pripažintas pranešėju. Pareiškėjo teisės yra ginamos ir saugomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo. Teigia, jog 2023 m. pradžioje pareiškėjas iš savo skyriaus kario, savo pavaldinio sužinojo, kad KASP 2-oje rinktinėje galimai buvo sukurta korupcinė nusikalstama schema: kariai savanoriai buvo šaukiami į pratybas, realiai jose nedalyvaudavo, o gauti pinigai buvo sudedami į sutartą „fondą“. Pareiškėjas apie šiuos pažeidimus tiek žodžiu, tiek raštu panešė KASP 2-os rinktinės Štabo viršininkui mjr. M. S. (šis asmuo yra aukštesnysis pareiškėjo vertintojas ir pildė vertinimo anketą bei nerekomendavo su pareiškėju pratęsti sutartį), tačiau Štabo viršininkas jokių priemonių nesiėmė, galimai bandė nuslėpti galimas nusikalstamas veikas. Vėliau dėl šio fakto pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, jam buvo suteiktas pranešėjo statusas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiek pareiškėjui, tiek jo pavaldiniui buvo daromas neigiamas poveikis, ko pasėkoje tiek pavaldinys, tiek pareiškėjas buvo atleisti iš tarnybos. Štabo viršininkas mjr. M. S. faktiškai buvo KASP 2-os rinktinės vado pavaduotojas, dažnai vykdė rinktinės vado funkcijas, jam tiesiogiai pavaldūs visi rinktinės skyrių viršininkai ir kiti karininkai bei kariai, nuo jo sprendimų priklauso pavaldinių karjeros galimybės, vertinimai, atostogų suteikimas, perkėlimai į kitas pareigas, sutarčių pratęsimai. Štabo viršininkas ne kartą pareiškėjui yra sakęs, kad pasinaudos visa savo įtaka, tam, kad pareiškėjas būtų atleistas iš tarnybos.

Pareiškėjo manymu, dėl jo sąžiningos ir pilietiškos pozicijos jam yra daromas neigiamas poveikis, siekiama su juo susidoroti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į susidariusią konfliktinę situaciją visos jo aukštesnių vadų rekomendacijos ir pozicija dėl sutarties nepratęsimo, turėtų būti vertinami itin kritiškai. Anot pareiškėjo, Lietuvos kariuomenė pažeidė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 str. 1 d. 6 p., nes su pareiškėju buvo nepratęsta profesinės karo tarnybos sutartis. Taip pat atsakovas pažeidė ir Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 str. 2 d.

Pabrėžia, jog įrodyti, jog nepratęsiama su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartis ir jam nėra daromas neigiamas poveikis, privalo institucija. Šiuo atveju institucija, t. y. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė privalo pateikti nenuginčijamus įrodymus ir priežastis, kad pareiškėjas yra netinkamas tarnybai ar negalėtų tinkamai tarnauti jeigu jo profesinė karo tarnybos sutartis būtų pratęsta. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo tarnybos vertinimas ir aukštesnių vadų rekomendacijos negali būti objektyviu bei vieninteliu kriterijumi ir priežastimi nepratęsti su pareiškėju sutarties, nes taip elgtis draudžia Pranešėjų apsaugos įstatymas. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes turėjo pranešėjo statusą, gynė savo teises ir teikė skundus. Detalią profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo tvarką reglamentuoja nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojanti 2007 m. lapkričio 27 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1179 „Dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo ir jos pratęsimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta Priėmimo į profesinę karo tarnybą, profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo ir jos pratęsimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcija, kurio 20 ir 26 punktai numato, kad karininkų iki majoro (komandoro leitenanto) laipsnio imtinai ir seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų), išskyrus AOTD tarnaujančių karininkų iki majoro (komandoro leitenanto) ir seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) sutarties pratęsimo ir jos pratęsimo termino klausimą svarsto kariuomenės vado sudarytos patariamosios komisijos. Prašymas nurodytose komisijose svarstomas, kai PKT karys Prašymo svarstymo metu atitinka šias sąlygas: PKT kario tarnyba įvertinta ne daugiau nei prieš 12 mėnesių; PKT karys yra pripažintas pagal sveikatos būklę tinkamu tarnybai ir jam nustatyta sveikatos grupė atitinka pareigybei nustatytą sveikatos grupę; PKT karys yra išlaikęs karių fizinio parengtumo testą ne daugiau nei prieš 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai karys karių fizinio parengtumo testo nelaikė dėl pateisinamos priežasties (komandiruotė, liga, tarnyba užsienyje ir pan.) ir tai yra pagrįsta dokumentais (Aprašo 21 punktas). Be to, Aprašo 30 punktas numato, kad patariamosios komisijos siūlymus dėl PKT sutarties pratęsimo ar nepratęsimo ir dėl sutarties pratęsimo termino teikia atsižvelgdamos į krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) poreikius ir kario tarnybos vertinimo rezultatus; kario tarnybos patirtį; kario sveikatos būklę; paskutinių trejų metų kario fizinio parengtumo testų rezultatus; nustatytus Lietuvos karių etikos kodekso reikalavimų pažeidimus; vadų/viršininkų rekomendacijas dėl kario Sutarties pratęsimo ir jo termino; kario turimas galiojančias drausmines nuobaudas; kario per paskutinius trejus metus padarytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytus nusižengimus, kurie galimai žemina kario vardą ir (ar) diskredituoja KAS; kario pažeidžiamumą didinančius veiksnius, kuriuos įvertinus nustatoma, kad dėl jų gali kilti grėsmė įslaptintos informacijos saugumui; kario išsilavinimo ir kvalifikacijos atitiktį einamoms pareigoms. Pareiškėjas Sprendimo nepratęsti su juo profesinės karo tarnybos sutarties priėmimo metu atitiko visus kariams keliamus reikalavimus (išskyrus vadų/ viršininkų rekomendacijas), kad jo sutartis būtų pratęsta.

Pareiškėjas pažymi, kad jis yra vienintelis krašto apsaugos sistemos karininkas turintis leitenanto laipsnį bei atitinkantis Aprašo reikalavimus, su kuriuo jam pateikus prašymą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį, sutartis nebuvo pratęsta (2023 m. – 2024 m. laikotarpiu). Atsakovė turėtų pateikti įrodymus, kad krašto apsaugos sistemoje buvo dar bent vienas leitenanto laipsnio karininkas, kurio prašymas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį buvo netenkintas ir jis buvo atleistas iš tarnybos, pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui. Pareiškėjas buvo vienintelis KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karininkas, kurio atžvilgiu per 2023 m. – 2024 m. laikotarpį KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2- ojoje rinktinėje buvo atliekami tarnybiniai tyrimai dėl pareigų nevykdymo. Pareiškėjas akivaizdžiai buvo persekiojamas. Tarnybos laikotarpiu 2023 m. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti du tarnybiniai tyrimai ir jie abu buvo nutraukti nenustačius drausmės pažeidimo faktų. Pareiškėjas buvo priverstas rinkti įrodymus, rašyti pasiaiškinimus, eikvoti tarnybos laiką, kad apsigintų nuo nepagrįstų kaltinimų. Nei vienam kitam KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karininkui per 2023 metus tarnybiniai patikrinimai, kurie vėliau būtų nutraukti, pradėti nebuvo. Pareiškėjas buvo vienintelis KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karininkas iš kurio buvo atimtas leidimas patekti į savo dalinio teritoriją. KASP 2R štabo viršininko nurodymu 2023 m. liepos 20-21 dienomis Pareiškėjas nebuvo įleistas į KASP 2R teritoriją, iš pareiškėjo buvo paimtas leidimas statyti transporto priemonę KASP 2R teritorijoje, nors pareiškėjas buvo KASP 2R karys. Tokiais veiksmais KASP 2R štabo viršininkas mjr. M. S. neteisėtai apribojo pareiškėjo teises patekti į tarnybos vietą, pareiškėją įžeidė ir pažemino žemesnio laipsnio karių akivaizdoje, taip pat sutrukdė nekliudomai perduoti informaciją KASP 2R veiklą tiriančiai institucijai bei dalyvauti iš anksto numatytame susitikime su karo psichologais. Po pareiškėjo skundų ir tik gavus Generalinės prokuratūros raštą, leidimas įvažiuoti į KASP 2R teritoriją pareiškėjui buvo grąžintas, tačiau KASP atlikus tyrimą, kalti asmenys nustatyti nebuvo. Pareiškėjas buvo vienintelis KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės karininkas, kuris štabo viršininko nurodymu, nedalyvaujant karo policijai ir dalinio budėtojui, išvykstant iš karinės teritorijos buvo sulaikytas ir apieškotas. 2024 m. vasario 8 d. išvykstant iš dalinio teritorijos, praleidžiamojo punkto budėtojo padėjėjas sustabdė pareiškėjo automobilį, liepė išlipti ir nors pareiškėjas nesutiko buvo detaliai patikrintas, apieškota automobilio bagažinė ir vidus, liepta parodyti visus asmeninius daiktus. Pareiškėjas yra Lietuvos kariuomenės karininkas, o jo apžiūrą atliko žemesnio laipsnio karys. Pareiškėjas jautėsi pažemintas tiek kaip karininkas, tiek kaip asmuo. Kaip vėliau paaiškėjo, tokį neteisėtą nurodymą neišleisti pareiškėjo iš teritorijos ir apžiūrėti jo asmeninius daiktus davė štabo viršininkas mjr. M. S.. Vėliau štabo viršininkas pareiškėjui elektroniniu paštu ir pokalbio metu nurodė, kad turi teisę pareiškėją išvykstantį iš karinės teritorijos sustabdyti ir apžiūrėti, kad tai gali daryti žemesnio laipsnio karys ir, kad tokias procedūras nustato SVP. Pareiškėjas pažymi, kad aukščiau minėtiems veiksmams atlikti yra būtinas įstatyminis pagrindas ir įstatymu nustatytos procedūros, budėtojo padėjėjas ir štabo viršininkas tokių teisių neturi. Pareiškėjo sulaikymo ir daiktų apžiūros teisinį pagrindą ir pagrįstumą įrodyti privalo atsakovė.

Iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 2019 m. spalio 23 d. dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (toliau – ir Direktyva) nuostatų, akivaizdu, kad Europos Sąjungos teisė teikia pirmenybę pranešėjų teisių gynimo būdui apsaugoti juos nuo nepagrįsto atleidimo ir grąžinimui į darbą (pareigas), o ne finansinių kompensacijų mechanizmui, be to Europos Sąjungos teisėje siekiama pranešėjus ir teisminiu ginču periodu apsaugoti nuo darbo praradimo, akcentuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pranešėjams poreikį teisminiu ginču periodu.

Pareiškėjas siekė ir visada norėjo tarnauti krašto apsaugos sistemoje, dėl ko jam atleidimas iš tarnybos yra ypač skaudus, nes visi jo profesiniai ir iš dalies, asmeniniai lūkesčiai buvo susiję būtent su profesine karo tarnyba, kurie dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo buvo staiga ir netikėtai nutraukti. Pareiškėjas patyrė akivaizdų mobingą ir jo neteisėtą persekiojimą tarnyboje. Tokios tarnybos sąlygos pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į psichologus. Nors pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos kariu, tačiau jam neabejotinai taikytina teismų praktika susijusiu su neturtinės žalos atlyginimu darbo santykių bylose. Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Skundžiamu sprendimu prieš tarnybos draugus buvo paverstas nepatikimu kariu, dėl Skundžiamo sprendimo su įvykio aplinkybėmis detaliai nesusipažinę tarnybos kolegos pradėjo laikyti Pareiškėją nepatikimu, discipliną pažeidžiančiu asmeniu. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip kario, reputacija, dėl ko pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus. Akcentuoja, jog atsakovas yra valstybės įstaiga - Krašto apsaugos ministerija, todėl jai keliami aukštesni įstatymų žinojimo, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam teisinių santykių dalyviui. Be to, atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai garantuoja profesinės karo tarnybos kariams visokeriopą paramą ir skatinimą siekti karjeros. Atsakovo veiksmai pažeidžiant Pranešėjų apsaugos įstatymą ir nutraukiant karo tarnybos sutartį būtent su pareiškėju, pažeidė jo teisėtus lūkesčius į stabilią karjerą, kuriai buvo skirti nuoseklaus, daug kompetencijų reikalaujančios tarnybos metai.

2025 m. sausio 17 d. pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma taikytina Vilniaus apygardos teismo praktika (darbo byloje), kurioje buvo nurodyta, kad kalbant apie įrodinėjimo naštą, jei yra persekiojimo požymiai, teismas privalo konstatuoti, kad atleidimas yra dėl to, kad jis turi pranešėjo statusą, kol darbdavys nepateikė įtikinamų įrodymų, kad nesusiję su pranešėjo statusu.

2024 m. gruodžio 5 d. rašytiniuose pareiškėjo paaiškinimuose pateikti įrodymai, kiek buvo pratęsta / nepratęsta sutarčių su jaunesniaisiais kariais. Iš 401 karininko, su kuriuo turėjo būti pratęstos sutartys, buvo nepratęstos 3 sutartys. Komentarai yra rašytinis įrodymas, kad nepratęsiama, nes karys teikia skundus. 2022 m. pratęsiant sutartį vertinimas buvo toks pats – patenkinamai, kol pareiškėjas neturėjo pranešėjo statuso, jo vertinimas patenkinamai nesudarė pagrindo nepratęsti sutarties. Kai pareiškėjas pateikė prašymą neskirti budėjimo po 17 val., pareiškėjui buvo sąmoningai skiriamos užduotys, kad turėtų atlikti po tarnybos. Skirti tarnybiniai, kuomet pareiškėjas dėl savo vaiko negalėjo atlikti užduočių. Kol nepranešė prokuratūrai, kad yra persekiojimas, tol nebuvo grąžintas tarnauti į Kauną.

Pareiškėjas turi PKT kario statusą pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 21 d. sudarytą su Krašto apsaugos ministerija PKT sutartį Nr. PKT-844 (tęsinys), kuri galioja iki 2024 m. liepos 20 d. Pagal sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad pareiškėjas tarnauja PKT iki 2024 m. liepos 20 d. Pagal Sutarties 3 punktą pareiškėjas (karys) įsipareigojo nustatytą laikotarpį tarnauti PKT KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

Dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti PKT sutartį aiškinama, kad nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti PKT terminą net ir su Tvarkos apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai.

Atsižvelgiant į KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą PKT sutarties sampratą bei terminuotos PKT sutarties pratęsimo galimybę, trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad PKT sutartis yra vertintina kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl PKT atlikimo, sudaromas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti PKT sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Pati terminuotos sutarties prigimtis suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui. PKT santykių pobūdis riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją tiek priimdami sprendimus dėl karių profesinio rengimo ar tobulinimo, tiek dėl jų skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo. Ginčo šalys turi tik tokias teisines galimybes nutraukti PKT sutartį, kokios yra numatytos teisės aktuose. Nagrinėjamo ginčo atveju taikytina KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad PKT sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos KAS, kai pasibaigia PKT sutarties terminas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo pozicijos, kad KAS turėjo su juo pratęsti PKT sutartį, nes, pareiškėjo teigimu, Lietuvos kariuomenėje trūksta jo pasirengimą, kvalifikaciją (išsilavinimą) turinčių karininkų, o analogiškais atvejais sutartys pratęsiamos, Lietuvos kariuomenė pažymi, kad Lietuvos kariuomenėje ar kitose KAS institucijose egzistuoja neužpildytų etatų personalu, tačiau tai nereiškia, jog svarstant visų karių sutarčių pratęsimo klausimus turėtų būti nepaisoma esminių krašto apsaugos sistemos atrankos į karo tarnybą ar jos pratęsimo kriterijų – krašto apsaugos sistemos poreikių. Be to, KAS Personalo valdymo ir informacinės sistemos (PERVIS) duomenimis KAS yra žvalgybos karininko (vyr. ltn.) pozicijų, tačiau visos pareigybės šiuo metu yra užimtos, t. y. laisvų Žvalgybos karininko (vyr. ltn.) pozicijų nėra.

Pažymi, jog jokių oficialių prašymų pareiškėjo karinio vieneto (KASP 2R) vadovybė dėl stojimo į doktorantūros studijas iš pareiškėjo nėra gavusi ir apie šį faktą personalo skyriui nėra ir nebuvo žinoma. Atlikus dokumentų valdymo sistemos analizę, buvo nustatyta, kad prašymas leisti studijuoti iš pareiškėjo 2023 m. spalio 18 d. nebuvo gautas.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl jo diskriminavimo bei lygybės principo pažeidimo.

Pareiškėjo tarnybos įvertinimo rezultatai Vertinimo laikotarpiu buvo visiškai nesusiję su pareiškėjo turimu pranešėjo statusu ir nepriklausė nuo pareiškėjo teiktos informacijos. Tiesioginiai ir aukštesnieji vadai, teikdami savo rekomendacijas kario prašyme dėl nepritarimo PKT sutarties pratęsimui, taip pat vadovavosi duomenimis apie pareiškėjo tarnybos metu užduočių vykdymo kokybę ir rezultatus. Teiginys, kad kpt. E. G., tuo metu, tiesioginis J. V. viršininkas, pareiškėjo prašymą pratęsti PKT sutartį neigiamai vizavo, nes taip elgtis turėjo asmeninį interesą, nes asmuo pranešė apie kpt. E. G. neteisėtą ūkinę komercinę veiklą – prekybą maisto produktais yra nelogiškas ir klaidinantis. Pareiškėjas pateikė skundą karo policijai 2023 m. gruodžio 7 d. dėl kpt. E. G.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2024 m. vasario 13 d. nutarime sakoma, kad atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamos veikos požymiai nenustatyti. Kpt. E. G. objektyviai rekomendavo netęsti sutarties su pareiškėju, nes pareiškėjas netinkamai atlieka tarnybos pareigas (žiūrint pareiškėjo tarnybos vertinimą). Nagrinėjant paskutinį pareiškėjo tarnybos vertinimą, karininkas buvo vertinamas vos patenkinamai, neatliekantis tinkamai tarnybos pareigų. Tame pačiame tarnybos vertinime yra pateikta labai daug pastabų, nurodoma, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdo tarnybos pareigas. Iš to trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad taip vertinamas pareiškėjas jau turėjo galimybę susidaryti nuomonę dar iki 2023 m. gruodžio 7 d., kad PKT sutarties pratęsimui jo tiesioginis vadovas gali nepritarti. Atlikus KASP 2 R tarnybinių patikrinimų analizę už 2023 metus, galima teigti, kad tarnybiniai patikrinimai dėl tarnybos pareigų buvo atlikti puskarininkiams ir dviem karininkams. Nuobaudos buvo atleidimas iš KAS, įspėjimas, papeikimas ir vienas tyrimas nutrauktas, neįrodžius kario drausmės pažeidimo padarymo fakto. Todėl, anot trečiojao suinteresuoto asmens, teiginys, kad pareiškėjas buvo vienintelis KASP 2 R karininkas, kurio atžvilgiu per 2023 m. – 2024 m. laikotarpį KASP 2 R buvo atliekami tarnybiniai tyrimai dėl pareigų nevykdymo yra klaidingas ir neatitinkantis tikrovės. Vertinant tarnybinių patikrinimų registrą laikotarpiu 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d., galima teigti, kad tarnybiniai patikrinimai rinktinėje buvo atliekami, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statutu. Tarnybiniai patikrinimai buvo atliekami tiek karių, tiek puskarininkių, tiek ir karininkų atžvilgiu. Dalis jų, nenustačius karių drausmės pažeidimo fakto, buvo nutraukti. Kita dalis karių buvo nubausti, įrodžius, kad dėl jų kaltės buvo pažeista karių drausmė. Pareiškėjas skundu nurodo, kad buvo vienintelis KASP 2 karininkas, kuris štabo viršininko nurodymu, nedalyvaujant karo policijai ir dalinio budėtojui, išvykstant iš karinės teritorijos buvo sulaikytas ir apieškotas 2024 m. vasario 8 d. išvykstant iš dalinio teritorijos. Praleidžiamojo punkto budėtojai pateikė kelis pranešimus apie patikrintas transporto priemones, todėl tai įrodo faktą, kad pareiškėjas buvo nevienintelis KASP 2 R karys, kuris buvo patikrintas, o priešingai, kad ši procedūra yra rutininė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundą jame nurodytais teiginiais, prašė skundą tenkinti.

Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos kariuomenės vado 2024 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. PK-1061 „Dėl ltn. J. V. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į tarybą, dėl nesumokėto vidutinio tarnybos dienos darbo užmokesčio priteisimo, dėl maitinimosi išlaidų kompensacijos už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną, dėl gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacijos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, ėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės (toliau – KASP 2R) štabo S2 skyriaus žvalgybos karininko pareigas.

Pareiškėjas turi profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) kario statusą pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 21 d. sudarytą su Krašto apsaugos ministerija PKT sutartį Nr. PKT-844 (tęsinys), kuri galioja iki 2024 m. liepos 20 d. PKT sutarties 6 punkte numatyta, kad sutartis gali būti pratęsta laikantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos. Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju Lietuvos kariuomenės vado atskiru sprendimu pratęsta nebuvo.

Skundžiamo Įsakymo 1 punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui) pareiškėjas atleistas iš pareigų 2024 m. liepos 20 d., 2 p. iš profesinės karo tarnybos išleistas į atsargą 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2-3 punktais pareiškėjui suteikta teisė iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais, taip pat pavesta pareiškėją įrašyti į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą.

KASOKTĮ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. KASOKTĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams: 1) su karininkais, pradedančiais tarnybą po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai; 2) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais, baigusiais puskarininkių mokyklą, su nustatytus karinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiais atsargos kariais, kariais savanoriais ar kitais aktyviojo rezervo kariais, taip pat parengtojo rezervo kariais ir kariuomenei reikalingais specialistais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai; 3) su liktiniais – ne trumpesniam kaip 2 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui; 4) su stojančiais į tarptautinių operacijų karinius vienetus – krašto apsaugos ministro nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalis nustato, jog pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų: 1) su kvalifikacinės atrankos reikalavimus atitinkančiais puskarininkiais – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje jiems nustatyti išleidimo į atsargą metai; 2) su kitais kariais – ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai. Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio 5 dalį, krašto apsaugos ministras profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir jas pratęsia: 1) su visais Krašto apsaugos ministerijos padalinių ir krašto apsaugos ministrui tiesiogiai pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų karininkais; 2) su pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnio laipsnio karininkais. KASOKTĮ 31 straipsnio 6 dalis numato, jog laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia: 1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas; 2) su kariuomenės kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai; 3) su kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – krašto apsaugos ministro tam įgalioti krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovai (kariniai viršininkai).

Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo ir karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo sąlygas ir sprendimų priėmimo procedūras, kai karys pareiškia norą pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ir tarnybą, nustato Profesinės karo tarnybos sutarties ir profesinės karo tarnybos pratęsimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1144, kurio 12, 13, 15, 19 punktai numato, krašto apsaugos ministrui ar kariuomenės vadui patvirtinus profesinės karo tarnybos sutarties ar tarnybos pratesimą klausimą svarstančios komisijos, kurios sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, siūlymus dėl PKT sutarties ar tarybos pratęsimo ar nepratęsimo, personalą administruojantis padalinys nedelsdamas supažindina karį su sprendimu ir sprendimo kopiją įsega į kario asmens bylą. Kai krašto apsaugos ministras ar kariuomenės vadas nusprendžia nepratęsti PKT sutarties ar tarnybos, personalą administruojantis padalinys rengia dokumentus dėl kario išleidimo į atsargą.

Taigi, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog profesinė karo tarnybos sutartis yra terminuota, t. y. sudaroma tam tikram laikotarpiui (terminui), kuriam pasibaigus, PKT sutartis Tvarkos aprašo nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu gali būti pratęsiama arba nepratęsiama.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį aiškinama, kad nei KASOKTĮ, nei Aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo sutarties terminą su Apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1419/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-561/2013, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1130/2011, ).

KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ar 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius, jeigu tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir su pareiškėju sudarytos Profesinės karo sutarties Nr. PKT-844 nuostatas, galima teigti, kad pasibaigus minėta PKT sutartimi nustatytam terminui ir nesant KASOKTĮ ir Aprašo nustatyta tvarka priimto sprendimo pratęsti šios sutarties terminą, ginčijamas Įsakymas, priimtas vadovaujantis, be kita ko, KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo sutarties terminą su Tvarkos apraše numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro diskrecijai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašas nenustato, kad sprendimo, kuriuo atsisakyta pratęsti PKT sutartį, apskundimas sustabdytų jo galiojimą.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas dėl jo neteisėto atleidimo buvo priimtas tik todėl, kad jis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buvo pripažintas pranešėju. Anot pareiškėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnį, nes įstatyme įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog tokiu atveju draudžiama iš tarnybos atleisti pranešėją.

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022-02-15 iki 2024-11-12) 10 straipsnis numato, jog prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis, grasinti imtis ir bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių, be kita ko, atleisti iš darbo ar tarnybos (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), diskriminuoti (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punktas) ir kt. Pagal įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, jeigu informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims buvo daromas neigiamas poveikis, ginčo su darbdaviu ar kita sutartinių santykių šalimi atveju darbdavys ar kita sutartinių santykių šalis turi įrodyti, kad neigiamų padarinių jie patyrė ne dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo.

Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023-07-18 sprendimu Nr. BV-68, pareiškėjas buvo pripažintas pranešėju.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1173-492/2022 nurodoma, kad pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

2022 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas teikė Pranešimą dėl savo tarnybos vertinimo anketos, kuriame nurodė, kad jo viršininko kpt. V. B. pasirašytas dokumentas (vertinimo anketa) yra ne kas kita, kaip tendencingas pareiškėjo juodinimas, siekis pakenkti jo karjerai, siekis su pareiškėju susidoroti ar net sistemingas Krašto apsaugos sistemos pajėgumų silpninimas. Pareiškėjas akcentavo, kad Anketa yra užpildyta nesilaikant nuostatų, nurodytų Krašto apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme Nr. V-591. 2023 m. balandžio 21 d. pareiškėjas KAM Generalinei inspekcijai pateikė skundą dėl KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabo viršininko mjr. M. S. veiksmų visumos. Taigi, pareiškėjo ir KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės pozicijos dėl pareiškėjo veiklos vertinimo, rezultatų išsiskyrė jau 2022 metais, t. y. iki pranešėjo statuso įgijimo 2023 m. liepos 18 d., iki 2023 m. liepos 4 d. pranešimo pateikimo Generalinei prokuratūrai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos kariuomene?s kras?to apsaugos savanorių paje?gų vadui pateikė pras?ymą de?l rotacijos, kuriuo informavo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. BV-68 pareiškėjui buvo suteiktas pranešėjo teisinis statusas. Pabrėžė, kad rotacijos Kauno miesto ribose nelaikys neigiamo poveikio darymu pareiškėjo atžvilgiu (nes perkėlimas į kitą darbo vietą būtent taip traktuojamas Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 str. 4 dalyje). Teismas atkreipia dėmesį, kad pranešėjo statuso suteikimas per se (lot. savaime) neįpareigojo Lietuvos kariuomenės / Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos priimti tik pareiškėjui palankių sprendimų, neatsižvelgiant, nevertinant esamų aplinkybių, teikiamų prašymų pagrįstumo. Taigi, nesutiktina ir su pareiškėjo pozicija, kuri išsakyta ir minėtame 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas nepalankus Lietuvos kariuomenės / Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimas iš karto laikytinas neigiamo poveikio darymu pareiškėjui dėl jo turimo pranešėjo statuso.

Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo diskriminuojamas.

Lietuvos kariuomenė bei KAM neigia pareiškėjo skunde nurodytą diskriminacijos faktą, be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kuriuose atsispindėtų netinkamo elgesio su pareiškėju apraiškos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, diskriminacija yra atvejai, kai panašios situacijos yra vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas; nevienodas (skirtingas) požiūris laikomas diskriminaciniu, jeigu jis neturi objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. Tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones, atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, besikreipiančiam dėl diskriminacijos asmeniui, kuriam pagal bendrąsias proceso taisykles tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pakanka teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodyti aplinkybes, kurios leidžia preziumuoti diskriminavimo faktą (prima facie aplinkybes) – pradinius diskriminacijos įrodymus, o atsakovas turi įrodyti, kad jis diskriminavimo draudimo nepažeidė (paneigti prezumpciją). Taigi, pareiškėjas turi pateikti pakankamus faktus, kurie leistų preziumuoti, kad diskriminacija Lietuvos kariuomenėje jo atžvilgiu buvo. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kuriais jis grindė diskriminavimo faktą, laikytini nepakankamais preziumuoti tokios diskriminacijos faktą, nes pareiškėjo tarnybos sąlygos niekuo nesiskyrė nuo kitų karių (tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė), be to, jis savo padėtį lygina su tinkamai savo tarnybines užduotis atliekančiais kariais. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo diskriminavimo faktų nebuvo nustatyta, nes pareiškėjo nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip jo diskriminavimą patvirtinantys faktai, o konkrečių priešingų bei padarytą išvadą paneigiančių argumentų pareiškėjas nenurodė.

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1173-492/2022 nurodoma, kad pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą. Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti iš tarnybos, sumažinti darbo užmokestį ir t. t.

Taigi, ir teismų praktikoje formuojama pozicija, jog pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas neatlieka kitų karių individualaus vertinimo, todėl negali pasisakyti dėl konkrečių karių atleidimo/ neatleidimo iš tarnybos.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl pareiškėjo neteisėtos atleidimo iš tarnybos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Konstatuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.