Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-470-590/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2S-470-590/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00284-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
D. R., S. R.
Atsakovas
G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracija, T. B., A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-470-590/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00284-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 110.2; 110.4; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. R. ir S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. R. ir S. R. ieškinį atsakovams G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui dėl pažeistų teisių gynimo ir uždraudimo atsakovams neteisėtai naudotis ieškovų privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, T. B., bei pagal atsakovų priešieškinį D. R., S. R., T. B., S. B. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, Swedbank, AB, AB SEB bankas, Danske Bank A/S Lietuvos Filialas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. R. ir S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir kt. dėl pažeistų teisių gynimo, uždraudimo atsakovams neteisėtai naudotis ieškovų privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi.

Atsakovai pareiškė priešieškinį D. R., S. R., T. B., S. B. ir kt. dėl servituto nustatymo. Atsakovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti D. R., S. R., T. B. ir S. B. savo lėšomis nugriauti (pašalinti) tvoros dalį, esančią jiems priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, 2012-02-02 UAB „Geodezinis standartas“ parengtame plane pažymėtoje taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, bei uždrausti šiems asmenims tiesiogiai ir/ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą šia žemės sklypo dalimi iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-23 nutartimi atsakovų prašymą tenkino, įpareigojo atsakovus pagal priešieškinį pašalinti tvoros dalį, esančią jiems priklausančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), dalyje, 2012-02-02 UAB „Geodezinis standartas“ parengtame plane pažymėtoje taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, bei uždraudė jiems tiesiogiai ir/ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą šia žemės sklypo dalimi iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Dėl šios teismo nutarties ieškovai pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui.

Šalies argumentai

2012-06-08 ieškovai D. R. ir S. R. pateikė teismui prašymą dėl teismo 2012-04-23 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir ieškovų nuostolių užtikrinimo. Nurodė, kad tvora žemės sklype buvo pastatyta vadovaujantis teismo 2012-02-10 nutartyje dėl ieškinio trūkumų išdėstyta teismo pozicija, kad ieškovai, įgyvendindami savo teises, gali, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, užsitverti tvora jiems priklausantį žemės sklypą ir be teismo leidimo ar jo įsikišimo. Nepaisant to, teismas po poros mėnesių dėl nesuprantamų priežasčių pakeitė savo poziciją, įpareigodamas ieškovus tvorą nugriauti. Toks įpareigojimas nugriauti teismo išaiškinimo pagrindu pastatytą tvorą yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisingas. Be to, ieškovų atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra išsprendžiami atsakovų reikalavimai ir jų siekiai, t. y. be žemės sklypo savininkų sutikimo naudotis žemės sklypu, tokiu būdu pažeidžiamos ieškovų teisės ir teisėti interesai, šalių interesų pusiausvyros ir kt. principai, sudarant atsakovams sąlygas neteisėtai naudotis žemės sklypu ir vilkinti bylą. Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nėra susijusios su teismo sprendimo, kuris galėtų būti priimtas pagal priešieškinį, pareikštus reikalavimus; tvoros pastatymas objektyviai netrukdo ir negali trukdyti teismui nustatyti servitutą. Prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti tokią nutartį vykdyti skubiai.

Žemesnės instancijos teismas

Tuo atveju, jei teismas netenkins prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieškovai prašė taikyti ieškovų patiriamų nuostolių užtikrinimą. Pažymėjo, jog tiek nurodytos tvoros pašalinimas (demontavimas ir nugriovimas), tiek vėlesnis jos atstatymas iš ieškovų pareikalaus reikšmingų lėšų ir investicijų; pagal mokslų daktaro D. K. parengtą lokalinę sąmatą nurodytos tvoros dalies išardymas ir vėlesnis jos atstatymas reikalauja iš ieškovų itin reikšmingos sumos, net 8 360,12 Lt. Jei bus atmestas atsakovų priešieškinis, ieškovai būtų priversti reikalauti iš atsakovų atlyginti patirtas reikšmingo dydžio tvoros išardymo ir naujos tvoros įrengimo išlaidas – nuostolius. Byloje nėra duomenų apie atsakovų gerą finansinę padėtį, atsakovai sąmoningai daug metų naudoja svetimą nuosavybę savo reikmėms, nepaisydami savininkų prašymų, vengia įsirengti kitą projektuose numatytą kelią, todėl ieškovų patirtų nuostolių atlyginimas akivaizdžiai būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas, dėl ko būtų grubiai pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. Todėl prašė įpareigoti atsakovus per 7 dienas į teismo sąskaitą sumokėti 8 360,12 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai neatšaukiamą banko garantiją.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-18 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nuostolių užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su priešieškinio reikalavimais, t. y. priešieškinis pareikštas būtent dėl teisės naudotis keliu, kurį užtvėrė ieškovai. Teismas pažymėjo, jog teismas pritaikė įstatymo nustatytą laikinąją apsaugos priemonę: įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, – ir vien tik aplinkybė, kad tvoros pastatymas netrukdo nustatyti, įregistruoti servitutą, nėra pagrindas spręsti, kad kelio užtvaras negali pažeisti kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, o būtent, kad dėl jo negali atsirasti ar padidėti žala ieškovams pagal priešieškinį. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus įvertinta, ar atsakovų veiksmai traktuotini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Teismas taip pat nurodė, kad įvertinus nurodomą nuostolių sumą, nėra pagrindo spręsti, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos (nuostolių) užtikrinimo netaikymas ypatingai komplikuotų galimo ieškovams palankaus sprendimo įvykdymą. Tvora buvo pastatyta operatyviai, tad ir jos galimas atstatymas, teismo manymu, nepareikalautų didelių laiko ir piniginių lėšų sąnaudų. Teismas pažymėjo, kad tvora šiuo atveju tegali būti nugriauta/atstatyta, taigi, išlaidų dydis yra apirėžtas. Kokia žala gali atsirasti atsakovams naudojantis keliu iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovai nenurodė. Teismas sprendė, kad pagal esamą situaciją bei įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad gali atsirasti ženklių nuostolių ateityje, ir kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai D. R. ir S. R. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba ieškovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pažymi, jog tvora žemės sklype buvo pastatyta vadovaujantis teismo 2012-02-10 nutartyje dėl ieškinio trūkumų išdėstyta teismo pozicija, kad ieškovai, įgyvendindami savo teises, gali, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, užsitverti tvora jiems priklausantį žemės sklypą ir be teismo leidimo ar jo įsikišimo. Nepaisant to, teismas po poros mėnesių dėl nesuprantamų priežasčių pakeitė savo poziciją, įpareigodamas ieškovus tvorą nugriauti. Toks įpareigojimas nugriauti teismo išaiškinimo pagrindu pastatytą tvorą yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisingas. Nurodo, kad vadovaujantis teismų praktikoje įtvirtintomis taisyklėmis ir jų pagrindu įvertinus atsakovų priešieškiniu pareikštų reikalavimų bei nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir dalyką, darytina išvada, kad yra naikintinos ieškovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi, priešingai, nei nutartyje teigia Vilniaus rajono apylinkės teismas, šiomis priemonėmis (dėl savo turinio – masto ir dalyko) iš esmės yra išsprendžiami atsakovų reikalavimai ir įgyvendinami jų siekiai, t. y. be žemės sklypo savininkų sutikimo naudotis žemės sklypu transporto priemonėms važiuoti. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovų teisės ir teisėti interesai, taip pat šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principai bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslai, tuo pačiu yra sudaromos visos sąlygos atsakovams neteisėtai naudotis žemės sklypu ir vilkinti bylą, kadangi jų reikalavimai praktiškai jau yra išspręsti nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino ir priimdamas nutartį į jas neatsižvelgė. Taip pat nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi įpareigojo ieškovus savo lėšomis pašalinti tvoros dalį, esančią jiems priklausančiame žemės sklype. Tiek nurodytos tvoros dalies pašalinimas (demontavimas ir nugriovimas), tiek vėlesnis jos atstatymas, atsižvelgiant į teismo sprendimo, priimto išsprendus šią civilinę bylą, turinį, iš ieškovų pareikalavo ir papildomai pareikalaus reikšmingų lėšų ir investicijų. Pagal į bylą pateiktą mokslų daktaro D. K., kuriam kvalifikacijos atestatu yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, parengtą lokalinę sąmatą, matyti, kad aptariamos tvoros dalies išardymas ir vėlesnis jos atstatymas reikalauja iš ieškovų reikšmingo dydžio išlaidų sumos – 8 360,12 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie gerą atsakovų finansinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai sąmoningai daug metų neteisėtai naudoja svetimą nuosavybę savo reikmėm, nepaisydami šio turto savininkų prašymų ir draudimų, piktybiškai vengia pabaigti įsirengti kadastro vietovės projektuose numatytą jų nekilnojamojo turto aptarnavimui skirtą kelią, darytina išvada, kad dėl tvoros išardymo ir įrengimo ieškovų patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, dėl ko būtų grubiai pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. Dėl šių priežasčių akivaizdu, jog nutarus palikti laikinąsias apsaugos priemones nepanaikintas, yra pagrįsta, teisinga ir būtina užtikrinti ieškovo nuostolių atlyginimą (CPK 147 straipsnis), įpareigojant atsakovus per septynias dienas į Vilniaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 8 360,12 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai neatšaukiamą banko garantiją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčo kelias, einantis per ieškovų žemės sklypą, yra vienintelis būdas, kuriuo normaliomis (protingomis) sąnaudomis prie atsakovų sklypų galima patekti pėsčiomis ir privažiuoti autotransportu. Todėl tokios tvoros užtvėrimas akivaizdžiai pažeidžia atsakovų interesus ir teisėtus lūkesčius netrukdomiems patekti į savo valdas. Taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo, todėl sutinka su teismo teiginiu, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus įvertinta ar atsakovų veiksmai traktuotini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Svarbu pažymėti ir tai, kad, atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių, ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir panašiai. Tuo tarpu, ieškovai, teikdami prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepateikė argumentų, įrodančių būtinybę tenkinti tokį prašymą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl nuostolių užtikrinimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas (trečiasis asmuo pagal priešieškinį) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-798-860/2012 spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad tvoros statymas ar draudimas ją statyti ieškovams priklausomame nuosavybės teise žemės sklype visiškai nesusijęs su galimo teismo sprendimo nevykdymu ar pasunkėjimu jį įvykdyti. Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Servituto nustatymas ar nenustatymas nuo to nei pasunkės, nei palengvės, tiesiog tiesioginio ryšio su tokiu sprendimu nėra. Todėl šiuo aspektu pritaria ieškovų išreikštiems argumentams. Pažymi, jog taip pat pritaria ieškovų argumentams, išsakytiems atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovai D. R. ir S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir kt. dėl pažeistų teisių gynimo, uždraudimo atsakovams neteisėtai naudotis ieškovų privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi. Atsakovai pareiškė priešieškinį D. R., S. R., T. B., S. B. ir kt., prašydami nustatyti neterminuotą atlygintinį, už 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją, kelio servitutą 13 kv. m. kelio daliai pagal 2012-02-02 UAB „Geodezinis standartas“ parengtą planą pažymėtais taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, esančiai D. R., S. R., T. B. ir S. B. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę ir įpareigojant žemės sklypo savininkus savo lėšomis pašalinti kliūtis šia žemės sklypo dalimi važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir ja naudotis kaip pėsčiųjų taku į ir iš žemės sklypų (namų valdų), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti D. R., S. R., T. B. ir S. B. savo lėšomis nugriauti (pašalinti) tvoros dalį, esančią jiems priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, 2012-02-02 UAB „Geodezinis standartas“ parengtame plane pažymėtoje taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, bei uždrausti šiems asmenims tiesiogiai ir/ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą šia žemės sklypo dalimi iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Vilniaus miesto rajono apylinkės teismas 2012-04-23 nutartimi atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Šią nutartį ieškovai apskundė atskiruoju skundu. Dar esant neišnagrinėtam atskirajam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutarties, ieškovai D. R. ir S. R. 2012-06-08 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba, nusprendus netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įpareigoti atsakovus G. E., J. E., R. M., S. M., G. A., S. M. per septynias dienas į Vilniaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 8 360,12 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai neatšaukiamą banko garantiją. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-18 nutartimi ieškovų prašymą atmetė. Ieškovai, nesutikdami su minėta 2012-06-18 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad įvertinus atsakovų priešieškiniu pareikštų reikalavimų bei nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir dalyką, darytina išvada, kad yra naikintinos ieškovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi, priešingai, nei nutartyje teigia Vilniaus rajono apylinkės teismas, šiomis priemonėmis iš esmės yra išsprendžiami atsakovų reikalavimai ir įgyvendinami jų siekiai, t. y. be žemės sklypo savininkų sutikimo naudotis žemės sklypu transporto priemonėms važiuoti. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

CPK 149 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju buvo taikytos CPK 145 str. 1 d. 12 p. nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti, t. y. šiuo atveju D. R., S. R., T. B. ir S. B. buvo įpareigoti pašalinti tvoros dalį, esančią jiems priklausančio žemės sklypo, dalyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui bei laikinam ginčo situacijos sureguliavimui. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog dėl ieškovų pastatytos tvoros šiuo metu į atsakovų namų valdas nebegali patekti komunalines paslaugas (buitinių atliekų, nuotekų išvežimo ir kt.) teikiantis transportas, gaisro, sveikatos sutrikimo bei kitais nelaimės atvejais atsakovams bei jų vaikams negali būti skubiai suteikta reikiama pagalba, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įpareigojimu pašalinti tvorą, yra išsprendžiami ne priešieškinio reikalavimai, kaip teigia ieškovai savo atskirajame skunde, o laikinai sureguliuojama ginčo situacija, užkertamas kelias žalai atsakovams atsirasti ar padidėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl 2012-04-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-10-08 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartį, kuria taikytos prašomos panaikinti laikinosios pasaugos priemonės. Taigi, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Atskirajame skunde ieškovai taip pat pažymi, jog tiek nurodytos tvoros dalies pašalinimas, tiek vėlesnis jos atstatymas, atsižvelgiant į teismo sprendimo, priimto išsprendus šią civilinę bylą, turinį, iš ieškovų pareikalavo ir papildomai pareikalaus reikšmingų lėšų ir investicijų. Ieškovų paskaičiavimu, aptariamos tvoros dalies išardymas ir vėlesnis jos atstatymas reikalauja iš ieškovų reikšmingo dydžio išlaidų sumos – 8 360,12 Lt, todėl, nutarus palikti laikinąsias apsaugos priemones nepanaikintas, yra pagrįsta, teisinga ir būtina užtikrinti ieškovo nuostolių atlyginimą (CPK 147 straipsnis), įpareigojant atsakovus per septynias dienas į Vilniaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 8 360,12 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai neatšaukiamą banko garantiją.

CPK 146 str. 1 d. nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

Pažymėtina, jog taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kurias vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė, tačiau ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galintys kilti atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-279/2012). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Sprendžiant šį procesinį klausimą taip pat turi būti vertinama ir ieškovo turtinė padėtis, kuri leis nustatyti, ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimo suma ieškovui yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-785/2012).

Ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį), siekdami įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, pateikė teismui duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį, t. y. pateikė D. K., kuriam kvalifikacijos atestatu Nr. 18072 suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (b. l. 74), parengtą lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, jog pastatytos tvoros pašalinimas ir vėlesnis jos atstatymas ieškovams kainuotų 8 360,12 Lt. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovai įrodė nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Visgi, pažymėtina, jog kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo taip pat turi būti vertinami ne tik galintys kilti ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti, turi būti vertinama ir atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) turtinė padėtis, kuri leis nustatyti, ar ieškovų galimų nuostolių atlyginimo suma atsakovams yra didelė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, tačiau pažymėtina, jog šioje byloje yra net šeši atsakovai, iš kurių ieškovai turėtų teisę reikalauti atlyginti nuostolius tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, o priešieškinis atmestas, todėl, atsižvelgiant į kiekvienam atsakovui tenkančią atlygintinų nuostolių dalį, teismas sprendžia, jog 8 360,12 Lt suma atsakovams nelaikytina didele. Be to, iš atsakovų priešieškinio matyti, jog jie prašo nustatyti neterminuotą atlygintinį, už 5 000 Lt vienkartinę kompensaciją, kelio servitutą. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio patenkinimo atveju atsakovai sutinka sumokėti 5 000 Lt dydžio kompensaciją už kelio servituto nustatymą, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu priešieškinis būtų atmestas, o ieškovų ieškinys patenkintas, atsakovai būtų pajėgūs, ieškovams pateikus prašymą atlyginti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusius nuostolius, sumokėti ir 8360,12 Lt dydžio sumą. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad atsakovams ieškovų prašoma užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo suma, nelaikytina didele, o kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas pasunkėtų, byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atlyginimu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šiuos klausimus reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius