Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. T. B. ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims R. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas Mokesčių apskaitos informacinės duomenų bazės 2016-04-21 duomenimis mokestinės nepriemokos neturi. Pagal vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado 2016-04-21 duomenimis iš atsakovo yra vykdomas išieškojimas šiose vykdomosiose bylose Nr.0012/02/01692 dėl 36,20 Eur (125 Lt) pagal kelių policijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir Nr.0139/15/01112 dėl 560 Eur išieškojimo valstybės naudai. Atsakovo G. B. prievolės pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus yra asmeninės (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.162, 4t.b.l.47-48).

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) pateikė išvadas bei buities tyrimo aktą 2014-09-19 Nr.A104-3595/14(2.13.2.6-AD15) ir 2015-06-09 Nr.A104-2041/15(2.13.2.6-AD15), kuriose nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė ir jos nepilnametis sūnus A. B., gimęs 2004-11-08, gyvena keturių kambarių bute, 82 kv.m. ploto, kuris nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Nepilnametis turi savo atskirą kambarį. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru. Vaikams sudarytos tinkamos buitinės sąlygos augti, vystytis ir ilsėtis. A. B. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos 4 klasėje. Papildomai lanko (duomenys neskelbtini)muzikos mokyklą (metų mokestis – 750 Lt) Motinos teigimu A. yra nustatytas alerginis rinitas ir astma, vaikas lankosi pas specialistus, pagal poreikį vartoja vaistus. Skyriaus darbuotojas kalbėjosi su nepilnamečiu A., kuris pasidžiaugė, kad vasarą praleido puikiai. Berniukas nurodė, kad kartu su tėčiu keliavo per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją; tėtis jam nupirko žaidimų; taip pat jie aplankė sesę gyvenančią užsienyje. Augustinas pasakojo, kad 10 dienų kartu su mama ir jos drauge ilsėjosi Palangoje, kur jam taip pat labai patiko. Nurodė, jog gyvena kartu su mama, o su tėčiu bendrauja tiek, kiek nori ir kada nori. Savaitgaliais būna kartu su mama – jie tvarkosi namus, skaito knygą, bendrauja su draugais. Su tėčiu važiuoja į kaimą, kur jam labai patinka. Berniukas nurodė, kad jam patinka, kai jie būna kartu su Justinu ir tėčiu, tačiau anot berniuko, „kai atvažiuoja “ta“, ji viską sugadina“. Paklausus, kas yra „ta“, berniukas nurodė, kad tai yra T., tėčio draugė. Nepilnametis sakė, kad dėl T. jis nenori gyventi su tėčiu. Berniukas pasidžiaugė, kad šiais mokslo metais tėtis jam nupirko pratybų sąsiuvinius, kartais nuperka drabužius ar batus bei duoda 5,10 ar 20 Lt. A. pasakojo, kad buvo laikotarpis, kai jis gyveno kartu su tėčiu, tačiau berniukas pastebėjo, kad šio laikotarpio jis nenori prisiminti, nes jam yra liūdna.

Skyriaus darbuotojas apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šis bei jo nepilnametis sūnus J. B., gimęs 1998-01-16, gyvena nuomojamame trijų kambarių bute. Minėtame bute taip pat gyvena atsakovo draugė. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir jauku, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. J. turi jam skirtą atskirą kambarį, kuriame yra visi baldai. J. B. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasėje. Už sūnaus mokslą gimnazijoje, 180 Lt sumoka atsakovas. Papildomai nepilnametis J. lanko akademinio irklavimo treniruotes, mėnesio mokestis yra 30 Lt., kurį taip pat sumoka atsakovas. J. B. turi sveikatos problemų dėl regos, nešioja akinius. Berniukas pasakojo, kad su tėčiu gyvena nuo 2008 metų, kai tėtis su visais vaikais apsigyveno šiame bute. Po trejų metų, t. y. 2011 metais viena sesuo sugrįžo gyventi pas mamą, o kita visą laiką (iki išvykimo į Ispaniją) gyveno kartu su tėčiu. Jaunuolis teigė, kad jo santykiai su tėčiu yra geri, o su mama neįprasti, šalti. J. sakė, kad juo rūpinasi abu tėvai, tačiau 90 proc. jį išlaiko tėtis, nors rūbus dažniau perka mama. Atostogauja J. ne su tėvais, nes jis būna net keliose sporto stovyklose, nors šią vasarą su tėčiu praleido savaitę sodyboje. Nori gyventi su tėvu, nes čia jam yra įprasta aplinka, jis turi savo kambarį, su tėčiu jaučiasi geriau. Atsakovas teigė, kad niekada vaikams nedraudė bendrauti su motina, berniukai aplanko motiną kada tik nori ir praleidžia pas ją tiek laiko, kiek patys nori. Atsakovas teigė, kad jo sutuoktinė nuteikinėja sūnų A. prieš jį ir jo draugę. Nepilnametis J. nuo 2008 metų gyvena su tėvu, ir nori su juo gyventi, A. nuo 2013 metų gyvena su motina ir teigė, kad nori gyventi su mama. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vadovaujantis vaikų interesais, Skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečių J. ir A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vienu iš tėvų, o iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) būtų priteistas išlaikymas. Abu tėvai turi galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas bei gali tinkamai prižiūrėti savo vaikus (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.169-176, 2t. b.l. 178-179).

Teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, 2015-08-17, 2015-11-06 vykusių teismo posėdžių metu nurodė, jog atsakovas buvo jai neištikimas ir smurtavo prieš ją. 1990-1991 pirmą kartą buvo jai neištikimas, 1994 metai pats atsakovas prisipažino, kad yra neištikimas, bet gyveno kartu, nes ji buvo Lenkijos pilietė, nenorėjo atskirti vaikų. Santuokinis gyvenimas visiškai iširo 2011-09-26, nes atsakovas susirado kitą moterį. 2008 metais atsakovas su visais keturiais vaikais paliko šeimos namus ir išsikėlė į išnuomotą butą. Su ieškove visiškai nebuvo derinta, kad atsakovas pasiims vaikus ir išsikels gyventi atskirai. Vaikai išėjo gyventi su tėčiu, nes buvo jiems sakoma, kad mama yra bloga. Ieškovė suprato, kad vaikai išgyvena didelį stresą, todėl nenorėjo barnių, todėl pagalvojo pažiūrės, kaip jiems sekasi gyventi su tėvu. Atsakovas buvo užvaldęs visą turtą ir juo disponavo, jokios informacijos apie jo investuotus pinigus į verslą, neteikė. 2011-08-20 nepilnametis A. grįžo pas ieškovę su savo daiktais, nes tėvas, kaip jis teigė, išvarė. Nuo to momento atsakovas sūnui neteikė jokio išlaikymo, yra tik sumokėję už „(duomenys neskelbtini)“ muzikos mokyklą, kurią sūnus lanko. Ieškovė yra remiama savo motinos. Nepilnamečiui sūnui Justinui, kuris gyvena su tėvu reguliaraus išlaikymo ji neteikė, tačiau pagal savo galimybes prisidėjo drabužių, batų pirkimu (nupirko bėgimo batus už 300 Lt). Jos motina 1989 metais rugsėjo mėnesį jai pervedė 3 500 JAV dolerių. Už šias lėšas šeima įsigijo pirmąjį būstą (duomenys neskelbtini) Sutartį sudarė atsakovas, nes ji buvo Lenkijos pilietė, o atsakovas nepaaiškino, kad gali užsienietis sudaryti sandorį. 1990 metais minėtą butą pardavė ir įsigijo keturių kambarių butą, esantį L.Giros gt. Jos manymu, atsakovas valdo virš 300 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurias jis nusipirko iš savo brolio ir už jas yra atsiskaitęs. Verslas išaugo iš jos pradinių pinigų, kuriuos nuolat pervesdavo jos motina. Apie atsakovo skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nieko nežino, nes į įmonę jos niekas neįsileisdavo, o kur atsakovas panaudojo 800 000 Lt skolą jai nėra žinoma. 2010 metais jai atsakovas pervedė 100 001 Lt sumą už 2009 m. dividendus.

2015-10-07 vykusio teismo posėdžio metu apklausta šalių dukra liudytoja R. B., kuri 2015-05-04 vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi įtraukta trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad tėčio sprendimu turėjo išsikraustyti iš šeimos namų, mamai apie tai nebuvo žinoma. Jai buvo pasakyta susidėti daiktus ir eiti kartu su juo. Atsakovas uždraudė pasakyti ieškovei nuomojamo buto adresą, todėl 2 savaites ieškovė, kur jie gyveno, nežinojo. Atsakovas visą laiką apie ieškovę kalbėjo tik blogai, kad santuoka iširo tik dėl jos kaltės, todėl ji manė, kad ieškovė yra santuokos iširimo kaltininkė. Apsisprendimą palikti šeimos namus ir eiti gyventi kartu su tėvu sąlygojo ir tai, kad broliui Augustinui tuo metu buvo 3 metai, todėl manė, kad turi juo pasirūpinti, nes nebuvo kam jo prižiūrėti. Prieš išsikeliant iš namų tėvai pykosi, nes tėvas dažnai būdavo neblaivus, neištikimas mamai. Po mėnesio laiko ji pasakė motinai nuomojamo buto adresą. Pas motiną ji grįžo gyventi po 1-1,5 metų, kur gyvena iki šiol. Nuo 2008 metų tėvas į šeimos namus nebegrįžo, bet dažnai susitikinėjo su mama. Apie tėvo naują draugę Tanią ji sužinojo nuvažiavusi į kaimą, kur ji pati prisipažino liudytojai, kad nori su juo gyventi, nes jį myli. Atsakovas jai priklausančiame žemės sklype nugriovė senus pastatus ir vietoje jų pastatė naujus. Jokių naujai pastatytų statinių dokumentų nėra mačiusi, yra mačiusi nusamdytus tėvo darbininkus, kurie statė pastatus. Motina ten niekada nėra buvusi, o tėvas investavo pinigus į naujus pastatus. Jai tėvas yra sakęs, kad nori ten gyventi senatvėje ir rūpintis žirgais. Tuo metu, kai ji gyveno su tėčiu, mama stengėsi paremti maistu, rūbais, pinigų nemokėjo.

2016-07-01 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B., kuris yra atsakovo brolis, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2002-2003 metais. Steigimo metu jis įsigijo 30 procentų akcijų, dabar valdo 28 procentų įmonės akcijų, nes įvyko akcijų perskirstymas, jam liko 40, o ieškovui 60 procentų akcijų. 2011-01-13 jis pardavė ieškovui 12 procentų savo turimų įmonės akcijų už kurias gavo 600 024 Lt. Daugiau jokių sandorių dėl akcijų perleidimo nėra įvykę. Ieškovas ilgą laiką gyveno kartu su vaikais, rūpinosi ir išlaikė savo vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Šalys 1987-06-27 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2489 (elektroninės bylos priedas 1t.b.l. 54). Santuokoje gimė dukros R. B., gimusi 1989-04-14, R. B., gimusi 1992-03-04, sūnus J. B., gimęs 1998-01-16, kurie jau yra pilnamečiai ir sūnus A. B., gimęs 2004-11-08, kuris yra nepilnametis (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.58-61).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas 2008 metais paliko šeimos namus ir su keturiais vaikais, neinformavęs ieškovės, išsikėlė gyventi į nuomojamą butą (elektroninės bylos priedas 2t. b.l.58-59). Ieškovė teigia, kad atsakovui išsikėlus į nuomojamą butą, šeimyniniai santykiai tarp sutuoktinių nenutrūko, todėl ieškovė manė, kad pavyks išsaugoti šeimą, tačiau 2011-09-26 santuokinis gyvenimas iširo, nes atsakovas susirado kitą moterį su kuria susilaukė vaiko. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena faktinėje santuokoje su kita moterimi, su kuria 2014-10-02 susilaukė sūnaus P. (elektroninės bylos priedas 3t. b.l.123). Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitą. Ieškovė kaltina atsakovą dėl fizinio ir emocinio smurto naudojimo prieš ieškovę, piktnaudžiavimu alkoholiu bei neištikimybe, o atsakovas ieškovę kaltina dėl jos konfliktiško elgesio. Fizinio, psichologinio smurto, panaudoto prieš ieškovę, su kuriuo siejama kaltės prezumpcija, faktas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, t.y. pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato viešosios policijos Fabijoniškių policijos nuovados 2005-12-12 nutarimu, Vilniaus m. 6 – ojo policijos komisariato savivaldybės policijos Fabijoniškių nuovados 2000-10-09 pranešimu (elektroninės bylos priedas 1t. b.l. 63,65, 66-67, 3t.b.l.106-107). 2015-08-17 vykusio teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino aplinkybę, jog jis ieškovei, gyvenant santuokoje iki 2011 metų buvo neištikimas. Atsakovo polinkį į alkoholinių gėrimų vartojimą patvirtina duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, kad atsakovas G. B. 2008-09-25 buvo nubaustas administracine tvarka už tai, jog vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (1,75 promilės) (Bylos Nr.A2.6.-1200-137/2008).

Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, į bylą nepateikė jokių sutuoktinės kaltę pagrindžiančių įrodymų, išskyrus jo paaiškinimus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. B. kaltės (CK 3.61str.2d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Teismui pripažinus ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų dėl atsakovo naudojamo fizinio, psichologinio smurto, neištikimybės. Ieškovė pateikė išrašą iš medicinos dokumentų (elektroninės bylos priedas 3t. b.l.107), kuriame nustatyta diagnozė - vidutinio sunkumo depresinis epizodas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas pažeisdamas lojalumo pareigą, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to sukėlė neigiamų išgyvenimų tiek ieškovei, tiek jų bendriems vaikams, o taip pat atsižvelgiant ir į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-357/2006; Nr. 3K-3-140/2007), šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą ilgą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisia 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – B., atsakovui dėl to neprieštaraujant bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko, A. B., gimusio 2004-11-08, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei norais, byloje pateiktomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. T. B. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nėra, šalys nurodė, kad su nepilnamečiu vaiku A. B. tėvas bendraus šalių sutarimu. Atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarka nenustatytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnamečio A. B. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 307 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei. Atsakovas sutiko teikti išlaikymą vaikui pusę MMA dydžio.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba Vilniaus dailės akademijoje, jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 284 Eur (elektroninės bylos priedas 4t.b.l.65). Ieškovė yra vykdanti individualią veiklą (elektroninės bylos priedas 4t. b.l.64). Ieškovės vardu nėra įregistruota nekilojamųjų ir kilnojamųjų (transporto priemonių) daiktų (elektroninės bylos priedas 1t.b.l.81, 103,104). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 175 Eur, taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 485,83 Eur (elektroninės bylos priedas 4t.b.l.67,68,69). Santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones: automobilį „Ford Scorpio“, priekabą „Boeckman“ C20, nekilnojamąjį daiktą- butą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 287 paprastųjų vardinių akcijų (dėl įsigytų akcijų skaičiaus pasisakyta žemiau dėl turto padalijimo) (elektroninės bylos priedas1t.b.l.85-86). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį P. B., gimusį 2014-10-02 (elektroninės bylos priedas 3t. b.l. 123).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, nes jo darbo užmokestis per mėnesį dvejose darbovietėse yra 2,3 karto didesnis negu ieškovės. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo negu ieškovė.

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2016-07-01 yra 380 EUR.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. Nors atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir šios bendrovės direktorius, jo gaunamas minimalus darbo užmokestis kelia abejonių, nes iš byloje esančių atsakovo sąskaitų išrašų (elektroninės bylos priedas 2t. b.l.8--57) matyti, jog atsakovas disponuoja nemažomis piniginėmis lėšomis.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 407 Eur suma, kuri nuo minimalios mėnesinės algos skiriasi 27 Eur. Ieškovė nurodo, jog nepilnamečiui Augustinui yra nustatytas alerginis rinitas ir astma, atsakovas 2015-08-17 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog sūnus astma neserga ir jis specialiųjų poreikių neturi. Tokių įrodymų dėl nepilnamečio A. ligų ieškovė į bylą nepateikė, nors teisme byla nagrinėta nuo 2014 metų birželio mėnesio ir tokių įrodymų pateikimui buvo sudarytos sąlygos ir buvo pakankamai laiko tokius pagrįstus įrodymus pateikti. Byloje nustatyta, kad nepilnametis lanko „(duomenys neskelbtini)“ muzikos mokyklą, sporto mokyklą.

Atsižvelgiant į tai, jog tėvo turtinė padėtis leidžia vaikui teikti didesnį išlaikymą, negu, kad minimalų, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius, įvertinus bylos visetą, atsižvelgiant į teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkinamas iš dalies.

Teismas mano, kad nepilnamečio sūnaus A. B., kuriam šiuo metu yra vienuolika metų, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 400 EUR: iš kurių po 225 EUR turėtų skirti tėvas G. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. balandžio 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo ir po 175 EUR turėtų skirti motina D. T. B. (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. T. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2013).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, kai šalių nepilnametis vaikas A. B. grįžo gyventi pas ieškovę, t.y. nuo 2011 metų birželio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2014-06-09. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja po 232 Eur, kas sudaro 8 352 Eur. Atsakovas su šiuo reikalavimu visiškai nesutinka. Nesutikimą grindžia ta aplinkybe, jog pas atsakovą gyvena kitas sūnus J. B., gimęs 1998-01-16, kuris bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametis ir ieškovė jam išlaikyti neskyrė lėšų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2008-03-14 išnuomavo butą, adresu Ukmergės g. 306A-3, Vilniuje, kuriame gyveno su šalių keturiais vaikais. Ieškovės atstovė pateikė į bylą pateiktų dokumentų apibendrinimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas už buto nuomą laikotarpyje nuo 2010-10-22 iki 2015-06-18 sumokėjo 15 269,25 Eur, už komunalines paslaugas sumokėjo 1 093,45 Eur, D. T. B. laikotarpyje nuo 2010-01-27 iki 2011-02-04 pervedė 29 885,92 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį išmokėtų dividendų už 2009 m., už A. B. ugdymo paslaugas laikotarpyje nuo 2011-11-03 iki 2014-08-29 buvo sumokėta 424 Eur, už J. B. ugdymo paslaugas laikotarpyje nuo 2011-11-09 iki 2014-05-30 buvo sumokėta 2 108,32 Eur, už pilnamečių dukrų išlaikymą atsakovas R. B. laikotarpyje nuo 2011-02-18 iki 2015-01-21 yra pervedęs 6 124,58 Eur, R. B. laikotarpyje nuo 2011-08-04 iki 2015-01-17 yra pervedęs 1 708,14 Eur (elektroninės bylos priedas 4t. b.l.112-114). Šie duomenys tik patvirtina, kad atsakovas niekada nevengė savo pareigos išlaikyti visus savo keturis vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra nepilnamečiai, ar pilnamečiai. Atsižvelgiant į tai, kaip jis elgėsi su visais savo vaikais, nėra pagrindo netikėti jo paaiškinimais, kad jis prisidėjo prie nepilnamečio A. išlaikymo, kai šis 2011 metais birželio mėnesį grįžo gyventi pas ieškovę. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui Justinui, kuris nuo 2008-03-14 nepertraukiamai gyvena su atsakovu ir tik bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu (2016-01-16), nors ieškovė laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2011-02-04 buvo gavusi iš atsakovo 29 885,92 Eur UAB „Autopartis“ dalį išmokėtų dividendų už 2009 m.. Pati ieškovė duodama paaiškinimus 2015-09-17 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog J. išlaikymo periodinėmis išmokomis neteikė, tačiau pagal savo galimybes pirko rūbus, nupirko bėgimo batus už 300 Lt (86,88 Eur), atnešdavo maisto.

Teismas daro išvadą, kad priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymo įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo (CK 3.194 str. 2 d.).

Dėl turto padalinimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei.

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-101/2009). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog sutuoktiniai santuokos metu 1995-07-07 pirkimo pardavimo sutarties Nr.2-3522, pagrindu įgijo butą, registruotą G. B. vardu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 60 820,20 Eur (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.81-82, 83). Šalys sutiko su tokia buto verte. Ieškovė nurodo, jog 2/3 minėto buto yra jos asmeninė nuosavybė, nes ieškovės motina 1989 metais padovanojo ieškovei 3 500 JAV dolerių. Už šiuos pinigus ieškovė nupirko dviejų kambarių butą adresu Engelso g. 75-27, Vilnius (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kurį vėliau pardavė už 12 500 JAV dolerių ir už gautus pinigus bei šeimos santaupas įgijo keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini), todėl likusi 1/3 buto yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė prašo minėto buto 1/3 dalį po santuokos nutraukimo priteisti jai. Atsakovas nesutinka, kad buto 2/3 dalys yra ieškovės asmeninė nuosavybė, neprieštaravo, kad visas butas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei, tačiau kompensuojant atsakovui ½ dalį buto vertės.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad sutuoktiniai butą įsigijo 1995-07-07, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-3522 (elektroninės bylos priedas 1t.b.l. 82). Butas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruotas atsakovo G. B. vardu. Byloje yra pateiktas ieškovės motinos A. L. 2015-11-14 pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 1989 metų liepos mėnesį ji padovanojo dukrai 2 800 JAV dolerių, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį pervedė į dukros sąskaitą 3 500 JAV dolerių buto pirkimui, pridėtas 1989-10-10 sąskaitos išrašas (1t. b.l.119-120, 4t. b.l.42-43).

Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytas turtas, atsakovo įgytas gyvenant santuokoje, buvo įregistruotas viešajame registre iki 2000 m. CK įsigaliojimo.

Iš šios bylos duomenų matyti, kad ginčo butas pirktas santuokos metu. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 st.1d.7p.). Ieškovė teigdama, jog minėtos lėšos buvo motinos jai asmeniškai dovanotos, nepateikė dovanojimo sutarties, kuri turi būti notarinės formos. Pagal to meto galiojusią 1964 m. CK 282 str. redakciją dovanojimo sutarčiai, kurios suma didesnė kaip 1000 rublių buvo privaloma notarinė forma. Ieškovė teigė, kad pirminis butas, kurio įsigijimui jos motina pervedė 3 500 JAV dolerių buvo pirktas 1990 metais. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė pateikia pažymą, kurioje matyti, kad G. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkas nuo 1990-12-07 iki 1995-09-21 (elektroninės bylos priedas 2t. b.l.174). Teismas atkreipia dėmesį, kad kitų duomenų, jog atsakovas tuo laikotarpiu buvo šio buto savininkas, ar kad buvo mokėjęs ieškovės nurodytas sumas, siekdamas šį butą įsigyti, nepateikta (CPK 178 str.). Šių aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) atsirado 1995-07-11 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr.49 pagrindu (elektroninės bylos priedas 2t.b.l.99). Ieškovė neįrodė, kad šios lėšos buvo panaudotos buto pirkimui, nes nuo lėšų gavimo iki pirmojo buto įsigijimo praėjo beveik šešeri metai. Jeigu ir tikėti, kad dalis ieškovei pervestų motinos lėšų galėjo būti panaudota buto pirkimui, tačiau ieškovė nei įsigydama butą adresu (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) neišreiškė savo valios, kad dalis buto įsigyjama jos asmeninėn nuosavybėn. Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tai, kad 1989-04-14 šalims gimė vaikas, tikėtina, kad pinigai ieškovės motinos buvo pervesti (1989-10-10) šeimos poreikiams tenkinti, o ne asmeniniams ieškovės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsigydama butą neišviešino, kad dalį buto ji perka asmeninės nuosavybės teise, į faktinius bylos duomenis, kad ginčo bute atsakovas su šeima pragyveno 13 metų, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, teismas daro išvadą, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad 2/3 buto yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką vertintina, kad visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ginčo, kad po santuokos nutraukimo visą butą priteisti ieškovei, nėra. Tokiu būdu visas aukščiau nurodytas butas priteisiamas ieškovei, o atsakovui priteisiama ½ dalis kompensacijos, t.y. 30 410,10 Eur.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė), 252 paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro 72 proc. visų balsų (elektroninės bylos priedas 4t., b.l. 98-104). Tarp šalių kilęs ginčas dėl turimų akcijų skaičiaus ir akcijų vertės. Ieškovė teigia, kad šalys valdo 329 akcijas, t.y. 94 procentus, kurių bendra vertė yra 1 150 201,67 Eur. Vienos akcijos vertė 3 496,05 Eur. Ieškovė akcijų vertei nustatyti vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balansu bei VĮ registrų centro Juridinių asmenų registro centro išrašu. Atsakovas nurodo, kad šalys valdo 252 paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro 72 proc. visų balsų, kurių vertė apie 300 000 Eur -400 000 Eur, nes įmonės apyvarta yra labai sumažėjusi.

Iš VĮ Registrų centro gautos informacijos nustatyta (elektroninės bylos priedas 4t.b.l.98), kad nuo 2010-03-01 iki 2013-11-14 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnio nustatyta tvarka buvo sudaromi ir Registro tvarkytojui pateikiami akcininkų sąrašai. Iš byloje pateiktos 1994-05-10 steigimo sutarties nustatyta, kad atsakovui G. B. priklauso 7, o A. B. 3 Įmonės paprastosios vardinės akcijos, atitinkamai 70 ir 30 Įprocentų (elektroninės bylos priedas b.l.103-104). Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo duomenimis nustatyta, kad laikotarpyje nuo 1994-05-12 iki 1999-06-23 keitėsi Įmonės paprastųjų vardinių akcijų skaičius: atitinkamai nuo 10 iki 350 paprastųjų vardinių akcijų ir įmonės įstatinis kapitalas: nuo 1000 Lt (289,62 Eur) iki 350 000 Lt (101 367,01 Eur) (elektroninės bylos priedas 4t.b.l.96). Pasikeitus akcijų skaičiui atsakovui priklausė 245 (350 vnt. x 70%), o A. B. 105 (350 vnt. x 30%) Įmonės akcijos, atitinkamai 70 ir 30 procentų. Iš 2011-01-13 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, jog atsakovas G. B. iš A. B. nusipirko 42 vienetus (12 proc.) paprastųjų vardinių Įmonės akcijų (2t. b.l.142-144). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2011-01-13 atsakovas valdo 287 (245+42), o A. B. 63 (105-42) paprastųjų Įmonės akcijų, atitinkamai 82 ir 18 procentus.

Iš pateikto 2011-02-07 Įmonės akcininkų sąrašo matyti, kad 2011-02-07 atsakovas įsigijo 42 vnt. (viso 329 vnt.), todėl ieškovė prašo jas įtraukti į dalintino turto balansą. Atsakovas į bylą pateikė 2016-05-12 pažymą, kurią 2016-05-18 pateikė VĮ Registrų centrui, apie padarytą 2011-02-07 akcininkų sąraše rašymo apsirikimo klaidą, t.y., kad 42 akcijas G. B. įsigijo 2011-01-13, o ne 2011-02-07 (elektroninės bylos priedas 4t.b.l.91). Įvertinus šią aplinkybę ir nesant kitų duomenų apie minėtų akcijų įsigijimą, teismo vertinimu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 287 vienetus paprastųjų Įmonės akcijų, kas sudaro 82 procentus.

Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu vengė teikti įrodymus, ignoravo teismo įpareigojimus tai padaryti (dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-02 nutartimi atsakovui skyrė 100 Eur baudą). Dėl šios aplinkybės, tam tikrų įrodymų trūkumas neturėtų būti vertinamas atsakovo naudai. Atsakovas į bylą yra pateikęs akcininkų registravimo žurnalą (elektroninės bylos priedas 2t. b.l. 141), kuriame nurodoma, kad nuo 1994-05-12 iki 2012-12-31 atsakovas valdė 60 vienetų, o A. B. 40 vienetų paprastųjų vardinių įmonės akcijų, nors pagal 1994-05-10 Įmonės steigimo sutartį atsakovas valdė 7, o A. B. 3 paprastąsias vardines akcijas, atitinkamai 70 ir 30 procentų. Taip pat VĮ Registrų centrui yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-10 akcininkų sąrašas, kuriame nurodoma, jog G. B. turi 210 paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro 60 procentų, o A. B. 140 paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro 40 procentų (elektroninės bylos priedas 4t.b.l.101). Duomenų apie akcijų skaičiaus judėjimą tarp įmonės akcininkų iki 2011-01-13, nėra. Kaip aukščiau nurodyta, jog pasikeitus Įmonės paprastųjų vardinių akcijų skaičiui ir atsakovui 2011-01-13 papildomai įsigijus 42 vnt. akcijų, atsakovas įgijo viso 287 vnt. Įmonės akcijų, kas sudaro 82 procentus, tačiau akcininkų registravimo žurnale šios aplinkybės neatsispindi, todėl visiškai sutiktina su ieškovės atstovės patikslintame ieškinyje daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai ydingai vedama vertybinių popierių apskaita.

Ieškovė akcijų vertei nustatyti, vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų balansu (elektroninės bylos priedas 2t. b.l.165). Atsakovas nurodė, kad akcijų vertė apie 300 000 Eur -400 000 Eur, nes įmonės apyvarta yra labai sumažėjusi, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią akcijų vertę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nėra viešai kotiruojamos biržose, todėl jų vertė vertintina pagal nominalią akcijų vertę (1 akcijos nominali vertė 1000 Lt, kas sudaro 289,62 Eur), t.y. viso 83 120,94 Eur, bet ne pagal įmonės balansą, nes pagal akcinių bendrovių įstatymą įmonės turtas ir įsipareigojimai atskirti nuo akcininkų akcijų, akcininkas neneša atsakomybės už įmonę, o įmonė neneša atsakomybės už savo akcininką.

Ieškovė prašė jai priteisti 60 procentų įmonės akcijų, o atsakovui 34 procentus įmonės akcijų. Atsakovas prašė visą turtą padalinti lygiomis dalimis.

Teismas, dalindamas kitą turtą, t.y. paprastąsias vardines UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijas, 287 vnt., kas sudaro 82 procentų, atsižvelgdamas į pačią turto specifiką, pripažįsta, jog įmonės akcijų padalinimas natūra yra palankesnis ir atsakovo pasiūlytą padalijimo būdą padalinti akcijas po lygiai laiko priimtinesniu. Be to, dalinant ne natūra galimai būtų pažeisti vienos iš šalių interesai, kadangi įmonės akcijų vertė yra kintanti.

Įmonės akcijos dalintinos po lygiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 287 vnt. akcijos yra neporiniai skaičiai ir perpus padalinti nesant galimumo, atsakovui priteistina 1 vnt. daugiau, nes atsakovas yra šios įmonės direktorius, turi patirties šiame versle, ieškovė įmonės veikloje nedalyvauja, todėl ieškovei priteistina 289,62 Eur kompensacija.

Šalys santuokos metu įgijo dvi transporto priemones: automobilį Ford Scorpio, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 651,65 Eur, priekabą „Boeckman“ C20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 303,29 Eur (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.85-86,103). Dėl turto padalinimo ginčo nėra, šalys sutiko, jog transporto priemonės būtų priteistos atsakovui. Ginčas kilo dėl automobilio Ford Scorpio vertės. Ieškovė vadovavosi automobilio vertei nustatyti autoplius.lt, o atsakovas 2015-08-18 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog šio automobilio nėra jau 10 metų. Atkreiptinas dėmesys, jog dalindamas santuokoje įgytą turtą teismas vadovaujasi viešųjų registrų išduotais dokumentais, o minėtas automobilis nėra išregistruotas iš VĮ „Regitra“, todėl šis automobilis yra įtrauktinas į dalintino turto balansą. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų šio automobilio vertei pagrįsti, teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta verte. Tokiu būdu, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistini kilnojamieji daiktai: automobilis Ford Scorpio, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 651,65 Eur, priekaba „Boeckman“ C20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 303,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteistinas didesnės vertės turtas, todėl iš jo ieškovės naudai priteistina ½ dalis transporto priemonių vertės kompensacija, t.y. 977,47 Eur.

Ieškovė į dalintino turto balansą įtraukė žirgą „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 10 136,70 Eur vertės ir žirgą „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 10 136,70 Eur vertės, vadovaudamasi Lietuvos žirginio sporto federacijos pranešimu dėl G. B. turimų žirgų (elektroninės bylos priedas 1t.b.l.88). 2016-05-09 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis nėra žirgų savininkas ir šia pažyma vadovautis negalima, nes tai nėra žirgų registras, tai tik draugijos pažyma. Teismas įpareigojo atsakovą teikti žirgų įsigijimo dokumentus. Atsakovas į bylą pateikė 2007-05-01 pirkimo - pardavimo sutartį pagal kurią šalių dukra R. B. yra įsigijusi žirgą (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedas 4t. b.l. 74). Nepateikus atsakovui kito žirgo (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentų, teismas savo iniciatyva užsiklausė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, kuris nurodė, kad minėti arkliai nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso G. B. (elektroninės bylos priedas 4t.b.l.79,92-94). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vadovaujasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, nes ūkinių gyvūnų registrą tvarko, būtent ši institucija, o Lietuvos žirginio sporto federacija išduoda pažymas, remdamasi informacija, kurią jai pateikia sportinius žirgus į varžybas užregistravęs asmuo (duomenis apie žirgo savininką), šios informacijos patikimumui pagrįsti nereikalaujant jokių įrodymų. Konstatuotina, kad šalims nepriklausantis turtas negali būti priskiriamas dalytino bendro sutuoktinių turto balansui.

Dėl kompensacijų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensacijas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metus išmokėtus dividendus bei atsakovo parduotus šeimai priklausančius katerį „Tracker“ ir katerio vežimėlį „Trailstar“, nes šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, atsakovas šias lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas su šiais teiginiais nesutinka, nurodo, kad ieškovės pajamos visada buvo mažos, jis išlaikė visus keturis vaikus, todėl gautos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui.

Ieškovė nurodo, kad dalinant turtą, turėtų būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir sumažinama atsakovo dalis iš bendro turto šeimos negautų pajamų suma, kurią jis nuslėpė ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2009-07-17 pardavė katerį „Tracker“ ir katerio vežimėlį „Trailstar“, viso už 20 000 Lt (5792,40 Eur) (elektroninės bylos priedas 2t. b.l.15). Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad nors ir atsakovas 2008 metais birželio mėnesį su visais vaikais išėjo gyventi atskirai į nuomojamą butą, tačiau šeimyniniai santykiai tarp sutuoktinių nenutrūko. Pati ieškovė patvirtino, jog atsakovas mokėdavo už šeimos būstą, lankydavosi pas ieškovę ir dėl šių priežasčių ieškovė manė, kad šeimą pavyks išsaugoti. 2015-08-17 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šalių šeimyninis gyvenimas iširo 2011-09-26, dėl to, kad atsakovas susirado „meilužę“. Iš byloje pateiktos atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2009-07-21 pervedė ieškovei 600 Lt sumą, išlaikė savo vaikus: 2009-08-17 R. B. pervedė 1 500 Lt, 2009-09-28 R. B. pervedė 130 Lt, 2009-11-24 A. B. pervedė 109 Lt, 2009-11-24 už vaikų darželį pravesta 97,18 Lt, 2009-12-24 už vaikų darželį pervesta 89,02 Lt, 2009-12-24 sumokėta už buto nuomą 1 500 Lt. (elektroninės bylos priedas 2t. b.l.15,1617,18). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas šioje dalyje netenkintinas, pripažįstant, kad šias lėšas atsakovas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui.

Iš pateiktos į bylą 2014-08-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos nustatyta, kad atsakovui G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2010 metus yra išmokėjusi 2011 metais - 152 919,40 Eur dividendų (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.137-138). Teismas, aukščiau pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui A. B. priteisimo, nustatė, jog atsakovas G. B. už nepilnamečio A. B. ugdymo paslaugas laikotarpyje nuo 2011-11-03 iki 2014-08-29 buvo sumokėjęs 424 Eur, už J. B. ugdymo paslaugas laikotarpyje nuo 2011-11-09 iki 2014-05-30 buvo sumokėta 2 108,32 Eur, už pilnamečių dukrų išlaikymą atsakovas R. B. laikotarpyje nuo 2011-02-18 iki 2015-01-21 yra pervedęs 6 124,58 Eur, R. B. laikotarpyje nuo 2011-08-04 iki 2015-01-17 yra pervedęs 1 708,14 Eur (elektroninės bylos priedas 4t. b.l.112-114). Už buto nuomą laikotarpyje nuo 2011-10-27 iki 2015-06-18 buvo sumokėta 12 488,90 Eur, už nuomojamo buto komunalines paslaugas laikotarpyje nuo 2011-11-16 iki 2014-04-18 sumokėta 1 093,45 Eur (elektroninės bylos priedas 4t. b.l.112-114). Viso atsakovas nuo 2011 metų iki 2015 metų šeimos poreikiams skyrė 23 947,39 Eur. 2016-07-01 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog likusius už dividendus gautus pinigus jis panaudojo dukros, trečiojo asmens R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), naujų statinių statyboms. Teismas netenkina ieškovės reikalavimo dėl atsakovui išmokėtų dividendų, nes dėl šių sumų panaudojimo ir kompensacijos priteisimo bus pasisakyta vėliau šiame sprendime dėl priteistinos kompensacijos už į statybines medžiagas įdėtas lėšas. Patenkinus ieškinį dėl atsakovui išmokėtų dividendų ir priteisus kompensaciją už į statybines medžiagas įdėtas lėšas ieškovė nepagrįstai praturtėtų dar kartą atsakovo sąskaita.

Civilinio kodekso 3.123 str. 3 d. numatyta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę ir šie veiksmai turi būti atlikti ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodo tokių aplinkybių dėl dalies turto padovanojimo ar atsakovo asmeninės nuosavybės (įrodymai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės) padidinimo ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, taigi šioje byloje nėra įstatyminio pagrindo taikyti CK 3.123 str. 3 d., ieškovei priteistino turto dalį didinant. Taip pat, ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuodama tuo, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių dokumentų, taip pat atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, bei į tai, kad su ja pasilieka šalių nepilnametis vaikas. Šalies procesinis elgesys gali būti pagrindas padidinti arba sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, bet nesprendžiant klausimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (2012m. gruodžio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-577/2009). Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010m. gegužės 20d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Ieškovės į bylą pateikti medicininiai dokumentai dėl jos sveikatos būklės (elektroninės bylos priedas 3t. b.l.106,107), teismo vertinimu nėra pakankami nedarbingumui patvirtinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, todėl šio reikalavimo teismas netenkina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.96-99). Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo įpareigotas teikti įrodymus, kiek lėšų investavo į dukros žemės sklype naujai pastatytus statinius, tačiau tokių įrodymų neteikė, nurodydamas, kad jokių dokumentų nėra išsaugojęs. Teismas savo iniciatyva užsiklausė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kuris nurodė, kad minėtame žemės sklype pastatyti pastatai – gyvenamasis namas (galimai), kurio užstatytas plotas 86 kv.m., pirtis, kurios užstatytas plotas 20 kv.m., ūkio pastatas (galimai), kurio užstatytas plotas 111 kv.m. Šis pastatas pastatytas dviejuose žemės sklypuose – dalis yra tikrinamame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis – šalia esančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybą leidžiančių dokumentų naujų statinių statybai po 2010 metų nėra išduota (elektroninės bylos priedas 2 t. b.l.124-130). Tikslu nustatyti naujai pastatytų statinių statybos kainą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nutartimi paskirta statybos ekspertizė (elektroninės bylos priedas 3t.b.l.153-154). Teismo ekspertizės akte Nr.16-03, 2016-02-01 nurodyta, kad visų Naujų statinių bendra vertė yra 121 914,91 Eur. Taip pat ekspertizės akte nutodyta, kad labiausiai tikėtina, jog Pastatų statyba pradėta vykdyti 2010 m. pavasarį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją ½ šios sumos, t.y. 60 957,45 Eur.

Trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas jai priklausančiame žemės sklype nugriovė senus pastatus ir vietoje jų pastatė naujus. Jokių naujai pastatytų statinių dokumentų nėra mačiusi, yra mačiusi nusamdytus tėvo darbininkus, kurie statė pastatus. Motina ten niekada nėra buvusi, o tėvas investavo pinigus į naujus pastatus. Jai tėvas yra sakęs, kad nori ten gyventi senatvėje ir rūpintis žirgais. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu ne kartą yra nurodžiusi, kad atsakovas visiškai nesuderinęs su ja, bendras sutuoktinių dideles sumas investavo į Naujų statinių, esančių trečiojo asmens R. B. turto pagerinimą. Ieškovė teigė, kad minėtą turtą atsakovas prižiūri, juo naudojasi, ten apsigyveno bei apgyvendino savo sugyventinę T. V. su vaiku. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo, patvirtino jog dukros sklype naujus statinius statė 2009-2010 metais, tačiau nesutiko ieškovei sumokėti 1/2 dalį kompensacijos už sodybos pagerinimą, motyvuodamas tuo, kad šis turtas nepriklauso šalims, todėl visos pretenzijos turi būti reiškiamos ne jam.

CK 3.88 str. 1d. 5p. yra nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokos (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad atsakovui G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2010 metus yra išmokėjusi 152 919,40 Eur dividendų (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.137-138). Kaip patvirtino pats atsakovas dalis dividendų buvo panaudota R. B. priklausančiame žemės sklype naujų pastatų statybai. Ekspertizės akte nurodyti pastatai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, pirtis, angaras, esantys (duomenys neskelbtini). yra neįteisinti sutuoktinių vardu ir negali būti laikomi santuokoje įgytu turtu, tačiau santuokoje įgytos lėšos, kurias atsakovas, be ieškovės sutikimo, investavo į naujų statinių, esančių trečiojo asmens R. B., turto pagerinimą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Remdamasis išdėstytomis nustatytomis byloje aplinkybėmis ir jas įvertinęs, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovei kompensuoti ½ dalį 121 914,91 Eur sumos, kas sudarytų 60 957,45 Eur kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažėjimą (CK 3.98 str.3d.).

Atlikus užskaitą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 31 814,44 Eur kompensacija, įvertinus atsakovo ieškovei išmokėtiną kompensaciją ir padalinto turto verčių skirtumus.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje yra duomenys, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-09 nutarimu atsakovą G. B. pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 124 str. 4 d. ir subendrinęs paskirtas nuobaudas, skyrė atsakovui 1000 Lt baudą (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-828-270/2011). Duomenų apie skolos išieškojimą byloje nėra.

Pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-25 nutarimą atsakovas G. B. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 124 str. 4 d. ir jam paskirta subendrinta 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.6.-1200-137/2008). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje yra duomenys, kad ši prievolė yra įvykdyta.

Prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos sudaro 1000 Lt (289,62 Eur) suma, ji yra atsiradusi už atsakovo padarytus teisės pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad ši prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole.

2012-03-30 atsakovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 840 000 Lt (243 280,82 EUR) (elektroninės bylos priedas 3t. b.l.124-125). Į bylą yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kuriame nurodyta, jog paskola yra negrąžinta (elektroninės bylos priedas 3t. b.l. 152). Teismo posėdžio metu atsakovas, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, patvirtino, jog skola įmonei sudaro 840 000 Lt (243 280,82 EUR). Ieškovė teigė, kad apie šią prievolę nieko nežinanti, todėl ji turi būti pripažinta asmenine atsakovo prievole. Atsakovas nurodo, kad iš šios prievolės buvo įsigytos akcijos, likusieji pinigai panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl prašo ją pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Iš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2011-01-13 nustatyta, kad G. B. įsigijo 42 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 600 000,24 Lt (elektroninės bylos priedas 2t. b.l.142-144).

Iš byloje esančios atsakovo G. B. sąskaitos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-14 į atsakovo sąskaitą pervedė paskolos sumą 100 000 Lt ir tos pačios datos pavedimu atsakovas pagal akcijų pirkimo sutartį pervedė A. B. 100 000 Lt sumą ( elektroninės bylos priedas 2t. b.l. 33). 2011-01-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į atsakovo sąskaitą pagal paskolos sutartį pervedė 400 000 Lt, o atsakovas tos pačios dienos pavedimu A. B. pervedė 400 000 Lt (elektroninės bylos priedas 2t. b.l. 34). 2011-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į atsakovo sąskaitą pervedė 100 000 Lt, o atsakovas į A. B. sąskaitą pervedė 100 000 Lt (elektroninės bylos priedas 2t. b.l. 34 ). Viso atsakovas į A. B. sąskaitą pervedė 600 000 Lt pagal 2011-01-13 akcijų – pirkimo pardavimo sutartį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad dalis, t.y. 600 000 Lt (173 772 Eur) atsakovo G. B. gautų pinigų pagal 2012-03-30 paskolos sutartį buvo panaudoti naujų bendrovės akcijų įsigijimui, kas lėmė bendro sutuoktinių turto padidėjimą, todėl teismas sprendžia, kad ši prievolės dalis - 173 772 Eur (600 000 Lt) – pripažįstama solidaria sutuoktinių prievole (CK 3.109 str.). Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad likusi paskolos dalis, t.y. 69 508,80 Eur (240 000 Lt) buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad ši prievolės dalis - 69 508,80 Eur (240 000 Lt) – pripažįstama asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur) žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (elektroninės bylos priedas 1t. b.l.51, 125-126), išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė: 4 174,94 Eur (elektroninės bylos priedas 3t. b.l. 70-105), 242 Eur, 300 Eur, viso 4 716,94 Eur (elektroninės bylos priedas 3t.b.l.142, 4t.b.l.56,57,59). 2015-08-11 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ieškovė 100% atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, 2015-12-16 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo pakeitimu ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, susijusių klausimų išsprendimo ir nebaigtos statybos vertės nustatymo (elektroninės bylos priedas 3t.b.l.109-111, 4t. b.l.13). Turto ekspertizės išlaidos, kurias apmokėjo Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, sudaro 3000 Eur (elektroninės bylos priedas 4t. b.l. 19,22).

Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. B. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. advokato pagalbai skirtos lėšos, sumokėtas žyminis mokestis (CK 3.70 str.2d.).

Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato LR Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3. p.), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4. p.), ginčo sumos dydį (2.5. p.) ir kitas šioje rekomendacijoje išvardintas svarbias aplinkybes. Šios bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės atstovės advokatės R. L. indėlis ruošiant procesinius dokumentus akivaizdus : procesiniai dokumentai išsamūs, atliktos pateiktų procesinių dokumentų analizės, byla sudėtinga, didelės apimties (4 tomai), jos nagrinėjimas užtruko dvejus metus, įvyko 8 posėdžiai. Taip pat atsižvelgiant į atsakovo elgesį teismo posėdžių metu, į tai kad atsakovas G. B. viso proceso metu nebendradarbiavo, neteikė įrodymų, todėl visa įrodymų rinkimo našta teko ieškovei. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos apmokėtos, neviršija rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl pripažintinos pagrįstomis ir nemažintinos. Teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisia advokato išlaidas, kurios sudaro 4 716,94 Eur. Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis 57,92 Eur.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3000 Eur už statybos ekspertizės atlikimą. Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už statybos ekspertizę.

Atsakovui priteisus santuokoje įgyto turto bei priteisus ieškovei kompensaciją ir neturtinę žalą, viso 136 027,49 Eur, mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1889 Eur, nes ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 str.1d.1p., 7d.), kuri priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą bei priteisiamas 9,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.,96 str. 1d.). Priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš atsakovo G. B. priteisiamas 61 Eur žyminis mokestis (225 Eur x 12x 3% x 75% ) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 7d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. balandžio 29 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14d. nutartimi dėl areštuotų G. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir D. T. B., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančių 252 vienetų paprastųjų vardinių įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų (vertė pagal Įmonės balansinę vertę 3177257 Lt), uždraudžiant disponuoti areštuotomis akcijomis, naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1987-06-27 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2489, tarp D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą G. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-06-09 iki sūnaus pilnametystės, išskaičiavus G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jau sumokėtas išlaikymo sūnui sumas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. balandžio 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo, pavedant nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei, -motinai, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise: butą, unikalus Nr. 1099-0004-7014:0011, esantį L.Giros g. 94-16, Vilniuje; 143 vienetų paprastųjų vardinių įmonės UAB „Autopartis“, į.k. 122648659, akcijų.

Priteisti atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise: automobilį Ford Scorpio, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą „Boeckman“ C20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 144 vienetų paprastųjų vardinių įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 31 814,44 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiolikos eurų 44 ct ) kompensaciją.

Pripažinti prievolę 173 772 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-03-30 paskolos sutartį po santuokos nutraukimo solidaria G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę 69 508,80 Eur (šešiasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų aštuonių eurų 80 ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-03-30 paskolos po santuokos nutraukimo asmenine G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 57,92 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 92 ct) žyminio mokesčio bei 4 716,94 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiolikos eurų 94 ct) advokato išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) išlaidas už statybos ekspertizę, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Sprendimui įsiteisėjus naikinama laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14d. nutartimi dėl areštuotų G. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir D. T. B., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančių 252 vienetų paprastųjų vardinių įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų (vertė pagal Įmonės balansinę vertę 3177257 Lt), uždraudžiant disponuoti areštuotomis akcijomis.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Įsiteisėjus teismo sprendimui nutarties vykdymą dalyje dėl arešto panaikinimo pavesti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.