Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai E. A.-G. (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“), jos gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. teismo nutartimi paskirta 1 metų 2 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi paskirta 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir paskirta jai galutinė 30 parų arešto bausmė. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A.-G. atlikdama laisvės atėmimo bausmę atviro tipo sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario 10 d. būdama (duomenys neskelbtini)-ame gyvenamajame korpuse gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš spintelės stalčiaus pagrobė žiedą su akmeniu, kuris priklausė F. P. ir kurį 2024 m. vasario 6 d. padavė R. M. I. tam, kad jis minėtą žiedą 2024 m. vasario 6 d. parduotų lombardui „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat iš F. P. priklausančio žalios spalvos lagamino pagrobė F. P. priklausančius daiktus: maikutes „GUES“, 3 vnt., maikutę „Calvin Klein“, 1 vnt., maikutę „Verta milijono“, 1 vnt., šortus „NIKE“, 1 vnt., dušo prausimosi gelį „The body shop“, 4 vnt., kavą „Paulig“, 2 vnt., tokiu būdu pagrobė F. P. priklausantį žiedą su akmeniu, kurio vertė neviršija 300 eurų ir daiktus, kurių vertė yra 185 eurai, bendrai pagrobė 485 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais E. A.-G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. M. I. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. E. A.-G. jis pažįsta maždaug 5 metus. Susipažino Vilniuje, gatvėje. Juos siejo artimi santykiai. Ji turi nuo jo vaiką. 2024 m. sausio 24 d. jis buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo ir grįžo į savo gyvenamąją vietą. Tuo metu E. A.-G. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, atviro tipo įstaigoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis jau neatsimena, kas iš jų pirmas parašė ir jie pradėjo bendrauti. Kai grįžo, jis buvo porą kartų su ja susitikęs prie parduotuvės tam, kad perduoti jai pinigų maistui. 2024 m. vasario 6 d. jis anksti ryte buvo (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino E. A.-G. ir paprašė susitikti. Jie susitiko prie Lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), su ja buvo dar viena mergina. Merginos vardo ir pavardės jis nežinojo. <...> Jos padavė jam žiedą ir paprašė, kad jis tą žiedą užstatytų lombarde. Žiedas buvo auksinis su išsikišusiu akmenuku, prie žiedo buvo etiketė ant kurios buvo nurodyta žiedo kaina 250 eurų ar 350 eurų. Kadangi nei E. A.-G., nei ta kita moteris neturėjo asmens tapatybės kortelės, todėl paprašė, kad tai padarytų jis. Jie su E. A.-G. užėjo į lombardo vidų ir ten esančiam pardavėjui pateikė žiedą. Už žiedą gavo 100 eurų. Žiedą perdavė E., kuri davė jam 10 eurų už suteiktą paslaugą. E. A.-G. nesakė jam nieko, kad tas žiedas yra vogtas ir nesakė iš kur jį paėmė, jis jos ir neklausė. E. A.-G. su savimi neturėjo jokių drabužių, neturėjo jokios didelės tašės, kurioje galėtų laikyti tuos drabužius. Taip pat nieko nesakė apie tai, kad turi pardavimui ar panašiai kokių nors drabužių. Po to, kai E. A.-G. su juo atsiskaitė, jie išsiskyrė. Po kiek laiko ji jam paskambino ir pasakė, kad ją veža į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ir daugiau su ja nebendravo. Jis F. P. pažįsta iš matymo <...> (t. 2, b. l. 1-7); 2025 m. kovo 13 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamojo R. M. I. atžvilgiu (t. 2, b. l. 117-121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji E. A.-G. parodė, kad neprisipažįsta padariusi šios nusikalstamos veikos. 2024 m. vasario mėnesį ji laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) kalėjime atviro tipo sąlygomis, adresu (duomenys neskelbtini). Vasario mėnesį ji buvo laikoma vienoje gyvenamojoje patalpoje kartu su F. P., tik nelabai jau atsimena, ar tai buvo gyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jų santykiai tuo metu buvo normalūs. Nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario 10 d. F. P. išvažiavo namo, o ji liko viena, tačiau F. P. jokių daiktų neėmė. Gyvenant kartu su F. P. ji pas ją nematė žiedo su briliantu, nematė įtarime išvardintų rūbų. 2024 m. vasarą F. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, susibendravo su kitomis nuteistosiomis R. S. ir S. K., o kadangi ji nesutaria su tomis nuteistosiomis, tai ir su F. P. pradėjo konfliktuoti. Ir kaip supranta, kad F. P. pareikšdama, kad ji iš jos pavogė daiktus, nori jai pakenkti ir su ja susidoroti. 2024 m. vasario mėnesį ji Vilniaus lombarde, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) nesilankė ir nieko nebuvo pridavusi. Lombardo savininko A. B. nepažįsta. Nieko iš savo pažįstamų ar draugų taip pat neprašė, kad į lombardą priduotų kokius nors daiktus. M. I. neatsimena ar pažįsta. Neprašė jo, kad jis priduotų į lombardą kokius nors daiktus. 2024 m. vasario mėnesį F. P. taip pat bendravo su S. K.. Nesupranta, kodėl F. P. iškarto nesikreipė į pareigūnus dėl įvykdytos vagystės, o pasakė apie tai tik tada, kai pas jas įvyko konfliktas. Tokius jos veiksmus supranta kaip kerštą jai. Kai vasario mėnesį buvo kartu su F. P. vienoje gyvenamojoje patalpoje, tai ji nepasakojo apie jokius romantinius santykius su kokiu nors nuteistuoju, žino, kad ji turi vyrą. Kartais matydavo kambaryje gėles, tačiau ji sakė, kad tai nuo vyro. Ji niekada nesigyrė, kad gavo kokių nors dovanų iš kitų vyrų. Pas jas į kambarį dažnai ateidavo S. K. ir jai F. P. nepatikdavo, o čia būdamos (duomenys neskelbtini) kalėjime jos susibendravo. Žiedo su briliantu ji niekada ant F. P. pirštų nematė ir taip pat nematė, kad F. P. nešiotų ankščiau išvardintus drabužius (t. 2, b. l. 20-26).

Papildomos apklausos metu E. A.-G. pilnai prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką. 2024 m. vasario mėnesį ji laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) kalėjime atviro tipo sąlygomis, adresu (duomenys neskelbtini). Vasario mėnesį ji buvo laikoma vienoje gyvenamojoje patalpoje kartu su F. P.. Jų santykiai tuo metu buvo normalūs. Nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario 10 d. F. P. išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), o ji liko viena. Ji pamatė, kad ant bendro naudojimo spintelės guli žiedas, kuris buvo auksinis su nedideliu akmenuku. Ji tą žiedą paėmė. Tada ištraukė F. P. priklausantį žalios spalvos lagaminą ir iš ten paėmė pranešime apie įtarimą nurodytus daiktus. Kadangi ji vartoja psichiką veikiančias medžiagas, tai tuos daiktus pavogė, kad parduoti ir už gautus pinigus įsigyti narkotinių medžiagų. 2024 m. vasario 6 d. ji ryte susitiko su R. M. I. ir ji jo paprašė nueiti kartu su ja į (duomenys neskelbtini) rajone esantį lombardą, kad jis parduotų pavogtą žiedą, kadangi ji neturėjo asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, o jis turėjo. R. M. I. nežinojo, kad tas žiedas vogtas, ji jam apie tai nieko nesakė. Už žiedą gavo 100 eurų <...>. Pavogtus drabužius pardavė Halės turguje stovinčioms pardavėjoms. Už įgytus pinigus nusipirko narkotinių medžiagų. Dėl padarytos vagystės labai gailisi (t. 2, b. l. 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A.-G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku, kai F. išvažiavo į namus, ji pavogė F. priklausantį žiedą ir daiktus, kuriuos vėliau pardavė. Žiedas buvo stalčiuje, iš ten jį ir paėmė. Daiktus pardavė Halės turguje, o žiedas buvo parduotas lombarde. Paprašė, kad draugas žiedą nuneštų į lombardą parduoti, nes ji neturėjo paso. Draugui nesakė, kad žiedas vogtas. Už daiktus gavo apie 60 Eur, o už žiedą 100 Eur. Pinigus kuriuos gavo išleido narkotikams. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios F. P. pareiškimas dėl vagystės bei jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 30, 108-114), liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, be to, visas šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys paaiškinimai bei tarnybiniai pranešimai.

Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji E. A.-G. darydama nusikalstamą veiką, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti.

Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Darytina išvada, kad E. A.-G. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jos padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. A.-G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. A.-G. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios pagrobto svetimo turto vertę bei tai, kad pagrobti daiktai buvo parduoti ir negrąžinti nukentėjusiajai.

E. A.-G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokurorė baigiamosios kalbos metu nurodė E. A.-G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad E. A.-G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą (pagal BK 27 straipsnį, tai negali būti laikoma nusikaltimų recidyvu), todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta sunkinančia kaltinamosios atsakomybę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A.-G. yra jauno ir darbingo amžiaus, kaltinamosios teigimu turi vaikų, kurie su ja negyvena, yra ištekėjusi, per 3 metus daug kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešoje vietoje, smulkias vagystes, važiavimą autobusu be bilieto, informacijos apie jai paskirtų baudų sumokėjimą, nėra (t. 2, b. l. 44-76), Sodros duomenimis būdama laisvėje oficialiai dirbo trumpą laiką (t. 2, b. l. 115), teista ne kartą, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 2, b. l. 77-114). Byloje nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pavogtus nukentėjusios daiktus pardavė, o gautus pinigus išleido narkotikams. Įvertinus ankstesnius kaltinamosios teistumus, kurie taip pat yra susiję su nusikalstomis veikos nuosavybei, be to, šią nusikalstamą veiką padarė būdama laisvės atėmimo vietoje, darytina išvada, jog kaltinamoji sistemingai vykdo nusikalstamas veikas nuosavybei, o jos veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. E. A.-G. yra linkusi daryti nusikalstamas veikas ir kaip matyti ankstesni teistumai bei taikytos bausmės reikšmingos įtakos jos tolimesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių teistumų asmuo nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. A.-G. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų bausmės dydį – 45 parų arešto bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. A.-G. skiriant mažesnį bausmės dydį ar parenkant švelnesnę bausmės rūšį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A.-G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti – 30 parų arešto bausmę.

Kaltinamajai atidėti arešto bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo, nes įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja, akivaizdu, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebūtų pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą.

Kadangi nagrinėjamą nusikalstamą veiką E. A.-G. padarė neatlikusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu jai paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi (atlikinėdama laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, vis dėlto, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu E. A.-G. paskirta bausmė jau yra subendrinta su kitomis jai paskirtomis bausmėmis, todėl teismas pakartotinai tos pačios bausmės nebendrina.

Tuo tarpu ši nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. kovo 4 d., 2024 m. liepos 1 d. procesinių sprendimų priėmimo, šiais teismų nuosprendžiais kaltinamajai paskirtos bausmės taip pat jau yra subendrintos, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu jai paskirta arešto bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - 1 metų 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo, pridedant dalį (20 parų) šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nustatant didesnę už minimalią arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, minimumą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskiriant E. A.-G. galutinę – 1 metų 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. A.-G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, jos atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Šioje baudžiamojoje byloje F. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 485 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kaltinamosios vagystės metu pagrobtų daiktų vertė (t. 1, b. l. 126). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą E. A.-G. įvykdytos vagystės metu pagrobtų daiktų bendrą vertę (485 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad šios vagystės metu pagrobti daiktai nukentėjusiajai nebuvo grąžinti, kaltinamoji patvirtino, kad daiktus pardavė, o gautus pinigus išleido, todėl F. P. realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisme kaltinamoji pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytą F. P. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamosios E. A.-G. nukentėjusios ir civilinės ieškovės F. P. naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. APD-2025-04678 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 287,50 Eur už kaltinamąją E. A.-G. gynusios advokatės darbo užmokestį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajai gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Be to, kaltinamoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra duomenų apie jos turtinę padėtį, padaryta nusikalstama veika siekiant finansinės naudos, dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A.-G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A.-G. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį – 20 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti E. A.-G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į E. A.-G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, jos atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. balandžio 18 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės F. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. A.-G. F. P. naudai 485 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš E. A.-G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (E. A.-G. – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.