- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- e2YT-11162-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02047-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. L., Trakų rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. L., Trakų rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. J. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) M. L., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, po S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mirusios (duomenys neskelbtini) motinos M. L. mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjos senelė S. P. mirė (duomenys neskelbtini)., o senelis I. P. – (duomenys neskelbtini). Seneliai susilaukė dviejų vaikų – K. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir pareiškėjos mamos M. L., mirusios (duomenys neskelbtini).
1.2. Pareiškėjos tėvai M. L. ir A. L. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Mama mirė būdama ištuokoje. Tėtis A. L. (duomenys neskelbtini), mirė. Pareiškėja turi brolį S. L..
1.3. Pareiškėjos močiutė S. P., ir jos dukra M. L. gyveno kartu iki savo mirčių, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus močiutei įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nei dar buvusi gyva pareiškėjos mama ar kiti įpėdiniai, nesikreipė. Mirusiosios palikimu rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjos mama.
1.4. Mirus pareiškėjos mamai M. L., dėl teisinio išprusimo stokos pareiškėja, į notarus nesikreipė, bet mirusios turtu (kurį sudarė: gyvenamasis namas su priestatu 1A1/m ir ūkio pastatu 2I1/m, esantys (duomenys neskelbtini), naminiai gyvūnai – šuo, katė ir naminiai paukščiai (apie 10 vištų)), naudojosi ir rūpinosi pareiškėja.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja jo tenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
Dėl S. P.s palikimo priėmimo
10. Teismas iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažymos apie pastatų priklausomybę nustatė, kad S. P., pagal namų ūkio knygos Nr. 26, už 1988-2022 m. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vardu adresu (duomenys neskelbtini) registruoti statiniai – Gyvenamasis namas ir ūkio pastatas.
11. Teismas taip pat nustatė, kad po S. P. mirties, nei dar būdama gyva pareiškėjos mama, nei kiti įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo tarpu trečiasis asmuo S. L. pareiškė, jog močiutės palikimo nepriėmė, kadangi minėto turto nevaldo, pretenzijų dėl jo neturi. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos mama po savo mamos mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
12. Pareiškėja nurodė, kad mirus S. P., pareiškėjos mama, t. y. M. L., liko gyventi aukščiau minėtame gyvenamajame name, kuriame iki mirties buvo deklravusi ir gyvenamąją vietą. Tiek savo, tiek mirusiosios turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir tvarkė (užsakinėjo malkas, mokėjo mokesčius), kaip savo iki pat mirties.
13. Aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis, gimimo liudijimai, Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažyma apie pastatų priklausomybę, UAB „Ignitis“ pateiktos pažymos apie komunalinių mokesčių sumokėjimą.
14. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Kitų galimų mirusiojo įpėdinių, nėra, o suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, S. L., Trakų rajono savivaldybės administracija, pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasičių teismas daro išvadą, kad pareiškėjos mama, t. y. M. L., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, po mamos S. P., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Dėl M. L. palikimo priėmimo
15. Teismas taip pat nustatė, kad po M. L. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini)., nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą taip pat nesikreipė į notarą, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą tenkinti.
16. Bylos duomenimis, po pareiškėjos mamos mirties likusiu turtu, nurodytu šios nutarties 1.4. punkte, prižiūri ir rūpinasi (sumokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo gyvūnus, kreipėsi į matininkus, mokėjo už statinių kadastrinius matavimus) pareiškėja.
17. Pareiškėjos pateiktus duomenis patvirtina byloje esanti raytinė medžiaga – UAB „Traksalis“ apmokėjimo kvitas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.
18. Įertinus byloje esančias faktines aplinkybes, o būtent nutarties 10–14 bei 15–17 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo aukščiau aprašytų pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Dar kartą pažymėtina, jog kitų galimimų įpėdinių, norėjusių priimti mirusiosios turtą, nėra, o suinteresuoti asmenys dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja. Tad, esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė mamos M. L. palikimą, o konkrečiai – gyvenamąjį namą su priestatu 1A1/m, ūkio pastatu 2I1/m, esančius (duomenys neskelbtini) – pradėjusi juos faktiškai valdyti.
Dėl bylos procesinės baigties
4.1. Atsižvelgdamas į šios nutarties 14 ir 18 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) M. L., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, po mamos S. P., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, faktiškai pradėdama jos turtą valdyti; 2) pareiškėja po motinos M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
4.2. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai J. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.