Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-01-02 · Civilinė byla Nr. e2-451-812/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-02
Bylos Nr.
e2-451-812/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06821-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Lisaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-451-812/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06821-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 5203,37 Eur negrąžintos paskolos, 3255,28 Eur palūkanų, 544,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, 51,48 Eur mokėjimo palūkanų, 63,67 Eur delspinigių, 18 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui buvo suteiktas 5400 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui už 28 procentų metines palūkanas, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų grąžinti kreditą laiku ir tinkamai nėra įvykdęs. Ieškovė prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi atsakovui laikomi įteiktais 2018 m. gruodžio 11 d. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teis­mui, remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais, priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vės pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nustatytą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas 2017 m. liepos 21 d. ieškovės administruojamame portale www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. oferta_ 209491 dėl Vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruotu (-ais) skolintoju (-ais) 5400,00 Eur sumai; vartojimo kredito grąžinimo terminas – 48 mėnesiai; vartojimo kredito metinės palūkanos – 28 procentai (e.b.l. 81-84). Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. oferta_209491 įvyko skolintojų - asmenų, norinčių skolinti pinigus, aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų, t.y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 209491, kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 5400 Eur dydžio paskolą refinansavimui, 48 mėnesių terminui, už 28 procentų metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka (e.b.l. 10-11). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, skolintojams laiku nepervedė lėšų, todėl ieškovė, įgijusi skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2018 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo apie sutarties nutraukimą nuo pranešimo dienos, reikalavimo teisių automatinį perėmimą bei pareikalavo nedelsiant grąžinti 5203,37 Eur paskolą, 3255,28 nesumokėtas palūkanas, 544,95 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 63,67 Eur delspinigių ir 51,48 Eur mokėjimo palūkanas (e.b.l. 88). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5203,37 Eur negrąžinta kredito dalis, 3255,28 Eur palūkanų (nesumokėta dalis bendros vartojimo kredito kainos), nesumokėtas 544,95 Eur tarpininkavimo mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, sutarties 2.4, 2.8, 2.9, 2.13, 2.19 punktai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 51,48 Eur mokėjimo palūkanas ir 63,67 Eur delspinigius už termino mokėti mėnesines įmokas pagal grafiką praleidimą. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos paskaičiavimo lentelės, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už atsakovo pagal grafiką nesumokėtas sumas. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. ir 5.4. papunkčiuose numatyta, kad už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas, o 8.1.1. ir 8.1.2 papunkčiuose numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal grafiką, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Vėlavimo palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kompensuojamųjų palūkanų, netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos kompensuoja palūkanos, apima netesybas, šiuo atveju – kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra didesni, todėl vėlavimo palūkanos įskaitytinos į delspinigių dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 63,67 Eur delspinigių, o reikalavimas dėl 51,48 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 2.20 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl 18 procentų dydžio palūkanų priteisimo, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį – šalys sieja vartojimo kredito sutartiniai santykiai, kur atsakovas yra vartotojas. Ieškovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis komercine veikla - kreditų teikimu. Ieškovė nepagrindė, kad dėl kredito negrąžinimo ji patiria didesnius nei minimalūs, nuostolius. Teismo vertinimu šiuo atveju, ieškovei iš atsakovo priteisus negrąžintą kredito dalį ir palūkanas (nesumokėtą dalį bendros vartojimo kredito kainos) bei tarpininkavimo mokestį, ieškovės prašomos priteisti 18 procentų metinės palūkanos pažeidžia vartotojo teises, todėl mažintinos iki įstatymo nustatyto 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki 2021 m. liepos 15 d., t. y. iki termino, kada atsakovas turėjo grąžinti kreditą pagal mokėjimo grafiką, o nuo 2021 m. liepos 16 d. priteisiamos 18 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies (99,44 proc.): iš atsakovo ieškovei priteistina 5203,37 Eur negrąžinta paskola, 3255,28 Eur palūkanos, 544,95 Eur tarpininkavimo mokestis, 63,67 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 7 d.) iki 2021 m. liepos 15 d. ir nuo 2021 m. liepos 15 d. priteisiamos 18 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovui priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo 205 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus 99,44 procentais, iš atsakovo ieškovui priteistina 203,85 Eur žyminio mokesčio (205 Eur x 99,44 / 100 = 203,85 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio priedų matyti, jog išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 1452 Eur (e.b.l. 7, 9, 89). Tačiau bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumo atsižvelgia į tai, kad byla nėra didelės apimties, kad byla buvo baigta priimant sprendimą už akių, byloje nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, bylos faktinės aplinkybės nėra sudėtingos bei yra tiesiogiai susijusios su ieškovės vykdoma nuolatine veikla. Pagal advokato pateiktą darbo laiko apskaičiavimą, jo sugaištas laikas – 8 val. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad advokatas, atstovaudamas ieškovę, yra parengęs ne vieną panašų ieškinį. Visa tai rodo, kad ieškinio surašymas, dokumentų rinkimas, teisinės konsultacijos šioje byloje buvo nesudėtingas procesas. Dėl nurodytų priežasčių, prašomos priteisti 1452 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje ruošiant ieškinį yra per didelės ir nepagrįstos, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), todėl mažintinos iki 500 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5203,37 Eur (penkis tūkstančius du šimtus tris eurus 37 ct) negrąžintos paskolos, 3255,28 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 28 ct) palūkanų, 544,95 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 95 ct) tarpininkavimo mokestį, 63,67 Eur (šešiasdešimt tris eurus 67 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9067,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 7 d.) iki 2021 m. liepos 15 d. ir 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9067,27 Eur) nuo 2021 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 703,85 Eur (septynių šimtų trijų eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Daina Lisaitė