- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-738-260/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- I. D.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-462-743/2015 pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovei I. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2015 m. kovo 19 d. ieškovė (tuometinė kreditorė) E. N. pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovės (tuometinės skolininkės) I. D. 148,20 Eur nuostolių, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. civilinėje byloje Nr. L2-300-743/2015 išdavė teismo įsakymą dėl 148,20 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų ir 64 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės I. D. išieškojimo kreditorei E. N..
Šalies argumentai
Skolininkei I. D. pareiškus prieštaravimus dėl šio teismo įsakymo ir kreditorės reikalavimų, ieškovė E. N. 2015 m. gegužės 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakove ieškinyje nurodydama I. D.. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi priėmė ieškovės E. N. ieškinį, panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-300-743/2015.
Ieškovė E. N. 2015-05-07 pateiktame ieškinyje (b.l. 27-36, t. I) prašė priteisti iš atsakovės I. D. 160,67 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 180 Eur už teisines paslaugas ir 20 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad prašomus priteisti nuostolius ji patyrė atsakovei penkiolika metų vengiant grąžinti teismo sprendimu priteistą skolą. Besistengdama kuo greičiau atgauti iš atsakovės skolą, ji, naudodamasi išieškotojos procesinėmis teisėmis, rašė prašymus įvairioms institucijoms, dėl ko turėjo išlaidų gaunat įvairias pažymas, apmokant už jai teiktas teisines paslaugas, dauginant ir siunčiant dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė I. D. pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 117, t. I) nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka, prievolę grąžinti ieškovei skolą ji įvykdė, nuo ieškovės, kaip išieškotojos ji nesislapstė, skolą grąžino, kai tai galėjo padaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b.l. 90-94, t. II) ieškinį atmetė, iš ieškovės E. N. priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. D. ir 3,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas, priimdamas šį sprendimą, remdamasis konkrečiais sprendime aptartais įrodymais, pripažino nustatytu, kad 2000 m. kovo 30 d. sutartimi ieškovė E. N. paskolino atsakovei I. D. 5 000 Lt, šią skolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2000 m. liepos 1 d. Atsakovei laiku paskolos negrąžinus, iš atsakovės teismo sprendimu buvo priteista 5 075,62 Lt. Skola visiškai grąžinta ieškovei 2015 m. kovo 25 d. Vykdymo proceso metu ieškovė, rinkdama duomenis apie atsakovės turtinę ir šeiminę padėtį patyrė 160,67 Eur nuostolių. Teismas vertino, jog
pažyma, išduota 2015-03-26, patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 075,62 Lt (1 470 Eur) išieškojimo iš I. D., E. N. naudai atliktos tokios įmokos: 2014-06-02 įmokėta 217 Lt, 2014-08-04 įmokėta 1 000 Lt, 2014-08-28 įmokėta 500 Lt, 2014-09-11 įmokėta 200 Lt, 2014-09-23 įmokėta 200 Lt, 2014-10-01 įmokėta 200 Lt, 2014-10-27 įmokėta 200 Lt, 2014-11-14 įmokėta 200 Lt, 2014-11-26 įmokėta 200 Lt, 2014-12-10 įmokėta 200 Lt, 2015-01-08 įmokėta 60 Eur, 2015-03-03 įmokėta 60 Eur, 2015-03-25 įmokėta 60 Eur (t. 1, b. l. 12,13). Patikslintoje antstolės pažymoje, išduotoje 2015-05-05, nurodyta, kad vykdomosiose bylose E. N. naudai išieškojimas iš I. D. baigtas (t. 1, b. l. 118, 119). 2015 m. kovo 30 d. antstoliui I. D. įmokėjo 450,10 Eur (t. 1, b. l. 14). Antstolių pažymos, patvarkymai, išieškojimo negalimumo aktai patvirtina kad laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 19 d. iki 2014 m. liepos 23 d. antstolis informavo išieškotoją E. N., kad skolininkė I. D. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, išieškoti nėra galimybės, surašyti aktai apie išieškojimo negalimumą, ankstesnėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) skolininkė nerandama, vykdymo veiksmų atlikimo metu R. D. nėra I. D. sutuoktinis, todėl išieškoti iš jo turto negalima, negalima rinkti apie jį informacijos, nes jo atžvilgiu vykdomoji byla neužvesta (t. 1, b. l. 38-46). 2014-06-02 I. D. informavo antstolę apie tai, kad ji nedirba, turto neturi, skolas stengiasi mokėti pagal galimybes (t. 1, b. l. 47). Laikotarpyje nuo 2015-03-26 iki 2015-04-20 antstolė informavo išieškotoją E. N. apie iš skolininkės I. D. vykdomų išieškojimų eigą (t. 1, b. l. 48-51). Mokėjimo nurodymu 2015-01-14 ieškovė sumokėjo 4,63 Eur Valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui už pažymą; prašymas pateiktas 2015-01-13, prašoma suteikti informaciją apie R. D. turtą; pažyma pateikta apie R. D. turimą ratinį traktorių (t. 1, b. l. 52, 53, 137). 2015-01-14 mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo VĮ Registrų centrui 3,19 Eur už registro išrašą; prašymą dėl duomenų pateikimo apie R. D. turtą pateikė 2015-01-13; pateiktas registro išrašas apie R. D. turtą: 1,62 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 3,0667 ha žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-57, 134). 2015-01-14 ir 2015-04-08 mokėjimo nurodymais ieškovė pervedė Gyventojų registro tarnybai po 5,79 Eur už pažymas; prašymai dėl informacijos pateikimo apie I. D. vaikus, vaikų tėvą pateiktas 2015-01-13 ir 2015-03-25; pateiktos pažymos apie I. D. šeiminę padėtį, vaikus (t. 1, b. l. 58-61, 135, 141, 142). Mokėjimo pavedimu ir kasos kvitu ieškovė įmokėjo16,60 Eur VĮ ,,Regitra“ už pažymą; prašymas pateiktas 2015-01-14; pateikta pažyma apie tai, kad I. D. transporto priemonių neturi, R. D. vardu registruota viena transporto priemonė (t. 1, b. l. 62-65, 139, 140). 2015-02-19 ir 2015-01-22 mokėjimo nurodymais ieškovė pervedė 1,30 Eur ir 8,70 Eur Lietuvos antstolių rūmams už pažymą; prašymas dėl to pateiktas 2015-01-28; pateikta pažyma apie visus iš I. D. vykdomus išieškojimus (t. 1, b. l. 66-74, 138, t. 2, b. l. 80-84). Mokėjimo nurodymais ieškovė pervedė 88,25 Eur pagal pateiktas sąskaitas faktūras UAB ,,X Law“ už prašymų parengimą (t. 1, b. l. 75-80). Su UAB ,,X Law“ dėl teisinių paslaugų tiekimo E. N. susitarė 2013 m. spalio 1 d. (t. 2, b. l. 74). PVM sąskaitos faktūros, kasos kvitai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo UAB ,,Biurui plius“ už kopijavimo, spausdinimo paslaugas per devynis kartus 18,75 Eur (t. 1, b. l. 81-89). Šie skenavimo darbai atlikti skenuojant antstolės, Gyventojų registro tarnybos, Lietuvos antstolių rūmų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI prie AM), VTPSI prie AM, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Alytaus TPSVPS) Statybos valstybinės priežiūros poskyrį, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškovei pateiktą informaciją (t. 2, b. l. 26-68). Iš AB Lietuvos paštas PVM sąskaitų faktūrų, kasos kvitų matyti, kad ieškovė siuntė korespondenciją šiems adresatams: antstolei A. K. (keturios siuntos), Alytaus teritorijų planavimo ir statybos Alytaus skyriui, Lazdijų rajono apylinkės teismui, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, (t. 1, b. l. 90-97). Siųsdama siuntas antstolei ieškovė prašė parengti I. D. skolos mokėjimo grafiką, įskaityti į I. D. skolą vykdymo išlaidas, priimti vykdyti teismo įsakymą (t. 2, b. l. 8-14, 21, 22). Siųsdama siuntą Alytaus TPSVPS vedėjui R. D. prašė patikrinti R. D. statybos teisėtumą (t. 2, b. l. 15-18). Siųsdama siuntą Lazdijų rajono apylinkės teismui siuntė pareiškimą dėl įsakymo išdavimo šioje byloje (t. 1, b. l. 1, 3, t. 2, b. l. 18-20). Siųsdama siuntą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai prašė imtis priemonių dėl neteisėtos R. D. statybos (t. 2, b. l. 23-25). 2015-02-25 ieškovė raštu kreipėsi į VTPSI prie AM Alytaus TPSVPS Statybos valstybinės priežiūros poskyrį prašydama patikrinti R. D. gyvenamojo namo statybos teisėtumą (t. 1, b. l. 143, 144). 2015-03-30 raštu VTPSI prie AM Alytaus TPSVPS informavo ieškovę, kad patikrinus R. D. gyvenamojo namo statybą nustatyta, kad statyba vykdoma pažeidžiant esminius ir neesminius statinio projekto sprendinius, statytojui nurodyta vykdyti darbus pagal statinio projektą (t. 1, b. l. 103, 104, 124). Ieškovės sąskaitos išrašai nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31 bei nuo 2014-07-01 iki 2014-07-31 patvirtina, kad antstolė A. K. pirmuoju laikotarpiu jai pervedė dvi įmokas po 60 Eur: 2015-03-26 bei 2015-03-09, antruoju laikotarpiu taip pat dvi įmokas: 840,59 Lt ir 1 000 Lt (t. 1, b. l. 99-100, 107, 108). Pranešimai patvirtina, kad antstolė informuota, kad I. D. gyvenamoji vieta deklaruota prie (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta nuo 2011-01-18 (duomenys neskelbtini); antstolės konstatuota, kad skelbti I. D. paiešką nėra pagrindo (t. 1, b. l. 105, 106). 2000 m. vasario 8 d. sutartimi sutuoktiniai I. D. ir R. D. pasidalino santuokoje įgytą turtą, butas (duomenys neskelbtini) atiteko R. D., piniginė 10 000 Lt kompensacija – I. D. (t. 2, b. l. 72). 2004 m. kovo 23 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovės E. N. ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia dalyje 2000-02-08 sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) atitekimo R. D., taikė restituciją ir ½ dalį buto grąžino I. D., sprendimas neįsiteisėjęs (t. 2, b. l. 77-79). Šalys pripažino, kad Kauno apygardos teismas sprendimą panaikino, ieškovės ieškinį atmetė; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko Kauno apygardos teismo nutartį galioti. Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad I. D. įmonės statusas – likviduojama (t. 2, b. l. 85).
Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo teismas nurodė, jog pagal reiškiamą ieškinį atsakovės civilinė atsakomybė yra deliktinė, t. y. ji galima tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms: žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltei. Žala – tai asmens turto netekimas ar negavimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste vertindamas ieškovės patirtus nuostolius, teismas pripažino, kad nuostoliai, kai ji, vykdymo proceso dėl jai priteistos skolos ir palūkanų išieškojimo iš atsakovės metu, naudodamasi teisininkų pagalba, rašė prašymus, rinko įrodymus apie atsakovės šeiminę padėtį, jos šeimos turtinę padėtį, kreipėsi į institucijas dėl atsakovės sutuoktinio veiksmų teisėtumo, negali būti pripažinti nuostoliais, kurie atsirado dėl kaltų atsakovės I. D. neteisėtų veiksmų ir yra susiję priežastiniu ryšiu. Teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis neleido antstoliui nedelsiant išieškoti skolos, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl ieškovės patirtų nuostolių. Butas, kurį atsakovė pasidalijant turtą su sutuoktiniu R. D. perleido jam, pati gaudama piniginę kompensaciją, paskolos sutarties sudarymo dienai jau buvo perleistas, sutuoktiniai turėjo teisę padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu, dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovės ieškinys atmestas, todėl šie atsakovės veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais, sukeliančiais jai pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Tos aplinkybės, kad atsakovė buvo deklaravusi gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, kad ji vėl susituokė su buvusiu sutuoktiniu, kad dar iki susituokiant susilaukė sūnaus, taip pat neleidžia atsakovės veiksmų pripažinti neteisėtais vien todėl, kad tuo metu buvo negrąžinta skola ieškovei, atlikdama šiuos veiksmus atsakovė nepažeidė kokių nors jai nustatytų pareigų ar draudimų, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiais veiksmais atsakovė siekė išvengti skolos grąžinimo ar jos išieškojimo priverstine tvarka. Atsakovės veiksmai (neveikimas negrąžinant skolos) nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirtais nuostoliais renkant informaciją apie atsakovę ir jos šeimą. Teismas taip pat vertino, kad ieškovės nurodomų, CPK 640 straipsnyje nustatytų, išieškotojo pareigų vykdymas nėra niekaip susijęs su ieškovės patirtais nuostoliais.
Remdamasis šiais argumentais, teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl jos ieškinys dėl 160,67 Eur patirtų nuostolių priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Patikslintame apeliaciniame skunde (b.l. 52-67, t. III) ieškovė E. N. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-462-743/2015 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, taip pat priimti naujus, Lazdijų rajono apylinkės teismo nepriimtus, įrodymus apie atsakovei siųstas pretenzijas, kurių vieną atsakovė atsisakė priimti, 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškimo dėl įsakymo išdavimo ir 2014 m. gruodžio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo įsakymo kopijas, Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-762/2004 ir 2004 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004 kopijas, R. D. ir I. D. 2007 m. rugsėjo 22 d. ir 2007 m. rugsėjo 23 d. skelbimus internete.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas nepagrįstai, nesiremdamas jokiais teisiniais argumentais, konstatavo : „Vien ta aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis neleido antstoliui nedelsiant išieškoti skolos, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl ieškovės patirtų nuostolių; <...> Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiais veiksmais atsakovė siekė išvengti skolos grąžinimo ar jos išieškojimo priverstine tvarka. Atsakovės veiksmai (neveikimas negrąžinant skolos) nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirtais nuostoliais renkant informaciją apie atsakovę ir jos šeimą. Atsakovė dėl to, kad nustatytu laiku negrąžino skolos, mokėjo penkių procentų dydžio metines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo; <...> taip padengdama negautas pajamas (nors apeliantė prašė priteisti ne negautas pajamas, o patirtas išlaidas – apeliantės pastaba) dėl laiku negrąžintos skolos. Ieškovės nurodomų, CPK 640 str., nustatytų išieškotojo pareigų vykdymas nėra niekaip susijęs su ieškovės patirtais nuostoliais“. Tokie Lazdijų rajono apylinkės teismo argumentai yra nepagrįsti dėl tokių priežasčių:
Pirma, nors CPK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, teismas nepagrįstai nepastebėjo jokių neteisėtų atsakovės veiksmų. Pats skolos negrąžinimas jau yra neteisėti atsakovės veiksmai. Prievolės nevykdymas jau pats savaime yra jos pažeidimas. Keliolika metų trukęs išieškojimas, toks ilgas skolos negrąžinimas teismo nepagrįstai nebuvo laikomas neteisėtais veiksmais. Ieškovė privalėjo išieškojimo procese vykdyti CPK 640 straipsnyje nustatytas išieškotojos pareigas, todėl jos vykdant šias pareigas patirtos išlaidos privalo būti atlyginamos vien dėl jų patyrimo fakto, nepriklausomai nuo atsakovės nuomonės apie jų būtinumą.
Antra, CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nors ieškovė išlaidas, kurias prašo priteisti nuostolių forma, akivaizdžiai patyrė vien dėl to, kad atsakovė 15 metų negrąžino paskolos, teismas padarė nelogišką išvadą, kad „atsakovės veiksmai (neveikimas negrąžinant skolos) nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirtais nuostoliais, renkant informaciją apie atsakovę ir jos šeimą“. Tai reiškia, kad teismas nevertino, kokiu tikslu šie duomenys buvo renkami. Be to nesuvokiama, kad ieškovės teisėtai pateikti vykdomieji dokumentai yra įvykdyti, tačiau Lazdijų rajono apylinkės teismas atsisakė priteisti net pašto išlaidas, patirtas 2015 m. sausio 17 d. siunčiant teisėtus vykdomuosius dokumentus.
Trečia, CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 str. numato visišką nuostolių atlyginimo principą. Lazdijų rajono apylinkės teismas, teigdamas, kad atsakovė dėl to, kad nustatytu laiku negrąžino skolos mokėjo 5 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, taip padengdama negautas pajamas, todėl ji neturi ieškovei padengti didesnės nuostolių sumos, iš esmės pažeidė CK 6.251 str. įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą.
Be to, kaip teigia apeliantė, Lazdijų rajono apylinkės teismas nesilaikė teismo precedentų, nes tos pačios sudėties Lazdijų rajono apylinkės teismas, 2014 m. gruodžio 16 d. patenkino ieškovės prašymą ir civilinėje byloje Nr. L2-928-743/2014 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės I. D. kreditorei E. N. 1035,64 Lt nuostolius, t.y. patirtas dėl skolininkės I. D. nepateisinamo neveikimo vykdant teismo sprendimus išlaidas ( pašto išlaidas, dokumentų kopijavimo ir dauginimo išlaidas, teisinių paslaugų išlaidas), o šioje byloje tapačius reikalavimus atmetė ir tai padarė nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovė I. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l.71-72, t. III). Jame nurodė, kad prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Jos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas. Ji ieškovei skolą grąžino dalimis pagal galimybes, teikdavo informaciją antstolei, kad neturi turto, antstolė apie tai informuodavo ieškovę. Ieškovė rinko informaciją apie jos sutuoktinio R. D. turtą, jos vaikus, vaiko tėvą, nors antstolė buvo ieškovę informavusi, kad nukreipti išieškojimą į R. D. turtą galimybių nėra. Be to ieškovė dokumentus pradėjo rinkti, kai buvo likęs tik nedidelis – 180 Eur – skolos dalies išieškojimas. Ieškovės nurodytų CPK 640 str. nustatytų išieškotojo pareigų vykdymas nėra niekaip susijęs su ieškovės patirtais nuostoliais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus ir prašymą juos priimti, nurodydama, kad tokius įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Nauji įrodymai priimtini, nes apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, jog jais grindžia skundo argumentus, jie yra susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumą, priima su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus: 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškimo dėl įsakymo išdavimo ir 2014 m. gruodžio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo įsakymo kopijas, Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-762/2004 ir 2004 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004 kopijas, R. D. ir I. D. 2007 m. rugsėjo 22 d. ir 2007 m. rugsėjo 23 d. skelbimus internete.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu neperžengdamas jo ribų.
Šioje nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teisme byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo kaip neįrodytas atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas yra pagrįstas bei tesėtas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime tiksliai nurodė nustatytas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės turtinė padėtis, neleidusi antstoliui nedelsiant išieškoti skolą, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl ieškovės patirtų nuostolių ir kad atsakovės veiksmai (neveikimas negrąžinant skolos) nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirtais nuostoliais renkant informaciją apie atsakovę ir jos šeimą.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad ji, atsakovei 15 metų nevykdant pareigos grąžinti skolą, kuri ieškovei buvo priteista ir 2002 m. birželio 20 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2003 m. sausio 9 d., antstolei vykdant priverstinį skolos išieškojimą, turėjo 160,67 Eur išlaidų, šias išlaidas ji patyrė besikreipdama į valstybės institucijas dėl informacijos surinkimo, šias išlaidas laiko nuostoliais (jai padaryta žala) ir juos prašo priteisti iš atsakovės (skolininkės). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė 2015 metų pradžioje rinko informaciją apie atsakovės (skolininkės) šeimos narius, jų turimą turtą, turėjo išlaidų sumokėdama už teisinę pagalbą rengiant raštus, juos dauginant, kopijuojant ir siunčiant paštu, taip pat sumokėdama už išduodamas atskirų institucijų pažymas. Kaip matyti iš Antstolės A. K. kontoros 2015-05-04 Pažymos (b.l.118-119, t. I) duomenų, tuo metu buvo vykdomi išieškojimai iš skolininkės I. D. ieškovei E. N. pagal tris vykdomuosius dokumentus, seniausiai neišieškotos nuo 2000 metų skolos dalis buvo likusi tik 180 Eur. Antstolei vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės I. D. ieškovė pati neprivalėjo rinkti duomenis apie skolininkės šeimos narius bei jų turtą, tokie duomenys galėjo būti renkami antstolio vykdomosiose bylose, todėl šių ieškovės nurodytų ir prašomų priteisti išlaidų negalima laikyti jos nuostoliais, už kuriuos atsakinga ir kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Negalima sutikti ir su ieškovės apeliaciniame skunde nuolat pabrėžiama aplinkybe, kad ji tokius paminėtus duomenis pati rinko kaip išieškotoja, vykdydama įstatymo – CPK 640 str. – numatytas pareigas. CPK 640 str. įpareigoja išieškotoją bendradarbiauti su antstoliu, tačiau bendradarbiavimas nereiškia išieškotojo pareigos atlikti darbus, kuriuos privalo atlikti antstolis, konkrečiu atveju – rasti turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Apeliaciniame skunde pasisakydama apie patirtus nuostolius, ieškovė nurodė, kad jai nesuprantama, kodėl jos teisėtai pateikti vykdomieji dokumentai yra įvykdyti, tačiau Lazdijų rajono apylinkės teismas atsisakė priteisti pašto išlaidas, patirtas 2015 m. sausio 17 d. siunčiant teisėtus vykdomuosius dokumentus antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šioje dalyje (dėl 2015-01-17 turėtų pašto išlaidų) pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti 160,67 Eur išlaidas, nurodydama, kad šios išlaidos yra kreipiantis į valstybės institucijas dėl informacijos surinkimo. Ji neprašė priteisti išlaidų, susijusių su vykdomojo dokumento pateikimu antstoliui vykdyti, todėl teismas tokio prašymo ir neišsprendė.
Negalima, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutikti su apeliacinio skundo argumentui, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė teisminio precedento. Pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Tačiau ne kiekvienas teismo procesinis sprendimas gali būti laikomas precedentu kitoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-928-743/2014 tos pačios teismo sudėties priimtu teismo įsakymu, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės I. D. kreditorei E. N. 1035,64 Lt nuostolius, t.y. patirtas dėl skolininkės I. D. nepateisinamo neveikimo vykdant teismo sprendimus išlaidas (pašto išlaidas, dokumentų kopijavimo ir dauginimo išlaidas, teisinių paslaugų išlaidas). Kadangi CPK 435 straipsnio 3 dalis nustato, jog spręsdamas teismo įsakymo išdavimo klausimą teismas netikrina kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, teismo įsakymu kaip precedentu neprivalu vadovautis panašaus pobūdžio bylose.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra reikšmingi, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Šis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą yra teisinis pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą ji sumokėjo 500 Eur.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, paruoštas atsiliepimas yra nedidelės apimties, jame pakartotinai nurodytos tik faktinės bylos aplinkybės, kurios nėra naujos, nenurodyta išsami teisinė argumentacija, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti nei maksimalaus už procesinio dokumento surašymą nustatyto dydžio, nei faktiškai sumokėto dydžio, kadangi jis būtų neadekvatus bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Šie argumentai sudaro pagrindą atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 100 Eur (Rekomendacijų 2 p., CPK 3 str. 7 p.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.