- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1032-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05594-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Skolininkas
- J. L.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrobitė“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobitė“ pareiškimą skolininkui J. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Agrobitė“ (toliau – ir kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 48 320,57 Eur skolos, 6 476,22 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 317 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo J. L.. Siekdama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui ūkininkui J. L. priklausantį turto bei lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kreditorės UAB „Agrobitė“ pareiškimui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininko ūkininko J. L. nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą 54 796,79 Eur sumai, o šio turto nesant arba esant nepakankamai – areštavo skolininko ūkininko pinigines lėšas 54 796,79 Eur sumai, iš šių lėšų leidžiant atsiskaityti su kreditore, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir sumokėti privalomas įmokas mokesčių administratoriui.
3. Teismas konstatavo, jog kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma – 55 113,79 Eur (skola ir paskaičiuotos palūkanos, bylinėjimosi išlaidos), pagal kreditorės pateiktus duomenis, skolininkui yra gana didelė, todėl kyla galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Kreditorė taip pat nurodė, jog skolininkas yra skolingas ir vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams (UAB „Pantėja“, UAB „Žemėpatis“). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog dėl skolų priteisimo iš skolininko 2022 – 2023 m. kreipėsi ir daugiau kreditorių (pvz., UAB „Pantėja“, UAB „Žemėpatis“). Šios aplinkybės taip pat sukelia galimą teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
4. Teismo vertinimu, kreditorė nurodė pagrįstus argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, jog teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu dėl skolininko vengimo vykdyti pareigas. Pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas materialiųjų teisių gynimo būdas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde skolininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su ieškove visą laiką buvo atsiskaitoma, t. y. sumokama žemės nuomos suma ir palūkanos už pradelstą laikotarpį, kadangi sutartyje nurodytas atsiskaitymo terminas yra kiekvienų metų balandžio mėnesio 1 diena. Atsiskaityti skolininkas, kuris yra ūkininkas, gali tik pardavęs grūdines kultūras. Ši situacija ieškovę tenkino.
5.2. 2023 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) meras paskelbė potvarkį dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir operacijų vadovo paskyrimo, paskelbdamas savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijose dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį ir pavojų žmogaus sveikatai ir turtui. 2023 m. rugpjūčio 31 d. skolininkas informavo ieškovę apie susiklosčiusią situaciją ir paprašė atidėti nuomos mokesčio mokėjimą iki 2023 metų gruodžio 31 d. 2023 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė pažymą, kad skolininko, t. y. ūkininko J. L., veiklos vykdymo teritorijoje 2023 m. rugpjūčio 7 d. praėjusi kruša apgadino ūkininko pasėlius. Šiuo metu nuostolių ir / ar žalos dydis yra nustatinėjamas.
5.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 8 punktu ir Civilinio kodekso 6.212 straipsniu, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui, be to, kitai šaliai nesuteikiama teisė nutraukti ar anuliuoti sutartį. Nustatant priimtiną laikotarpį, reikia atsižvelgti į įsipareigojimų nevykdančios šalies gebėjimą atnaujinti veiklą ir kitos šalies norą nepriklausomai nuo vėlavimo gauti veiklos rezultatus. Laukdama, kol įsipareigojimų nevykdanti šalis atnaujins veiklą, kita šalis gali sustabdyti savo veiklą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, nes skolininkas, pateikdamas skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Skolininko atskirajame skunde tiesiog išdėstytos faktines aplinkybes apie jo veiklos vykdymo teritorijoje kilusius gamtos padarinius, cituoja teisės aktus, reglamentuojančius force majeure, o tai, kreditorės vertinimu, visiškai nesusiję su 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – skolininko pinigines lėšas 54 796,79 Eur sumai. Skolininkas nesutinka su priimta nutartimi ir atskirajame skunde dėsto aplinkybes, iš kurių galima suprasti, kad, skolininko manymu, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių jo įsipareigojimų vykdymas kreditorei buvo (turėjo būti) atidėtas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
13. Pagal gausiai išplėtotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, vertindamas tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).
14. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, kokį kreditorė pareiškė pareiškime išduoti teismo įsakymą, yra galimas (įmanomas), kreditorė nurodė aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas kreditorės pareiškimą priėmė ir išdavė teismo įsakymą taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo išduoto teismo įsakymo, kreditorė įstatymų nustatyta tvarka pateikė ieškinį, kuris taip pat buvo priimtas ir persiųstas nagrinėti pagal teismingumą. Nors skolininkas atskirajame skunde dėsto aplinkybes, iš kurių galima suprasti, kad, skolininko manymu, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių jo įsipareigojimų vykdymas kreditorei buvo (turėjo būti) atidėtas, tačiau šios aplinkybės yra bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nenagrinėtinos ir nepaneigia preliminaraus kreditorės reikalavimo pagrįstumo.
15. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotos antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai nagrinėja tik atskirajame skunde išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus. Peržengti atskirojo skundo ribas dėl viešojo intereso nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Vadinasi, skolininkui atskirajame skunde nenurodžius teisinių ir (arba) faktinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti anksčiau paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų šioje byloje egzistavimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.