Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7102-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7102-2024 (toliau – ir Nutarimas) patraukė V. Š. (toliau – ir Pareiškėja) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą už tai, kad ji 2024 m. vasario 23 d. 16.58 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo stovėjimo vietoje, pažeisdama nurodytą stovėjimo būdą.

Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, prašė remtis jos 2024 m. balandžio 3 d. atsiliepime–prašyme dėl 2024 m. vasario 27 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (ROIK: 24232660423) nurodytomis aplinkybėmis. Jame nurodyta, kad Pareiškėja nesutinka su nustatytu pažeidimu, nes protokole nenurodyta, kokį konkretų automobilio stovėjimo būdą ji pažeidė. Be to, namo gyventojai nesutinka su tokiu kelio ženklu jų kieme ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šio kelio ženklo.

Nutarime pažymėta, kad Pareiškėjai siųstame protokolo lydraštyje buvo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas administracinis nusižengimas, taip pat jose matomas kelio ženklas. Be to, Pareiškėja gyvena tame name ir nuolat stato jo kieme automobilį. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ne tada, kai kelio ženklas buvo įrengtas, o tik gavusi administracinio nusižengimo protokolą. Nusižengimo fiksavimo metu kelio ženklas galiojo, nebuvo uždengtas. ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Kelių eismo taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Administracinio nusižengimo įvykdymas įrodytas byloje surinkta medžiaga (b. l. 11–12).

Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydama panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad Pareiškėja, nesutikdama su protokolo surašymo pagrįstumu ir jo teisiniu kvalifikavimu, 2024 m. kovo 5 d. kreipėsi į Instituciją dėl informacijos suteikimo apie naujai atsiradusius kelio ženklus Nr. 528 ir 836 namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme. 2024 m. kovo 21 d. Pareiškėja gavo atsakymą, kad kelio ženklai buvo įrengti 2024 m. vasario 15 d.; atsižvelgus į gautus rezultatus, bus priimami sprendimai dėl automobilių stovėjimo tvarkos, adresu (duomenys neskelbtini); šiuo metu kelio ženklas Nr. 836 yra uždengtas.

2024 m. balandžio 3 d. Pareiškėja kreipėsi į Instituciją, išdėstydama reikšmingas aplinkybes, dėl kurių protokolas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su protokole užfiksuoto pažeidimo teisiniu kvalifikavimu, esą buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 8 punktas, 1 priedo 830, 831, 832, 833, 834, 835, 836, 837 ir 838 punktai, nes akivaizdu, kad devyni skirtingi automobilio stovėjimo būdai vienu metu negalėjo būti pažeisti. Institucijos teisiškai neraštingai surašytas protokolas turėjo būti panaikintas.

Nepaisant to, Institucija priėmė Nutarimą, kuriame apskirtai nieko nenurodė apie protokole esantį ir Pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. atsiliepime–prašyme nurodytą netinkamą kvalifikavimą. Institucija Nutarime tik formaliai, be konkrečių bylos aplinkybių konteksto nurodė, kad administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Pareiškėja nesutinka su Nutarime nurodyta pozicija, kad visuotinai pavojingas yra pats netinkamas sustojimas ir stovėjimas.

Institucijos pasirinktas būdas imtis reguliuoti transporto priemonių sustojimą ir stovėjimą daugiabučio namo vidiniame kieme, apie tai iš anksto nepranešus ir neatsiklausus namo gyventojų – vairuotojų nuomonės, savaime yra netinkamas, neteisėtas ir netgi pavojingas visuomenei, t. y. tiems patiems namo gyventojams – vairuotojams, kurių galimai pažeistas teises ir interesus Institucija be jokio pagrindo, savo iniciatyva pradėjo ginti. Būtent Institucijos pasirinktu netinkamu būdu transporto priemonių sustojimas ir stovėjimas laikomas savaime visuotinai pavojingu. Turi būti kokie nors objektyvūs duomenys ar bent jau aiškiai suprantamos teisinės prielaidos, kodėl senasis transporto priemonių parkavimas iš esmės yra/buvo netinkamas ir dėl to jis turi/turėjo būti pakeistas naujuoju reguliavimu. Konkrečios administracinės bylos atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Atkreiptas dėmesys, kad iki Nutarimo priėmimo Institucijai buvo pateiktas namo, adresu (duomenys neskelbtini), 23 gyventojų parašais patvirtintas prašymas dėl kieme pastatyto ženklo persvarstymo. Tačiau Institucija tik abstrakčiai nurodė, kad stengiasi prisidėti ir pagerinti susidariusias automobilių statymo problemas daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose; atsižvelgiant į gyventojų prašymą, yra nagrinėjama, sprendžiama automobilių statymo problema daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose. Tik po to, kai buvo pastatyti naujieji kelio ženklai, buvo surašomi administracinių nusižengimų protokolai ir buvo teikiami skundai Institucijai, ši kreipėsi į pastatą administruojančią įmonę dėl gyventojų apklausos apie automobilių statymo tvarką. Taigi, Institucijos pavėluotas kreipimasis į pastatą administruojančią įmonę negali būti laikomas savalaikiu.

Institucija, be jokio perspėjimo ir pagrindo „įsibrovusi“ į namo vidinį kiemą su naujais reikalavimais statyti transporto priemones tik vienu jos nurodytu būdu, nepaaiškinant gyventojams, kodėl taip turi būti daroma, elgėsi nekorektiškai, sukėlė didelių nepatogumų ir stresą gyventojams. Institucija be jokio pagrindo namo gyventojams – vairuotojams, įskaitant Pareiškėją, inicijavo administracinių nusižengimų bylas ir skyrė baudas. Dėl to gyventojai vengia statyti automobilius vidiniame kieme.

Institucija savo 2024 m. kovo 21 d. atsakyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte yra nurodyta, jog savivaldybėms priskiriamos funkcijos yra kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo reguliavimas; pagrindinis dėmesys yra skiriamas greito eismo reguliavimui ir pagrindinėms gatvėms, kuriose vyksta visuomeninio transporto eismas. Tai reiškia, kad Institucija „apsiėmė“ užtikrinti ir reguliuoti saugų eismą (įvedant naująją parkavimo tvarką) ne kelyje ir/ar gatvėje, bet daugiabučio namo vidiniame kieme, taip galimai viršydama savo įgaliojimus ir pažeisdama, Pareiškėjos duomenimis, 91 proc. daugiabučio namo gyventojų–vairuotojų teisėtus interesus parkuoti savo automobilius tokiu būdu, koks jiems konkrečiu momentu labiausiai yra priimtinas. Nors Institucijos buvo klausta, kokiu teisiniu pagrindu namo kieme atsirado naujieji kelio ženklai, Institucija savo atsakymuose nieko apie tai neužsiminė. Dėl to namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams iki šiol nežinomi motyvai, dėl ko senoji automobilių statymo tvarka buvo pakeista. Tokiu būdu kyla teisinis neapibrėžtumas, neužtikrinama gyventojų teisė žinoti.

Motyvai, dėl kurių turi būti panaikintas Nutarimas, yra plačiau paminėti Pareiškėjos Institucijai pateiktame 2024 m. balandžio 3 d. atsiliepime–prašyme dėl 2024 m. vasario 27 d. protokolo, todėl nekartoti. Atkreiptas dėmesys į teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų svarbą, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kokią visuomenei pavojingą veiką jis padarė, už kurią turi/gali būti baudžiamas. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju minėti principai buvo pažeisti. Pareiškėja nesupranta jos galimai padaryto administracinio nusižengimo esmės, paties pažeidimo formaliosios sudėties ir jai kyla pagrįstų abejonių dėl Institucijos sprendimo pakeisti senąją automobilių parkavimo tvarką, kuris yra visiškai nepriimtinas vairuotojams, teisėtumo. Be to, netinkamas teisinis kvalifikavimas, esą buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 1 priedo 830-838 punktai be jokių išlygų, tik patvirtina, kad Pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta.

Institucija išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių, nesurinko patikimų ir nepaneigiamų įrodymų, kurie patvirtintų Pareiškėjos kaltę. Priimdama Nutarimą Institucija rėmėsi tik savo pačios surašytais, konkrečiai bylai nepritaikytais motyvais, o Pareiškėjos pateiktų paaiškinimų visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė, tuo pažeisdama ANK 618 straipsnio 2 dalį (b. l. 5–9).

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 8 punkto pažeidimą, 830-838 punktų nesilaikymą. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji paliko jį stovėti Nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Tačiau ji teigia, kad jos nusižengimas netinkamai kvalifikuotas, nes protokole nurodyti visi galimi stovėjimo būdą žyminčių papildomų lentelių numeriai. Abejoti, kad Pareiškėja nežinojo, kurio automobilio stovėjimo būdo ji nesilaikė, neleidžia ta aplinkybė, jog ji jau iki bylos nagrinėjimo pateiktame paaiškinime teigė, kad nurodytas automobilio stovėjimo priekiu į gyvenamąjį namą būdas yra labai nepatogus ir trukdo gyventojams. Byloje esančiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra paliktas stovėti galu į gyvenamąjį namą, nesilaikant kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele, nurodyta Kelių eismo taisyklių 836 punkte, reikalavimų.

Atkreiptas dėmesys, kad kelio ženklai Vilniaus mieste yra įrengiami juos suderinus su Institucijos Infrastruktūros grupės specialistais, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovais bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistais. Todėl teigti, kad ženklai yra įrengti netinkamai, nėra pagrindo. Pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje byloje Nr. AN2-234-365/2017 ir 2019 m. birželio 6 d. nutartyje byloje Nr. AN2-288-365/2019 yra pasisakęs, kad nei institucija, priėmusi nutarimą, nei bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti transporto priemonių sustojimo vietos suprojektavimo, taip pat teisės aktų, nustatančių vieną ar kitą kelio ženklinimą, ir su tuo susijusių schemų pagrįstumo ar teisėtumo, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 836 pastatymo teisėtumas abejonių nekelia, nes minėtas kelio ženklas nusižengimo padarymo metu buvo galiojantis, jo teisėtumas nenuginčytas.

Kelių eismo taisyklių 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Tai, kad Pareiškėja prieštarauja kelio ženklo statymui gyvenamojo namo kieme ar nesutinka su nurodytu stovėjimo būdu, kuris jai yra nepatogus, nešalina jos atsakomybės už padarytą nusižengimą. Taip pat jos atsakomybės nešalina ir tas faktas, kad procesiniuose dokumentuose yra nurodyti ir kiti papildomų lentelių numeriai. Iš visos bylos medžiagos aišku, kad Pareiškėja suprato, kokį stovėjimo būdą ji pažeidė. Pareiškėjos skunde išdėstyta pozicija dėl kelio ženklo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste nevertintina, nes kelio ženklas nėra šios bylos objektas. Nusižengimo fiksavimo momentu kelio ženklas galiojo, nebuvo uždengtas, todėl visų piliečių pareiga yra juo vadovautis, kol jis nepakeistas, nenuimtas ar pan.

Institucijos vertinimu, Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, bauda paskirta sankcijos ribose, Nutarimas surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti Nutarimą nėra pagrindo (b. l. 68–69).

Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas Nutarimas neatitinka teisinės valstybės principų. Protokole turi būti aiškiai nurodyta, koks Kelių eismo taisyklių konkretus punktas buvo pažeistas. Šiuo atveju buvo nurodyta, kad buvo pažeisti devyni Kelių eismo taisyklių punktai. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad namo gyventojai nepatenkinti naująja parkavimo tvarka, kad ja yra pažeidžiamos jų teisės. Gyventojai turi žinoti, kokiu pagrindu buvo pakeista senoji parkavimo tvarka. Namo gyventojų duomenimis, tvarka buvo pakeista vieno gyventojo noru. Namo gyventojai kreipėsi į savivaldybę dėl duomenų pateikimo, bet savivaldybė neatsakė, kodėl atsirado naujoji tvarka. Gyventojai gauna protokolus, gauna baudas. Šiuo metu kelio ženklas yra uždengtas juoda plėvele. Namo gyventojai laikinai atsipūtė. Kelio ženklas buvo uždengtas nuo tada, kai namo gyventojai sukilo, nuo ženklo įrengimo po 2–3 savaičių. Tuo metu, kai ji statėsi automobilį, ženklas buvo neuždengtas. Ženklą pastebėjo tą dieną, kai jai buvo surašytas protokolas. Prieš tai niekas į ženklą nekreipė dėmesio.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas el. paštu, todėl, Pareiškėjai neprieštaraujant, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškėjos skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Taigi, šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas nesilaikant reikalavimų.

Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamu Nutarimu Pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2024 m. vasario 23 d. 16.58 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo stovėjimo vietoje, pažeisdama nurodytą stovėjimo būdą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla, kad Pareiškėja skundžiame Nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo nurodytą transporto priemonę, taip pat sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje buvo įrengtas atitinkamą transporto priemonių stovėjimo būdą numatantis kelio ženklas, tačiau nesilaikė šio ženklo reikalavimų, kas atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Tačiau Pareiškėja, teikdama teismui skundą, nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn nurodydama, kad Institucija nenurodė konkretaus Kelių eismo taisyklėse nustatyto transporto priemonių stovėjimo būdo, kurio ji nesilaikė, todėl jai nėra žinoma, kokį konkretų pažeidimą ji padarė. Pasisakydamas šiuo aspektu teismas nustatė, kad iš tiesų skundžiamame Nutarime nenurodytas joks Kelių eismo taisyklių punktas, kuriame nustatytą transporto priemonių stovėjimo būdą Pareiškėja pažeidė (b. l. 11–12). Tuo tarpu 2024 m. vasario 27 d. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 15–16) nurodyta, kad Pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą ir 1 priedo 830–838 punktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. vasario 1 d.) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede <...>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo 830–838 punktuose yra įtvirtintos papildomos lentelės, nustatančios transporto priemonių stovėjimo būdus.

Sutiktina su Pareiškėja, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame Nutarime turėjo būti aiškiai nurodyta, kokį konkretų transporto priemonių stovėjimo būdą ji pažeidė, tačiau šiuo atveju aptariamas pažeidimas nelaikytinas esminiu, sukliudžiusiu Pareiškėjai žinoti, kuo ji yra kaltinama ir nuo tokio kaltinimo gintis. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad 2024 m. vasario 27 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas Pareiškėjai kartu su tos pačios dienos lydraščiu „Dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo“ (b. l. 17–18), kuriame pateiktos nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas ir pats administracinis nusižengimas – viena nuotrauka, kurioje užfiksuotos pastatytos transporto priemonės, o kita nuotrauka, kurioje užfiksuota įrengta papildoma lentelė, nustatanti transporto priemonių stovėjimo būdą, iš kurios aiškiai matyti, kad transporto priemonės turi būti statomos priekiu į šaligatvį, kas atitinka Kelių eismo taisyklių 1 priedo 836 punkte nurodytą stovėjimo būdą. Be to, iš Pareiškėjos Institucijai teiktų skundų aiškiai matyti, kad jai yra suprantama, kokio kelio ženklo reikalavimus ji yra kaltinama pažeidusi (b. l. 20–23, 26–27).

Taip pat Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad aptariamą kelio ženklą ji pastebėjo tik administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną; niekas iš namo gyventojų jo nepastebėjo; ji paprastai minėtoje aikštelėje savo automobilio nestato. Pasisakydamas šiuo aspektu teismas nurodo, kad Pareiškėja aptariamas aplinkybes nurodė tik teismo posėdžio metu, jomis nei savo skundo Institucijai (b. l. 20–23), nei skundo teismui (b. l. 5–9) negrindė, todėl ši versija laikytina jos gynybine pozicija, paneigta byloje surinktų duomenų visuma, todėl atmetama. O būtent, iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Pareiškėjos gyvenamoji vieta yra tame pačiame daugiabučiame gyvenamajame name, prie kurio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo užfiksuotas pažeidimas. Kelio ženklas buvo įrengtas 2024 m. vasario 15 d. (b. l. 28), o Pareiškėja skundžiamame Nutarime nurodytą pažeidimą padarė 2024 m. vasario 23 d., t. y. praėjus 8 dienoms nuo kelio ženklo įrengimo. Pažymėtina, kad aptariama automobilių stovėjimo aikštelė nėra didelė, joje yra įrengtas vienintelis aptarimas kelio ženklas, jo matomumas niekaip nėra ribojamas (b. l. 24). Taigi, teismas vertina, kad gyvenant toje pačioje vietoje, per 8 dienas nepastebėti tam tikrų akivaizdžių pokyčių, t. y. naujai įrengto kelio ženklo, yra neįmanoma. Be to, aptariamo pažeidimo užfiksavimo metu dalis transporto priemonių jau buvo pastatyta laikantis naujo kelio ženklo reikalavimų (b. l. 17).

Toliau Pareiškėja savo skunde nurodo, kad aptariamas kelio ženklas atsirado be namo gyventojų žinios ir sutikimo, kad šiame ženkle nurodytas transporto priemonių stovėjimo būdas yra nepatogus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas neturi įrodinėti transporto priemonių sustojimo vietos suprojektavimo pagrįstumo bei teisėtumo, nes šiuo konkrečiu atveju vertinama, ar buvo laikytasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, o kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelio ženklų reikalavimų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-508-954/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-288-365/2019 ir kt.)

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio pažymėtina, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas nustato baudą nuo 30 iki 90 Eur. Skundžiamu Nutarimu Pareiškėjai, nenustačius jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta mažesnė bauda nei ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu, Institucija, nustatydama Pareiškėjai skirtinos administracinės nuobaudos dydį, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja su nustatytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu nesutiko, savo elgesio kritiškai nevertino. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji turi vaikų, laikytina įprasta gyvenimiška aplinkybe, kuri nesudaro pagrindo mažinti jai paskirtą baudą. O tai, kad paskirta bauda turės įtakos Pareiškėjos finansinei padėčiai, yra natūrali teisės aktų reikalavimų nesilaikymo pasekmė, atitinkanti administracinių nuobaudų paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad Institucija tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertinusi įrodymus, nustatė visas Pareiškėjos atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kaltės ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes, Pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, jai skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Dėl to Institucijos nutarimas yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7102-2024 palikti nepakeistą ir V. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.