- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- AN2-288-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01354-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės J. I. 2019 m. vasario 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 17 d. 14.17 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), transporto priemone – automobiliu „Lexus IS 250“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir ją paliko stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 3 priedo 1.4 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu I. K. pateikė apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (toliau – Nutartis) I. K. skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų skyriaus vyriausioji specialistė J. I. padarė pagrįstą išvadą dėl I. K. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl naikinti ar pakeisti 2019 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Apeliantas mano, jog tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai yra neteisingi ir nepagrįsti. Apeliantas skundą grindžia tuo, kad:
3.1. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog jis (I. K.) pripažino, kad automobilio priekinis bamperis galėjo patekti į ištiesinės linijos galiojimo zoną. Pasak apelianto, teisėjas nevertino, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Akcentuoja, jog jis (I. K.) tvirtino, kad galimai ištisinė linija siekė priekinį bamperį, tačiau akivaizdaus fakto nėra, nes I. K. nemato šoninės automobilio nuotraukos, o kontrolieriaus parodymai nieko negrindžiami. Jo (I. K.) pateiktos nuotraukos liudija, jog tarp ženklo ir ištisinės geltonos linijos yra tarpas – vieta, kurios pakanka automobiliui pastatyti nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. Pažeidimą nagrinėjusi darbuotoja net nepanorėjo į jas pasižiūrėti ir teigė, kad tame tarpe automobilis netelpa, tačiau šiose pateiktose nuotraukose pukiai matosi, kad telpa.
3.2. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, apeliantas pateikė nuotraukas ir bandė atkreipti dėmesį, jog prasidėjus šiam ginčui kelio ženklas „Stovėjimas mokamas“ yra perstatytas taip, kad tarpo tarp ištiesinės geltonos linijos ir šio ženklo nebūtų. Taip pat iš pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo papildomai nudažyta dalis šaligatvio, todėl apeliantui neįtikinama, jog visa tai „buvo padaryta iš neturėjimo ką veikti“, nes iš to seka logiškas paaiškinimas, kad vieta, kuri buvo tarp ištisinės geltonos linijos ir kelio ženklo perstačius ženklą arčiau sankryžos, atsidūrė mokamoje zonoje. Tvirtina, jog nuotraukose fiksuotas stovėjęs ženklas perstatytas ne pagal reikalavimus.
3.3. Apeliantas nesutinka su išvadomis, kad vairuotojas turi įvertinti, jog gatvėje yra mokamų vietų ir automobilį galima statyti būtent šiose vietose. Pažymi, jog automobilio pastatymas nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, nedraudžia palikti automobilį nemokomoje vietoje. Tuo labiau, kad Juozapavičiaus gatvėje dienos metu rasti bet kokią nors ir mokamą laisvą vietą yra sudėtinga. Akcentuoja, jog apeliantui tenka dažnai vairuoti, tame tarpe skirtingus automobilius, todėl nepagrįstai teigiama, kad vairuotojas privalo žinoti automobillio matmenis (ilgį), nes atsisėsdamas už bet kurio automobilio vairo, asmuo neina jo matuoti ir neieško informacijos apie automobilio matmenis internete. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog po šios situacijos su ištiesine geltona linija, apeliantas grįždamas namo bei praeidamas šalia Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos, visada pastebi čia stovinčius automobilius, kurie visą darbo dieną, visu savo pločiu stovi ištiesinės geltonos linijos galiojimo zonoje. Panašu, kad ten dirbantiems asmenims kelių eismo taisyklės negalioja, o apelianto atveju ginčiajamasi ar priekinis bamperis buvo ištiesinės geltonos linijos galiojimo zonoje ar ne.
3.4. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas pastebi, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 417 str. 2 d. Šiaulių apylinkės teismas nutarė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (Byla 11-13- 951/2019). Pasak apelianto, Lietuvos teismų praktika turi būti vienoda ir, esant panašiomis aplinkybėmis, negali būti priimamos skirtingos nutartys, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
4. Institucija pateiktu atsiliepimu į I. K. apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtą ir teisingą nutartį. Nutartyje teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl I. K. prašymo nutraukti administracinę bylą netenkino. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva nemotyvuotos teismo nutarties yra vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pateisindamas savo elgesį nesilaikant teisės aktų, skundu ginčija kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tvirtindamas, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, byloje nėra neabejotinų jo kaltės įrodymų. Tokie apelianto argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės atsakomybės už padarytus veiksmus.
6. Kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas ir nuobauda I. K. paskirta už tai, kad jis sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje.
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950) (toliau – KET) 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti ir kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede. Šių taisyklių 3 priedo 1.4 punktas numato, jog „geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.“.
8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs I. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
9. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad Institucija, priimdama sprendimą, padarė pagrįstą išvadą dėl I. K. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes byloje surinkti duomenys paneigia apelianto tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog jo automobilis stovėjo horizontalia kelių ženklinimo geltona ištisine linija nepažymėtoje vietoje ir į jos galiojimo zoną nebuvo įvažiavęs, t.y. laisvame plote tarp kelio ženklo „Stovėjimas mokamas“ ir prasidedančios geltonos ištisinės linijos.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokiai apelianto versijai patvirtinti ar paneigti teisme liudytoju buvo apklaustas vyresnysis kasininkas-kontrolierius Č. K., fiksavęs pažeidimą protokole nurodytu laiku ir vietoje. Liudytojas Č. K. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 14.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas geltonos ženklinimo linijos galiojimo zonoje stovintis pareiškėjo automobilis. Liudytojas nurodė, kad tarpas tarp geltonos linijos ir ženklo buvo metro ilgio, todėl automobilis ten netelpa. Taip pat nurodė, jog 1/3 automobilio stovėjo geltonoje žonoje, todėl nustačius pažeidimą įvykio vietoje buvo paliktas atitinkamos formos pranešimas (b.l. 34-35). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 6-10), kuriose akivaizdžiai užfiksuotas horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje stovintis apelianto automobilis „Lexus IS 250“. Įvertinus aptartą KET reglamentavimą, jog geltoną liniją kirsti draudžiama, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu kokią horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonos atkarpą užėmė pareiškėjo stovintis automobilis, nes, priešingai nei teigia apeliantas, jis parkuodamas savo automobilį (būdamas atidus ir pareigingas vairuotojas) turėjo ir galėjo matyti geltonos ištisinės linijos ženklinimą bei įvertinti automobilio techninius duomenis, iš kurių turėjo suprasti ir matyti, kad pastatyta transporto priemonė jau patenka į horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zoną bei negali būti palikta stovėti pažeidžiant KET 8 punkto, 3 priedo 1.4 papunkčio reikalavimus, kuriuose numatyta, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti).
11. Apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog nuolat toje vietoje galima rasti pastatytų automobilių, nesuteikia teisės jų minėtoje vietoje statyti, nes vairuotojas turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių ir elgtis taip, kad jos nebūtų pažeistos, taip pat gerbti kitus eismo dalyvius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas pareigingu vairuotoju, galėjo pasirinkti tinkamą automobilio stovėjimo variantą, tačiau šiuo atveju jis savo interesus iškėlė aukščiau kitų eismo dalyvių interesų. Aptartos ir pirmosios instancijos įvertintos objektyvios situacijos aplinkybės bei asmens vidinis-psichinis situacijos supratimas, įvertinus apelianto paaiškinimus (statydamas automobilį matė geltoną ištisinę linija (b.l. 4), priekinis buferis galėjo atsidurti geltonos linijos zonoje (b.l. 2)) leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog I. K. pažeidė KET ir dėl to buvo teisingai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
12. Apelianto kaltės nešalina ir jo apeliaciniame skunde išreikštas manymas bei plačiai dėstomi argumentai susiję su pažeidimo padarymo metu fiksuoto ženklo perstatymu ne pagal reikalavimus. Pažymėtina, kad vertinamu atveju, priešingai nei mano apeliantas, nei Institucija priėmusi nutarimą, nei bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti transporto priemonių sustojimo vietos suprojektavimo pagrįstumo bei teisėtumo, nes šiuo konkrečiu atveju tiek žemesnės instancijos teismas, tiek aukštesnysis teismas vertina, ar buvo laikytasi Kelių eismo taisyklių ir neanalizuoja teisės aktų, nustatančių vieną ar kitą kelio ženklinimą, su tuo susijusių matavimų ar schemų pagrįstumą bei teisėtumą, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju ženklo “Stovėjimas mokamas” ir geltonos ištisinės linijos ženklinimo teisėtumas abejonių nekelia, nes minėti kelio ženklai įvykio metu buvo galiojantys, jų teisėtumas nenuginčytas.
13. Apelianto pateikta nuoroda į Šiaulių apylinkės teismo nutarimą byloje Nr. II-13-951/2019, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nes šis tos pačios pakopos procesinis sprendimas nebuvo galutinis ir neskundžiamas, todėl negali būti precedentu nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.
14. Atsižvelginat į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl I. K. kaltės. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad I. K. veikoje yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus I. K. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti I. K. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. (I. K.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.