Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. L.-M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-10780-2018 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas Ž. B. 2018 m. rugsėjo 14 d. D. L.-M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad D. L.-M. 2018 m. rugsėjo 14 d. 12.09 val. Vytauto g. 151, Šiauliuose sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę kelio vietoje, pažymėtoje geltonos spalvos zigzagu, kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti.

2018 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. nutarimu Nr. 40-ANR_N-10780-2018 D. L.-M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda dėl to, kad D. L.-M. 2018 m. rugsėjo 14 d. 12.09 val. Vytauto g. 151, Šiauliuose sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę kelio vietoje, pažymėtoje geltonos spalvos zigzagu, kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.

Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą visumą. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Veikų, ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas. Apibūdinant tiesioginę veikų, aprašytų materialiosiomis sudėtimis, tyčią (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), valinis elementas reiškia ne tik kaltininko psichinį santykį su padaryta veika, bet ir jo psichinį santykį su ANK numatyto nusižengimo padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad minimame straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, jie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia (2018 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-354/2018). Formuluojant kaltinimą D. L.-M., buvo nurodyta, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus. Iš šio punkto matyti, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Minėtų taisyklių 3 priedo 1.27 punkte numatyta, kad geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl D. L.-M. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jos veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. L.-M., vairuodama automobilį, tyčia jį pastatė kelio vietoje, pažymėtoje geltonos spalvos zigzagu, kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad žino, jog ant geltonos linijos negalima statyti automobilio, jos automobilis nebuvo pastatytas ant geltonos linijos, tik dešinės pusės buferis buvo šiek tiek išlindęs, bet tai nereiškia, kad automobilis stovėjo ant geltonos linijos. Be to, D. L.-M. teigė, kad jos pastatytas automobilis netrukdė eismui, neužstojo važiuojamosios kelio dalies. Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoju teisme apklaustas D. M., kuris teigė, kad automobilis „Honda“ nebuvo pastatytas ant linijos, nebent buvo išlindę keli centimetrai buferio, bet eismui tai netrukdė, automobilis nebuvo išsikišęs į važiuojamąją dalį. Liudytojas Ž. B. teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad transporto priemonės korpusas buvo zonoje, kurioje yra zigzagas, o ratų ant zigzago linijos nebuvo. Taip pat teigė, kad automobilis „Honda Accord“ eismui netrukdė. Teismas remiasi tokiais asmenų parodymais, nes jie vieni kitiems neprieštarauja. Be to, tokius asmenų parodymus, duotus teisme, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pastatytas kelio vietoje, šalia kurios kelias yra paženklintas geltonos spalvos zigzagu. Pagal Kelių eismo taisykles per visą zigzago ilgį yra draudžiama stovėti. Vertinant, ar transporto priemonė buvo pastatyta zigzago ilgio zonoje, svarbu paminėti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tik priekinė automobilio korpuso dalis yra vos keliais centimetrais išlindusi į zigzago ilgio zoną. Tokios aplinkybės neleidžia kalbėti apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad, kaip rodo bylos duomenys, D. L.-M. veiksmuose nėra ir subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, kad žino Kelių eismo taisykles, laikosi jų reikalavimų, neturėjo tikslų šių taisyklių pažeisti ir įvykio dieną, nors yra problema dėl automobilių pastatymo, tačiau ji, pastačiusi transporto priemonę, buvo įsitikinusi, kad taisyklėms nenusižengė, tas automobilis netrukdė eismui, neužstojo važiuojamosios dalies, teigė, kad net ir pro langą pamačiusi atvykusius pareigūnus, ji į lauką neišėjo, jų nieko neklausė, nes buvo tikra, kad gerai pastatė automobilį. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog automobilis pastatytas kiek įmanoma arčiau borto iš kairės pusės, nei vienas automobilio ratas nėra geltono zigzago zonoje, o automobilio priekinis dešinės pusės buferis į zigzago zoną išsikišęs labai nežymiai. Kas rodo, jog pareiškėja, palikdama stovėti automobilį, nesuvokė, jog daro pavojingą veiką ir buvo įsitikinusi, kad jai jokios atsakomybės nebūtų, t. y. D. L.-M. nesiekė pažeisti KET, nesilaikydama kelio ženklinimo reikalavimų. Priešingai, atsižvelgiant į pareiškėjos teisme duotus paaiškinimus, jog toje vietoje yra problema su automobilių parkavimo vietomis, matyti, jog pareiškėja stengėsi automobilį pastatyti pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei taupyti parkavimo vietą, kad už jos automobilio liktų kuo daugiau vietos kitoms transporto priemonėms.

Taip pat pastebėtina, jog būtent ši parkavimo vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjos automobilis, yra siaurėjanti, todėl parkuojant automobilį gali kilti sunkumų tvarkingai jį pastatant, kad nebūtų pažeisti kelio žymėjimo – geltonos zigzago linijos reikalavimai. Tačiau įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kelio susiaurėjimo ypatumus, tai, kad pareiškėjos automobilis nebuvo pavojingai išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį, nestovėjo geltono zigzago plotyje, o į geltono zigzago zoną nežymiai pateko tik automobilio dešinės pusės priekinio buferio kampas, netrukdė eismui, negalima daryti neabejotinos išvados, kad D. L.-M. pažeidė KET, nesilaikydama kelio žymėjimo (geltono zigzago) reikalavimų.

Kaip minėta, teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. L.-M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-10780-2018, kuriuo D. L.-M. nubausta pagal ANK 417 str. 2 d., naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos D. L.-M. skundas tenkintinas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10780-2018, kuriuo D. L.-M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.