Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 14 d. nutarimas dėl I. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Minimame straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, todėl jie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl I. V. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą būtina nustatyti, ar jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad I. V., vairuodamas automobilį, tyčią jį pastatė ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.Pirmosios instancijos teismas I. V. kaltę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nustatė: nuotrauka, pateikta administracinio nusižengimo byloje, aplinkybe, jog pats I. V. yra policijos pareigūnas ir pažeidimo padarymo metu dirbo ne vienas, paties I. V. parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiomis teismo išvadomis.Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. balandžio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, jog prekybos centro aikštelėje policijos pareigūnai fiksavo parkavimo pažeidimus, tačiau pačių pareigūnų automobilis buvo pastatytas pažeidžiant KET reikalavimus ir prie šio pranešimo pridėta nuotrauka (administracinės bylos medžiaga, b. l. 5, 6). Aplinkybę, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis buvo pastatytas ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose patvirtina ne tik prie bylos pridėta fotonuotrauka, tačiau ir paties I. V. tarnybinis pranešimas apie šį įvykį bei jo duoti parodymai apylinkės teisme. Tačiau apygardos teismo vertinimu, nei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas, priimdamas 2018 m. birželio 14 d. nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. V. skundą, visiškai nesiaiškino tai, kokiomis gi aplinkybėmis nagrinėjamas automobilis atsirado toje vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 153 punktą, net nebandė paneigti I. V. keltos versijos dėl tarnybinio automobilio pastatymo aplinkybių, taip pažeidžiant ANK 567 straipsnio 3 dalies reikalavimą neperkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad I. V. savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2018 m. balandžio 9 d. dirbo ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, kartu su tyrėja E. P., apie 12.15 val. įvažiavo į prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę ir pastebėjo, kad ties centriniu įėjimu į prekybos centrą esančiuose neįgaliųjų asmenų automobilių statymo vietose yra pristatyta automobilių. Tuo metu prie kelių iš ten stovinčių automobilių priėjo vairuotojai ir įsėdo į transporto priemones. Kairėje aikštelės pusėje buvo viena automobilio stovėjimo vieta, todėl tarnybinę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), statė į tą vietą. Greta tos vietos, iš kairės pusės, stovėjo juodos spalvos visureigis, markės ir valstybinio numerio ženklo neįsidėmėjo. Moteris, kaip suprato, kad galimai automobilio vairuotoja, stovėjo su dviem mažais vaikais šalia minėto automobilio dešinės pusės galinės automobilio dalies. Šalia buvo pastatytas vaikiškas vežimėlis ir prekių vežimas. Kitos laisvos vietos aplink nebuvo, be to, norėdamas tinkamai užfiksuoti nusižengimus dėl automobilių statymo į neįgaliems asmenims skirtas vietas, kad vairuotojai, stovintys minėtuose vietose neišvažiuotų, statė transporto priemonę į šitą vietą. Dėl automobilio gabaritų ir kliūties automobilio galinė dalis buvo daugiau atsitraukusi į dešinę pusę (administracinės bylos medžiaga, b. l. 7). Iš esmės analogiškas aplinkybes I. V. nurodė ir apylinkės teisme, jog prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pamatė neįgaliųjų vietose neteisėtai sustatytas transporto priemones, tuo metu buvo pietų laikas, buvo daug automobilių, siekiant, kad asmenys nenuvažiuotų ir kad laiku būtų užfiksuotas pažeidimas, kai aikštelėje didelis judėjimas, jis (I. V.) pastatė automobilį į tą laisvą vietą ir atsitiko taip, kad statant automobilį šio ratas užvažiavo ant linijos, artimiausia laisva vieta pasistatyti automobilį buvo ta vieta, į kurią ir pastatė, o pavažiavus toliau gal dar būtų radęs laisvų vietų, bet statė artimiausioje laisvoje vietoje, kad galėtų eiti kartu su kolege fiksuoti pažeidimų, kadangi stovėjo gal 5 automobiliai, be to, kolegė buvo pradėjusi dirbti prieš kelis mėnesius. I. V. nurodė, kad pažeidimo faktas (transporto priemonės pastatymas neturint tam teisės neįgaliųjų vietoje) buvo konstatuotas, buvo surašytas asmeniui protokolas, asmuo, kuriam buvo surašytas protokolas, reiškė nepasitenkinimą, kad atvažiavo tik kelioms minutėms ir atsistojo į neįgaliųjų vietą, taip pat ir kolegė surašė protokolą moteriai, buvo nustatyti du pažeidimai. I. V. apylinkės teisme pažymėjo, kad vyras, reikšdamas nepasitenkinimą už tai, kad yra patrauktas atsakomybėn, nufotografavo tarnybinį automobilį, nes jis pastatytas taip, jog galiniu ratu užvažiuota ant linijos. Apygardos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus policijos uždaviniai yra administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, eismo automobilių keliais priežiūra. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose numatyta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti, atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 ir 3 punktus pareigūnai privalo sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog I. V. tarnybinį automobilį prekybos centro aikštelėje iš tiesų pastatė pažeisdamas KET 153 punkto reikalavimus, t. y. byloje neabejotinai nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymiai, to iš esmės neginčija ir pats I. V., tačiau šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, kad I. V. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti KET 153 punkto reikalavimus. Iš pateiktų teisės aktų, reglamentuojančių policijos veiklą, matyti, jog pareigūnai privalo reaguoti į daromus (padarytus) administracinius nusižengimus, kas šiuo atveju ir buvo daroma. Nagrinėjamu atveju I. V. į prekybos centro aikštelę atvažiavo ne tenkindamas savo asmeninius poreikius, o įgyvendindamas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, o tarnybinį automobilį pastatė pažeisdamas KET 153 punkto reikalavimus ne siekdamas pažeisti minėtus KET reikalavimus, o atlikdamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, siekdamas išaiškinti ir tinkamai užfiksuoti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, be to, minėtas tarnybinis automobilis buvo pastatytas tik tiek laiko, kiek truko administracinius nusižengimus padariusių asmenų nustatymas ir protokolų surašymas, taigi, niekam neproporcingų atliekamoms tiesioginėms tarnybinėms pareigoms nepatogumų ar pavojaus I. V. savo veiksmais nesukėlė, kitų asmenų skundų dėl tarnybinio automobilio netinkamo pastatymo nebuvo gauta (išskyrus asmens, kurio paties galimą pažeidimą nustatė I. V.). Pažymėtina ir tai, kad byloje taip ir liko nepaneigta I. V. versija, kad jis tarnybinio automobilio negalėjo pastatyti laikantis KET 153 punkto reikalavimų, nes tuo metu automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna ir pareigūno matomumo zonoje nebuvo laisvų vietų mašinai, taip pat nepaneigta aplinkybė, kad greta tos vietos, kur I. V. pastatė tarnybinį automobilį, iš kairės pusės stovėjo juodos spalvos visureigis ir prie jo stovėjo moteris su dviem mažais vaikais, o šalia minėto automobilio dešinės pusės galinės automobilio dalies buvo pastatytas vaikiškas vežimėlis ir prekių vežimas, ir būtent dėl šių aplinkybių I. V. turėjo pastatyti tarnybinį automobilį ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju I. V. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį iš esmės remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, nepaneigus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, todėl negalima daryti prielaidomis pagrįstos išvados, kad I. V. tyčia pažeidė KET reikalavimas. Apygardos teismo vertinimu, apelianto veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad būtų piktybiškai pažeistos Kelių eismo taisyklės, paliekant automobilį stovėti ne stovėjimo vietos ribose. I. V., netinkamai pastatydamas automobilį, neturėjo tyčios pažeisti Kelių eismo taisykles, bet pastatė todėl, jog vykdydamas savo tiesiogines pareigas siekė operatyviai, greitai užfiksuoti ir nustatyti kitus KET pažeidėjus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau minėta, ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog I. V. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, t. y. esant neatsargiai kaltės formai, todėl jau vien dėl šios priežasties I. V. administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra negalima. Taigi, įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog I. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje I. V. veiksmus negalima traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. I. V. veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis, o taip pat ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimas yra panaikinami administracinio nusižengimo byloje, kurioje I. V. yra nubaustas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 9 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį pastatė jį ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose, nes I. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad I. V. atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, apygardos teismas dėl kitų apelianto skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartį bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną I. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.