Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. VMI-02-N-3960-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24240369389.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto R. P. 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. VMI-02-N-3960-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24240369389 pareiškėjas A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis:

– be to, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti išregistruojamo/likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. kovo 28 d. mokestinį laikotarpį, kurie turėjo būti pateikti per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos, atitinkamai iki 2024 m. balandžio 18 d., tuo, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 88 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 punkto nuostatas;

– be to, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėnesį, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 20 d., tuo, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies, MAĮ 42² straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 30.1 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Be to, pareiškėjas neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. kovo 28 d. mokestinį laikotarpį, kurie turėjo būti pateikti per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos, atitinkamai iki 2024 m. balandžio 18 d. Tokiu būdu, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pareiškėjas pažeidė PVMĮ 88 straipsnio 1 dalies, MAĮ 42² straipsnio 1 dalies bei Taisyklių 31 punkto nuostatas. Taip pat pareiškėjas neužtikrino, kad būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėnesį, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 20 d., taip pažeisdamas PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies, MAĮ 42² straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 30.1 punkto nuostatas.

Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Pagal MAĮ 40 straipsnio 2 ir 5 punktus mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. O šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalis nurodo, jog mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

PVMĮ 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. To paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis MAĮ nuostatų.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, iš esmės, neginčija aplinkybės, kad nebuvo pateiktos reikiamos mokesčių deklaracijos, tačiau nurodo, kad jos nepateiktos, dėl to, kad buvęs įmonės vadovas G. L., kuris nuo 2023 m. gruodžio 7 d. yra atleistas iš pareigų, neperduoda įmonės dokumentų, dėl šios priežasties pareiškėjas, kaip naujasis įmonės vadovas, negali užtikrinti tinkamos įmonės tolimesnės veiklos ir tinkamo įmonės finansinės apskaitos vedimo.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju A. B. yra juridinio asmens, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir deklaracijų pateikimą mokesčių administratoriui. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų, deklaravimo tvarkos nežinojimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju – pasikeitus juridinio asmens vadovui, kai senasis įmonės vadovas, anot pareiškėjo, jam neperduoda įmonės finansinių dokumentų. Teismas nurodo, jog šių aplinkybių pateisinimas nebūtų suderinamas su konstituciniu teisės principu, jog įstatymų nežinojimas asmens neatleidžia nuo atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui administracinė atsakomybė taikoma už laikotarpį, kai jis vadovavo įmonei ir neveikė taip, kaip privalėjo (t. y. neteikė PVM deklaracijų ir neužtikrino, kad VMI būtų pateikti paskutinio mokestinio laikotarpio gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį už 2024 m. vasario mėnesį ir 2024 metų kovo 1-28 d. laikotarpį). VMI patvirtino, kad teikiant šiuos duomenis pareiškėjui nebuvo reikalinga informacija iš ankstesnių įmonės veiklos laikotarpių, dėl ko pareiškėjo teiginiai, kad ankstesnis įmonės vadovas neperdavė jam buhalterinės apskaitos dokumentų, jo atsakomybės nešalina.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Skundžiamu nutarimu A. B. paskirtas įspėjimas, tai yra administracinė nuobauda, kuri yra švelniausia nuobauda, numatyta ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pareiškėjui įspėjimas paskirtas nenustačius jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo susijęs su finansų sistemos pažeidimu, taip pat jam paskirtą baudą yra sumokėjęs. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas, šiuo atveju, gali pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo tikslą – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismo vertinimu, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, surašydama skundžiamą nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių, parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį.

Paminėtina, jog pats pareiškėjas būdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu nebuvo maksimaliai atidus bei rūpestingas ir nepadarė visko, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrintas savalaikis deklaracijų pateikimas mokesčių administratoriui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad bendrovės vadovai, tvarkydami įmonės reikalus, turi elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B., kurio darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado nuo 2023 m. gruodžio 7 d. turėjo savalaikiai įsivertinti, kaip jis pateiks duomenis centriniam mokesčių administratoriui, net ir tuo atveju, jei senasis juridinio asmens vadovas galimai jam neperduoda įmonės finansinių dokumentų. Pareiškėjas, tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadovu turi maksimaliai įsivertinti rizikas, kad gali atsirasti jam nepalankios aplinkybės, dėl kurių duomenų pateikimas mokesčių administratoriui taps apsunkintas. Iš pareiškėjo skundo argumentų tampa akivaizdu, kad jie yra deklaratyvūs, nenurodant jokių papildomų duomenų, kurių jis, kaip bendrovės vadovas ėmėsi, kad išspręsti susidariusią situaciją su mokesčių administratoriumi.

Apibendrinant darytina išvada, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. VMI-02-N-3960-2024, kuriuo A. B. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. VMI-02-N-3960-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24240369389 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 24240369389), grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.