Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2023 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17511-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17511-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) G. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda, įpareigojant iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. atlyginti A. R. 110 Eur turtinę žalą. Ši administracinė nuobauda G. Š. paskirta už tai, kad jis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. 2.06 val. iki 2022 m. gruodžio 16 d. 2.07 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjęs ir pritūpęs prie automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. R., pradūrė dvi dešinės pusės padangas ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos.

3. Skunde nurodoma, kad G. Š. nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis. Nukentėjusiojo turtą sugadino ne jis, byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad būtent jis atliko kokius nors neteisėtus tyčinius veiksmus. Vaizdo įrašai yra abejotini įrodymai, nes iš jų neįmanoma atpažinti, kad tai jis, kadangi nematyti jokių asmenį identifikuojančių požymių, be to, požymiai, apibūdinantys vaizdo įrašuose užfiksuotus asmenis, yra nevienodi – vienu atveju asmuo yra be kepurės su tamsia striuke, ant kurios kairės pusės yra šviesus logotipas, kitu atveju – su kepure, su tamsia striuke ir be jokių logotipų. Vaizdo įrašuose nesimato ir padangų gadinimo fakto, nesimato, kiek jų yra sugadinama. Nukentėjusysis nurodė, kad priėjęs prie automobilio dešinės pusės pamatė, kad tik vienoje padangoje nėra oro, o kad oras išeina ir iš kitos padangos, pastebėjo tik nuvykęs į autoservisą.

4. Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, liudijimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kuriuo vadovaujantis G. Š. galėtų būti pripažintas kaltu. Tiek jis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad vienas kito asmeniškai nepažįsta, žino tik iš matymo, jokių konfliktų nėra turėję. G. Š. netoli namų turi du garažus, viename iš jų laiko savo automobilį, todėl neturėjo jokio intereso gadinti kaimyno automobilio. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi pripažinti, kad G. Š. yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo galima būtų tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.

7. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. parodė, kad tą naktį, kai viskas vyko, buvo namuose. Nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo, iki įvykio nežinojo jo vardo ir pavardės, jokie santykiai jų nesieja, niekada nebuvo bendravę, nebuvo kilę konfliktai. Su nukentėjusiuoju gyvena tame pačiame name, matydavo jį kelis kartus per mėnesį. Įvykis įvyko prie mokyklos, o jie gyvena šalia. Iki įvykio nežinojo, kokį automobilį vairuoja nukentėjusysis ir kur jis parkuodavo automobilį, tai jam nebuvo aktualu. G. Š. savo automobilį laiko garaže, kurį turi daugiau nei 20 metų. Atsiliepime nurodyta, kad nustatytas asmuo, kuris padarė administracinį nusižengimą, tačiau identifikuoti žmogų iš vaizdo įrašų nėra įmanoma. Jis savęs vaizdo įrašuose neatpažįsta. Iš jų negalima pasakyti, ką žmogus atėjęs prie automobilio darė, nes jis greitai pasišalino. Nė viename iš vaizdo įrašų nematyti, kad asmuo atėjęs praduria padangas ir ar būtent tuo momentu jos buvo pradurtos. Dėl kokių priežasčių nukentėjusysis atpažįsta jį vaizdo įrašuose, pasakyti negali.

8. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad ryte atėjęs prie automobilio pamatė, kad vienoje padangoje nėra oro. Degalinėje pripūtęs padangą ir pamatęs, kad iš jos eina oras, paskambino į autoservisą. Atvažiavęs į autoservisą pamatė, kad ir antroje padangoje trūksta oro. Apžiūrėjęs padangas, nustatė, kad dvi yra pradurtos, padarytos vienodos mažos skylutės. Automobilį toje vietoje paliko vakare, paprastai ten ir parkuoja, nuo tos vietos gyvena kelių šimtų metrų atstumu. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta tik iš matymo, gyvena tame pačiame name, prieš tai niekada nėra bendravę. Konfliktai niekada nėra kilę. Kad padangas pradūrė G. Š., nustatė iš vaizdo įrašų, juose viskas aiškiai matosi. G. Š. užfiksuotas pirmuose vaizdo įrašuose – matosi veidas, ūgis toks pats. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra kitas žmogus, profesionalas, žinantis, kad yra kameros, užsidengęs veidą kepure, kuris žiūri, ar katalizatorius yra originalus, kad kitą kartą atbėgtų ir jį nupjautų. Tai visiškai kitas atvejis – vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys nėra tie patys. Po įvykio su G. Š. nekalbėjo, nežino, dėl kokių priežasčių jis galėjo taip pasielgti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

9. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

10. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).

11. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

12. Šioje byloje G. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį kyla už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą.

13. Nagrinėjamu atveju G. Š. kaltė pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį buvo nustatinėjama vadovaujantis vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir nukentėjusiojo parodymais, kad juose užfiksuotas asmuo yra jo kaimynas – G. Š. Pažymėtina, kad byloje yra keturi vaizdo įrašai, kuriuose tomis pačiomis dviejomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota, kaip asmuo du kartus, kuriuos skiria tam tikras laiko tarpas, prieina prie nukentėjusiajam A. R. priklausančios transporto priemonės. Pirmuoju atveju (VID_20221219_214706 G. Š. ir VID_20221219_224251 (1)G. Š.) matyti, kaip tamsios spalvos drabužiais apsirengęs vyras su akiniais ateina takeliu, prieina prie nukentėjusiojo automobilio, du kartus pasilenkia prie jo ir nueina toliau (kameros data 2022 m. gruodžio 16 d., laikas 01:33:22 – 01:34:44). Antruoju atveju (1Main-CAM4_20221216020541-20221216020825 G. Š. ir 2Main-CAM5_20221216020541-G. Š.) matyti, kaip prie nukentėjusiojo automobilio prieina tamsios spalvos drabužiais apsirengęs vyras su galvos apdangalu, du kartus pasilenkia prie automobilio ir nubėga takeliu (kameros data 2022 m. gruodžio 16 d., laikas 02:05:40 – 02:08:24). Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo turinio, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nustatė, kad automobilio padangos buvo pradurtos antruoju atveju, nes administracinio nusižengimo padarymo laikas nurodytas nuo 2022 m. gruodžio 16 d. 2.06 val. iki 2022 m. gruodžio 16 d. 2.07 val., vis tik, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įrašais užfiksuoti du tokio pobūdžio atvejai, nenurodoma jokių tokio sprendimo motyvų.

14. Kalbant apie administracinio nusižengimo padarymo laiką, svarbūs nukentėjusiojo A. R. teismo posėdžio duoti parodymai, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas ne tas pats asmuo. Su tuo sutiko ir G. Š. Anot nukentėjusiojo, G. Š. yra užfiksuotas vaizdo įrašuose VID_20221219_214706 G. Š. ir VID_20221219_224251 (1)G. Š., jį nukentėjusysis atpažįsta iš veido ir ūgio. Tuo tarpu vaizdo įrašuose 1Main-CAM4_20221216020541-20221216020825 G. Š. ir 2Main-CAM5_20221216020541-G. Š. užfiksuotas profesionalas, kuris, krisdamas ant žemės šalia jo automobilio, žiūri, ar originalus katalizatorius, kad kitą kartą atbėgęs jį nupjautų, tai visai kita situacija. Teismo vertinimu, šioje byloje nebuvo tirta, kuriuo metu buvo sugadintas svetimas turtas – abiem atvejais asmuo du kartus pasilenkia prie nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės, buvo sugadintos dvi dešinės pusės padangos. Įvertinus šias aplinkybes, visiškai nesuprantamas Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, sprendimas, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas būtent nuo 2022 m. gruodžio 16 d. 2.06 val. iki 2022 m. gruodžio 16 d. 2.07 val., kai net nukentėjusysis nurodo, kad šiuo laiku prie jo transporto priemonės pasilenkia ne G. Š., o kitas asmuo. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, A. R. nebuvo išsamiai apklaustas apie vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, nebuvo tikrinamos jo nurodomos versijos.

15. Susipažinęs su vaizdo įrašų turiniu, teismas šiuo metu negali objektyviai nustatyti, kad juose (kuriuose iš jų) užfiksuotas asmuo yra G. Š.. Vaizdo įrašuose 1Main-CAM4_20221216020541-20221216020825 G. Š. ir 2Main-CAM5_20221216020541-G. Š. asmens veido visiškai nematyti, jis yra užsidengęs galvą ir pasilenkęs. Nors vaizdo įrašuose VID_20221219_214706 G. Š. ir VID_20221219_224251 (1) G. Š. yra matomas einančio vyro veidas, tačiau peržiūrint vaizdo įrašus įprasta tvarka jų kokybė neleidžia nustatyti konkrečių veido bruožų ar individualių požymių, pagal kuriuos galėtų būti atpažintas G. Š. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu taip pat negalėjo tokių požymių įvardinti, apibendrintai nurodė atpažįstantis G. Š. iš veido ir ūgio. Vis tik, teismo vertinimu, tokių duomenų nepakanka tam, kad galima būti konstatuoti asmens kaltę, padarius administracinį nusižengimą. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, šių aplinkybių netyrė ir nevertino, nenurodė, kokiais požymiais vadovaujantis buvo nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. G. Š. viso proceso metu kategoriškai neigė, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis, nurodė įvykio naktį buvęs namuose. Tai paneigiančių duomenų byloje nesurinkta. Tiek G. Š., tiek nukentėjusysis nurodė, kad vienas kito asmeniškai nepažįsta, yra pažįstami tik iš matymo, gyvena kaimynystėje, niekada nėra bendravę. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek A. R. patvirtino, kad niekada nėra turėję jokių tarpusavio konfliktų. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių G. Š. būtų suinteresuotas sugadinti nukentėjusiojo automobilį – pats turi du garažus, viename iš jų laiko savo automobilį, iki įvykio nežinojo, kokį automobilį vairuoja A. R., kur jį parkuoja, tai jam nebuvo aktualu. Nukentėjusysis taip pat negalėjo įvardinti priežasčių, dėl kurių kaimynas galėtų gadinti jo turtą.

16. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-43-2014, Nr. 2AT-3-976/2015, Nr. 2AT-27-976/2015, Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju, ištyrus ir įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu apklausus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir nukentėjusįjį, peržiūrėjus visus vaizdo įrašus, teismas pripažįsta, kad institucija, tirdama administracinio nusižengimo bylą, priimdama nutarimą, tinkamai, išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nutarimą priėmė skubotai, nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti ir kilusioms abejonėms pašalinti. Pirmiausia, nebuvo nustatinėjama, ar visuose vaizdo įrašuose užfiksuotas tas pats asmuo, ar, kaip nurodo nukentėjusysis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tai skirtingi asmenys, nebuvo motyvuotai nustatyta ir tai, kuriuo metu buvo sugadintas nukentėjusiojo A. R. turtas (jei užfiksuoti skirtingi asmenys, tai ir kuris iš jų jį sugadino), galiausiai, nebuvo nurodyti objektyvūs požymiai, pagal kuriuos vaizdo įrašuose buvo atpažintas G. Š. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo metu teismas neturi pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad dvi automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. R., dešinės pusės padangas pradūrė G. Š., todėl, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai, atsižvelgdamas į tai, kad kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, siekiant ekonomiškumo ir operatyvumo, teismas panaikina Skundžiamą nutarimą ir bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17511-2023 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.