Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-01 · Administracinė byla Nr. eAS-67-1188/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
eAS-67-1188/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06205-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
V. F.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-67-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06205-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui skundą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. PŽK-2-1122 „Dėl Jūsų prašymo“, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Kauno neįgalumo tarnybos III skyrių, Savanorių pr. 118, Kaunas. Skunde suformulavo reikalavimą paskirti dirbti į Kauno neįgaliųjų III skyriaus tarnybą kvalifikuotus darbuotojus su medicininiu išsilavinimu (skundo 8 punktas).

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas skundo trūkumams pašalinti (aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą ir nurodyti aplinkybės dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, kurios turi būti nedeklaratyvios ir subjektyvios, painios, o išsamios ir pagrįstos įrodymais; nurodyti tinkamą atsakovą; pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius, kada pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas sprendimas, o, jei pareiškėja praleido terminą sprendimui apskųsti, ji turi teisę prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą minėtam sprendimui skųsti, nurodant svarbias ir nuo jos nepriklausiusias objektyvias termino praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis pagrindžiančius įrodymus; pateikti teismui aiškius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėja yra sumokėjusi žyminį mokestį būtent už šioje byloje teikiamą skundą, taip pat duomenis, kada žyminis mokestis buvo sumokėtas).

Pareiškėja 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimą paskirti dirbti į Kauno neįgaliųjų III skyriaus tarnybą tik kvalifikuotus darbuotojus ir tik su medicininiu išsilavinimu. Pažymėjo, kad nesutinka su Kauno neįgalumo tarnybos III skyriaus pareigas užimančios vedėjos nekvalifikuotu darbu, kuris akivaizdžiai dabar ten tenkina tik atsakovę. Pareiškėja nurodė, kad skundžia atsakovo Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kurį gavo paštu tik lapkričio mėn. 15 d. Akcentavo, kad pateikė duomenis, jog sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį per Revolut banką dar anksčiau, 2022 m. spalio 3 d. į bylą šiame teisme, kuri buvo atmesta, todėl pinigai sistemoje yra likę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, išaiškindamas, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Šalies argumentai

Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. teismui pateiktą skundą, nustatė, kad pareiškėja skundo trūkumų neištaisė, t. y. skunde ji nurodo, jog reikalauja „paskirti dirbti į Kauno neįgaliųjų III skyriaus tarnybą tik kvalifikuotus darbuotojus ir tik su medicininiu išsilavinimu“. Taip pat pažymėjo, kad „nesutinka su Kauno neįgalumo tarnybos 3 skyriaus pareigas užimančios vedėjos nekvalifikuotu darbu, kuris akivaizdžiai dabar ten tenkina tik atsakovę“. Be to, nurodė, jog taip pat skundžia Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. PŽK-2-1122.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad iš esmės pareiškėja nesuformavo aiškaus reikalavimo, kadangi nėra aišku, ko ji prašo teismo, todėl neištaisė esminio skundo trūkumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kada jai buvo įteiktas Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. PŽK-2-1122, neprašė atnaujinti termino jam apskųsti, taip pat išsamiai nenurodė skundo aplinkybių bei nepateikė duomenų apie tinkamai sumokėtą ir įskaitomą žyminį mokestį.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi, teigdama, jog teismas buvo nenuoseklus, spręsdamas jos skundo priėmimo klausimą, nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodęs, jog skundas nėra suprantamas, o skundžiamoje nutartyje patvirtinęs, jog suprato, kad pareiškėja reikalauja „paskirti dirbti į Kauno neįgaliųjų III skyriaus tarnybą tik kvalifikuotus darbuotojus ir tik su medicininiu išsilavinimu“, „nesutinka su Kauno neįgalumo tarnybos 3 skyriaus pareigas užimančios vedėjos nekvalifikuotu darbu, kuris akivaizdžiai dabar ten tenkina tik atsakovę“, taip pat pareiškėja skundžia Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. PŽK-2-1122.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėja neištaisė esminio skundo trūkumo – nesuformulavo aiškaus reikalavimo, taip pat nepateikė duomenų, kada jai buvo įteiktas Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. PŽK-2-1122, neprašė atnaujinti termino jam apskųsti, taip pat išsamiai nenurodė skundo aplinkybių bei nepateikė duomenų apie tinkamai sumokėtą ir įskaitomą žyminį mokestį.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad teismas, spręsdamas jos skundo priėmimo klausimą buvo nenuoseklus, jos skunde nurodyti bei teismo skundžiamoje nutartyje pakartoti pareiškėjos reikalavimai yra aiškūs.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl trūkumų šalinimo instituto savo praktikoje yra išaiškinęs tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-580-11); termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytais skundo trūkumais.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė, kad pareikšto skundo reikalavimai nėra aiškūs, nes pareiškėja, teikdama skundą dėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. PŽK-2-1122, suformulavo reikalavimą Kauno neįgaliųjų III skyriaus tarnybos atžvilgiu. Pareiškėja patikslintame skunde, iš esmės pakartodama skundo reikalavimus, suformuluotus skunde, teismo nustatyto skundo trūkumo nepašalino. Netinkamas skundo reikalavimo suformulavimas, bylos aplinkybių aiškus nenurodymas pagrįstai trukdė teismui pradėti administracinės bylos teiseną.

Minėta, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo terminų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje pagrįstai atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad jei pareiškėja skundžia Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. PŽK-2-1122, yra aktualus jo įteikimo pareiškėjai momentas. Minėtame Komisijos sprendime nurodyta, kad šis sprendimas ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.). Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kada gavo minėtą Komisijos sprendimą, o patikslintame skunde pažymėjo, kad sprendimą gavo paštu tik lapkričio 15 d., nes buvo išvykusi. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti į bylą nėra pateikta įrodymų, o iš pareiškėjos su patikslintu skundu pateiktų pavežėjų išklotinių negalima nustatyti skundžiamo sprendimo pareiškėjai įteikimo momento. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kada jai buvo įteiktas Komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. PŽK-2-1122 bei prašymo atnaujinti terminą jam apskųsti.

ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose (ABTĮ 35 str. 1 d.), o už šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, vertino pareiškėjos pateiktus duomenis apie 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą per Revoliut banką, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje neradęs duomenų apie sumokėtą už pateiktą skundą žyminį mokestį tikslu jį užskaityti šioje byloje, 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nurodė pareiškėjai pateikti teismui aiškius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji yra sumokėjusi žyminį mokestį būtent už šioje byloje teikiamą skundą, taip pat duomenis, kada žyminis mokestis buvo sumokėtas. Pareiškėja su patikslintu skundu pateikė teismui duomenis apie žyminio mokesčio 2022 m. spalio 3 d. sumokėjimą per Revoliut banką, nurodydama, kad šį žyminį mokestį sumokėjo kitoje byloje, kurį buvo atmesta, todėl pinigai sistemoje yra likę. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimo bei nepateikė teismui duomenų apie už skundo būtent šioje byloje sumokėtą ir įskaitomą žyminį mokestį.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtus pareiškėjos skundo trūkumus ir pareiškėjai jų nepašalinus, nutardamas pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, teisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri paliekama nepakeista, neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, tai pareiškėjai buvo išaiškinta skundžiamoje nutartyje.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad tikslu tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, pareiškėja gali pasinaudoti teisine pagalba, kuri, esant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti teikiama ir nemokamai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysEgidijus Šileikis