Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1227-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
2A-1227-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
L. N., S. N.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1227-264/2013Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-324-887/2013 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovėms L. N. ir S. N. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimu priteisto išlaikymo dydį po 300,00 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir priteisi iš ieškovo dukroms S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Lt kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Sumažėjo atlyginimas, moka išlaikymą kiekvienai dukrai po 300,00 Lt kas mėnesį ir už praeitą laikotarpį susikaupusį 2807,00 Lt įsiskolinimą. Baudžiamojoje byloje nuosprendžiu priteista 30000,00 Lt neturtinė žala. Po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas, nėra padalintas lygiomis dalimis, jame gyvena atsakovė su dukromis, todėl ieškovas neturi nuosavo būsto, automobiliu po santuokos nutraukimo naudojasi atsakovė. Ieškovas laikinai gyvena pas tėvą, jam reikia vykti į darbą, esantį Kauno rajone, maitintis, prisidėti prie būsto išlaikymo mokesčių, tenkinti kitus savo būtiniausius poreikius. Be to, ieškovo bloga sveikatos būklė, jis turi stuburo išvaržą, todėl tai riboja ieškovo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, nes jai buvo priteistas butas ir automobilis.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nes išlaikymas po 300,00 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai ir taip yra mažas, be to, jos turtinė padėtis netgi blogesnė negu ieškovo. Ieškovas gyvena vienas ir gauna didesnį atlyginimą negu atsakovė, jis nuteistas už ieškovės ir dukrų terorizavimą, dėl ko kaltas pats ieškovas. Tuo tarpu ieškovei nustatytas 55 procentų darbingumo lygis dėl onkologinės ligos, vaikų poreikiai didėja, ieškovei pragyventi padeda giminaičiai. Mergaitės lanko būrelius, nešioja akinius, kuriuos reikia keisti kas pusę metų. Taip pat reikalingos stomatologų paslaugos, reikalingos dantų plokštelės, kabės, kurios daug kainuoja. Nuo 2011 metų atsakovės turtinė padėtis nekito.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2417-192/2011 iš atsakovo R. N. priteisė išlaikymą dukroms kiekvienai po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismas 2011-11-18 sprendimu konstatavo, kad šalių dukrų išlaikymui kas mėnesį iš atsakovo reikalinga kiekvienai po 300,00 Lt, su tokiu išlaikymo dydžiu sutiko R. N., nors L. N. prašė priteisti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukrų išlaikymui. Teismas nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas ir ieškovo teikiamas kas mėnesį po 300,00 Lt dydžio išlaikymas 14 ir 13 metų amžiaus vaikams yra tinkamas užtikrinti vaikų poreikius. Dukra S. lanko gitaros būrelį, K. skautų būrelį, abi mergaitės nešioja akinius, kuriuos kas pusę metų reikia keisti, taip pat mergaitėms reikalingos stomatologų paslaugos, reikalingos dantų plokštelės, kabės, kurioms atsakovė pinigų neturi. Atsakovė S. N. nurodė, kad ji su sese nešioja pusseserių išaugtus ir atiduotus drabužius, teta K. padovanojo žieminį paltą, S. močiutė Kalėdų proga padovanojo žieminius batus. Ieškovas šių atsakovių nurodytų faktų nepaneigė. Todėl teismas vertino, kad išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaikų interesams. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo R. N. apeliacinį skundą priėmė 2012-06-07 nutartį, kuria panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalis, kuriomis išspręsti klausimai dėl ieškovo R. N. bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukterimis tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir nutarė perduoti atitinkamus klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla neišnagrinėta, pagal pareikalavimą pasiųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl turtas tarp šalių nepadalintas, jo priklausomybė yra tokia pati kaip ir 2011 m. Atsakovė po 2011 m. teismo sprendimo jokio naujo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, jos turtinė padėtis nepakito, visi esminiai turtinės ir šeiminės padėties faktai yra tokie patys kaip ir 2011 m. Jos atsiliepime padaryta klaida, atsakovė dirba vienoje ir toje pačioje darbovietėje, ieškovas šių atsakovės nurodytų faktų nenuginčijo. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Kaip ir 2011 m. ieškovas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, gyvena tuo pačiu adresu, dirba toje pačioje darbovietėje, gauna tokį patį atlyginimą tik iš jo atskaičiuojama daugiau skolų. Ieškovui yra susidariusi 2444,14 Lt skola dėl alimentų indeksavimo bei nuosprendžiu iš ieškovo atsakovei yra priteista 30000,00 Lt žala už įvykdytą nusikaltimą. Teismas vertino, kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį. Mokėti išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį po 300,00 Lt, 2011 metais priimant sprendimą, sutiko pats ieškovas, neabejotinai įvertinęs savo galimybes ir vaikų poreikius. Priteisto išlaikymo indeksavimą, kuris yra privalomas, numato įstatymas, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nuosprendžiu iš ieškovo atsakovei priteista 30000,00 Lt žala už įvykdytą nusikaltimą taip pat nevertintina kaip pagrindas išlaikymui mažinti, kadangi ši žala atsirado dėl ieškovo sąmoningų, nusikalstamų veiksmų, kas reiškia, kad ieškovas pats savo neatsakingu ir nusikalstamu elgesiu nulėmė žalos atsiradimą. 2011 m. bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats atsisakė transporto priemonės ir sutiko, kad ji būtų palikta atsakovei. Teismas vertino, kad tiek važinėjant visuomeniniu transportu, tiek nuosava transporto priemone patiriamos išlaidos. Ieškovas paaiškino, kad problemos dėl stuburo prasidėjo prieš 15 metų, stuburo išvarža išoperuota 2005 m., todėl ieškovo nurodoma jo sveikatos būklė egzistavo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo priėmimo metu. Ieškovui nenustatytas ribotas darbingumas, pats ieškovas pripažino, kad jis yra sveikas, todėl ieškovui keliami reikalavimai kaip sveikam asmeniui, privalančiam imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gauti pajamas, pakankamas išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nuosprendžiu ieškovui buvo nustatytas apribojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į teismą gauti sutikimą. Ieškovo pateiktus pranešimą ir pažymą, kaip patvirtinimą, kad jis neturi galimybės gauti darbą, teismas vertino kritiškai, kadangi iš pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos matyti, kad ieškovas nepateikė darbdaviams reikiamos informacijos apie save ir darbo paieškos truko trumpą laiko tarpą, kad iš to galima būtų daryti objektyvias išvadas. Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nesumažėjo, o tik didėja ir 2011 m. priteisto išlaikymo dydis yra protingas tokio amžiaus vaikams. Atsakovės turtinė padėtis nepagerėjusi, išlikusi tokia pati, ieškovo turtinė padėtis nepablogėjusi, visos ieškovo nurodytos aplinkybės egzistavo 2011-11-18 sprendimo priėmimo metu, tuo tarpu susiformavusios skolos, nesudaro įstatyminio pagrindo mažinti išlaikymo dydį. Išlaikymo teikimo dydis šalims paskirstytas lygiomis dalimis. Įvertinus šalių turtinės padėties kitimą nuo 2011 m. teismo sprendimo priėmimo, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo perskirstyti šalių nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydį, t. y. sumažinti išlaikymo dydį, kurį privalo teikti ieškovas ir tuo pačiu padidinti atsakovės teiktiną išlaikymo dydį. Juo labiau, kad atsakovės ir ieškovo dukros gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas R. N. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 2-6) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013m. vasario 25 dienos sprendimą, priimti byloje naują sprendimą - sumažinti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo R. N. dukroms S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas formaliai perkėlė į savo sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuostatas, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turima kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikata, išlaikytiniu skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tačiau teismas priimant sprendimą į šią faktinių aplinkybių visumą neatsižvelgė, netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, netinkamai nustatė faktinių aplinkybių visumą, toks įrodymų vertinimas nulėmė netinkamą materialinės teisės normos - CK 3.201 str. taikymą ir neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą bylos.

2. Teismo argumentacija apie apelianto vengimą teikti išlaikymą, nesąžiningumą teikiant išlaikymą, yra šališka, niekuo nepagrįsta, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Apeliantas visą laiką reguliariai teikė savo dukroms išlaikymą, šias aplinkybes byloje patvirtina UAB „Lietvilna“ pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį ir išskaitytą išlaikymą. Ieškinio pateikimo dienai jokio išlaikymo įsiskolinimo, išskyrus indeksuotą išlaikymo sumą, nebuvo, to teisme neteigė net pati atsakovė, todėl apeliantas nepažeidė įstatymo nustatyto imperatyvo teikti nepilnametėms dukroms išlaikymą.

3. Teismas apelianto turtinę padėtį ir jos pasikeitimus vertino formaliai, neanalizavo užmokesčio dydžio, išskaičiuojamų išlaikymo sumų ir jam liekančio atlyginimo pragyvenimui, aplinkybių, kad apeliantas neturi būsto, turi sveikatos problemų, todėl negali susirasti geriau apmokamo darbo. Taip pat nevertino ekonominės krizės padarinių, ribojančių galimybes susirasti geriau apmokamą darbą pagal apelianto sveikatos stovį, formaliai sprendime konstatuodamas, kad jo turtinė padėtis nepablogėjo, kas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nors butas tarp šalių dar nėra padalintas, tačiau dėl iškeltos baudžiamosios bylos ir priimto nuosprendžio, apeliantui uždrausta jame ne tik gyventi. Atsakovė be jokio jo dalies kompensavimo, viena naudojasi šiuo turtu, turi puikias gyvenimo sąlygas. Gaudamas pernelyg mažas pajamas ir likęs be būsto, apeliantas neturėjo galimybės išsinuomoti buto, todėl apsigyveno savo tėvų namuose, prisidėdamas po 200 Lt prie mamos gyvenamojo namo išlaikymo. Apeliantas, gaudamas maždaug 1560 Lt kasmėnesinį atlyginimą, iš kurio kas mėnesį teikia išlaikymą dukroms maždaug po 600- 682 Lt, po 200 Lt prisidėdamas prie savo dabartinio gyvenamojo būsto išlaikymo, pragyvenimui sau turi apie 500 Lt. Iš tos pačios atlyginimo sumos yra išskaičiuojamas indeksuotos išlaikymo sumos įsiskolinimas, kuris šiai dienai yra 2807 Lt ir kuris susidarė dėl to, kad darbdavys savalaikiai neindeksavo teismo priteistos išlaikymo sumos.

4. Teismas netinkamai vertino ir apelianto argumentą, kad jo turtinės padėties pablogėjimui esminę įtaka turi ir priimtas Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis 2012-05-18 baudž. byloje Nr. 1-160-240/2012, kuriuo iš jo atsakovei ir dukroms yra priteista po 10 000 Lt kiekvienai, viso 30 000 Lt žalos. Apeliantui neturint jokio kito turto, ši žala bus išieškoma iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Teismas be jokios motyvacijos nurodė kad ši žala atsirado dėl apelianto sąmoningų veiksmų, todėl tai nelaikytina jo turtinės padėties pablogėjimu. Tačiau neturinės žalos priteisimas, išlaikymo indeksavimo įsiskolinimo sukaupimas šiuo atveju yra esminės aplinkybės, kurių nebuvo 2011 m. lapkričio mėnesį ir jos iš esmės pablogino apelianto turtinę padėtį. Teismo argumentas apie tai, kad neturtinė žala yra apelianto sąmoningų veiksmų išdava, todėl nevertintina, kaip neturtinės padėties pablogėjimas, yra niekuo nepagrįsta ir toks vertinimas yra neteisingas. Už savo elgesį apeliantas yra nubaustas baudžiamojoje byloje, šioje byloje jam negali būti taikomos papildomos sankcijos.

5. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas yra sveikas. Medikų pažymomis byloje įrodyta, kad jam diagnozuota stuburo liga - juosmeninė disko išvarža, todėl jam nėra galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, nes toks darbas įmanomas tik statybų sektoriuje, o dėl sveikatos būklės kilnoti sunkumus jam yra uždrausta. Teismui buvo pateikta VSĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2012-12-21 pažyma Nr. 1.16-789, kurioje yra detaliai aprašyta visa apelianto stuburo ligų gydymo istorija, operacijos, taikytas gydymas, konstatuota stuburo potologija ir aiškiai nurodoma, kad pacientas sunkaus darbo dirbti negali, todėl teismo išvada iš esmės prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams apie apelianto sveikatos būklę, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

6. Teismas atsakovės turtinės padėties netyrė, formaliai apsiribodamas niekuo nepagrįstu argumentu, kad ji nėra pagerėjusi. Byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės turinė padėtis po teismo sprendimo 2011 m. priėmimo pagerėjo. Atsakovės gaunamas atlyginimas yra apie 1983 Lt, atsakovė gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, viena šį turtą išlaiko, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie sukauptus įsiskolinimus šiam turtui išlaikyti, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė sudarytas išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurias įsigijo prabangos prekes - nešiojamą kompiuterį, virtuvinį kombainą, lagaminą kompiuteriui, taip pat minkštus baldus, pagal šias sutartis atsakovė moka kasmėnesines mokas, kurios viso sudaro apie 318 Lt į mėnesį. Tai patvirtina, kad atsakovė arba turi papildomų pajamų, nes antraip iš gaunamo darbo užmokesčio būtų nepajėgi mokėti lizingo įmokų, išlaikyti buto, tenkinti savo būtinųjų pragyvenimo poreikių bei skirti dukrų išlaikymui po 700 Lt, arba apelianto mokamas išlaikymo sumas vaikams naudoja ne pagal paskirtį.

Atsiliepimas

Atsakovė bei išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po to, kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas dviem nepilnametėms dukroms iš esmės nepablogėjo. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Be to, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimu priteistas iš ieškovo išlaikymas jo dviem dukrom po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, bei po 1500 Lt kiekvienai išlaikymo įsiskolinimas.

Apeliantas reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 150 Lt kiekvienai dukrai grindžia aplinkybėmis, jog jo turtinė padėtis pablogėjo dėl 2011-11-18 teismo sprendimo vykdymo, nes padidėjo išskaitos dėl priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams iš jo darbo užmokesčio, dėl ko faktiškai jam nelieka pajamų pragyvenimui, nutraukus santuoką su atsakove, jis neteko būsto, o atsakovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo.

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų (jų amžius 14 ir 13 m.) išlaikymui yra reikalinga kiekvienam apie 1000 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kiekvienam vaikui reikalingas po 600 Lt išlaikymas kas mėnesį. Apeliantas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės neginčijo, neįrodinėjo, kad vaikų poreikiams reikalinga mažesnė suma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodomi argumentai dėl jo turtinės padėties pablogėjimo nepakankami konstatuoti, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, dėl to nėra pagrindo priešingoms išvadoms (CPK 178 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek 2011-11-18 teismo sprendimo priėmimo metu, tiek iki skundžiamo 2013-02-25 teismo sprendimo, apelianto gyvenamoji bei darbo vieta nepasikeitė (1 t. b. l. 161), jis gyvena jo motinai priklausančioje namų valdoje, jo darbo užmokestis sudarė apie 1500 Lt per mėnesį. Iš byloje pateiktos 2012-07-19 pažymos apie apeliantui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (1 t. b. l.53-55, 152) matyti, kad apeliantui per mėnesį išmokėta vidutiniškai 800-900 Lt darbo užmokesčio jau atskaičius išlaikymą ir jo įsiskolinimą vaikams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas bei nuosprendžiu iš ieškovo atsakovei priteista 30 000 Lt žala už įvykdytą nusikaltimą dėl paties ieškovo kaltės, todėl šios aplinkybės nėra lemiančios ir nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bei tarp sutuoktinių padalintas turtas, matyti, kad nors atsakovei asmeninėn nuosavybėn atiteko 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė, ieškovui atiteko kitas kilnojamasis turtas bei 30000 Lt kompensacija už ½ buto dalį, kurią sumokėti privalo atsakovė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šalių turtinė padėtis iš esmės pakito. Bute gyvena atsakovė su nepilnamečiais vaikais, kuriems ji užtikrina teisę į geras gyvenimo sąlygas, skiria lėšas būsto išlaikymui. Byloje esantys teismo sprendimas, nuosprendis, kurie peržiūrėti apeliacine tvarka, įsiteisėję, patvirtina, kad ieškovo elgesys šeimoje atsakovės bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo netinkamas, dėl ko iš jo priteista atitinkamai 20 000 ir 30 000 Lt neturtinė žala. Pažymėtina, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Apeliantas pareigą išlaikyti savo vaikus vykdė netinkamai, dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė ilgą laiką išlaikė vaikus viena, atsakovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl dėl savo kaltės apeliantas turi mokėti didesnę sumą vaikų išlaikymui, kol padengs išlaikymo įsiskolinimą. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nedarbingumo lygio pažyma patvirtina, kad atsakovė yra iš dalies darbinga (45 proc. netektas darbingumas). Apelianto argumentai dėl atsakovės darbo užmokesčio padidėjimo iki 1983 Lt nepagrįsti, nes remiamasi 2012-12-06 pažyma apie atsakovei priskaičiuotą darbo užmokestį už vieną mėnesį (1 t.b.l. 110). Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva gauti duomenys iš SODROS duomenų bazės už 2012-01-01 – 2013-05-01 laikotarpį patvirtina, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius įmokas Sodrai, sudaro apie 1000 Lt per mėnesį, todėl nėra padidėjęs po 2011-11-18 teismo sprendimo. Be to atsakovė turi finansinių įsipareigojimų pagal 3 vartojimo kredito sutartis, kurių grąžinimo terminai nėra pasibaigę. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjusi iš esmės (1 t. b. l. 113-115, 163). Abiejų tėvų pinigine išraiška po lygiai teikiamas 600 Lt išlaikymas 1 vaikui gali užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų (14 ir 13 m.) poreikiai nuolatos didėja, todėl išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaikų interesams.

Įvertinus šiuos byloje pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovo, todėl atmestini ieškovo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su abiejų šalių turtine padėtimi. Be to, vertinant šalių turtinės padėties pasikeitimą po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra pasikeitusi tik nežymiai, bet ne iš esmės.

Apelianto teiginiai dėl jo sveikatos pablogėjimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl to apeliantui nenustatytas darbingumo sumažėjimas.

Konstatuotina, kad iš bylos faktinių aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatinėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesiaiškino šių aplinkybių, nepagrįsti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau tai šalims neužkerta kelio vėliau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė