- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2-324-887/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09588-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- L. N., S. N.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Vilma Normantienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui R. N., jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovei L. N., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Dianai Barauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovėms L. N. ir S. N. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. N. (toliau ieškovas) prašo teismo pakeisti 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį po 300,00 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumažinant išlaikymo dydį ir priteisiant iš ieškovo R. N. dukroms S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Lt kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę (3-4 b.l.).
Ieškovas R. N. ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreipėsi dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kadangi sumažėjo jo darbo užmokestis, dėl ko pablogėjo turtinė padėtis. Priteisus dukroms išlaikymą, mažėjo atlyginimas, be to, kad moka išlaikymą kiekvienai dukrai po 300,00 Lt kas mėnesį, tuo pačiu moka už praeitą laikotarpį susikaupusį 2807,00 Lt įsiskolinimą. Baudžiamojoje byloje nuosprendžiu priteista 30000,00 Lt žala. Motina 3 grupės invalidė, jai turi padėti. Po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas, nėra padalintas lygiomis dalimis, jame gyvena atsakovė su dukromis, todėl ieškovas neturi nuosavo būsto, automobiliu po santuokos nutraukimo naudojasi atsakovė. Ieškovas laikinai gyvena pas tėvą, jam reikia vykti į darbą, esantį Kauno rajone, maitintis, prisidėti prie būsto išlaikymo mokesčių, tenkinti kitus savo būtiniausius poreikius. Be to, ieškovo bloga sveikatos būklė, jis turi stuburo išvaržą, todėl tai riboja ieškovo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Mano, kad po 2011 metų lapkričio mėnesio priimto sprendimo atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, nes jai buvo priteistas butas ir automobilis. 2011 m. priimant teismo sprendimą, gyveno ten pat kur ir dabar, daugiau jokio turto nebuvo įgijęs ir neįgijo, atlyginimas po teismo sprendimo priėmimo nekito tik atskaičiuoja daugiau skolų. Problemos su stuburu atsirado prieš 15 metų, 2005 metais išoperuota išvarža, 2006 metais išoperuota koja. Šiai dienai ieškovas sveikas, nedarbingumo lygis nenustatytas. Patikslino, kad dukrų išlaikymui ieškovas sutiktų mokėti 200,00 Lt kas mėnesį (3-4, 161-162 b.l.).
Ieškovo atstovė advokatė Vilma Normantienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškovo duotus paaiškinimus, pagrindė juos teisiniais argumentais (180 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes išlaikymas po 300,00 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai ir taip yra mažas, be to, jos turtinė padėtis netgi blogesnė negu ieškovo. Ieškovas gyvena vienas ir gauna didesnį atlyginimą negu atsakovė, jis nuteistas už ieškovės ir dukrų terorizavimą, dėl ko kaltas pats ieškovas. Tuo tarpu ieškovei nustatytas 55 procentų darbingumo lygis dėl onkologinės ligos, vaikų poreikiai didėja, ieškovei pragyventi padeda giminaičiai. Komunaliniai mokesčiai sudaro apie 700,00 Lt, už šildymą likęs įsiskolinimas. Pragyvenimui taip pat turėjo paimti kreditus, kadangi ieškovas išsinešė iš buto visus daiktus, todėl turėjo nusipirkti baldus, vaikams kompiuterį. Dar vienas kreditas imtas pragyvenimui, o dar vienas – sveikatos stiprinimui. Iš viso atsakovė turi tris kreditus, kuriems grąžinti atsakovė kas mėnesį moka po 440,00 Lt iš motinos ir seserų paramos. Mergaitės lanko būrelius, nešioja akinius, kuriuos reikia keisti kas pusę metų. Taip pat reikalingos stomatologų paslaugos, reikalingos dantų plokštelės, kabės, kurios daug kainuoja. Nuo 2011 metų atsakovės turtinė padėtis nekito, ji mano, kad ir ieškovo turtinė padėtis yra tokia pati (33-38, 162-163 b.l.).
Atsakovės atstovė advokatė Rasa Gradauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti, palaikė atsakovės duotus paaiškinimus, pagrindė juos teisiniais argumentais (181 b.l.).
Atsakovė S. N. pateikė savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio raštu, su ieškiniu nesutinka (176 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. N. ir K. N. yra šalių dukros. 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2417-192/2011 iš atsakovo R. N. priteisė išlaikymą dukroms kiekvienai po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (6-13 b.l.).
Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystymusi ir auklėjimu. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t.y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.).
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu konstatavo, kad šalių dukrų S. ir K. išlaikymui kas mėnesį iš atsakovo reikalinga kiekvienai po 300,00 Lt, su tokiu išlaikymo dydžiu sutiko R. N., nors L. N. prašė priteisti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukrų išlaikymui. Ieškovas ieškinio reikalavimo negrindė, kad sumažėjo dukrų poreikiai ir nepateikė įrodymų, kad dukrų poreikiams reikalingos mažesnės išlaikymo sumos. Ieškovas reikalavimą, sumažinti priteisto išlaikymo dydį, įrodinėjo aplinkybe, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ir kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjo.
Teismas pažymi, kad pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. Teismas įvertino, kad kiekvienai šalių dukrai reikalingas 600,00 Lt išlaikymas per mėnesį (13 b.l.). Teismas mano, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimu nustatytas ir ieškovo teikiamas kas mėnesį po 300,00 Lt dydžio išlaikymas 14 ir 13 metų amžiaus vaikams yra tinkamas užtikrinti vaikų poreikius. Juolab, kad šalių dukros nuo 2011 m. paaugo ir toliau auga. Kaip nurodė atsakovė, S. lanko gitaros būrelį, K. skautų būrelį, dukros nori važiuoti į stovyklas, abi mergaitės nešioja akinius, kuriuos kas pusę metų reikia keisti, taip pat mergaitėms reikalingos stomatologų paslaugos, reikalingos dantų plokštelės, kabės, kurioms atsakovė pinigų neturi. Atsakovė S. N. nurodė, kad ji su sese nešioja pusseserių išaugtus ir atiduotus drabužius, teta K. padovanojo žieminį paltą, S. močiutė Kalėdų proga padovanojo žieminius batus. Ieškovas šių atsakovių nurodytų faktų nepaneigė. Todėl, teismas vertina, kad išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaikų interesams.
Teismas mano, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Ieškovas nurodė ir savo ieškinio reikalavimą grindžia faktu, kad po 2011 metų teismo sprendimo priėmimo pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, nes atsakovei buvo priteistas butas ir automobilis bei atsakovė pradėjo dirbti antroje darbovietėje (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo R. N. apeliacinį skundą priėmė 2012-06-07 nutartį, kuria panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalis, kuriomis išspręsti klausimai dėl ieškovo R. N. bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukterimis tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir nutarė perduoti atitinkamus klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (21 b.l.). Iš teismo duomenų bazės „Litekas“ nustatyta, kad byla neišnagrinėta, pagal pareikalavimą pasiųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl turtas tarp šalių nepadalintas, jo priklausomybė yra tokia pati kaip ir 2011 metais, todėl teismas vertina, kad atsakovė po 2011 metų teismo sprendimo jokio naujo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo. Iš bylos duomenų matyti bei atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos turtinė padėtis nepakito, visi esminiai turtinės ir šeiminės padėties faktai yra tokie patys kaip ir 2011 metais. Taip pat atsakovė bei jos atstovė paaiškino, kad atsiliepime padaryta klaida (36 b.l.), atsakovė dirba vienoje ir toje pačioje darbovietėje kaip ir 2011 metais (110 b.l.), ieškovas šių atsakovės bei jos atstovės nurodytų faktų nenuginčijo, be to, atsakovės nurodytus faktus patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, todėl konstatuotina, kad atsakovės turtinė padėtis nepakitusi.
Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia pakitusia jo turtine padėtimi dėl to, kad buvo priverstas išsikelti iš gyenamojo būsto, neturi savo transporto priemonės, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nuosprendžiu iš ieškovo yra priteista atsakovei žala, turi padėti savo motinai turinčiai neįgalumą, turi sveikatos problemų. Vertinant ieškovo turtinės padėties kitimą nustatyta, kad kaip ir 2011 metais ieškovas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (151 b.l.). Abi šalys parengiamojo teismo posėdžio metu buvo įpareigotos pateikti duomenis apie transporto priemonių įgyjimą ir realizavimą, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Teismas šalių parodymus apie turimas transporto priemones vertina kaip teisingus, kadangi šalys viena kitos parodymų neginčijo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir sprendimo priėmimo metu – 2011 metais, ir dabar gyvena tuo pačiu adresu (161 b.l.). Ieškovas dirba toje pačioje darbovietėje, patvirtino, kad gauna tokį patį atlyginimą tik iš jo atskaičiuojama daugiau skolų, gaunamo atlyginimo nepakitusį dydį patvirtina ir byloje esantys dokumentai (53-55, 162 b.l.). Ieškovui yra susidariusi 2444,14 Lt skola dėl alimentų indeksavimo (22, 52, 162 b.l.) bei nuosprendžiu iš ieškovo atsakovei yra priteista 30000,00 Lt žala už įvykdytą nusikaltimą (58-65, 168-172 b.l.). Teismas vertina, kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį. Mokėti išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį po 300,00 Lt, 2011 metais priimant sprendimą, sutiko pats ieškovas, neabejotinai įvertinęs savo galimybes ir vaikų poreikius (11 b.l.). Priteisto išlaikymo indeksavimą, kuris yra privalomas, numato įstatymas, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas išskaitomas dalimis, pagal skolininko galimybes. Nuosprendžiu iš ieškovo atsakovei priteista 30000,00 Lt žala už įvykdytą nusikaltimą taip pat nevertintina kaip pagrindas išlaikymui mažinti, kadangi ši žala atsirado dėl ieškovo sąmoningų, nusikalstamų veiksmų, kas reiškia, kad ieškovas pats savo neatsakingu ir nusikalstamu elgesiu nulėmė žalos atsiradimą. Nors ieškovas nurodė, kad jis neteko transporto priemonės, nes ji buvo priteista atsakovei, dėl ko ieškovas patiria nepatogumų, papildomų išlaidų visuomeniniam transportui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2011 metais bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats atsisakė transporto priemonės ir sutiko, kad ji būtų palikta atsakovei (11 b.l.). Be to, teismas vertina, kad tiek važinėjant visuomeniniu transportu, tiek nuosava transporto priemone patiriamos išlaidos. Ieškovas taip pat nurodė, kad privalo remti savo motiną, tačiau ieškovo atveju įstatymas numato tik nepilnamečių dukrų išlaikymą, kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Bei ieškovas nurodė, kad jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo dėl sveikatos būklės, taip pat jam uždrausta keisti darbą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad problemos dėl stuburo prasidėjo prieš 15 metų, stuburo išvarža išoperuota 2005 metais. Kas reiškia, kad ieškovo nurodoma jo sveikatos būklė egzistavo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo priėmimo metu. Ieškovui po 2011 metų nenustatytas ribotas darbingumas, pats ieškovas pripažino, kad jis yra sveikas (162 b.l.), todėl ieškovui keliami reikalavimai kaip sveikam asmeniui, privalančiam imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gauti pajamas, pakankamas išlaikyti nepilnamečius vaikus. Iš bylos duomenų matyti, kad nuosprendžiu ieškovui buvo nustatytas apribojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į teismą gauti sutikimą. Ieškovas, būdamas išsilavinęs, atsakingas žmogus, žinodamas savo turimus įsipareigojimus ir numatydamas patiriamas išlaidas, privalėjo dėti visas pastangas, kad galėtų dirbti geriau apmokamą darbą. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog imasi aktyvių veiksmų, kad susirasti pelningesnį darbą, nors yra sveikas, darbingas. Ieškovo pateiktus pranešimą ir pažymą (153, 154 b.l.), kaip patvirtinimą, kad jis neturi galimybės gauti darbą, teismas vertina kritiškai, kadangi iš pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos matyti, kad ieškovas nepateikė darbdaviams reikiamos informacijos apie save ir darbo paieškos truko trumpą laiko tarpą, kad iš to galima būtų daryti objektyvias išvadas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių bei motyvų teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nesumažėjo, o tik didėja ir 2011 metais priteisto išlaikymo dydis yra protingas tokio amžiaus vaikams. Atsakovės turtinė padėtis nepagerėjusi, išlikusi tokia pati, ieškovo turtinė padėtis nepablogėjusi, visos ieškovo nurodytos aplinkybės egzistavo 2011-11-18 sprendimo priėmimo metu, tuo tarpu susiformavusios skolos, nesudaro įstatyminio pagrindo mažinti išlaikymo dydį. Išlaikymo teikimo dydis šalims paskirstytas lygiomis dalimis. Įvertinus šalių turtinės padėties kitimą nuo 2011 metais Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo perskirstyti šalių nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydį, t. y. sumažinti išlaikymo dydį, kurį privalo teikti ieškovas ir tuo pačiu padidinti atsakovės teiktiną išlaikymo dydį. Juo labiau, kad atsakovės ir ieškovo dukros gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Įvertinus šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą (180-181 b.l.), byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinys atmestinas (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 185 str. ).
Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Atsakovė byloje patyrė 800,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas (177-178 b.l.), todėl atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei.
Teismas šioje byloje turėjo 10,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10,30 Lt (dešimt litų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.