- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-07
- Bylos Nr.
- 2-2131-979/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., S. G., V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant pareiškėjos E. G. atstovei advokatei R. M., suinteresuotam asmeniui R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., S. G., V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą (b. l. 1-4), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio V.V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą. Juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į pagal įstatymą paveldimą turtą.
Pareiškėjos atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinis V. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, mirties dieną jo vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas – 182/363 3,6300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi bendruose namuose, naudojosi visais baldais, apyvokos daiktais, buities ir elektros prietaisais, kurios įgijo iš bendru lėšų kartu su sutuoktiniu V. V. G.. Po sutuoktinio mirties rūpinosi laidotuvėmis, kapavietės tvarkymu, aktyviai rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja sutuoktinio turtą pradėjo valdyti kaip savo, po mirties žemės mokesčio nemokėjo, nes sklypas registruotas sutuoktinio vardu. Šiuo metu sklypu neatlygintinai toliau naudojasi A. Ž., kuriam sutuoktinis buvo leidęs naudotis už sklypo priežiūrą. Ginčo dėl palikimo tarp jos ir suinteresuotų asmenų nėra, jie pretenzijų į paveldimą turtą nereiškė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nebuvo išduotas. Prašomo fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, t. y. turės teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą pagal įstatymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjos E. G. pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau gyveno tame pačiame name ir naudojosi visais buities reikmenimis, rūpinosi sutuoktinio laidotuvėmis, sutvarkė ir prižiūrėjo kapą. Sklypas, kuris liko po sutuoktinio mirties, yra toli nuo gyvenamosios vietos, todėl jo priežiūra buvo patikėta A. Ž., šiuo metu pareiškėjos leidimu jis toliau prižiūri. Suinteresuoti asmenys, t. y. pareiškėjos ir mirusio V. V. G. vaikai, niekada nereiškė pretenzijų ir teisių į atsiradusį palikimą. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu gyveno jai asmeninės nuosavybės priklausančiame name, kuri sutuoktiniai kartu pagerino, remontavo, prižiūrėjo.
Suinteresuoti asmenys S. G., V. G. į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta šaukimu, neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 45) pažymėjo, kad su pareiškėjos E. G. pareiškimu sutinka ir prašo tenkinti kaip pagrįstą ir teisėtą. Nurodė, kad yra pareiškėjos ir mirusio V. V. G. vaikai – pirmos eilės įpėdiniai į palikimą likusį po tėvo mirties, tačiau nepretenduoja ir sutinka, kad pareiškėja aktyviais veiksmais viena priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta šaukimu, neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad neprieštarauja pateiktam pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja palikimą po V. V. G. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl palikimo priėmimo faktas negali būti nustatytas kitaip kaip teisminiu būdu. Nurodė, kad pareiškimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktą medžiagą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerai pažįsta pareiškėjos šeimą, yra kaimynė. Po sutuoktinio mirties E. G. organizavo laidotuves, prižiūrėjo kapą. Kartu su pareiškėja E. G. po sutuoktinio mirties vyko apžiūrėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypas buvo sutvarkytas, žemės suarta. Nėra žinoma, kad pareiškėjos šeimoje būtų kilę nesutarimų dėl palikimo. Pareiškėja toliau gyvena tuose pačiuose namuose. Žinojo, kad namas buvo dovanotas pareiškėjai, tačiau juo rūpinosi ir prižiūrėjo abu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos atstovės advokatės R. M., suinteresuoto asmens R. G. paaiškinimais, liudytojos L. A. parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinis (b. l. 7, 8, 10, 14) ir suinteresuotų asmenų S. G., R. G., V. G. tėvas (b. l. 16, 17, 18). Po V. V. G. mirties liko palikimas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12-13). Paveldėjimo byla po V. V. G. mirties nebuvo užvesta (b. l. 9). Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad po sutuoktinio V. V. G. mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-4).
Pareiškėja E. G. kaip įpėdinė po sutuoktinio mirties paveldi likusį turtą po mirties pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004, 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012 ir kt.). Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Po palikėjo mirties likusių daiktų valdymas, naudojimas ir disponavimas, siekiant įgyvendinti palikimo priėmimo teises, yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdyje ištirtais įrodymai nustatyta, kad pareiškėja E. G. iki V. V. G. mirties kartu gyveno asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį pagerino, išlaikė ir prižiūrėjo, vėliau po sutuoktinio mirties liko gyventi toliau, naudojosi visais baldais, apyvokos daiktais, buities ir elektros prietaisais, įgytais iš bendrų sutuoktinių lėšų. Be to, toliau po sutuoktinio mirties rūpinosi jo palikimu, tame tarpe likusiu paveldimu turtu – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai toliau valdė, naudojosi ir juo disponavo pareiškėja E. G.. Tai patvirtino teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. G. ir liudytoja apklausta L. A.. Duomenų apie tai, kad į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą kas nors kreipėsi dėl palikimo po V. V. G. mirties, nėra. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos E. G. prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja E. G., mirus sutuoktiniui V. V. G., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą pagal įstatymą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinos 15,54 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradedama faktiškai paveldimą pagal įstatymą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po V. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal įstatymą gauti.
Priteisti iš pareiškėjos E. G. 15,54 Eur (penkiolika eurų 54 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.