Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2. 2014 m. liepos 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių. 2015 m. gegužės 16 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę.

3. 2015 m. gegužės 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 25 d. Vilkaviškio apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – 34 paros arešto.

5. 2016 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

7. 2019 m. sausio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

8. 2019 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) BK 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. 2021 m. liepos 16 d. bausmę atliko.

9. 2022 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 paras arešto. Vadovaujantis 64¹ straipsniu bausmę sumažino vienu trečdaliu paskiriant – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant vertę atitinkančią pinigų sumą – 740 Eur.

10. 2023 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė subendrinta su 2022 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo,

11. 2023 m. liepos 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta galutinė 28 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu Subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu prie 2023 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirtos galutinės 1 metų 5 mėnesių ir 20 dienų iš dalies pridėta 2023 m. liepos 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu skirtos ir pakeistos bausmės dalis – 20 dienų, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi G. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinai sulaikytu nuo 2022-08-18 00.03 val. iki 2022-08-18 15.51 val. t. y. viena diena. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktą pagal 2023 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. 2021 m. rugsėjo 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

3. 2010 m. balandžio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (188,25 Eur) (650 Lt) dydžio bauda. Baudą sumokėjęs 2010 m. birželio 23 d..

4. 2010 m. gruodžio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams 17 dienų.

6. 2012 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. 2013 m. liepos 26 d. bausmę atliko.

7. 2015 m. rugpjūčio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. 2015 m. lapkričio 16 d. baudą sumokėjo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D., A. Ž. ir G. M. 2022 m. birželio 21 d. apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bute, veikdami bendrai kartu, tyčia, kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau, kaip du smūgius A. P. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais, padarė žaizdą kairės ausies kaušelyje, kairiųjų VIII, IX šonkaulių lūžius, ir taip nukentėjusiajam A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. Ž. padarė nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, G. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Susipažinus su kaltinamojo G. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akivaizdu, jog kaltinamojo duoti parodymai yra nenuoseklūs, vieni kitiems tarpusavyje prieštaraujantys, matyti tik tai, kad kaltinamasis neneigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį A. P., tačiau teigia, kad pastarajam sudavė tik keletą kartų ir tik į veido sritį ir tai darė vienas. Tuo tarpu smūgių sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį atitinka aukščiau nurodytoje specialisto išvadoje A. P. nustatytą žaizdą kairės ausies kaušelyje. Nors kaltinamasis G. M. visose proceso stadijose duodamas parodymus nurodė skirtingas aplinkybes, kas su juo buvo bute, kuriame buvo naudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, nurodydamas, kad buvo tik jis ir nukentėjusysis bei moteris, kitu atveju, kad bute buvo jis, nukentėjusysis, moteris ir kiti kaltinamieji, vis tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. aiškiai nurodė, kad minėtame bute be jo buvo ir kiti du kaltinamieji, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo salėje, tai yra V. D. ir A. Ž., todėl teismui nekyla abejonių, kad minėtieji kaltinamieji iš tiesų įvykio metu buvo bute, juo labiau, kad šią aplinkybę taip pat patvirtino ir kaltinamasis A. Ž., nukentėjusysis A. P., liudytoja M. G. duodami parodymu teisiamojo posėdžio metu. Taip pat kaltinamasis G. M. pateikė prieštaringas versijas, tai kokiu būdu jis pateko į butą, kuriame buvo sumuštas nukentėjusysis A. P., tačiau teismas sprendžia, kad teisingai patekimo į butą aplinkybes kaltinamasis G. M. parodė papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kurioje jis nurodė, kad į butą, kur buvo sumuštas A. P., jį ir vyriškį, vardu S., ir dar vieną vyriškį, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios Kaišiadorių mieste, atvedė vyras, kurio pravardė ,, (duomenys neskelbtini)“. Toks teismo vertinimas yra paremtas tuo, jog aplinkybę, kad nuo parduotuvės Kaišiadorių mieste į butą, kuriame gyveno A. P. ėjo kaltinamieji A. Ž., V. D., G. M. ir liudytojas A. M. patvirtino ir kaltinamasis A. Ž., kuris apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. birželio 21 d. buvo jis, V. D., A. M. pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, G. pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“. ,, (duomenys neskelbtini)“ pasiskundė, kad iš jo pavogė telefoną, jie pagal nurodytus požymius suprato kas pavogė ir A. nuvedė pas P.. Nuėjus ten ,, (duomenys neskelbtini)“ nuėjo aiškintis kur telefonas ir piniginė. Po to ,, (duomenys neskelbtini)“ pasiėmė savo piniginė ir telefoną ir visi išskirstė namo. Į butą kur gyveno P. buvo įėjęs jis, V., ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. M.. Tai, kad visi trys kaltinamieji buvo bute patvirtino ir pats nukentėjusysis A. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kurio metu paaiškino, kad 2022 m. birželio 21 d. jis buvo pas J. bute, su M. G. sėdėjo ant lovos ir gėrė kavą, buvo rytas, maždaug apie 10.00 val. ryto. Tame bute jis gyveno. Kol gėrė kavą J. nuėjo iki naktinės parduotuvės ir grįžo maždaug po pusės valandos, grįžo vienas, parsinešė bambalį alaus. Po kelių minučių į butą įėjo asmenys – Ž., asmuo pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, M., A. M.. Be to liudytoja M. G. teisiamojo posėdžio metu, apklausiama, nurodė, kad visi trys teismo posėdžio salėje esantys kaltinamieji buvo bute ir mušė nukentėjusįjį A. P., analogiškai buvo paaiškinus ir ikiteisminio tyrimo metu, tik akivaizdžiai nepažinojo kaltinamųjų V. D. ir G. M., kadangi iš jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad 2022 m. birželio 21 d. ji su P. J. ir A. P. buvo namuose, minėtu adresu. Apie 11.00 val. P. J. išėjo į parduotuvę nupirkti alaus, P. J. grįžus, jie gėrė alų, A. P. gėrė arbatą. Apie 12.00 val. jiems visiems būnant kambaryje, kažkas pabeldė į buto duris, P. J. nuėjo atidaryti durų. Tuo metu į kambarį atėjo 5 asmenys, 2 asmenis ji pažino, tai buvo A. M., pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž., kitų asmenų ji nepažįsta, asmenys jai nematyti, nežino ar galėtų asmenis atpažinti (t. 2, b. l. 55-57). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. M., kuris nurodė, kad yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir neturi ko pridėti, dėl ko buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai, kuriuos duodamas jis paaiškino, kad, kai G. paprašė parodyti, kur A. P. būna ar gyvena, jis sutiko ir G. nuvedė iki P. J. buto. Į P. J. butą jis buvo užėjęs tik porai minučių ir greitai išėjo iš buto į laiptinę ir nematė kas ten vyko. Jis stovėdamas koridoriuje, girdėjo, kaip nepažįstamas vaikinas, kuris jam prisistatė G. vardu, klausė pas A. P. ,,kur mano telefonas ir pinigai“. Kartu su jais ėjo A. Ž., asmuo ,, (duomenys neskelbtini)“ ir dar vienas jam nepažįstamas vyriškis (t. 2, b. l. 172-174), o apklaustas papildomai parodė, kad į butą pas P. J. buvo nuėję keturiese tai yra jis, A. Ž., V. D. ir asmuo kurį jis vadino ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip vėliau sužinojo akistatos metu tai G. M. (t. 2, b. l. 172-174). Taigi, visi aukščiau aptarti asmenų parodymai betarpiškai patvirtina, kad bute, kuriame buvo sumuštas nukentėjusysis, tai yra P. J. priklausančiame bute, įvykio metu buvo visi kaltinamieji, ir nors kaltinamasis V. D., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, neigė buvęs bute kartu su kitais kaltinamaisiais, tačiau tokia kaltinamojo V. D. pateiktų įvykių versija, ją įvertinus aukščiau aptartų duomenų kontekste, yra pilnai paneigta ir laikytina tik kaltinamojo gynyba.

Kaip jau aukščiau nurodyta kaltinamasis G. M. iš dalies savo kaltę, mušus nukentėjusįjį A. P., pripažįsta, tačiau nurodo, jog tai darė vienas, suduodamas keletą smūgių nukentėjusiajam į veidą, tuo tarpu smūgių sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį iš tiesų atitinka 2022 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje A. P. nustatytą žaizdą kairės ausies kaušelyje. Vis tik, nukentėjusiojo patirti sužalojimai, kurie yra susiję ir su kairiųjų VIII, IX šonkaulių lūžiais, negalėjo būti padaryti, tik keletą kartų, kaip pats kaltinamasis G. M. teigė, smūgiuojant nukentėjusiajam į veido sritį, juo labiau, kad ir specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Tokiu būdu nors kaltinamasis G. .M teisiamojo posėdžio metu, ir teigė, kad jis vienas smurtavo prieš nukentėjusįjį suduodamas jam į veido sritį, tokie kaltinamojo parodymai ne pilna apimtimi atitinka byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad smurtą prieš nukentėjusįjį A. P. naudojo būtent visi trys kaltinamieji G. M., V. D. ir A. Ž., nors pastarieji savo kaltę ir neigia. Vis tik, tai, kad smurtinius veiksmus, tai yra mušimą į įvairias kūno vietas, kurių rezultate nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, prieš nukentėjusįjį naudojo visi trys kaltinamieji betarpiškai patvirtina paties nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos duodamas A. P. paaiškino, kad 2022 m. birželio 21 d. jis buvo pas J. bute, su M. G. sėdėjo ant lovos ir gėrė kavą, buvo rytas, maždaug apie 10.00 val. ryto. Tame bute jis gyveno. Kol gėrė kavą J. nuėjo iki naktinės parduotuvės ir grįžo maždaug po pusės valandos, grįžo vienas, parsinešė bambalį alaus. Kambaryje kur gėrė kavą ant stalo nebuvo jokio telefono, jo telefonas buvo ant lovos. Po kelių minučių į butą įėjo asmenys – Ž., asmuo pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, M., A. M. ir dar vienas asmuo, bet jo nežino. Šie penki asmenys jį pardėjo daužyti kojomis, rankomis. Pirmas klausė kur jo telefonas, kur piniginė. Pirmas paklausė Ž. kur telefonas ir pinigai, kai jis atsakė, kad nieko nežino pradėjo jį pulti, pats M. jam nieko nesakė. Jau kai jam sudavė ką jam sakė nieko negirdėjo, nes jį daužė be perstojo. Kaip jį mušė matė M.G., o J. nematė, nes A. M. - ,, (duomenys neskelbtini)“ J. buvo nustūmės į kambarį, kad jis nieko nematytų. Išeidami, asmenys, kurie jį mušė pasakė, kad būtų daiktai, nebus daiktų, bus dar blogiau, išeinant dar pribėgo M. bandė jam sukti koją, laužti, tačiau kiti M. pasakė, kad nesuktų, paliktų. Greitąją iškvietė kaimynė iš ketvirti aukšto, kuri girdėjo triukšmą. Jam buvo sulaužyti šonkauliai, ausis buvo mėlyna, iš ausies bėgo kraujas. M. nepažįsta, su juo gėręs nėra, jį žino tik iš matymo. Ž. ir D. pažįsta, su Ž. dirbo viešuosius darbus. D. pravardė yra ,, (duomenys neskelbtini)“ jis dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“ kroviku, todėl jį pažinojo. Kai jį išvardinti asmenys mušė, A. .M pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjo prie spintos. Jam sudavė daug smūgių, jis šaukė, kad neėmė daiktų, bet jį vis tiek daužė. A. M. pravardė yra ,, (duomenys neskelbtini)“. Šiuos nukentėjusiojo parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojos M. G., kuri tiesiogiai matė smurtinių veiksmų, prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktą, kadangi buvo tame pačiame kambaryje, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad į būtą įėję asmenys puolė mušti A. P., tik vienas A. stovėjo ant slenksčio, J. neleido užeiti į kambarį. A. stovėjo ir stebėjo, nieko nedarė. Keturiese mušė, kojom spardė ir rankom. Pažįsta tuos asmenis iš matymo, du gerai pažįsta. Visi trys salėje esantys kaltinamieji dalyvavo. Jauniausias norėjo išlaužti koją P., bet kažkuris pasakė, kad nereikia kojos laužti. Jie įlėkė, o jos telefonas buvo ant stalo padėtas, sako atiduok telefoną, pinigus ir piniginę, pasižiūrėjo ir sako čia ne šitas telefonas. Pažiūrėjo dar ir piniginę, kurioje nebuvo pinigų. Smūgį per petį gavo ir ji, nesuprato dėl ko viskas įvyko. Pradėjo iš karto mušti kojom ir rankom P., iš kurio reikalavo pinigų ir telefono, ji išsigando, nieko negalėjo nei pasakyti, nei padaryti. Kas kiek sudavė smūgių nežino, P. labai rėkė, kad jis nieko neėmė, nieko nepadarė. Kaimynė išgirdusi triukšmą iškvietė policiją ir greitąją, P. buvo sulaužyti šonkauliai. Kai buvo mušamas P. ji sėdėjo kambaryje, kaip užpuolikai staigiai pabėgo nespėjo pamatyti. Asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“ buvo, bet jis stovėjo. „(duomenys neskelbtini)“ yra A. M. ar M.. Ji pažįsta tik Ž., todėl gerai žino jo pavardę, o kitų nepažįsta, M. stovėjo koridoriuje, M. stovėjo priekyje J. ir neleido įeiti į kambarį, kur viskas vyko. M. tikrai nebuvo įėjęs į kambarį. Metai laiko praėjo ir sunku pasakyti, kas kiek sudavė. Tie asmenys kurie čia yra salėje, tie ir mušė P.. Su Ž., M. pažįstama. Vienas, kurių buvo, dar dirbo (duomenys neskelbtini), žino iš matymo bet negali pasakyti pavardės. D. ji nepažįsta, tik du pažįsta, bet kad kaltinamieji buvo, tai buvo. Pas tyrėją davė atpažinti D., būtent V. D. rodė atpažinti. Tuo tarpu liudytoja I. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2022 m. birželio 21 d., pro langą girdėjo kaip P. rėkia, kad nepaėmė piniginės, suprato, kad jį kažkas spardo, nes jis rėkė, kad jam skauda galva ir, kad jo nespardytų, po ko ji iškvietė greitąją. Taigi šie nukentėjusiojo A. P. bei liudytojos M. G., kuri tiesiogiai matė smurtinį įvykį, parodymai neabejotinai teismui leidžia konstatuoti, kad 2022 m. birželio 21 d. kaltinamieji G. M., V. D. ir A. Ž., veikdami bendrai, dėl menkavertės priežasties, netikėtai įėję į butą, kuriame buvo nukentėjusysis A. P., naudojo prieš jį fizinį smurtą, tai yra kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam, po ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nors kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, nurodydamas, jog net nebuvo įvykio vietoje, o kodėl kaltinamieji nurodo, kad ir jis buvo bute nežino, gal dėl to, kad buvo išgėrę, o jis buvo blaivus, kodėl liudytojai jį atpažįsta pasakyti negali, gal kokių konfliktų su jais yra turėjęs, tik G. nepažįsta, bet ji jo ir neatpažino per akistatą, šie kaltinamojo parodymai yra paneigiami kitais byloje ištirtais įrodymais, visų pirma aukščiau aptartais nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tarp kaltinamojo V. D. ir kitų kaltinamųjų būtų susiklostę konfliktiniai santykiai, kurie galėtų turėti reikšmės jų parodymų teisingumui, analogiškų aplinkybių nėra nustatyta ir su liudytojų parodymais, todėl kaltinamojo versija, kad jis buvo apkalbėtas yra nepagrįsta ir neatitinkanti byloje esančių įrodymų visumos. Sekančiai, nors liudytoja M. G. ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens atpažinimą pagal nuotrauką ir neatpažino kaltinamojo V. D., tai jo atsakomybės nešalina, kadangi liudytoja M. G. V. D., kaip asmenį mušusį nukentėjusįjį, nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu pamačiusi gyvai, kas yra objektyvesnis kriterijus, kadangi asmens atpažinimas pagal nuotrauką yra sudėtingesnis procesas, nes asmens bruožai nuotraukoje gali skirtis nuo asmens bruožų jį matant gyvai, juo labiau, kad ir įvykio metu M. G. kaltinamąjį V. D. matė gyvai, tačiau gana neilgai, todėl natūralu, kad iš parodymų atpažinti pagal nuotrauką, gerai neįsidėmėjus bendrų veido bruožų, pastarojo neatpažino, tačiau pamačiusi gyvenai atpažino, kaip asmenį dalyvavusį mušant A. P.. Tuo labiau, teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja nurodė ir tai, kad vienas iš nukentėjusįjį mušusių asmenų dirbo (duomenys neskelbtini), žino jį iš matymo, bet negali pasakyti pavardės, o pats kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau dirbo parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Taip pat nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas asmenį apie, kurį buvo davęs parodymus, tai yra asmenį, kuris prieš jį smurtavo, atpažino asmenį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 1, kaip ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje yra V. D. (t. 1, b. l. 100-107). Atsižvelgiant į aptartą, abejonių dėl kaltinamojo V. D. dalyvavimo su kitais kaltinamaisiais padarant nusikalstamą veiką, nėra, kaltinamojo duoti parodymai yra pilnai paneigti aptartų įrodymų visumos, tiek juos vertinant selektyviai, tiek ir visumoje.

Tuo tarpu kaltinamasis A. Ž. neigdamas savo kaltę, kad 2022 m. birželio 21 d. kartu su kitais kaltinamaisiais, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad į butą kur gyveno P. buvo įėjęs jis, V., ,, (duomenys neskelbtini)“ (G. M.) ir A. .M. Jis su buto savininku J. kalbėjo koridoriuje, D., M. ir ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo kambaryje kur buvo P. ir aiškinosi. Kodėl M. G. ir P. sako, kad, tai jis mušė P. nežino, jį tiesiog apkalba, nes jis nemušė P.. Su P. jis susipykęs dėl senų įvykių. Vis tik bylos duomenimis nėra nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. Ž. ir nukentėjusiojo bei liudytojos M. G. būtų susiklostę konfliktiški santykiai, kurie turėtų įtakos šių asmenų parodymams. Tuo tarpu tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja M. G. duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai A. M. pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, kai buvo mušamas nukentėjusysis A. P. kalbėjo su buto, kuriame įvyko įvykis, savininku P. J.. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas P.J. parodė, kad turi sveikatos problemų susijusių su atmintimi, dėl ko buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad, kai į jo būtą atėjo 4 ar 5 vyrai, du kuriuos pažįsta iš matymo, bet jų vardų ir pavardžių nežino, o likusių vyriškių nepažįsta ir neatsimena, kad juos anksčiau būtų matęs. Jis vyriškius pats įleido į butą, atidarė duris, kai jie pasibeldė, nepažiūrėjęs per durų akutę kas atėjo. Kiek atsimena vienas vyriškis liko kartu su juo koridoriuje stovėti, o likusieji nuėjo į kambarį, kur buvo A. su M.. Kas ten vyko nematė, bet girdėjo, kaip A. P. dejavo (t. 1, b. l. 190-193), o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kažkas paskambino į duris, jis galvojo, kad kaimynai todėl nuėjo atidaryti, kai atidarė duris asmenys įsibrovė į vidų, visų jų neįsidėmėjo, bet matė Ž., kiek įėjo tiksliai nepamena, bet atrodo, kad keturi. Įėjo į kambarį, jis tik nugaras pamatė. Jis nebuvo kambaryje, nes jam sakė neiti į kambarį. Taigi, iš liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iš tiesų matyti, kad su juo buvo likęs kažkoks vyriškis, neleidęs jam eiti į kambarį, kur buvo A. P. ir M. G. (ką patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja), tačiau liudytojas P. J. nenurodė, jog šis vyriškis buvo kaltinamasis A. Ž., nors teisiamojo posėdžio metu būtent kaltinamąjį A. Ž. kaip įėjusį, su asmenimis į butą, nurodė, todėl darytina išvada, jog jei būtent A. Ž. būtų likęs su liudytoju P. J. jis ir būtų kaltinamąjį A. Ž. nurodę kaip asmenį likusį stovėti su juo. Tuo tarpu iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas P. J. nuotraukoje pažymėtoje Nr. 4, kurioje yra A. M., nurodė, kad vyriškį jis pažįsta iš matymo, vardo pavardės nežino, pravardę ,, (duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, atpažintas vyriškis buvo jo bute, įvykio dieną, kai buvo sumuštas A. P., kokius veiksmus atliko atpažintas asmuo nepamena, asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų (t. 2, b. l. 16-23), įvertinus tai, kad liudytojas P. J. atpažinęs liudytoją A. M. kaip asmenį buvusį jo bute, kai buvo mušamas nukentėjusysis, negalėjo nurodyti kokius veiksmus šis asmuo atliko, nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos M. G. aukščiau aptartų parodymų kontekste, teismui leidžia konstatuoti, kad būtent liudytojas A. M., o ne kaltinamasis A. Ž. buvo su liudytoju P. J., kai buvo mušamas nukentėjusysis. Taigi, tai, kad kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, kai buvo mušamas nukentėjusysis jis kalbėjo su buto savininku, yra paneigta įrodymų visumos, o tokie kaltinamojo parodymai laikytini tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje, nesivadovauja liudytojo A. M. parodymais, tiek kiek jis nurodo įvykio, vykusio P. J. bute, aplinkybes, kadangi jo duotus parodymus laiko nepatikimais, atsižvelgiant į tai, kad į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, kaltinamuosius jis pats ir palydėjo, ir nors jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį ir neatliko, bet teismo vertinimu, savo parodymuose teigdamas, kad koridoriuje, kai buvo mušamas nukentėjusysis, su juo stovėjo kaltinamasis A. Ž., tokiu būdu siekia padėti kaltinamajam A. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, kaip aukščiau aptarta, kaltinamojo A. Ž. dalyvavimas mušant nukentėjusįjį yra pilnai įrodytas.

Tai, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti būtent P. J. bute, patvirtina 2022 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas kuriame fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30-37), tai yra P. J. priklausantis butas, kuriame gyveno nukentėjusysis A. P.. Aplinkybę, kad pas P. J. gyveno nukentėjusysis A. P., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja I. M., kuri nurodė, kad A. P. būna pas J. bute, ir būtent jį girdėjo rėkiantį, po ko iškvietė pagalbą. Tai, kad analizuojamas įvykis įvyko 2022 m. birželio 21 d. apie 11.55 val. patvirtina byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo padaryta liudytojos I. M. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą dėl muštinių bute (duomenys neskelbtini), skambinta buvo 2022 m. birželio 21 d. 11.59 val. (t. 2, b. l. 183-188).

Bylos nagrinėjimo metu gynyba kėlė versiją, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo bendrininkavimo, jau vien todėl, kad jie nebuvo iš anksto susitarę smurtauti prieš nukentėjusįjį. Vis tik, tokia gynybos versija neatitinka nuosekliai formuojamos teismų praktikos. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji bendrai realizavo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, jų nekonkretizuodami, tačiau suvokdami, kad mušdami nukentėjusįjį kojomis ir rankomis jam gali sukelti sveikatos sutrikdymus ir norėjo taip veikti, tuo tarpu nors iš anksto ir nebuvo susitarę kas kokius veiksmus atliks, tačiau jų susitarimas buvo realizuotas konkliudentiniais veiksmais, o būtent visiems bendrai pradedant mušti nukentėjusįjį, juo labiau jie visi pas pastarąjį atėjo, vedami tikslo pagal savo suvokimą, išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl kaltinamojo G. M. galimų sužalojimų, kurių nustatymas nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

Aukščiau išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visumoje teismas konstatuoja, kad kaltinamieji V. D., A. Ž. ir G. M. 2022 m. birželio 21 d. apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), bute, veikdami bendrai kartu, tyčia, kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau, kaip du smūgius A. P. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais, padarė žaizdą kairės ausies kaušelyje, kairiųjų VIII, IX šonkaulių lūžius, ir taip A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis specialisto išvada, negalima nustatyti, kiek tiksliai ir į kurias vietas konkrečiai (išskyrus sužalojimųveitas) nukentėjusiajam kaltinamieji sudavė smūgių, kadangi smūgiai buvo suduodami bendrai, tiek nukentėjusiajam, tiek ir liudytojai M. G. nurodant, kad buvo smūgiuojama daug ir spardoma kojomis, tačiau neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo sukelti ne mažiau kaip dviejų smūgių rezultate, tai reiškia, jog smūgių galėjo būti ir daugiau nei du, vis tik kaltinamieji veikė bendrais veiksmais, vedini bendros tyčios, tokiu būdu kiekvieno atskirai suduotų smūgių kiekis neįrodinėtinas.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno kaltinamojo konkrečius veiksmus ir vaidmenį darant nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų G. M., V. D. ir A. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jų indėlis į daromą nusikalstamą veiką buvo tapatus. Tuo tarpu kaltinamojo G. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė be kita ko būdamas ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), o būtent būdamas nuteistas 2019 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu už apysunkių nusikaltimų padarymą, ir nors bausmę jau atlikęs, tačiau teistumui dar neišnykus (BK 97 straipsnio 3 dalis 3 punktas a papunktis) padarė naują nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų padėtį lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. M., be jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis nors ir yra jauno amžiaus, tačiau pasižymi nuosekliu priešingu įstatymams elgesiu, dabartinis jo įvykdytas nusikaltimas yra itin ciniško pobūdžio, nukreiptas į valstybės itin saugomą vertybę – žmogaus sveikatą, nusikaltimą įvykdė nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, kur asmuo apskritai turėtų jaustis saugus, tačiau priešingais teisei, savo veiksmais, kaltinamasis paneigė saugumo regimybė nukentėjusiajam, kas tik atskleidžia, šio nors ir nesunkaus nusikaltimo, tačiau išskirtinį pavojingumą. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės dėl padarytos veikos nors ir prisipažino, tačiau dėl jos nesigailėjo, ir apskritai nebuvo pagarbus nei teismo, nei proceso dalyvių atžvilgiu, kas tik atskleidžia kaltinamojo asmenybės priešiškumą, impulsyvumą, negebėjimą mokytis iš ankstesnio patyrimo, juo labiau, kad nusikalstamo elgesio raiška, kaip jau minėta, kaltinamojo elgesyje yra itin intensyvi. Kaip matyti ankstesni kaltinamojo nusikaltimai buvo turtinio pobūdžio, šis nusikaltimas smurtinio pobūdžio, tokiu būdu spręstina, jog kaltinamojo daromi nusikaltimai sunkėja, o tai patvirtina kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kas patvirtina kaltinamojo asmenybės priešiškumą jam taikomų ribojimų atžvilgiu, taip pat eilę kartų buvo baustas administracine tvarka (t. 4, 69-81), nuo priklausomybės ligų negydytas, psichiatro įskaitoje neregistruotas (t. 4, b. l. 143). Įvertinus šiuos duomenis teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nes švelnesnės straipsnio sankcijoje numatytos bausmės nebūtų efektyvios ir neužtikrintų prevencinio bausmės tikslo. Bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinama su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, bausmes visiškai sudedant ir skiriant 2 metų 11 mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi subendrintas bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. D., be jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas įvertina ir tai, kad jis baustas administracine tvarka (t. 3 b. l. 68-69), nuo priklausomybės ligų negydytas, psichiatro įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 117). Nors praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, ilgą laiką naujų nusikalstamų veikų nedarė, laikėsi visuomenėje vyraujančių elgesio normų, kas leidžia spręsti, kad kaltinamasis yra asmenybė siekianti pasitaisymo ir gebanti savo elgesį kreipti tinkama linkme, šiuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu už itin ciniško nusikaltimo padarymą, dėl mažareikšmės priežasties, nusikaltimas nukreiptas į žmogaus sveikatą, ją sutrikdant nukentėjusiajam būnant savo namuose, tokiu būdu, savo prasme padarant pavojingą nusikaltimą. Tačiau įvertinama yra ir tai, kad šiuo metu kaltinamasis yra dirbantis, darbinius laikotarpius turėjo ir anksčiau, o tai suteikia pagrindo manyti, kad jis siekia būti pilnaverčiu, įstatymų besilaikančiu piliečiu. Įvertinus šiuos duomenis spręstina, jog bausmės tikslai, vienas kurių yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų, bus pasiekti paskyrus vieną iš BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Laisvės apribojimas yra skirtinas su intensyvia priežiūrą nustatant, kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kartu paskiriant įpareigojimus – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigoti neatlygintinai, per 10 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 val., per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis (BK 48 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Ž., be jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas įvertina ir tai, kad jis baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 169-173), nuo priklausomybės ligų negydytas, psichiatro įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 186). Praeityje nors ir teistas, tačiau Baudžiamojo įstatymo prasme, šiuo metu yra laikytinas neteistu (teistumas negalioja), iš esmės kriminaline praeitimi nepasižymi, jo elgesys iš esmės yra paremtas įstatymu laikymusi. Vis tik šiuo atveju įvykdė nusikalstamą veiką, neegzistuojant jokiai net ir tariamai aplinkybei tokią veiką įvykdyti, nors padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo įvykdymas, tai yra tai, kad veika buvo įvykdyti nukentėjusiojo gyvenamojoje aplinkoje, kur jis turėtų jaustis išskirtinai saugus, atskleidžia kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą tiek pamatinių vertybių požiūriu, tiek ir moralės požiūriu. Kaltinamasis nedirba, duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje nėra. Tačiau teismas įvertina tai, kad iš esmės, kaltinamasis nagrinėjamu atveju, yra teisiamas pirmą kartą, o tai įvertinus spręstina, kad jo elgesys dar gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės, taip siekiant įgyvendinti visus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis spręstina, jog teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas paskyrus vieną iš BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Laisvės apribojimas yra skirtinas su intensyvia priežiūrą nustatant, kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kartu paskiriant įpareigojimus – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigoti neatlygintinai, per 10 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 val., per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis (BK 48 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Kaltinamajam G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 145,04 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. P. gydymą (t. 1, b. l. 167-169). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 145,04 eurų žala atsirado nusikalstamais kaltinamųjų G. M., V. D. ir A. Ž. veiksmais, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis A. P. byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti 1090,03 eurų (t. 1, b. l 69-75) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Iš nurodytos sumos 90,03 eurų sudaro turtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiojo išlaidų patirtų perkant medikamentus, siekiant sėkmingo gijimo proceso po patirtų sužalojimų, ši atsiradusi turtinė žala yra pilnai įrodyta byloje pateiktais čekiais, kurie patvirtina medikamentų įsigijimo faktus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltais pripažintini visi trys kaltinamieji, o jų veiksmai buvo tiesioginis priežastinis ryšys dėl atsiradusio kaltinamojo sveikatos sutrikdymo, kuriam buvo reikalingas medikamentinis gydymas, turtinės žalos 90,03 eurų suma, kaip pilnai įrodyta, solidariai priteistina iš G. M., V. D. ir A. Ž.. Tuo tarpu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašo iš kaltinamųjų priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl šio nusikaltimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus bei baimę. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgia į du aspektus, visų pirma į tai, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti prieš nukentėjusiojo sveikatą, ir be ausies sužalojimo sukėlė ir šonkaulių lūžius, kurių gydymas yra ilgas ir skausmingas procesas, sužalotam asmeniui neabejotinai keliantis nepatogumus tiek ir fizinius buityje, tiek ir dvasinius dėl prastos sveikatos būklės, juntamų skausmų. Antras aspektas, ką teismas taip pat įvertina, yra tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas savo gyvenamojoje aplinkoje, be jokios priežasties, smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį pačiam nukentėjusiajam buvo absoliučiai netikėtas, nors truko neilgai, tačiau buvo intensyvus, o savo nusikalstamais veiksmais kaltinamieji pažeidė nukentėjusiojo suvokimą apie saugią aplinką, taip sukeldami ne tik fizinius, bet ir psichologinius padarinius. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, o ir nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu paaiškintas aplinkybes apie jo išgyvenimus, teismas sprendžia, jog 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas, bus adekvatus, pagrįstas ir proporcingas patirtiems nukentėjusiojo dvasiniams bei fiziniams išgyvenimams, todėl iš kaltinamųjų G. M., V. D. ir A. Ž. solidariai priteistinas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas, be to nustatyta, jog kaltinamasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba. Todėl išlaidos susidariusios dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo G. M. nepriteistinos. Iš kaltinamųjų V. D. ir A. Ž. taip pat nepriteistinos susidariusios teisinės pagalbos išlaidos, nes šiuo atveju jiems gynėjai buvo skirti imperatyviai, siekiant išvengti prieštaravimų dėl gynybos, nes gynėjas, kaip privalomas, buvo paskirtas kaltinamajam G. M..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti:

Kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu (t. 2, b. l. 189), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi subendrinta bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant subendrintą 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi subendrintą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog V. D. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigoti neatlygintinai, per 10 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 val., per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra, nustatant, jog A. Ž. turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigoti neatlygintinai, per 10 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 val., per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iš G. M., V. D. ir A. Ž. solidariai priteisti 145,04 Eur (šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir keturis centus) Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimui.

Iš G. M., V. D. ir A. Ž. solidariai priteisti 1090,03 Eur (tūkstantį devyniasdešimt eurų ir tris centus) nukentėjusiajam A. P. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

- kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.