Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys teisme priimtas 2020 m. gruodžio 16 d., atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (asmeniškai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, spręstina, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1, 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

Ieškovo pateiktais faktiniais duomenimis, „Swedbank“ AB ir atsakovė sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 17-061193-EG (toliau ir – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 300 Eur kredito limitas, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti. Minėtos sutarties pagrindu šalys taip pat susitarė dėl 22 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo, už mokėjimo terminų praleidimą atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovei netinkamai vykdžius savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, „Swedbank“ AB vienašališkai 2020 m. vasario 5 d. nutraukė sutartį su atsakove ir įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų nesumokėtą sumą. 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“ AB perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2020 m. kovo 10 d. atsakovė 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. sausio 16 d. pranešimais buvo raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimą. 2020 m. kovo 4 d. pranešimu atsakovė informuota apie skolos perleidimą naujajam kreditoriui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. laiku nepadengė suteikto kredito limito pagal Sutartį ir liko skolinga ieškovui 310,02 Eur negrąžinto kredito sumą, 1,33 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, todėl šie ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

Ieškovas ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl 44,47 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovės, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 22 proc.). Aptariamu atveju ieškovas, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikęs atsakovei kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukęs Sutartį, iki šiol visa apimtimi neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovė byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), sudarančias 44,47 Eur.

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Todėl, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnė priklausanti suma, kuri apima mažesnę. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (negautų pajamų) (taip pat CK 6.73 straipsnio 1 dalis ir šio sprendimo 10 punktas). Šiuo atveju ieškovui iš atsakovės priteistinų nuostolių dydis viršija priteistinų delspinigių dydį, todėl būtent 27,90 Eur delspinigiai įskaitomi į 44,47 Eur nuostolius (negautos pajamos), kurie ieškovui priteisiami iš atsakovės.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (355,82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinta 92,72 procentai ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 13,90 Eur (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS (įmonės kodas 11919806) iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310,02 Eur (tris šimtus dešimt eurų 2 ct) negrąžinto kredito sumą, 1,33 Eur (vieną eurą 33 ct) negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki sutarties nutraukimo, 44,47 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 47 ct) nuostolius (negautas pajamas), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (355,82 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 13,90 Eur (trylika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.