Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-2741-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
2A-2741-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14220-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
BAB banko „Snoras“
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2741-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14220-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.1.; 35.3.6.; (S) 35.4.; 35.5.; 36.1.; 42.10.; 44.5.1.; 63.1.; 63.3; 121.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21531-811/2014 pagal ieškovo BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BAB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. 4 055,02 Lt skolą (3 036,37 Lt negrąžintas kreditas, 9,60 Lt palūkanų, 1 009,05 Lt delspinigių), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad jis su atsakovu 2008-03-19 sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080307Z990001, pagal kurią atsakovui suteikė 3 600 Lt kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2013-03-31, kiekvieno mėnesio 28 dieną mokėdamas 180 Lt dydžio mėnesines įmokas. Atsakovas taip pat įsipareigojo už naudojimąsi kreditu mokėti 12,5 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius nevykdė, todėl ieškovas pranešimais įspėjo atsakovą ir jam toliau nevykdant savo įsipareigojimų nuo 2012-06-25 vienašališkai sutartį nutraukė. Atsakovo skola 2014-04-16 sudaro 3 036,37 negrąžintas kreditas, 9,60 Lt palūkanų, 1 009,05 Lt delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,10 procentų dydžio delspinigių normą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2011 m. pradžioje kartu su sūnumi R. M. atvyko į Masčio g., Telšiuose, tuo metu buvusį AB bankui „Snoras“ priklausiusį skyrių ir sumokėjo visą sumą, kurią tuo metu buvo skolingas ieškovui, taip pat grąžino ir pirkimo išsimokėtinai kortelę. Rašytinių įrodymų dėl skolos sumokėjimo nebeturi, tokius duomenis turėtų saugoti ieškovas. Atsakovo teigimu, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovo pateikta išklotinė, kur nurodyta, kiek ir kokiu laikotarpiu ieškovui buvo mokama. Be kitų mokėjimų 2011-02-28 ieškovui atsakovas sumokėjo 3 711,08 Lt. Mano, kad šis mokėjimas ir yra jo skolos grąžinimas. Pažymi, kad iš viso ieškovui pagal pasirašytą sutartį sumokėjo 14 000 Lt, todėl nesupranta, kodėl tebėra skolingas ieškovui. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos išklotinės, 2011-02-28 atsakovui sumokėjus likusį įsiskolinimą, vėlesniais mėnesiais buvo atliekami dar kai kurie mokėjimai, nors tuo metu kortelės atsakovas jau nebeturėjo, buvo grąžinęs ją bankui, todėl nebeturėjo galimybės atlikti mokėjimų. Teigia, kad išklotinė nėra išsami ir atitinkanti realybę. Be to, atsakovas nesutiko su ieškovo prašomų priteisti 6 proc. metinių procesinių palūkanų dydžiu. Pagal CPK 6.210 str. nuostatas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik tuomet, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, todėl ieškovas, prašydamas tokio dydžio palūkanų iš atsakovo šiuo atveju yra neteisus.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2014-04-16 pažyma patvirtina, kad atsakovas 2011-02-28 sumokėjo 3 711,08 Lt sumą susidariusiam įsiskolinimui dengti, tačiau pažymėjo, kad grąžinti į sąskaitą įmokoms mokėti pinigai buvo vėl panaudoti asmeniniams poreikiams. Pažymi, kad iš kredito suteikimo ir panaudojimo lentelės matyti, kad 2011-03-04 atsakovui vėl buvo suteiktas 3 500,00 Lt kreditas. Lentelė patvirtina, kad atsakovas ir toliau naudojosi jam suteiktu kreditu, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad grąžino ieškovui pirkimo išsimokėtinai kortelę, nors tokius įrodymus jis privalo pateikti. Ieškovas taip pat nurodo, kad, vadovaujantis 2008-03-19 Sutarties 12.1 punktu, šalys susitarė, kad pasibaigus kortelės galiojimo terminui, bankas atnaujins kortelę be papildomo kortelės turėtojo (atsakovo) prašymo. Atnaujinus atsakovui kortelę, atitinkamai buvo nukeltas ir kredito pabaigos terminas, todėl ieškovas pagrįstai 2012-06-25 vienašališkai nutraukė galiojančią sutartį anksčiau laiko. Ieškovas taip pat nurodo, kad 6 proc. dydžio metines palūkanas prašo vadovaudamasis Sutarties 9.11 punktu. Su minėta sutarties sąlyga atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai, sudarydamas 2008-03-19 paskolos sutartį, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 3 036,37 Lt negrąžintą kreditą, 9,60 Lt palūkanų, 277,18 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 323,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusios ieškinio dalies netenkino. Priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 114,32 Lt bylinėjimosi išlaidų

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-03-19 buvo sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. SL080307Z990001, kurios pagrindu atsakovui buvo išduota Maestro/MAXIMA kreditinė kortelė Nr. 6771777500843286 su 3 600 Lt kredito limitu. Kredito gražinimo terminas 24 mėnesiai; kortelės galiojimas iki 2011-03-31, kredito pabaigos data 2013-03-31; mėnesio įmoka 180 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas sutartimi nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl jis nuo 2012-06-25 sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Iš ieškovo pateiktos skolos paskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovo skolą sudaro 3 036,37 Lt negrąžintas kreditas, 9,60 Lt palūkanų, 1 009,05 Lt delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad 2011-02-28 sumokėjo ieškovui likusį įsiskolinimą – 3 711,08 Lt, taip pat 2011 m. pradžioje grąžino ieškovui pirkimo išsimokėtinai kortelę, todėl po to laiko nebegalėjo atlikti jokių mokėjimų ieškovui, nors, kaip teigia atsakovas, iš ieškovo pateiktos išklotinės matyti, kad ir po 2011-02-28 buvo atliekami dar kai kurie mokėjimai. Iš ieškovo teismui pateiktos kliento sumokėtų sumų ataskaitos matyti, kad atsakovas ieškovui 2011-02-28 sumokėjo 3 711,08 Lt sumą, po to 2011-05-30 – 370 Lt, 2011-07-05 – 350 Lt, 2011-07-28 – 180 Lt, 2011-08-28 – 4,72 Lt, 2011-09-28 – 180 Lt, vėlesnių mokėjimų iki 2014-04-15 atlikta nebuvo. To, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 3 711,08 Lt sumą neginčija ir ieškovas, tačiau nurodo, kad grąžinti į sąskaitą įmokoms mokėti pinigai buvo vėl panaudoti atsakovo asmeniniams poreikiams. 2011-03-04 atsakovui vėl buvo suteiktas 3 500 Lt kreditas, kuriuo jis naudojosi. Šias ieškovo išdėstytas aplinkybes patvirtina į bylą ieškovo teismui kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas raštas „Veiksmai pagal sutartį Nr. SL080307Z990001 už laikotarpį 2008-03-19 – 2013-03-31“, iš kurio matyti, kad 2011-03-04 atsakovui buvo suteiktas 3 500 Lt dydžio kreditas. Tai, kad atsakovas ir toliau po 2011-02-28 naudojosi ieškovo suteiktu kreditu patvirtina kliento sumokėtų sumų ataskaitoje nurodyti atsakovo 2011-05-30, 2011-07-05, 2011-07-28, 2011-08-28, 2011-09-28 atlikti mokėjimai ieškovui, todėl atsakovo teiginys, kad jis po 2011 m. pradžios nebegalėjo atlikti jokių mokėjimų ieškovui, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad grąžino atsakovui pirkimo išsimokėtinai kortelę (CPK 178 str.), o ieškovo teismui pateikti įrodymai patvirtina atsakovo įsipareigojimų pagal 2008-03-19 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080307Z990001 buvimą ieškovui ir po 2011-02-28, t.y. po nurodyto termino atsakovas ir toliau naudojosi ieškovo suteiktu kreditu, todėl, atsakovui nuo 2011-10-28 nemokant sutartimi numatytų įmokų (paskutinė įmoka sumokėta 2011-09-28 – 180 Lt), teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Aptariamoje sutartyje nurodyta, jog metinė palūkanų norma ir metinė kredito grąžinimo norma yra 12,5 procentų. Sutarties 3.1.8. p. numatė, kad kortelės turėtojas įsipareigoja laiku grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius, padengti visas pagrįstas banko išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, nėra (CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė atsiliepime dėstomų aplinkybių, o ieškovo pateikti įrodymai patvirtina atsakovo skolą ieškovui, todėl pripažintina, kad ieškovo pateiktų įrodymų turinys yra tikras, atsakovas pripažintinas pažeidusiu prievolę ieškovui, atsakovo skola ieškovui laikytina įrodyta, todėl ieškovo reikalavimas dėl 3 036,37 Lt negrąžinto kredito ir 9,60 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.38 str., 6.59 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d., 6.503 str. 1 d., 6. 872 str., 6.873 str. 1 d., .674 str. 2 d., 6.886 str. 1 d.).

Aptariamoje sutartyje nurodyta, kad delspinigių norma yra 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Sutarties 9.10 p.) (b. l. 4). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 009,05 Lt delspinigių (1 007,32 Lt nesumokėti delspinigiai už paskolą, 1,73 Lt nesumokėti delspinigiai už palūkanas). Pagal 2010-12-23 LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatas, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nors šis įstatymas įsigaliojo 2011-01-04, vėliau įstatymas keistas (2011-11-17 priimta nauja jo redakcija 2011-11-17, kuri įsigaliojo 2012-01-01), tačiau tai nepaneigia to, kad teismas, spręsdamas netesybų dydžio klausimą, turi vadovautis tokiu netesybų procentinės išraiškos dydžiu, kuris būtų protingas, kompensuotų kreditoriaus nuostolius, tačiau tuo pačiu ir neleistų jam piktnaudžiauti savo teise ir praturtėti skolininko sąskaita. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, kurios numato vienašalį delspinigių normos keitimą, taip pat ir į negrąžinto kredito bendrą sumą. Teismas sprendė, kad 0,05 procentų dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 277,18 Lt delspinigiai (276,31 Lt delspinigių už paskolą, 0,87 Lt delspinigių už palūkanas), skaičiuojami už 182 pradelstas dienas nuo nesumokėtos 3 045,97 Lt sumos, taikant 0,05 proc. delspinigių normą. Teismas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.).

Aptariamos sutarties 9.11 punktas numato, kad tuo atveju, kai bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos. Taigi šiuo atveju ieškovas prašė priteisti ne įstatymo, o sutartyje numatyto dydžio palūkanas, todėl atsakovo argumentus, kad minėtas palūkanų dydis yra negalimas teismas atmetė kaip nepagrįstus priteisė ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 323,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Ieškinys pareikštas 4 055,02 Lt sumai, todėl už jį mokėtinas 122 Lt dydžio žyminis mokestis. Teismas ieškinį patenkino iš dalies 3 323,15 Lt sumai, t. y. patenkino jį 81,95 proc. pareikštų reikalavimų (atmetė reikalavimą dėl 731,87 Lt delspinigių priteisimo), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 99,98 Lt dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 17,50 Lt. CPK 96 str. pagrindu, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį (81,95 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos sudarytų 14,34 Lt.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.68-69), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tais argumentais, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, netinkamai vertino ir neteisingai interpretavo ir byloje esančią rašytinę medžiagą. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo 2011-02-28 sumokėtos 3 711,08 Lt sumos, nurodyti, kodėl šia suma nebuvo sumažinta atsakovo skola, kurios detalizavimas pateiktas skolos išklotinėse; pateikti įrodymus apie tai, kada atsakovas grąžino ieškovui pirkimo išsimokėtinai kortelę. Tačiau teismui užteko tik ieškovo paaiškinimo, nesant įrodymo dėl ieškinio pagrįstumo, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Nors sprendime dėl skolos nurodoma, kad yra pateikta kredito suteikimo ir panaudojimo lentelė, tačiau apeliantas tokios lentelės nematė. Apeliantas teigia vienareikšmiškai nurodęs, jog grąžino pirkimo išsimokėtinai kortelę. Teigia, jokio kredito po kortelės grąžinimo neėmęs. Atsakovas atsisako pateikti įrodymus apie apelianto kortelės grąžinimą. Teismas rėmėsi ieškovo pateiktu raštu „Veiksmai pagal sutartį Nr.SL080307Z990001 už laikotarpį 2008-03-19–2013-03-31“, tačiau šio rašto apeliantas tvirtina negavęs (CPK 113 str.) ir nesusipažinęs su juo, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti rungimosi principu. Teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, todėl, pasak apelianto, jis negalėjęs pasinaudoti galimybe įrodinėti savo nurodomas aplinkybes liudytojų pagalba ir savo paaiškinimais. Mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo padėtimi, todėl apeliantas turės dar kartą sumokėti tą pačią sumą. Mano, kad jo grąžinta kortele galėjo būti pasinaudota, tačiau, AB „Snoras“ yra bankrutavusi, todėl apeliantas savo jėgomis rinkti įrodymų neturi galimybės.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.74-75) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apelianto grąžinti į sąskaitą įmokoms mokėti pinigai buvo vėl panaudojami asmeniniams poreikiams. Iš kredito suteikimo ir panaudojimo lentelės matyti, jog 2011-03-04 atsakovui vėl buvo suteiktas 3 500,00 Lt kreditas. Lentelė patvirtina, kad atsakovas ir toliau galėjo naudotis kreditu. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, o ieškovo pateikti įrodymai patvirtina atsakovo skolą ieškovui. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad grąžino ieškovui pirkimo išsimokėtinai kortelę (CPK 178 str.), todėl apelianto argumentai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Byloje kilo ginčas dėl apelianto pareigos grąžinti ieškovui skolą, susidariusią apeliantui naudojantis pirkimo išsimokėtinai kortele (Maestro/MAXIMA kreditinė kortelė Nr. 6771777500843286).

Apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kredito suteikimo ir panaudojimo lentele ir ieškovo raštu „Veiksmai pagal sutartį Nr.SL080307Z990001 už laikotarpį 2008-03-19–2013-03-31“, nes nei minėtos lentelės, nei minėto rašto apeliantas tvirtina negavęs (CPK 113 str.) ir nesusipažinęs su šiais įrodymais; teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantas negalėjęs pasinaudoti galimybe įrodinėti nurodomas aplinkybes liudytojų pagalba ir savo paaiškinimais.

Kaip matyti iš byloje esančio 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimo apeliantui (b.l.25), jam buvo išsiųstas ieškinys su priedais (22 lapai), tarp kurių buvo ir kliento skolos paskaičiavimo lentelė, skolos, susidariusios iki sutarties nutraukimo detalizavimo lentelė, skolos, susidariusios po sutarties nutraukimo detalizavimo lentelė ir kliento sumokėtų sumų lentelė, (b.l.6-20), kurias ir analizavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi „kredito suteikimo ir panaudojimo lentele“, su kuria jis nebuvo supažindintas, tačiau akivaizdu, kad tiek teismas, tiek apeliantas tiems patiems ieškovo pateiktiems dokumentams (b.l.6-20) įvardinti vartoja skirtingus pavadinimus, juo labiau, kad terminą „kredito suteikimo ir panaudojimo lentelė“ teismas nurodė aprašomojoje skundžiamo sprendimo dalyje, dėstydamas ieškovo argumentus, motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyke teismas šiuos įrodymus įvardija kaip „išklotinė“, „kliento sumokėtų sumų ataskaita“ . Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad yra susipažinęs su ieškovo kartu su ieškiniu pateikta išklotine, analizuodamas šį dokumentą atsiliepime į ieškinį. Dėl šių priežasčių atmestinas yra apelianto argumentas, jog jis nėra gavęs „kredito suteikimo ir panaudojimo lentelės“, kuria vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovo raštas „Veiksmai pagal sutartį Nr.SL080307Z990001 už laikotarpį 2008-03-19–2013-03-31“, kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir nors skundžiamas sprendimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka (CPK 441 str. 2 d.), tačiau, pažymėtina, jog apeliantas turėjo teisę susipažinti su byloje esančia medžiaga (CPK 7 42 str.) ir vadovaujantis CPK 7 str., rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo atsikirtimus, argumentus. Be to, minėtame ieškovo rašte „Veiksmai pagal sutartį Nr.SL080307Z990001 už laikotarpį 2008-03-19–2013-03-31“ iš esmės atsispindi ta pati informacija, kuri buvo pateikta minėtose kliento skolos paskaičiavimo lentelėje, skolos, susidariusios iki sutarties nutraukimo detalizavimo lentelėje, skolos, susidariusios po sutarties nutraukimo detalizavimo lentelėje, kliento sumokėtų sumų lentelėje (b.l.6-20) (t.y. „kredito suteikimo ir panaudojimo lentelėse“).

Kita vertus, apeliantas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu turėjo teisę jį apskųsti apeliacine tvarka, nurodydamas nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, ir, akivaizdu, šia teise pasinaudojo, pateikdamas apeliacinį skundą. Apeliaciniame procese CPK 314 str. nustatyta tvarka šalys turi teisę teikti naujus įrodymus, tačiau apeliantas tokio prašymo nepateikė, savo argumentų įrodymais nepagrindė. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog jis neturėjo galimybės įrodinėti.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, siekdamas išsiaiškinti, kas naudojosi pirkimo išsimokėtinai kortele (Maestro/MAXIMA kreditinė kortelė Nr. 6771777500843286) apelianto vardu, po to, kai, pasak apelianto, pirkimo išsimokėtinai kortelė 2011 m. pradžioje buvo grąžinta ieškovui (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog apeliantas neneigė, jog yra gavęs 2012-07-02 ieškovo raštą „Dėl nutraukimo“, kuriame nurodytas jo įsiskolinimo dydis 2012 m. liepos 2 dienai (b.l.5), tačiau, kaip jau minėta, nesikreipė ne tik į teisėsaugos institucijas, bet ir į patį ieškovą, siekdamas išsiaiškinti situaciją dėl jo prievolės, susijusios su minėta pirkimo išsimokėtinai kortele. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina