- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- T-896-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00590-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-138, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 63 str. 1, 4 d. – terminuota 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkes teismo 2011-06-29 nuosprendžiu ir skirta terminuota 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2015-07-02 nuosprendžiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendis pakeistas: pagal LR BK 180 straipsnio 3 dalį (1 epizodas) - išteisintas. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. pagal BK 180 str. 3 d. (2 epizodai) skirta galutinė terminuota 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2015-07-20. Bausmės pabaiga: 2021-01-27.
Galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data, 1/2 - 2018-03-11.
Intensyvią priežiūrą galima taikyti nuo 2017-06-11.
Neatliktos bausmės dalis 2017-09-05 - 3 metai 3 mėnesiai 23 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. rugpjūčio 2 d. protokolu Nr. 58-27 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė:
E. K. pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. E. K. ankščiau neteistas. Amžius teistumo metu 30 metų. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta ir gailisi. E. K. nusikaltimus padarė kartu su kitu asmeniu. Teismo nuosprendžiu pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi. Šiuo metu nuo bendrininko atsiribojęs. Su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, kriminalinės subkultūros nesilaiko.
Šalies argumentai
E. K. teigia, kad psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų) nevartoja. E. K. bylos dokumentuose nėra informacijos apie narkotikų ar alkoholio vartojimą. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto E. K. elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Smurtinio elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, neužfiksuota. Apskritai, E. K. išreiškia kritišką požiūrį žalingų įpročių atžvilgiu, domisi ir užsiima sveika gyvensena.
E. K. nėra socialiai atsiskyręs; mėgsta leisti laiką su kitais žmonėmis. Bausmės atlikimo metu bendrauja ne tik su šeimos nariais, bet ir draugais, pažįstamais. E. K. pasižymi aukšta saviverte, yra linkęs lyginti save su kitais. Jo savivaizdis yra pagrįstas įprastomis socialinėmis normomis (pvz., socialiniu bei ekonominiu statusu visuomenėje, šeiminiais santykiais, išsilavinimo pasiekimais, profesiniais įgūdžiais ir įsidarbinimo galimybėmis). Nėra linkęs elgtis autoagresyviai, teigia niekada neturėjęs suicidinių ketinimų ar minčių. Nusiskundimų dėl psichikos sveikatos neturi. Susidūręs su stresinėmis situacijomis geba tinkamai suvaldyti neigiamus emocinius išgyvenimus, pasižymi gerais savikontrolės įgūdžiais.
E. K. pasižymi gerais socialiniais įgūdžiais. E. K. yra itin komunikabilus, geba palaikyti pokalbį, išklausyti pašnekovą ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Linkęs analizuoti bei suprasti savo ir kitų žmonių jausmus. Siekdamas asmeninių tikslų gali nesunkiai prisitaikyti prie pašnekovo, elgtis kiek gražiakalbiškai ir manipuliatyviai. Agresyvus elgesys nebūdingas. Yra linkęs palaikyti taikius santykius su aplinkiniais. Žmonių grupėje yra linkęs dominuoti, lyderiauti. Bausmės atlikimo metu stengiasi atsiriboti nuo provokacijų bei konfliktinių situacijų su nuteistaisiais. Formuoja pagarba grįstus santykius su pataisos įstaigos darbuotojais. E. K. pripažįsta, kad kai kada, apimtas emocinio sužadinimo, pasielgia gana impulsyviai ir neapgalvotai. Tačiau paprastai prieš priimdamas svarbius sprendimus skiria daug dėmesio situacijos ir galimų savo reakcijų įvertinimui. Geba atpažinti savo problemines sritis ir tinkamai jas spręsti. Supranta, kad visi jo veiksmai turi tam tikras pasekmes jam pačiam ir kitiems. Lengvai priima naujas idėjas, siekia praplėsti savo žinias ir požiūrį. Kalbėdamas apie ateitį yra linkęs planuoti. Bausmę atlikdamas „Pusiaukelės namuose“ ketina dirbti ir mokytis. Lygtinio paleidimo atveju kurį laiką planuoja gyventi pas seserį. Apskritai savo planus daugiausiai sieja su šeiminiu gyvenimu (turi žmoną, su kuria norėtų susilaukti vaikų).
Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Supranta poreikį laikytis įstatymų ir nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. Sutinka su priežiūra, laikosi nustatyto rėžimo ir taisyklių (nuobaudų neturi). Supranta poreikį puoselėti bendras vertybes, kurios yra visų pripažintos. Nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu.
Atliko savanoriškai ir neatlygintinai gerbūvio darbus (2016-03-10 išvalė bendrojo naudojimo nuteistųjų virtuvę; 2016-07-28 tvarkė pagalbines patalpas, tvarkė Lietuvos futbolo federacijos stadiono aplinką).
Už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą programose ir darbą, bausmės atlikimo metu, E. K. yra skatintas du kartus (2016-04-14 suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, 2017-01-31 perkeltas į lengvąją grupę). 2015-08-24 už dienotvarkės pažeidimą įspėtas žodžiu, galiojančių nuobaudų neturi. Vidaus tvarkos taisyklių, intensyvaus rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plano, nepažeidinėja.
Nuteistojo E. K. darbinis ugdymas - atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku.
Vilniaus pataisos namuose įgijo staliaus profesiją. Dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo užsiėmimuose; dalyvavo ir sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programoje.
Vilniaus pusiaukelės namuose dalyvavo: „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ konsultacijose; šiuo metu dalyvauja socialinių įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimuose bei dokumentų rengimo raštvedybos užsiėmimuose.
E. K. turi aukštąjį neuniversitetinį aplinkos apsaugos inžinerijos išsilavinimą, „A“ ir „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Bausmę atlikdamas Vilniaus pataiso namuose dirbo (duomenys neskelbtini) baldų gamybos darbininku, baigė ir įgijo Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo bei staliaus specialybę. Atlikdamas bausmę „Vilniaus pusiaukelės namuose“ dirba (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose.
Vilniaus pataisos namai turi vykdomuosius raštus 2017-06-09 Nr. 42-62(2) 55856,57 EUR sumai, tačiau sumokėta 16,69 eurų.
Antstolės Vaivos Šimkienės pateikta pažyma apie E. K. mokėjimus, bendra sumokėta suma - 196,68 EUR. Taip pat pagal teismo nutarimą yra areštuotas E. K. turtas: automobilis, ginklai, aukso dirbiniai, kompiuteris ir mobilūs telefonai 4 vnt.
E. K. palaiko glaudžius ryšius su mama, seserimi ir žmona, yra lankomas ir pagal galimybę vyksta į trumpalaikes išvykas namo (2 paros) pas žmoną, kuri šiuo metu laukiasi E. K. naujagimio.
Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) pas seserį K. K.. Į 2017-06-27 raštą Nr. 9-3370(07) dėl nuteistojo gyvenamosios vietos patikslinimo 2017-06-30 gautas atsakymas Nr. 8-6159, kad nuteistasis E. K. galės gyventi adresu (duomenys neskelbtini).
Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2017-07-18 gautas atsakymas Nr. 8-6588, kad pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei -17 balų, iš jų 15 balų yra statiniai, 2 balai - dinaminiai.
Atsižvelgus į nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką, - 17 balų, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nustatytų „Pusiaukelės namuose“ taisyklių laikymąsi, nuobaudų neturėjimą, du kartus skatintas, vienas iš jų perkėlimas į lengvąją grupę, gerbūvio darbų atlikimą, atsakingą požiūrį į darbą, glaudžius socialinius ryšius, į poreikį būti pilnaverčiu visuomenės nariu, sutikimą su intensyvia priežiūra lygtinio paleidimo atveju, į turimus realius trumpalaikius ir ilgalaikius planus, susijusius su dabartinės veiklos tęsimu bei šeiminiu gyvenimu, darytina išvada, jog E. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlytų teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021-01-21; sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą iki 2021-01-21.
Nuteistasis pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Komisijos nariai, išdėstę atskirąją nuomonę yra neteisūs, teigdami, kad jis nesistengia atlyginti civilinių ieškinių, nes jis siekia dirbti, resocializuotis. Šiaulių AVPK yra saugo jo turtą, kurį galėtų parduoti ir taip atlyginti dalį žalos, jam negrąžina, antstolei nepavyksta šių daiktų išsireikalauti.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas Komisijai svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja Komisijos priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo E. K. asmens byla pažymi, kad nors nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau 1/2 bausmės dalis sueis 2018-03-11, ir nors nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra, teismas vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nuteistasis ir toliau turi būti izoliuotas nuo visuomenės.
Apylinkės teismas atsižvelgia į tas aplinkybes, kad E. K. ankščiau neteistas, tačiau pažymi, jog paskirtąją bausmę E. K. atlieka už nusikaltimus nuosavybei, kuriuos padarė veikdamas organizuotoje grupėje, įsibraudami į patalpą. Iš nuteistojo byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamas veikas jis darė sistemingai, nuo 2009 iki 2010 metų padarytos kelios nusikalstamos veikos (nusikaltimai sunkūs) už kurias E. K. pripažintas kaltu, kas rodo, jog nuteistasis turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų, yra abejingas teisės saugomoms vertybėms, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.
Nuteistasis nors bausmės atlikimo metu du kartus ir buvo skatintas, tačiau 2015-08-24 už dienotvarkės pažeidimą buvo įspėtas žodžiu.
Atlikus E. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad E. K. priklauso žemai rizikos grupei - 17 balų, iš jų 15 balų yra statiniai, 2 balai – dinaminiai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža, tačiau visgi išlieka 2 balai, kurie yra dinaminiai, ir nuteistasis gali šią riziką sumažinti, kas rodytų reikšmingą jo elgesio kitimą teigiama linkme bausmės atlikimo metu. Taigi, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, leidžianti manyti, jog E. K. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nors atlikdamas bausmę „Vilniaus pusiaukelės namuose“ E. K. dirba, tačiau iš vykdomųjų raštų matyti, kad yra atlyginta tik itin maža dalis nusikaltimais padaryta žala. Be to, nors E. K. nurodo, jog Šiaulių AVPK yra saugo jo turto, kurį galėtų parduoti ir taip atlyginti dalį žalos, tačiau jokių duomenų apie tai, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2015 metais (t.y. per 2 metus), jam iš tiesų nepavyko gauti jokių įrodymų, patvirtinančių Šiaulių AVPK neveikimą, kas trukdo jam tuos daiktus atgauti, E. K. nepateikė, nors nutarime nurodyta, jog bendrauja su artimaisiais, taigi galėjo įgalioti tvarkyti jo reikalus, jam atliekant bausmę ir būnant izoliuotam.
Nagrinėjamu atveju reikšminga, jog Komisija, priimdama sprendimą paleisti E. K. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – net du Komisijos nariai pareiškė atskirąją nuomonę, akcentuodami, jog nuteistasis teistas už sunkų nusikaltimą, nesistengia dengti jam priteisto ieškinio. Teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis Nr.1S-751-1020/2016). Šiuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl E. K. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai nepasiekė konsensuso. Nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, apylinkės teismui kyla esminės abejonės dėl lygtinio paleidimo taikymo E. K.. Komisijos nariai, betarpiškai bendravę su E. K., turėjo galimybę susidaryti itin išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie nuteistojo elgesio pokyčius bei tikėtiną nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo įtikinti, kad šioje stadijoje jau yra galimybė taikyti E. K. lygtinį paleidimą, nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų (kurios yra pavojingos visuomenei) aplinkybes (tokias kaip manipuliavimas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, prisistatymas policijos pareigūnu ir pan.), taip pat įvertinus Komisijos nutarime nurodytas asmenines E. K. savybes, kad siekdamas asmeninių tikslų jis gali nesunkiai prisitaikyti prie pašnekovo, elgtis kiek gražiakalbiškai ir manipuliatyviai, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje nors ir liudija teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, kita vertus, dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, šių pokyčių visgi nepakanka išvadai, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Taip pat svarbu yra tai, jog nuteistąjį siūloma paleisti lygtinai, nesuėjus ½ bausmės termino, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėn.) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi (liktų atlikti kiek didesnę nei 3 metų bausmės dalį) ir tai teismui kelia pagrįstų abejonių, kad nuteistasis visais įmanomais būdais siekia išvengti bent kiek didesnės dalies realaus bausmės atlikimo ir bausmės paskirtis šiuo atveju liktų neįgyvendinta, juo labiau, kad bausme siekiama ir atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į išanalizuotų aplinkybių visetą, bei į tai, kad per du metus priteistos sumos atlyginamos itin neženkliai, nuteistojo teiginiai, susijęs su jo resocializacijos proceso įvertinimu, vertinti kaip deklaratyvus, o visos nuteistojo pastangos dirbti, vykdyti individualios socialinės reabilitacijos programoje numatytas priemones, vertintinos kaip rodomos tik siekiant palankesnio Komisijos nutarimo, o ne siekiant sumažinti tikimybę nusikalsti ateityje.
Teismo nuomone, įvertinus visas aptartas aplinkybes, šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis E. K. pasitaisė tiek, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl teismas sprendžia, kad komisija netinkamai įvertino E. K. charakterizuojančius duomenis ir padarė skubotą, nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-138 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K..
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.