Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-07-26 · Civilinė byla Nr. e2S-782-265/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
e2S-782-265/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
O. L.
Ieškovas
D. L.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. Č., A. L.
Civilinė byla Nr. e2S-782-265/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04644-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.6.1; 3.1.9.1.3; 3.1.9.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.3.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. L. atstovo advokato G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. ir 2018 m. kovo 7 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. (D. L.) patikslintą ieškinį atsakovei O. L. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. Č., A. L., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2018 m. sausio 31 d. atsakovės O. L. atstovas advokatas G. S. pateikė pareiškimą dėl teisėjos Monikos Lapukaitės nušalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. teikė atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties sustabdymo ir panaikinimo dėl pažeistų civilinio proceso teisės normų; dėl teismo reorganizavimo procedūrų, tai yra neįregistruoto teisinio statuso Juridinių asmenų registre. Nurodytos aplinkybės kelia pareiškėjui abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo, todėl prašė nušalinti teisėją Moniką Lapukaitę nuo civilinės bylos nagrinėjimoKlaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas Petras Mineikis 2018 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atsakovės O. L. atstovo advokato G. S. pareiškimo dėl teisėjos Monikos Lapukaitės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-549-1030/2018 nagrinėjimo. 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu atsakovės O. L. atstovas advokatas G. S. pareiškė pakartotinį nušalinimą teisėjai Monika Lapukaitei. Nurodė, kad reiškiamas nušalinimas grindžiamas 2018 m. sausio 31 d. pareiškime dėl nušalinimo nurodytais motyvais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovės O. L. atstovui advokatui G. S. paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą.Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi buvo netenkintas atsakovės O. L. atstovo advokato G. S. pareiškimas dėl teisėjos Monikos Lapukaitės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-549-1030/2018 nagrinėjimo. Atsižvelgęs, jog pareiškėjas nepateikė argumentų dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl priimto procesinio sprendimo vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę, kuri nepagrįsta įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas pakartotinį nušalinimą pareiškė iškart pratęsus bylos nagrinėjimą po to, kai nušalinimo klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi, kuria atstovo pareiškimas buvo įvertintas kaip nepagrįstas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nušalinimą pareiškė advokatas, kurio profesinės žinios leidžia įvertinti savo pareiškimų tikėtiną pagrįstumą ir jam yra žinomas teisėjo nušalinimo teisinis reglamentavimas, todėl jo veiksmus, reiškiant pakartotinį nušalinimą, vertino kaip sąmoningą piktnaudžiavimą procesine teise.Atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 17 d. išsiuntė bylą Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teisme priimtas atsakovės atskirasis skundas. Klaipėdos apylinkės teismas privalėjo sustabdyti bylą, tačiau ją nagrinėjo ir pareikalavo grąžinti, nors atskirasis skundas nebuvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teisme. Taip pat nurodė, kad teismas netaikė nuobaudų ieškovui, nors ieškovas, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, nedalyvavo teismo posėdžiuose.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 7 d. nutartimi netenkino atsakovės O. L. atstovo advokato G. S. prašymo dėl 2018 m. vasario 6 d. nutartimi paskirtos 300 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą panaikinimo.Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovas baudos sumažinti neprašo, prašo baudą panaikinti, t. y. atstovas apskritai ginčija savo nesąžiningo naudojimosi procesine teise reikšti nušalinimą faktą.Atkreipė dėmesį, kad prašyme dėstomos aplinkybės yra susijusios su atstovo abejonėmis teismo priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjant bylą, o šie klausimai buvo sprendžiami teismo posėdžiuose ir teismo procesiniai sprendimai šiais klausimais nėra susiję su atsakovės atstovui pritaikytos teismo nuobaudos teisiniu ir faktiniu pagrindimu, todėl nesudaro pagrindo atsakovės atstovui paskirtos nuobaudos panaikinimui. Nurodė, kad prašyme nenurodyta jokių kitų reikšmingų aplinkybių, kurios įrodytų atsakovės atstovo sąžiningumą ar kitaip pagrįstų pakartotinio nušalinimo pareiškimo reikalingumą ir galėtų sudaryti prielaidas spręsti dėl baudos atsakovės atstovui panaikinimo.Atkreipė dėmesį į tai, kad nušalinimą pareiškė advokatas, kurio profesinės žinios leidžia įvertinti savo pareiškimų tikėtiną pagrįstumą ir jam yra žinomas teisėjo nušalinimo teisinis reglamentavimas, todėl jo veiksmus reiškiant pakartotinį nušalinimą vertino kaip sąmoningą piktnaudžiavimą procesine teise. Atsižvelgęs į tai teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo įvertinti atsakovės atstovo veiksmus reiškiant pakartotinį nušalinimą kitaip, nei jie buvo įvertinti teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo panaikinti skirtą baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovės atstovas advokatas G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. ir 2018 m. kovo 7 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės. Prašo pridėti naujus įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. lydraštį, 2018 m. sausio 25 d. patvarkymą, VSDFV Klaipėdos skyriaus pensijų skyriaus pensijų specialisto konsultaciją, 2010 m. rugsėjo 7 d. prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, 2010 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr.(4,l.)7R-8125, teisėjo pažymėjimo Nr. 9 kopiją; 2018 m. liepos 4 d. ieškovo prašymą antstolei V. D., atstovavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir jo atstovo, apelianto skundą antstolei V. D., 2018 m. gegužės 21 d. patvarkymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato baudos skyrimo už pareikštą nušalinimą teisėjai. CPK nenumato galimybės pačiai teisėjai nagrinėti ir įvertinti jai pareikštą nušalinimą. Pažeidžiant CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus byla buvo nagrinėjama 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. vasario 8 d. ir 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžiuose be bylos. Klaipėdos apygardos teismas atsakovės atskirąjį skundą išnagrinėjo ir civilinę bylą pirmosios instancijos teismui grąžino tik 2018 m. kovo 7 d. Nuo 2017 m. kovo 21 d. nei ieškovas, nei atsakovė nesikreipė į teismą su ieškiniu arba patikslintu ieškiniu / priešieškiniu ir/arba dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas neįleidžia į butą, pakeitė spyną ir iki šiol geruoju neperdavė atsakovei raktų nuo buto, tačiau atsakovė privalo įvykdyti 2018 m. sausio 9 d. teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas vengė atvykti į teismo posėdžius, mokėti alimentus, neįvykdė teismo įpareigojimo būtinai dalyvauti teismo posėdyje, tačiau teismas jam netaiko jokių nuobaudų. Nei ieškovas, nei jo atstovai nepateikė D. L. jūrininko knygelės su vertimu iš anglų į lietuvių kalbą, duomenų apie jo gautas pajamos užsienyje, tačiau teismas neteisėtai taikė nuobaudą advokatui G. S., turinčiam teisėjo stažą ir advokato patirtį nagrinėjant kapitonų bylas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, todėl prašomi pridėti įrodymai, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. lydraštis ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. patvarkymas prie bylos nepridėtini, kadangi jie jau yra Liteko duomenų bazėje. Kiti prašomi pridėti nauji įrodymai yra visiškai nesusiję su atskirojo skundo nagrinėjimu, todėl taip pat nepridėtini prie bylos ir nevertintini.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti jam skirtos 300 Eur baudos už piktnaudžiavimą teise reiškiant nušalinimą.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog CPK normos nenumato galimybės skirti baudą už pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).Nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas ((CPK 68 straipsnio 5 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016 ).Vadovaujantis šiuo nurodytu teisiniu reglamentavimu apelianto argumentai, jog CPK normos nenumato baudos skyrimo už pareikštą nušalinimą teisėjai, atmestini kaip nepagrįsti.Atskiruoju skundu apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, jog pakartotinis nušalinimas buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau buvo atmestas, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakytina.Apelianto argumentai, jog CPK nenumato galimybės pačiai teisėjai nagrinėti ir įvertinti jai pareikštą nušalinimą, laikytini visiškai nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 69 straipsnio 1 dalyje reglamentuota pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kur nustatyta, jog pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas pareiškė pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, todėl teisėja Monika Lapukaitė pagrįstai sprendė pareikšto pakartotinio nušalinimo klausimą.Apelianto atskirojo skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 9.3-9.7 papunkčiuose, yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu, t. y. neturi sąsajų su teismo procesinio sprendimo skirti baudą už piktnaudžiavimą reiškiant nušalinimą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl dėl jų nepasisakytina.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 69 straipsnyje numatyta, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutarties, kuria išsprendžiamas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, apskundimo CPK nenumato, o tokia nutartis neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau. Taigi nušalinimo klausimu priimta teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 334 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ši nutartis neskundžiama, tačiau apelianto atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo klausimas išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos 2018 m. kovo 16 d. rezoliucija, kuria atskirasis skundas priimtas. Kadangi atskirasis skundas negalėjo būti priimtas (CPK 334 straipsnio 1 dalis), jis negali būti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektu, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal atsakovės O. L. advokato G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties nutraukti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas