- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- AN2-5-879/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00180-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 16.9.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Pareiškėjo R. Z. ( toliau-Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ( toliau -Institucija) 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu R. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį. nubaustas 11 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. balandžio 13 d. , 19.30 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą. Važiuodamas didesniu nei leistinas greičiu, bet iš anksto matydamas nereguliuojamoje sankryžoje jam iš kairės įvažiuojantį automobilį, nesulėtino važiavimo greičio. Kilus grėsmei eismo saugumui, automobilio nestabdė, kai tuo tarpu iš kairės važiavęs automobilis atliko posūkio manevrą į kairę ir buvo priekyje. Pats buvęs pakankamu atstumu, kad galėtų laiku sustabdyti vairuojamą automobilį prieš priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, nesiėmė veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, automobilio nesuvaldė ir susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. D.. Eismo įvykio metu apgadintos 2 transporto priemonės. R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 ir 128 punktų reikalavimus.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi Pareiškėjo skundas dėl Institucijos nutarimo panaikinimo netenkintas, o nutarimas paliktas nepakeistas, iš R. Z. E. D. priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį- skundą tenkinti. Netenkinus skundo, panaikinti nutarties dalį, kuria iš Pareiškėjo priteistos bylinėjimosi išlaidos E. D..
4. Skunde pažymima, jog iš Pareiškėjo visiškai nepagrįstai priteisto bylinėjimosi išlaidos E. D., ji negali būti laikoma nukentėjusiąja, nes Pareiškėjas nubaustas ne už tai, kad sukėlė eismo įvykį. Mano, kad nukentėjusiąją iš proceso iš viso reikia pašalinti. Cituojama teismų praktika administracinėje byloje Nr.2AT-7-23-976/2024, ANK 5, 569 straipsnio nuostatos teigiant, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, o teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes turi vertinti jų visumą, teigiama, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas skunde dėl jo padaryto KET 127 punkto pažeidimo mano, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surašyti tyrimo veiksmų protokolai, o pareigūnai apie jo vairuojamo automobilio greitį nustatė pagal videoįrašus matuodami automobilio nuvažiuotą atstumą tarp elektros stulpų ir sekundžių per kiek laiko toks atstumas nuvažiuojamas. Toks matavimas nėra atliktas su metrologinę patikrą turinčiais prietaisais, neaišku ar vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas yra pagreitintas ar ne, nėra jokių mokslinių tyrimų kaip nustatyti greitį pagal vaizdo įrašą, todėl tokie skaičiavimai yra subjektyvūs. Nurodo, kad atsakomybė už greičio viršijimą numatyta ANK 416 straipsnyje, o jis yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnį, mano kad atsakomybė taikyta ne pagal specialią normą, o pagal bendrą.
6. Dėl KET 126 punkto pažeidimo teigiama, kad visiškai nepagrįstai Pareiškėjas nubaustas už šį pažeidimą, nes atsitrenkė į E. D. vairuojamą automobilį, kuris staiga iš šalutinio kelio išvažiavo į jo važiuojamąją juostą ir dėl to būtent ir įvyko eismo įvykis. Nurodo, kad Pareiškėjas važiavo pirma eismo juosta, antra buvo laisva, todėl turėjo pagrindą manyti, kad E. D. automobilis važiuos antra eismo juostas ir savo automobilio nestabdė. Automobilį bandė stabdyti kai E. D. pasuko į pirmą juostą, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko.
Šalies argumentai
7. Dėl KET 128 punkto pažeidimo skunde nurodo, kad videoįrašai akivaizdžiai parodo, jog automobilį Pareiškėjas stabdė, bet visiškai sustabdyti nespėjo, dėl staiga išvažiavusio E. D. automobilio, tai kad nebuvo stabdymo kelio aiškina tuo, jog jo automobilis turi ABS sistemą, kuri neleidžia padangoms slysti. Mano, kad E. D. tyčia stabdė savo automobilį, ką rodo jos automobilio padangų žymės, dėl ko jų automobilių susidūrimas buvo ypač stiprus Dėl tokio veiksmo jo automobilis atsitrenkė į E. D. automobilį.
8. Dėl KET 9 punkto pažeidimo, teigia, kad ši norma yra bendro pobūdžio, ji negali būti taikoma skiriant nuobaudą atskirai nuo kitų KET normų taikymo, nes ši norma nukreipia eismo dalyvių elgesį į ateitį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Mano kad pirmos instancijos teismas išdėstė aiškius, pagrįstus argumentus, nurodė teisingus motyvus, kuriais remdamasis pritarė Institucijos pareigūno 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarime išdėstytai pozicijai, jog R. Z. įvykdė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
10. Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta pažeidėjo padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
13. Šioje byloje R. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, važiuodamas didesniu nei leistina greičiu ir iš anksto matydamas nereguliuojamoje sankryžoje jam iš kairės įvažiuojantį automobilį, nesulėtino važiavimo greičio. Kilus grėsmei eismo saugumui, automobilio nestabdė, kai iš kairės važiavęs automobilis atliko posūkio manevrą į kairę ir buvo priekyje, nesiėmė veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, automobilio nesuvaldė ir susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu VW „Golf“. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, ištyręs bylos įrodymus padarė išvadą, jog R. Z. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
14. Apygardos teismo vertinimu, apeliacine rašytinio proceso tvarka ištyrus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta išsamiai, tinkamai įvertinus įrodymus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas.
15. Kaip jau buvo pasisakyta, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
16. ANK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
17. Apeliaciniame skunde Pareiškėjas nesutinka dėl KET 126 punkto pažeidimo inkriminavimo nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko ne dėl abiejų vairuotojų kaltės, o tik dėl to kad E. D. vairuojamas automobilis, staiga išvažiavo į jo važiuojamąją kelio juostą, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmos instancijos teismas pašalino Kelių eismo taisyklių pažeidimo kvalifikavimą pagal KET 126 ir 9 straipsnius, nustatęs, kad minėtuose KET punktuose numatytų reikalavimų nesilaikymas nėra išdėstytas skundžiamos nutarties nustatomojoje dalyje. Teismas nustatė, kad Pareiškėjo veiksmų aprašymui pakanka KET 127 ir 128 reikalavimų pažeidimų nesilaikymo apibūdinimo, šių punktų pašalinimas nekeičia Institucijos nutarimo esmės, Pareiškėjo veiksmų pavojingumo ir jų kvalifikavimo. Kadangi šios aplinkybės iš administracinio nusižengimo sudėties kvalifikavimo yra pašalintos, pakartotinai apeliacinėje instancijoje vertinti ir aptarti nėra jokio pagrindo.
18. Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjo kaltė padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą tyrimo metu buvo įrodinėjama administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio schema, atstumų tarp apšvietimo stulpų matmenimis, E. D. paaiškinimu, liudytojo T. C. apklausos protokolu, jo paties paaiškinimu dėl eismo įvykio, fotonuotraukomis ir užfiksuota įvykio vaizdine medžiaga. Apygardos teismui ištyrus visą bylos medžiagą, spręstina, kad skundžiamos nutarties išvada, jog įvardinti bylos duomenys visiškai įrodo Pareiškėjo kaltę yra teisėta ir pagrįsta.
19. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje Pareiškėjo kaltė pilnai įrodyta remiantis aptariamais bylos duomenimis, pirmiausia administracinio nusižengimo protokolu, kurio turiniui reikalavimai yra numatyti ANK 609 straipsnio 1 dalyje. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Šioje byloje spręstina, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai jame nurodant, kad R. Z. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo didesniu nei leistina greičiu, matydamas nereguliuojamoje sankryžoje jam iš kairės įvažiuojantį automobilį nesulėtino važiavimo greičio, nestabdė automobilio ir nesiėmė veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, nesuvaldė ta pačia kryptimi važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Šiuo atveju nenustatyta, jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai ar pažeidžiant jam keliamus reikalavimus. Protokole užfiksuotų įvykio aplinkybių neginčija ir pats Pareiškėjas, tačiau šioje byloje ginčija įrodymų pakankamumą dėl jo kaltės važiavus didesniu nei leistina greičiu pagrįsti, todėl apygardos teismas pasisako dėl šio skundo argumento.
20. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pareiškėjas nesutinka dėl KET 127 punkte nurodytos taisyklės pažeidimo mano, kad nėra patikimų įrodymų, jog jo vairuojamo automobilio greitis buvo viršytas, jis nustatytas nesant jokio mokslinio pagrindo, o administracinio nusižengimo byloje nėra surašyti tyrimo veiksmų protokolai.
21. Atsakant į šį skundo argumentą vertintini šie bylos įrodymai. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, tai kad R. Z. vairuojamas automobilis važiavo didesniu nei leistina (50 km/val.) greičiu nustatyta išanalizavus: 1) vaizdo įrašą ir jame važiuojančius automobilius bei stacionarius pasikartojančius statinius, t.y. tris gatvės apšvietimo stulpus, 2) įvertinus sudarytą eismo įvykio schemą ir joje atliktus atstumų nuo skiriamosios juostos sankryžoje pradžios iki nukentėjusios E. D. automobilio VW Golf slydimo žymių matavimus, 3) įvertinus Google Maps žemėlapyje (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis atkarpą, 4) atlikus papildomus atstumų matavimus ir atlikus matematinius paskaičiavimus R. Z. vairuoto automobilio greičio nustatymui. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės skiriamojoje juostoje esantys tarpai tarp pirmo, antro ir trečio apšvietimo stulpų yra po 34 metrus, viso 68 metrai, o iš vaizdo įrašo įvertinus laiką, per kurį prieš Pareiškėjo automobilį važiavusi kita transporto priemonė įveikė atstumą nuo pirmo iki trečio stulpo paskaičiuota, kad tokį atstumą įveiktus per 5 sekundes, automobilio važiavimo greitis yra 48,96 km/val. Tuo tarpu R. Z. vairuojamas automobilis “Audi” tą patį atstumą įveikė per dvi sekundes, todėl jo apskaičiuotas važiavimo greitis 122,4 km/val ir nustatyta, kad Pareiškėjas aiškiai nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Apygardos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad teisės aktuose nėra imperatyviai įtvirtinta, jog automobilio greitis turi būti nustatomas tik specialiomis greičio matavimo priemonėmis su metrologine patikra, ką skunde teigia Pareiškėjas ir negali būti nustatomas kitomis leistinomis priemonėmis. Aptariamu atveju akcentuotina, kad Pareiškėjas pasirašė po eismo įvykio schema, kurioje buvo užfiksuoti atstumai tarp automobilių po jų susidūrimo ir pastabų nereiškė, kad jie užfiksuoti netiksliai, jis taip pat neginčija, kad atstumai pareigūnams atlikus papildomą sankryžos matavimą tarp apšvietimo stulpų išmatuoti netiksliai. Pažymėtina, kad iki automobilių susidūrimo R. Z. vairuoto automobilio greičio nustatymo matematiniai paskaičiavimai atlikti iš objektyvių ir tikslių duomenų, kuriuos galima patikrinti. Be to, Pareiškėjui nėra inkriminuotas leistino greičio viršijimas, kas suponuotų tikslų tokio greičio paskaičiavimą ir pamatavimą, o jis nubaustas už tai, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir važiavo didesniu nei leistina greičiu, t.y. jam inkriminuota bendroji ANK 417 straipsnio 7 dalies norma. Todėl skundo argumentai, jog policijos pareigūnai greitį nustatinėjo be jokio mokslinio pagrindimo ir pasirėmę subjektyviais skaičiavimais atmetami kaip nepagrįsti. Abejonių, kad R. Z. važiavo didesniu nei leistina greičiu nėra, nes tą be atliktų paskaičiavimų objektyviai patvirtina vaizdo įraše matomas jo paties ir kitų tuo pačiu metu, ta pačia kryptimi važiavusių automobilių judėjimo greitis, tai pat nukentėjusios E. D. parodymai, kad įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę automobilis Audi trenkėsi didžiule jėga ir važiavo didžiuliu greičiu, todėl jo ir nepamatė. Tai, kad R. Z. automobilis dar iki susidūrimo su E. D. automobiliu važiavo nesaugiu greičiu patvirtina ir liudytojo T. C. parodymai. Akivaizdu, kad be objektyvių duomenų, iš kurių buvo paskaičiuotas jo vairuoto automobilio greitis tai, jog Pareiškėjas važiavo didesniu nei leistina greičiu, patvirtina ir aptarti įrodymai, todėl abejonių, kad Institucijos pareigūnų atlikti paskaičiavimai yra netikslūs, neteisingi ar subjektyvūs, ar atlikti iš nekokybiško vaizdo įrašo apygardos teismui nėra, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstais juos pripažino tinkamais ir jais vadovavosi.
22. Dėl KET 128 punkto pažeidimo skunde teigiama, jog videoįrašai akivaizdžiai parodo, kad automobilį Pareiškėjas stabdė, bet visiškai sustabdyti nespėjo, dėl staiga į kelią išvažiavusio E. D. automobilio, mano, kad E. D. tyčia stabdė savo automobilį, ką patvirtina jos automobilio padangų žymės, dėl ko automobilių susidūrimas buvo ypač stiprus.
23. Pareiškėjui inkriminuota, jog jis, matydamas nereguliuojamoje sankryžoje jam iš kairės įvažiuojantį automobilį, nesulėtino važiavimo greičio ir, kilus grėsmei eismo saugumui, nestabdė bei nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo. KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokie skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
24. Atsakant į šį skundo argumentą vertintini Pareiškėjo parodymai duoti 2024 m. gegužės 14 d. Apklaustas iš karto po įvykio jis teigė, kad matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) į sankryžą įvažiuoja automobilis, teigė, kad tas automobilis užstojo kelią, bandė stabdyti, tačiau nespėjo sustoti. Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje jis tvirtino, kad tikėjosi jog E. D. automobilis važiuos antra eismo juosta, todėl manydamas apie jos manevrą, sukimą į jo važiuojamą dalį, jis automobilio nestabdė. Automobilį bandė stabdyti, tik E. D. pasukus į pirmą eismo uostą ir užkirtus kelią. Nukentėjusioji E. D. patvirtino, kad ji ketino iš antros juostos, į kurią iš pradžių įsuko rikiuotis į pirmą, tačiau nespėjo, nes į jos automobilį atsitrenkė Pareiškėjo automobilis. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai nebuvo visai nuoseklūs, jis patvirtino, kad matė E. D. automobilį įsukantį į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi atspėti jos tolesnius manevrus manydamas, kad ji spės persirikiuoti į pirmą eismo juostą, todėl savo automobilio greičio nesumažino. Priešingai nei teigiama skunde, iš vaizdo įrašo nematyti jog R. Z., kaip jis teigia, pamatęs kliūtį- E. D. automobilį įsukantį iš šalutinio kelio, būtų bandęs stabdyti savo automobilį, o susidūrimas įvyksta automobiliui judant iš esmės tuo pačiu greičiu. Tokią išvadą suponuoja ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su kuriuo, kaip jau aptarta, Pareiškėjas sutiko bei atlikti paskaičiavimai, kurių metu nustatyta, kad R. Z. 43,2 metrų atkarpą važiavo nestabdydamas savo automobilio, o ant kelio važiuojamos dalies automobilio stabdymo žymių taip pat nenustatyta ir jos nefiksuotos. Apygardos teismą įtikina, pirmos instancijos teismo posėdyje dalyvavusio Institucijos atstovo paaiškinimai iš ilgametės praktikos tiriant eismo įvykius, kad net ir tuo atveju, kai automobilyje yra sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, ką Pareiškėjas nurodo savo skunde, stabdymo žymės kelio dangoje lieka. Nors skunde teigiama, kad E. D. tyčia staiga stabdė automobilį, tačiau tokie Pareiškėjo samprotavimai laikytini nepagrįstais, nes bylos įrodymai patvirtina, kad dėl eismo įvykio sukėlimo ir E. D. pripažinta kalta, todėl manyti, kad ji sąmoningai norėjo sukelti eismo įvykį ir būti nubausta nėra jokio pagrindo.
25. Pateiktame skundą nesutinkama su E. D. pripažinimu nukentėjusiąja, teigiant, kad Pareiškėjas nėra kaltas ir nubaustas už eismo įvykį, todėl prašoma panaikinti nutarimo dalį, kuria iš jo nukentėjusiajai priteista 350 Eur.
26. ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka.
27. Tiek Pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarime E. D. pripažinta nukentėjusiąja. Sutiktina, kad E. D. Institucijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.ROIK:24236981676 už ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, t,.y. kad ji to paties 2024 m. balandžio 13 d. įvykio metu, vairuodama automobilį VWGolf, (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje, išvažiuodama iš šalutinės gatvės suko į kairę neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir nekliudys pagrindiniu keliu važiuojančiomis transporto priemonėm ir susidūrė su jai iš dešinės pusės pagrindine gatve tiesiai važiavusi automobiliu Audi vairuojamu R. Z., įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Akivaizdu, kad priešingai nei teigiama skunde, dėl kilusio autoįvykio kaltais pripažinti abu asmenys, o ne viena E. D., kuri sukdama iš šalutinės gatvės neįsitikino, kad tai daryti saugu , bet ir R. Z., kuris važiuodamas didesniu nei leistina greičiu ir matydamas E. D. automobilį nereguliuojamoje sankryžoje nesulėtino važiavimo greičio, nesiėmė veiksmų kad išvengti susidūrimo ir laiku sustabdyti savo automobilį ir susidūrė su E. D. automobiliu.
28. Esant aptartai situacijai, E. D., kaip nukentėjusioji, R. Z. administracinio nusižengimo byloje turėjo teisę turėti atstovą ir teisę į išlaidų atlyginimą, ką numato ANK 666 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 104 straipsnio 2 dalimi iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. priteisę ne visas nukentėjusios turėtas išlaidas, o tik dalį R. D. bylinėjimo išlaidų 350 Eur. Nors skunde prašoma vadovautis LAT 2024 m. spalio 15 d. nutartimi 2AT-7-23-976/2024, tačiau aptariamoje situacijoje šia teismų praktika pagrindo vadovautis nėra, nes joje buvo nagrinėjamos visai kitos faktinės aplinkybės dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo iš administracinę bylą inicijavusio asmens asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
29. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama 2024 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą, o R. Z. skundą atmesti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.