Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje r., a .k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. liepos 15 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį arešto bausme 30 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 20 parų; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise 2 metus ir 3 mėnesius, transporto priemonės vertės konfiskavimas;

2) 2023 m. spalio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės laiką uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmė atlikta 2024 m. liepos 9 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gruodžio 20 d., apie 3 val. 45 min., Mažeikių mieste, Žemaitijos-Sedos gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus vairuodamas jo vardu registruotą automobilį Mercedes-Benz Vito 111, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesuvaldęs jo užvažiavo ant salelės ir atsitrenkė į šviesoforą bei kelio ženklą Nr. 407, taip apgadindamas automobilį Mercedes-Benz Vito 111, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesoforą bei kelio ženklą Nr. 407, vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir 2024 m. gruodžio 20 d., 04.33 val., alkotesteriu Alcotest 7510 jam nustatytas 2,33 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo pas brolį, vartojo alkoholį, išgėrė gal butelį degtinės. Tuo tarpu pykosi su žmona, jam buvo pasakyta grįžti namo, todėl, kad greičiau grįžti, nusprendė važiuoti pats. Tuo metu negalėjo išsikviesti taksi, bandė skambinti ir „Bolt“, todėl nusprendė važiuoti automobiliu pats iš (duomenys neskelbtini). Sėdo už vairo ir išvažiavo. Negali paaiškinti, kaip toje sankryžoje nesuvaldė automobilio. Gal buvo automobilio gedimas, ruošėsi keisti galines stabdžių kaladėles, nes jau trynės. Mano, kad užkirto galinius stabdžius dėl to nesuvaldė automobilio. Atsitrenkęs į ženklą, į šviesoforą, nuriedėjo su automobiliu į aikštelę. Po įvykio labai išsigando, buvo didelis stresas, todėl dar išgėrė maždaug pusę skardinės alaus. Policija atvažiavo maždaug už 20 minučių. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Nesijautė girtas, manė, kad gali vairuoti. 2021 metais buvo baustas už analogišką veiką. Buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą, buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, bausmę yra atlikęs. Nurodė dirbantis užsienyje, Olandijoje, komandiruočių principu, todėl norėtų išvykti dirbti toliau. Šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, prieš tai dirbo 2 metus, toje pačioje įmonėje. Kalbėjo, ta pati įmonė vėl priims jį dirbti. Yra mechanikas šaltkalvis, tvarko sunkvežimių puspriekabes. Mėnesio pajamos yra virš 3000 eurų su komandiruotės pinigais. Turėtų galimybę sumokėti baudą. Išlaiko sūnų, kuris gyvena Norvegijoje, moka 300 eurų išlaikymą. Su dabartine žmona augina tris jos vaikus, prisideda prie jų išlaikymo. Automobilis priklauso jam, vairuoja transporto priemones apie 14 metų. Teisę vairuoti susigrąžino daugiau kaip prieš metus. Savo poelgį vertina labai blogai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teismo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis apžiūrėta įvykio vieta, pranešėjo pranešimas apie automobilį, atsitrenkusį į kelio ženklą ir šviesoforą, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. A. B. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu A. B. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis A. B. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę A. B., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, bausmes atlikęs, 2021 m. liepos 15 d. teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (t. 1, b. l. 67-73), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos galiojančios (t. 1, b. l. 58-63), nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2025 m. sausio 20 d. dirba UAB „Techsoma“.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo A. B. teismas vertina tai, jog kaltinamasis yra teisiamas ne pirmą kartą, vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką arešto bausme, teistumui neišnykus vėl padarė nesunkią tyčinę veiką, kas rodo, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl, teismo vertinimu švelnesne bausme – bauda nebūtų pasiekti bausmės tikslai, o sankcijoje numatyta arešto bausmė, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), nebūtų tinkama bausmė kaltinamajam, nes teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje gali būti pasiekti vykdant kaltinamojo probaciją.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. B. galimybes, pažymėtina, kad A. B. šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus tik penkiems mėnesiams po to kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų registro, atlikęs laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi ją padaręs. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2025 m. sausio 20 d. dirba UAB „Techsoma“, nurodė išlaikantis savo nepilnametį sūnų ir padeda išlaikyti tris dabartinės sutuoktinės vaikus. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad A. B. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, pradėjo dirbti, teigė nebevartosiantis alkoholio. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė ir elgesys po nusikaltimo padarymo, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės gali būti pasiekti A. B. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. B. taikomas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme nurodytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 20 d. 3.45 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 14.35 val., ir realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju laikytina, kad A. B. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Prokuroras siūlė uždrausti A. B. vairuoti transporto priemones trejus metus, kaltinamojo gynėja prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galiojančios; 2021 m. liepos 15 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 3 mėnesius, teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino maždaug prieš metus, tačiau ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis artimas sunkiam, padarė eismo įvykį. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad kaltinamasis A. B. nėra linkęs laikyti nustatytų elgesio taisyklių, jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, ir toliau vykdo šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau taikytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas (t. 1, b. l. 166-168), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gruodžio 20 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė Mercedes-Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruota kaltinamojo vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės Mercedes-Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjant bylą kaltinamajam A. B. ginti paskirta advokatė Juta Kareivė. Byloje negauta duomenų apie valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Mercedes-Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas, užvedimo raktelis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, skyrimo metu paimtas dokumentas – A. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 02272950, esantis voke prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra.

A. B. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 20 d. 3.45 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 14.35 val., ir realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju laikyti, kad A. B. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Mercedes-Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą A. B. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 20 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Mercedes-Benz VITO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimą, užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. 02272950, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti A. B., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.