- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- e2YT-8220-1065/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00829-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. L. pateiktu teismui patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė dukra D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos tėvas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirus A. G., paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl jo turto paveldėjimo, nes jai nebuvo žinoma apie jos tėvo turimą nekilnojamą turtą miškų ūkio žemės sklypą. Pareiškėjos motina O. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prižiūrėjo savo tėvus iki jų mirties. Po tėvo mirties jo sutuoktinė O. G. liko gyventi tame pačiame bute, kur gyveno A. G., kuriam mirus, ji pasiėmė kai kuriuos daiktus priklausiusius A. G.. Namų apyvokos reikmenys liko ir jais naudojosi O. G. Po motinos mirties pareiškėja priėmė kaip palikimą tiek A. G., tiek O. G. turėtą kitą turtą: dvi lovas, valgomąjį stalą, šaldytuvą „Snaigė“, kilimą, rūbų spintą, stalo įrankius ir kitus namų apyvokos daiktus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipiasi į teismą, norėdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G. mirties jo palikimą priėmė O. G., o po jos mirties palikimą priėmė pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti tėvams priklausiusį turtą. Nenustačius juridinio fakto, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nebus galima realizuoti paveldėtojos teisių turto atžvilgiu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad apie D. L. pareikštų prašymų pagrįstumą turėtų būti sprendžiama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos išdėstytą poziciją civilinėje byloje Nr. e2YT-8220-1065/2021. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjos D. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.
Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas atstovams, kadangi apie teismo posėdį šiems asmenims buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, o valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepime prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. L. patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad mama O. G. ir tėvas G. A. turėjo ją G. D., o mama su kitu vyru dar turėjo dukrą V. K. Pernai nuvažiavus ant kapų į Ž. miestelį, sutiko pažįstamą, įsišnekėjus paklausė, ar žemę pardavę, atsakė, kad taip – pardavę. Sako ar mišką susitvarkė, atsakė, kad pardavę. Sako pažiūrėkit, nes atrodo, kad to miško nepardavė. Grįžus namo, suieškojo dokumentus, gulėjo ant aukšto lagamine, rado tuos miško dokumentus ir pabandė paieškoti ar atgaus, ar ne. Daugiau vaikų, nei vienas iš tėvų, neturėjo. Numirus tėvukui viskas paliko mamai, kito turto neturėjo, pardavus namą, P. nusipirko pusę namuko, vėliau, pardavę išėjo gyventi į A. pas jos seserį, ne jų tas butas buvo, tai ir mama nėjo pas notarą. Po mamos mirties liko namų apyvokos daiktai. Kai mirė tėvas, tėvai gyveno A. sesers bute, mama liko ten gyventi, mama mirė ten pat gyvendama. Po mamos mirties niekas daugiau į palikimą nepretendavo. Po mamos mirties liko dvi lovos, spinta, stalas, šaldytuvas, taburetės, kėdės, tuos daiktus ji parsivežė namo, taip pat pasiėmė nuotraukas, dokumentus. Butas buvo sesers, bet tėvų daiktus pasiėmė ji.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra nesantuokinė mamos duktė. Mamai ištekėjus, gimė sesuo D. ir jos kartu užaugo. Baigus mokyklą, jai buvo aštuoniolika, ji išvažiavo į A., ten visą laiką gyvena ir dirbo. Žino, kad patėvis turėjo kažkiek žemės, ar ten miškas, ar ten kas, ji nelabai domėjosi. Visa, kas buvo bute po tėvų mirties tai išsivežė sesuo, jai tai tikrai nieko nereikėjo, toks buvo jų sutarimas. Po mamos mirties ji į notarą nesikreipė. Ji neturi jokių priekaištų, jokių pretenzijų, kitų giminių nėra. Buvo likusios dvi lovos, spinta, šaldytuvas, namų reikmenys. Kitų paveldėtojų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: gimimo, santuokos ir mirties liudijimų, Gyventojų registro pažymų, Testamentų registro išrašo, A. rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, bei pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos D. L. tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, mirusysis testamento nepaliko. Pareiškėjos motina O. G. mirė (duomenys neskelbtini), po jo, mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, mirusioji testamento nepaliko. Pareiškėja – vienintelė A. G. dukra. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad A. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja D. L., įrodinėdama savo mamos O. G. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po tėvo A. G. mirties savo žinion palikimą priėmė jos mama O. G., nes mama liko gyventi tame pačiame bute ir ji toliau naudojosi tais pačiais daiktais, o po mamos O. G. mirties, savo žinion palikimą priėmė pareiškėja, nes ji parsivežė pas save likusius namų apyvokos daiktus ir naudojo kaip savo, tokiu būdu priėmė mirusiosios palikimą pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Nors ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu, tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Teismas vertina esant įrodyta, kad pareiškėjos mama O. G., po savo vyro A. G. mirties, vyrui priklausiusį turtą, daiktines teises į sutuoktinio turtą, priėmė ir naudojosi. Po O. G. mirties, mamai priklausiusį turtą, daiktines teises į mamos turtą, priėmė ir naudojosi dukra D. L. Nors pareiškėjos tėvai, o paskutiniu metu – viena pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. mama O. G. gyveno V. K. priklausiusiame būste, tačiau, kaip nurodė, tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo V. K., po O. G. mirties likusius daiktus pasiėmė būtent pareiškėja (jie nebuvo palikti pareiškėjos seseriai priklausančiame bute, su jais jokių veiksmų nesiėmė V. K. ar pan.). Šios ir anksčiau minėtos aplinkybės, patvirtina faktą, kad po O. G. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti, jos dukra D. L.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra pagrįsti, įrodyti, todėl pareiškimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo vyro A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo mamos O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.