- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 1-1030-548/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, perduodant atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 300 eurų užstatu, 2023 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-1030-548/2023 ir Nr. 1-1335-753/2022 sujungtos į vieną, nes per vienerius metus padaryta nauja nusikalstama veika ir ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, sprendžiant dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 (1) straipsnio 1 dalyje, 281(1) straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo 2022 m. kovo 11 d.
V. K. 2022 m. kovo 11 d., apie 08.57 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. S. priklausančią transporto priemonę - automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,03 promilės girtumas.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. kovo 11 d. ryte važiavo paimti draugo irvairavo uošviui V. S. priklausantį automobilį Volvo V70. Nurodė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau nesijautė apsvaigęs. Jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jam buvo nustatytas 2,03 prom. girtumas. Paaiškino, kad antstoliui yra sumokėjęs didesnę dali konfiskuotino automobilio Volvo vertės dalį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu šiame epizode prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. I. paaiškino, kad 2022 m. kovo 11 d. tarnybą pradėjo nuo 8.30 val. kartu su RS vyresniąja tyrėja A. K.. Apie 8.50 val. su kolege A. patruliavo tarnybiniu transportu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apie 8.54 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo Volvo, tamsios spalvos, automobilį, su kuriuo prasilenkė minėtoje gatvėje, automobilio langai buvo praverti, vairuotojas atrodė įtartinai. Nusprendė jį sustabdyti patikrinimui. Pristabdžius tarnybinį automobilį ir bandant apsisukti, pastebėjo, kad Volvo automobilio vairuotojas padidino greitį ir pasuko į (duomenys neskelbtini). Pasivijus minėtą transporto priemonę ir sustabdžius, paaiškėjo, kad automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis paaiškino, kad vartojo iš vakaro ir mano, kad tikrai alkoholio kiekio matuoklis parodys jo girtumą. Prašė neforminti įvykio, norėjo susitarti, tačiau asmenį įspėjus apie kyšio siūlymo atsakomybę, jis savo neteisėtus veiksmus nutraukė. Vyro judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudusios, žvilgsnis nekoncentruotas. Pirmą kartą patikrinus alkoholio kiekio matuokliu V. K. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, po penkiolikos minučių patikrinus dar kartą alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Vairuotojas su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko ir jų neginčijo. Į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui vykti noro neišreiškė. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). V. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kaišiadorių r. PK apklausai, jis laikinai nebuvo sulaikytas. Automobilyje V. K. važiavo vienas (t. 3, b. l. 26-27, 28).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. paaiškino, kad V. K. yra jo žentas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kadangi žentas V. K. savo nuosavo automobilio neturi ir kol jį įsigis, pastarajam maždaug prieš mėnesį laiko davė ir leido naudotis jam priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių pardavimo, perrašymo sutarčių V. K. vardu nepasirašė, VĮ „Regitroje“ neperrašė. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, kurį prašė jam grąžinti. Apie įvykį, kurio metu buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus žentas V. K., jis nieko nežino, V. jam apie tai nepranešė. Jis nieko nežino apie šį įvykį (t. 3, b. l. 31-32, 33).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 11 d., apie 08.57 val., (duomenys neskelbtini), V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. S. priklausantį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,03 promilės girtumas. Įtariamasis nesulaikytas (t. 3, b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Įvykio apžiūros metu paimti šie dokumentai – V. K. vairuotojo pažymėjimas (1 vnt.), automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas bei lengvasis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S. (1 t., b. l. 7-8, fotolentelė Nr. 1, b. l. 9-12, 13). Transporto priemonė – lengvasis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyrime buvo apžiūrėtas (2022 m. kovo 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas) (t. 3, b. l. 14, 15).
Iš byloje pateikto neblaivumo nustatymo akto (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2022 m. kovo 11 d. 08.58 val., pirmojo patikrinimo metu V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o antrojo patikrimo metu, 09.14 val., jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 41,42). Po minėto neblaivumo patikrinimo V. K. 2022 m. kovo 11 d., 09.14 val., nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (t. 3, b. l. 17), o transporto priemonė - automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią Z. B. įmonei (t. 3, b. l. 18).
VĮ „Regitros“ duomenimis transporto priemonės - automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas) yra V. S. (t. 3, b. l. 19, 20, 21).
Iš byloje pateiktos „Emprekis“ pažymos matyti, kad Lietuvoje vidutinė transporto priemonės – Volvo V70 D5 DPF (gamybos periodas 2005-2008) yra 2406 Eur (be PVM), kaina su PVM sudaro – 2910 Eur (PVM sudaro 504 Eur) (t. 3, b. l. 22).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje nurodyta tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau neblaivumo laipsnis, pasitvirtino. V. K. kaltę patvirtina liudytojų V. S., S. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio parodymų išrašai, iš kurių matyti, kad neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 promilių ribą. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus įrodymus konstatuotina, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką paaiškėjus, kad asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnis, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė ( pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).
Šiuo atveju ištyrus įrodymus matyti, kad V. K. naujas tyčines nusikaltimas veikas padarė 2022 m. spalio 22 d. ir 2022 m. lapkričio 26 d., o tai reiškia nepraėjus vieneriems metams nuo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1335-753/2022, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, priėmimo, todėl šioje byloje teismas sprendžia dėl V. K. baudžiamosios atsakomybės už visus nusikaltimus ir iš naujo pirmojoje byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų bei teismo nustatytų faktinių aplinkybių išsamiau neanalizuoja, nes yra konstatuota, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir už tai paskirti bausmę.
2. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo ir vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę epizodai.
V. K. 2022 m. spalio 22 d. apie 21 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,75 promilių neblaivumas.
Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 1 (vienus) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), 2022 m. birželio 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūno pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 2022 m. spalio 22 d. apie 21 val. 51 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,75 promilių neblaivumas), kai teisė vairuoti jam atimta.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo šiame epizode pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 22 d. nuvyko pas draugą D. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir ten dviese gėrė alkoholinius gėrimus. Begerdamas užmigo ir D. K. jį paliko savo bute miegoti. Po kiek laiko pabudęs sugalvojo susitaikyti su savo žmona ir išėjęs į laiką kieme rado stovintį automobilį VW Passat. Įsėdęs į automobilį jo spynelėje rado užbedimo raktelį ir užvedęs automobilį važiavo į namus. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į griovį ir po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. D. K. priklausantį automobilį paėmė savavališkai, jam važiuoti automobiliu leista nebuvo. Taip pat paaiškino, kad 2022 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones. Apie atsakomybę už baudžiamosios poveikio priemonės sąlygų nesilaikymą probacijos tarnybos pareigūnės buvo įspėtas pasirašytinai. Suprato, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau 2022 m. spalio 232 d. būdamas neblaivus vairavo D. K. priklausantį automobilį. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu šiame epizode prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. paaiškino, kad V. K. yra jo draugas, jie bendrauja jau gal apie 10 m. Jis žino, kad V. buvo pagautas vairuojantis automobilį neblaivus, žino, kad jam atimtos teisės ir vairuoti automobilio jis negali. 2022-10-22 dienos metu V. kažkoks pažįstamas atvežė pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis vykdo remonto darbus. Jis ten tinkavo sienas, tuo pačiu kartu su V. vartojo alkoholį, tai yra išgėrė keletą stikliukų degtinės. V. per tą laiką, kol buvo pas jį ne vieną kartą buvo užmigęs. Jis pas jį alkoholio išgėrė ne tiek jau ir daug, bet buvo labai neblaivus, todėl mano, kad jį jau atvežė neblaivų. Jis jam liepė pasilikt tame bute miegoti, pasakė, kad kitą dieną parveš jį namo. Liepė nekrėsti jokių kvailysčių ir niekur nevažiuoti ir neiti. Paliko jį bute ir pats apie kokią 20 val. išėjo namo, į butą (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena. Prie to namo, (duomenys neskelbtini), kur jis remontuojasi butą, kieme stovėjo jam priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis yra nusipirkęs 2021-03-20, tačiau jo neregistravo savo vardu, nes pradžioje pirko jį detalėms, tačiau susitvarkė, pasirodė, kad jis dar važiuojantis, todėl pasiliko jį ūkio darbams, statybinių medžiagų vežiojimui. Jis minėtą automobilį visada laikė kieme, prie namo, pats nuolat naudojasi kitu automobiliu, minėtu VW Passat labai retai naudojosi. Jis turi įprotį automobilio nerakinti, automobilio raktelius taip pat laiko automobiliuose. Jis prieš išeidamas namo, perkalbėjo su V., kad jis nakvos pas jį minėtame bute, prigrasino jį, niekur neiti, o tuo labiau nevažiuoti. Jis nepagalvojo, kad jis sugalvos paimti jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvažiuoti namo pas žmoną. Jis V. neleido imti ir važiuoti jam priklausančiu automobiliu, nes žinojo, kad jis yra neblaivus ir dar neturi teisės vairuoti. V. imdamas jam priklausantį automobilį, jo neklausė, tačiau jis jo poelgio nevertina, kaip automobilio vagystės. Pretenzijų, kad jis paėmė jam priklausantį automobilį, jam neturi, jokio pareiškimo nerašys, žala jam nepadaryta. Nepateisina V. elgesio, bet jis nenorėjo pasipelnyti užvaldydamas automobilį, jis paėmė jį tik parvažiuoti namo, buvo girtas ir nemąstė, ką daro, kaip rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis. V. jam tą patį vakarą paskambinęs pasakė, kad paėmė automobilį ir rytoj jį grąžins, bet iš jo kalbos jis suprato, kad jis taip kalbėjo, jau tada kai buvo sustabdytas pareigūnų. Jis iš V. sužinojo, kad jis paėmė jo automobilį, su policijos pareigūnais tą vakarą nebendravo (t. 1 b. l. 47-50).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. I. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Kaišiadorių raj. PK Reagavimo skyriuje tyrėju. 2022-10-22 dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių raj. PK Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja A. K.. Apie 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), patruliuojant pastebėjo nuo kelio į griovį nuvažiavusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame automobilyje sėdėjo vyras. VW Passat automobilis buvo užvestas, o automobilyje sėdėjęs vyras didindamas variklio apsukas bandė išvažiuoti iš griovio. Jiems priėjus prie automobilio, automobilyje buvęs vyras, kaip vėliau patikrinus asmens tapatybę paaiškėjo, tai buvo V. K., išlipo iš jo ir paaiškino, kad automobilį VW Passat vairavo jis ir nuvažiavo nuo kelio. Minėtas vyras taip pat nurodė neturintis teisės vairuoti. Paklausus ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis atsakė teigiamai. Aiškino, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo tą patį vakarą, tada sėdo į automobilį ir važiavo namo, tačiau jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. Kieno automobilį jis būdamas neblaivus vairavo, vyras kategoriškai atsisakė atskleisti. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šio automobilio vairuotojui V. K. alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 3,75 prom. girtumas, po 16 min. antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,77 prom. girtumas. V. K. vairavimo faktą pripažino, jo neginčijo, į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui vykti noro neišreiškė. Jo vairuotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas ir saugojimui nutransportuotas į aikštelę. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. dėlto, kad V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas. V. K. automobilyje buvo vienas (t. 1, b. l. 53-56).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. paaiškino, kad ji dirba Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus specialiste. Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas V. K., kuris 2022-05-10 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu, dėl nusikaltimo numatyto baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis LR BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2022-03-14. Planuojama baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga - 2023-03-13. Su V. K. 2022-06-08 susisiekė telefonu. Asmuo teigė, jog dėl darbo jis vyksta į skirtingus Lietuvos miestus, todėl šiuo metu pastovios gyvenamos vietos jis neturi. Telefonu ji jam išaiškino paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas, jo teises ir pareigas bei atsakomybę, kuri gali kilti už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Kadangi asmuo atvykti į Probacijos tarnybą negalėjo, buvo sutarta, kad el.p. (duomenys neskelbtini) jam bus išsiųstas išaiškinimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės, su kuriuo susipažinęs ir kurį pasirašęs, jis atsiųs pasirašyto dokumento elektroninį nuorašą nurodytu elektroniniu paštu. 2022-06-15 buvo gautas V. K. elektroninis laiškas, kuriuo jis patvirtino, kad su teismo sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemone jis yra supažindintas. V. K. atsiuntė tai patvirtinančio dokumento nuorašą su savo parašu. 2022-11-17 patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis nustatyta, jog V. K. 2022-10-22 pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 281-1 straipsnio 1 dalį, iš kur matyti, kad V. K. nevykdo teismo nutartimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir toliau vairuoja būdamas neblaivus. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 94-97).
Žemesnės instancijos teismas
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 33-35).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-38).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. K. pirmu tikrinimu 2022-10-22, 21 val. 51 min. nustatytas 3,75 promilių, antru tikrinimu - 2022-10-22, 22 val. 07 min. - 3,77 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 57).
Žemesnės instancijos teismas
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas L. J. vardu (t. 1 b. l. 66).
Iš D. K. pateiktos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopijos, matyti, kad minėtą automobilį jis 2021-03-20 įsigijo iš VĮ „Regitra‘ duomenų bazėje registruoto jo savininko - L. J. (t. 1, b. l. 69-70).
Žemesnės instancijos teismas
Iš VšĮ Emprekis pateiktos informacijos matyti, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 1140 eurų (su PVM) (t. 1, b. l. 67).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje nurodyta tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau neblaivumo laipsnis, pasitvirtino. V. K. kaltę patvirtina liudytojų D. K., S. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio parodymų išrašai, iš kurių matyti, kad neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 promilių ribą. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tyčia. Kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, supranta, kad pažeidžia reikalavimus ir nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad kaltinamojo S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kadangi V. K., būdamas teistas: 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2022 m. spalio 22 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus įrodymus konstatuotina, kad V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nežymaus sveikatos sutrikdymo epizodas.
V. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. lapkričio 26 d. apie 22 val. 20 min., namuose, (duomenys neskelbtini) tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės A. S. - Kaušpėdienės atžvilgiu, tai yra spausdamas peilį jai prie kaklo padarė pjautinę žaizdą kakle, tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. – K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis kalę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 26 d. su žmona A. S. K. namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo konfliktas dėl terasoje išlietos sriubos. Būdamas namo virtuvėje paėmė peilį ir jį prispaudė žmonai prie kaklo. Taip norėjo tik pagąsdinti žmoną, jos sužaloti neketino. Po to pamatė, kad peiliu sužalojo žmonai kaklą ir ši iškvietė medicinos pagalbą. Žmonos sužaloti neketino, o tik norėjo ją pagąsdinti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su žmona susitaikė.
Kadangi kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S.-K. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu, V. K.. Jie kartu jau 16 m., susituokę, daugiau kaip 10 m. Vaikų neturi, gyvena dviese. V. dirbdamas išvažiuoja į komandiruotes, į namus grįžta tik penktadieniais. Paskutinius kokius keturis mėnesius tarp jų kyla konfliktai, kurių priežastis V. pavydas, kuriam pagrindo nėra. 2022-11-26 vakare tarp jų kilo konfliktas, nes jis išpylė jos virtą sriubą lauke ant terasos. Jie susibarė. Jie abu šio įvykio metu buvo neblaivūs, tačiau jis alkoholį vartojo jau kelias dienas, nes po darbo penktadienį grįžusi į namus, ji jau rado jį neblaivų. Atsimena, kad po to, kai iš lauko grįžo į kambarį, V. virtuvėje atsidarė stalčių ir paėmęs į ranką virtuvinį peilį, juoda rankena, kurio ašmenys su ranteliais, geležtė plati, prispaudė ją prie virtuvinių spintelių atrėmęs į stalviršį ir spaudė peilį prie jos kaklo. Kiek atsimena, jis jai nieko nesakė, tik spaudė peilį prie jos kaklo ir jai buvo sunku kvėpuoti, ji duso. Ji nejuto, kaip jis jai įpjovė į kaklą, tik staiga jis ją paleido ir pasakė, kad jai bėga kraujas. Ji tik tada pajuto karštį ir skausmą kaklo srityje ir palietusi kaklą, pamatė kruvinas rankas. Nubėgo į vonią, veidrodyje pamatė žaizdą ir ėmė stabdyti kraujavimą su rankšluosčiu. V. jos paklausė, ar ji pati išsikvies greitąją, ar jam paskambinti. Ji tada paėmė iš jo rankų telefoną ir pasakė, kad medikus išsikvies pati. 112 ji paskambino iškarto, po to, kai buvo sužalota, tai buvo po 22 val., bet tiksliai laiko nepasakys. Pirmi į namus atvažiavo ir prie jos priėjo medikai, ji tuo metu gulėjo vonioje. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Medikai ją išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Policijos pareigūnams ji dar parodė peilį, kuriuo ją sužalojo. Šiuo metu ji yra nedarbingume. Kol yra nedarbingume, ji gyvens pas tėvus, (duomenys neskelbtini), kur yra registruota. Ji sutinka pati nuvykti pas teismo med. ekspertus su užduotimi nustatyti jai padaryto sužalojimo sunkumo mastą. Ji V. jokio civilinio ieškinio nereiškia ir neketina reikšti. Tai buvo pirmas toks jo fizinės jėgos panaudojimas jos atžvilgiu. Namuose šio įvykio metu jie buvo tik dviese (t. 1, b. l. 110-113).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti du peiliai (t. 1 b. l. 100-107).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. K. pjautinė kaklo žaizda padaryta pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 022-11-26. Sužalojimo lokalizacija neprieštarauja tam, kad tokį sužalojimą nukentėjusioji galėtų pasidaryti ir pati. Sužalojimas pagal turimus duomenis vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 131-133).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrė A. S. – K., fiksuotas sužalojimas - kraujuojanti žaizda kakle (t. 1, b. l. 150-153).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė Bendrojo pagalbos centro 2022-11-26 22 val. 21 min. informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skaitmeninę garso įrašo kopiją (t. 1, b. l. 140-141).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašo daryto 2022-11-26 failas - „ 2022_11_26_22-21-04_(duomenys neskelbtini).mp3“ yra 289 KB dydžio, 1 min. 38 sek. trukmės. Paleidus garso įrašą tarnybiniame kompiuteryje (Groove Music programa) girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės ir moters, kuri prisistato kaip A. S. – K., pokalbis, kurio metu moteris prašo iškviesti medikus adresu (duomenys neskelbtini), nes vyras jai perpjovė kaklą. Moteris BPC operatorei nurodo, kad vyras kaklą jai perpjovė dėl konflikto, vyras ir ji randasi namuose. Perklausius garso įrašą padaryta stenograma (t. 1, b. l. 142-146).???
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2 vnt. virtuvinių peilių, išimtų 2022-11-27 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) Apžiūrimas peilis yra juoda plastikine rankena su trimis pilkos spalvos metalinėmis kniedėmis. Peilio geležtės ilgis - 200 mm, geležtės plotis - 29 mm. Geležtė užgaląsta nelygiai, ant plastikinės peilio rankenos stebimi 2 įtrūkimai prie tvirtinimo kniedžių. Apžiūrimas peilis yra juoda plastikine gumuota rankena su pilkos spalvos metaline kniede, ant peilio rankenos, prie geležtės stebima plastikinė pilkos spalvos detalė. Peilio geležtės ilgis - 180 mm, geležtės plotis - 43 mm. Geležtė užgaląsta nelygiai, ant jos stebima 14 vnt. ovalo formos rantelių. Abu apžiūrimi peiliai yra naudoti, naudojimo žymės stebimos ant rankenų bei geležčių. Apžiūrėjus peilius daugiau jokių tyrimui reikšmingų detalių nestebima (t. 1, b. l. 154-158).
Iš Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad V. K. 2022-11-26 nustatytas 3,46 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 164-165).
Teismas laiko, kad pačio kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiosios A. S. – K. kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. lapkričio 26 d. apie 22 val. 20 min., namuose, (duomenys neskelbtini) tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės A. S. – K. atžvilgiu, tai yra spausdamas peilį jai prie kaklo padarė pjautinę žaizdą kakle, tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. – K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Todėl kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Civilinis ieškinys šiuose epizode nepareikštas.
Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Skiriant bausmes kaltinamajam V. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos prie nesunkių ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikalstamos veikos yra baigtos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis V. K. anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 65-67), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 2, b. l. 72), dirba. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje (2022 m. kovo 11 d. nusikalstama veika), 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, didesnes už sankcijose numatytas minimalias ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. K. įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Tai bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia paskirta bausme apimant švelnesnes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 (1) straipsnio 1 dalį (2022 m. kovo 11 d. nusikalstama veika). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padaryme prisipažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį (dalyje dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo) – tyčiniai nusikaltimai, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudodamasis specialia teise vairavo transporto priemones, kai nustatytas 2,03 ir 3,75 promilės girtumas, nusikaltimų stadiją (baigti), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Nustatyta, jog kaltinamasis V. K. nusikalstamas veikas padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – du kartus vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 ir 3,46 promilių neblaivumas. Vieną iš nusikaltimų padarė naudodamasis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. neteistas, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai, anksčiau baustas administracine tvarka, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 3 (trys) metai ir 6 (šeši) mėnesiai jį skaičiuojant nuo šio kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 14 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padaryti kaltininkui vairuojant V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam V. K. inkriminuoti nusikaltimai, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padaryti kaltininkui vairuojant V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šių transporto priemonių savininkai yra V. S. ir D. K., kuriems automobiliai buvo grąžinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti V. S. ir D. K. paaiškino, neleido kaltinamajam vairuoti jiems priklausančių transporto priemonių neblaiviam ir šis jas vairavo jiems nežinant. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkai žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jiems priklausantys automobiliai bus naudojami baudžiamajame kodekse uždraustoms veikoms daryti, todėl konfiskuoti šiuos V. S. ir D. K. priklausančius automobilius netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš V. K. turėtų būti išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonių: automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. S. vertę atitinkanti pinigų suma - 2910 eurų ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. K. vertę atitinkanti pinigų suma – 1140,00 eurų.
2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu V. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Šiuo teismo nuosprendžiu buvo nutarta išieškoti iš V. K. transporto priemonės – automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2910 eurų valstybės naudai. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 1 d. ir tą pačią dieną vykdomasis raštas dėl automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą išieškojimo buvo perduotas Lietuvos antstolių rūmams. V. K. padarius naujas nusikalstamas veikas2022 m. spalio 22 d. ir 2022 m. lapkričio 26 d., 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmų nuosprendis nustojo galioti pilna apimtimi, todėl priimant šį teismo nuosprendį reikalinga priimti sprendimą dėl automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. 2023 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas antstolio D. J. raštas kuriame nurodyta, jog vykdant 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmų nuosprendį iš V. K. buvo išieškota automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti 2835,05 eurų suma. 2023 m. balandžio 6 dienai yra neišieškota automobilio Volvo, valst. NR. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti suma yra 74,95 eurai (t. 4, b. l. 10).Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant, kad nebūtų nepagrįstai du kartus išieškoma to pateis turto vertę atitinkanti pinigų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš V. K. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės: automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. S. vertę atitinkanti ir neišieškota pinigų suma – 74,95 eurai.
Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su garso ir vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281(1) straipsnio 1 dalyje, 281 (1) straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam:
- pagal baudžiamojo kodekso 243 straipsnį - 15 MGL - 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą;
- pagal baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį - 100 MGL - 5000 (penkių tūkstančių) eurų baudą;
- pagal baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį (2022 m. kovo 11 d. nusikalstama veika) - 75 MGL - 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) eurų baudą;
- pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281(1) straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 100 MGL - 5000 (penkių tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę subendrinti su paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį (2022 m. kovo 11 d. nusikalstama veika) ir paskirti subendrintą 150 MGL – 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje subendrinti visiško sudėjimo būdu su subendrinta 150 MGL – 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281(1) straipsnio 1 dalį, 281 (1) straipsnio 1 dalį (2022 m. kovo 11 d. nusikalstama veika) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir 150 MGL – 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir 100 MGL –5000 (penkių tūkstančių) eurų baudą.
Išaiškinti V. K., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini)) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.
Išaiškinti V. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajai dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 14 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
- išieškoti konfiskuotino automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1140,00 (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt) eurų;
- išieškoti konfiskuotino automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią ir neišieškotą pinigų sumą- 74 (septyniasdešimt keturis) eurus 95 ct.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotino turto vertės dalis atitinkančias pinigų sumas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini)) tarnautojui. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su garso įrašu ir vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.