Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant E. J., T. D.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei J. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. kovo 11 d., apie 08.57 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. S. priklausančią transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,03 promilės girtumas.

Kaltinamasis V. K. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurią be paties kaltinamojo kaltės pripažinimo ikiteisminiame tyrime ir teisme įrodo bylos rašytinė medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminiame tyrime po pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, apklausiant įtariamuoju, V. K. pilnai pripažino kaltę. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 10 d. vakare, namuose kartu su draugu, kurio vardo ir pavardės nurodyti nenori, vartojo alkoholį. Kartu su draugu išgėrė du butelius 0,7 litro talpos, 40 laipsnių stiprumo alkoholio. Kitos dienos ryte jis pasiskambino savo draugui, kurio taip pat nenori įvardinti, susitarė, kad jis pastarajam padės namuose prie statybų, ir kadangi nesijautė girtas, apie 09.00 val. su jo uošviui V. S. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo iš jo pasiskolinęs, nes savo neturi, važiavo į (duomenys neskelbtini) atsivežti minėto draugo. Tik jam išvažiavus iš namų ir pavažiavus apie 1 kilometrą, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pamena, kad pirmu putimu įpūtė 2,14 promilių, o antru pūtimu įpūtė 2,03 promiles. Automobilis buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, o jam surašytas šaukimas atvykti apklausai. Ką padarė, gailisi (b. l. 52-55, 61-63).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje gautas kaltinamojo prašymas perduoti jį atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant sutuoktinę – A. S. K. (b. l. 106-108). Taip pat byloje gautas rašytinis prašymas A. S. K. perduoti jai V. K. pagal laidavimą (97-98).

Kaltinamasis V. K. 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 78), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos. Kaltinamas V. K. yra padaręs administracinį nusižengimą pagal LR ANK 417 straipsnio 1 dalį (b. l. 79), tačiau atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę: dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, pasižadėjo ateityje daugiau nenusikalsti, pačios laiduotojos A. S. K. jis yra teigiamai apibūdinamas, kaip atsakingas sutuoktinis, rūpinantis šeima, padedantis kitiems asmenims bei darbdavio pastarasis charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus kaltinamojo V. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje pastarasis laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog A. S. K. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas (b. l. 100, 101, 102, 103, 104,105), yra kaltinamojo sutuoktinė, gyvena santuokoje 10 metų, neteista, yra bausta už padarytą administracinį nusižengimą pagal LR ANK 541 straipsnio 1 dalį, dirba, darbdavio – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, darbšti ir kvalifikuotai darbą atliekanti darbuotoja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktinė gali daryti teigiamą įtaką, pasitiki kaltinamuoju, kad jis ateityje daugiau nebedarys nusikaltimų, neteistas, vieną kartą baustas administracine nuobauda (15,00 Eur) už padarytą administracinį nusižengimą pagal AR ANK 417 straipsnio 1 dalį (b. l. 78, 79). A. S. K. nepriklauso asmenų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 103). Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. S. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, esant A. S. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams A. S. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus kaltinamojo V. K. turtinę padėtį – dirba, gauna pastovias pajamas (darbo užmokestis – 850,00 Eur) ir tai, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, jo ir sutuoktinės gaunamos bendros pajamos per mėnesį sudaro apie 1 400,00 Eur (sumokėjus kreditorinius įsipareigojimus), teismas sprendžia, kad V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 300,00 Eur užstatu, t. y. mažesnio dydžio užstatu nei prašė valstybinė kaltintoja.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašė V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metus. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau, nors dėl neteisėtų pastarojo veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Teismas neabejoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių, minėtame automobilyje važiavusių dar trijų asmenų bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. V. K. nustatytas sunkus – 2,03 promilių girtumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, V. K. nustatytinas 1 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. K. inkriminuotą nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, transporto priemonės savininkas V. S. apie tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairuos būdamas neblaivus, nežinojo, transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė be PVM – 2 406,00 Eur, su PVM – 2 910,00 Eur (b. l. 19, 20, 22). Atsižvelgdamas į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalis atitinkanti pinigų sumą – 2 910,00 Eur.

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – adresu: (duomenys neskelbtini) bei specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šios paskirtos kardomosios priemonės - panaikintinos.

Ikiteisminiame tyrime transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintas savininkui V. S. (b. l. 35, 36).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti A. S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) užstatu.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją A. S. K. teismo paskirtą 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) užstatą įmokėti iki 2022 m. gegužės 25 d. į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą: (duomenys neskelbtini) (užstatą įnešantis asmuo būtinai turi nurodyti bylos numerį. Jeigu užstatą įneša kitas asmuo, būtinai turi nurodyti už kokį asmenį įnešamas užstatas ir bylos numerį), esančią banke AB Swedbank.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1335-753/2022 nutraukti.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 14 d.

Išieškoti iš V. K. konfiskuotino turto (transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 910,00 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dešimt 00 ct), valstybės naudai.

V. K. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. S. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – adresu: (duomenys neskelbtini) bei specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šias paskirtas kardomąsias priemones – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. K. išduotą 2017 m. spalio 3 d. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti dokumentą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.