Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nepilnamečių vaikų neturi, dirbantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje uždraustos veikos padarymo, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda (nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur)), arba areštu (nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų), arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, aiškiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo ir kitas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Kaltinamojo parodymus vienareikšmiškai patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, o būtent: liudytojos G. K. parodymais, liudytojo V. L. parodymais, liudytojo T. B. parodymais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjo V. L. tarnybiniu pranešimu dėl R. K., 2020 m. sausio 25 d. neblaivumo nustatymo aktu. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad R. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2020 m. sausio 25 d. apie 20.13 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo G. K. priklausantį automobilį Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,48 promilių girtumas. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes R. K. nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promilės.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, laipsnį, padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, nusikaltimai baigti, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 72-73, 75-77), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 69-71), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre prisirašęs nuo 2019 m. lapkričio 11 d., nuo to laiko centre nesilankė ir nesigydė (b. l. 65), dirba (b. l. 67), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 66), turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje, duomenų iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį nepateikta, todėl, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį, skirtina prokuroro pasiūlyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktinas sankcijos ribose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis numato, kad baudą privaloma sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje prašė leisti išmokėti baudą per ilgesnį terminą. Nurodė, kad jis šiuo metu dirba, gauna apie 500 Eur atlyginimą, kartais būna mokami priedai, ūkio neturi, žmona niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019), yra galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Todėl, vertinant tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, kaip nurodė teisiamajame posėdyje – dirba, turi pastovias pajamas, tačiau gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, atsižvelgiant ir į duoto kyšio vertę (60 Eur), kitus, aukščiau minėtus, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam R. K. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, t. y. 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju vertinant tai, kad bausmė už BK 277 straipsnio 2 dalį yra numatyta didesnė nei už BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 277 straipsnio 2 dalį pridėtina dalis švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. 20 MGL baudos.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo R. K. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,48 promilės) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti R. K. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. sausio 26 d. (b. l. 107-108) (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G. K. vardu (b. l. 47, 48). Liudytoja apklausta G. K. nurodė, jog transporto priemonė jai labai reikalinga, kadangi šeima gyvena labai nepatogioje vietovėje, jos nėra kam kitam pavežti, jai reikalinga važiuoti pas gydytojus, darbo paieškos reikalais, apsipirkti, todėl prašo nekonfiskuoti automobilio. Teigė, jog nemanė, kad vyras galėtų važiuoti neblaivus, kitaip būtų paslėpusi automobilio raktelius, be to, nematė kada jis išvažiavo, nes buvo duše. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilio raktelius pasiėmė niekam nesakęs, patvirtino, kad automobiliu, kuris nors ir įgytas bendromis lėšomis, faktiškai naudojasi ir viskuo, kas liečia jo priežiūrą bei tinkamumą eksploatacijai, rūpinasi tik jo žmona, su kuria, nepaisant to, kad yra išsituokę, daugel metų kartu gyvena, gyvena atokioje vietovėje visuomeninio transporto požiūriu, nuo jų gyvenamos vietos iki Birštono yra 18 kilometrų, o iki Prienų 30 kilometrų atstumas. Vis tik, nepaisant šių teiginių, automobilis Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl jis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Vertinant tai, kad transporto priemonės savininkė patvirtino nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, jeigu būtų mačiusi, pasak jos, būtų ėmusi priemonių, kad išvengti nusikalstamos veikos, transporto priemonė reikalinga šeimos bei jos pačios, gyvenančios atokiau nuo artimiausių miestų centrų, poreikių tenkinimui, todėl spręstina, jog netikslinga konfiskuoti G. K. vardu registruotą ir jai priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje automobilio Citroen Xsara, gamybos periodo nuo 1997 m. iki 2000 m. yra 550 Eur su PVM, 454 Eur be PVM (b. l. 46). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad išieškant iš R. K. konfiskuotino turto vertę be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019), kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje atitinkančią pinigų sumą – 454 Eur, būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, atsižvelgiant ir į turto savininko interesų pusiausvyrą.

Kaltinamasis R. K. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 25 d. 21.00 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 10.40 val. (b. l. 104-105, 106), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajam R. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsniu iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111-112), specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 107-108).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nusikalstamai veikai, numatytai BK 227 straipsnyje, daryti panaudoti kaltinamajam R. K. priklausantys banknotai – 50 Eur, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 Eur, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotini (b. l. 43, 45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (5 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (4 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais į bausmės laiką R. K. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 25 d. 21.00 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 10.40 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. sausio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš R. K. konfiskuotino turto – Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 454 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) sumą.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti R. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaltinamajam R. K. priklausančias 50 Eur kupiūrą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 10 Eur kupiūrą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.