Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-76-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-07
Bylos Nr.: e2A-76-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00975-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: M. J.
Ieškovas: D. R.
Trečiasis asmuo: S. R.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-76-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00975-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. J. ir M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-164-322/2021 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams M. J. ir M. J. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir atsakovų M. J. ir M. J. priešieškinį ieškovui D. R. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. R. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0613 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai: a) ieškovui palikti naudotis 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p dešinėje pusėje, garažu 4Gl/p, gyvenamojo namo patalpomis: R2-1, R2-2, R2-3, 2-4, 2-5, 2-1, 2-2, 2-3,2-6, 2-7 ir 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalimi, pateiktame projekte pažymėtą balta spalva; b) atsakovams palikti naudotis ūkiniu pastatu 5Ilp, 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p kairėje pusėje ir ūkiniu pastatu 3Gl/p, gyvenamojo namo patalpomis: Rl-1, Rl-2, Rl-3, Rl-4, Rl-5, Rl-6, 1-5, 1-6, 1-3, 1-4, 1-2, 1-1, 1-7, 1-8 ir 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta dryžuota juodai balta spalva; c) bendram naudojimui palikti šulinį; d) palikti ieškovui ir atsakovams naudotis po ½ dalį kiemo statinių, tai yra tvoros, stovinčios pagal šalių naudojimui priskirtas žemės sklypo ribas; 2) priteisti ieškovui iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 12 d. ieškovas nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, garažą ir ½ dalį 0,0613 ha dydžio žemės sklypo, kurie yra (duomenys neskelbtini). Kita namo ir ūkio pastatų dalis tuo metu priklausė A. J., mirusiam 2011 metais. Visas namas yra įrengtas taip, kad kiekvienas bendraturtis turi savo atskirą įėjimą į pastatą, yra atskiras pastato šildymas, atskirai įvestas vanduo, atskiros laiptinės į antrą aukštą, yra atskiri kiemai. Bendrai naudojamas tik šulinys. Ieškovas atsikėlę su šeima gyventi, savo namo dalį ir įvažiavimo dalį susiremontavo. Kitos namo pusės niekas netvarkė, nuo atmosferos poveikio sukiužo stogas, nuo sienų retkarčiais nukrisdavo atplaišos. A. J. įpėdiniai, M. J. ir M. J., nesirūpino paveldėtu turtu. 2020 metais ieškovas suplanavę savo namo dalies pardavimą susidūrė su sunkumais, paaiškėjo, kad dar 2005 m. padaryta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka yra neįregistruota valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras, todėl juridiškai nėra aiški ieškovo valdoma turto dalis. Namo bendraturčiams priklausančioje namo dalyje niekas negyvena, tai nėra jokios galimybės neteismine tvarka pasitvirtinti turto naudojimosi tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovai M. J. ir M. J. prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai sutinka su reikalavimu ieškovui palikti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis R2-1, R2-2, R2-3, 2-4, 2-5, 2-1, 2-2, 2-3, 2-6, 2-7 ir garažu, pažymėtu plane 4Glp, o atsakovams palikti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis Rl-1, Rl-2, Rl-3, Rl-4, Rl-5, Rl-6, 1-5, 1-6, 1-3, 1-2, 1-1, 1-7, 1-8 ir garažu, pažymėtu plane 3Glp, nes šis turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovams. Sutinka šulinį palikti bendram naudojimui, o tvorą palikti naudotis ieškovui ir atsakovams pagal atsakovų žemės sklypo naudojimosi plane nustatytas priskirtinas ieškovui ir atsakovams žemės sklypo dalių ribas.

4. Atsakovai nesutinka, kad ieškiniu jiems būtų priskirta naudotis „ūkiniu pastatu 5I1p“, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad tokio pastato jau nebėra, jis yra nugriautas. Ieškovo kartu su dubliku pateiktose nuotraukose matomas priestatas sujungtas su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu 3G1, tačiau tai nėra ieškovo nurodomas ir prašomas padalinti pastatas 5I1p. Be to, šis daiktas nėra bendras turtas su ieškovu, priklauso atsakovams nuosavybės teise, todėl naudojimosi tvarka jam nenustatinėtina.

5. Taip pat nesutinka su naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi iš ieškovo pateikto neaiškaus brėžinio (plano) matosi tik tiesi linija, kuri dalina žemės sklypą į dvi dalis, nėra nustatyta jokių žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių, kas neleidžia teigti, jog sklypo dalys, priskirtinos ieškovui ir atsakovams yra lygios. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės sklypo dalis, esanti po statiniais ir prie bendrai naudojamų statinių turėtų būti palikta bendram naudojimui. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams.

6. Iš kadastrinių duomenų bylos matyti, kad iš kiemo pusės prie įėjimų, esantys laiptai, yra bendri, todėl nustatant naudojimosi tvarką turi būti apibrėžta, kaip bus naudojamasi laiptais – bendrai ar šalys naudosis kuria nors konkrečia dalimi.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo S. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka. Dėl atsakovų namo dalies nepriežiūros 2020 m. rugpjūčio 3 d. nugriuvo dalis išorinės sienos ir verandos, todėl kol vyksta atsakovams priklausančios namo pusės remonto darbai, suinteresuoto asmens šeima buvo priversta apsigyventi jai priklausančiame bute.

Šalies argumentai

8. Atsakovai M. J. ir M. J. priešieškiniu prašė: 1) ieškovui priskirti naudotis pastatu-ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 4Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo, pažymėto plane lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis, pažymėtomis ieškovo pateiktame gyvenamojo namo naudojimosi plane R2-1, R2-2, R2-3, 2-4, 2-5, 2-1, 2-2, 2-3, 2-6, 2-7 ir 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, tame tarpe ir atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta langeliais; 2) atsakovams priskirti naudotis pastatu-garažu 3Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, pažymėto plane lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis, pažymėtomis ieškovo pateiktame gyvenamojo namo naudojimosi plane Rl-1, Rl-2, Rl-3, Rl-4, Rl-5, Rl-6, 1-5, 1-6, 1-3, 1-2, 1-1, 1-7, 1-8 ir 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, tame tarpe atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta įstrižais brūkšniais; 3) atsakovams priskirti naudotis 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, tame tarpe ir atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta įstrižais brūkšniais; pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 2Ilp, priskirti naudotis po ½ ieškovui ir atsakovams taip, kaip tai pažymėta ieškovo pateiktame ūkinių pastatų ir garažų naudojimosi tvarkos plane; 4) kitą statinį/kiemo statinį-šulinį (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti bendram naudojimui; 5) kitą statinį/kiemo statinį-tvorą (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirti naudotis ieškovui ir atsakovams pagal atsakovų žemės sklypo naudojimosi plane nustatytas priskirtinas ieškovui ir atsakovams žemės sklypo dalių ribas; 6) įpareigoti ieškovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos savo lėšomis atstatyti nugriautus laiptus prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, adresu (duomenys neskelbtini)) patalpos, pažymėtos ieškovo pateiktame namo naudojimosi tvarkos plane 1-1, iš I. gatvės pusės, taip, kaip tai nurodyta ieškovo pateiktoje gyvenamojo namo naudojimosi tvarkoje, atstatyti taką nuo tvoros iki laiptų ir atstatyti vartelius; 7) priteisti iš ieškovo atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad nuo I. gatvės pusės į atsakovams priskirtinas patalpas (pažymėjimas plane 1.1) yra/buvo atskiras įėjimas su laiptais, tačiau ieškovas be bendraturčių (atsakovų) sutikimo, savavališkai ir neteisėtai nugriovė laiptus bei ištisine tvora užtvėrė priėjimą prie durų, todėl iš gatvės pusės tebėra durys į atsakovams priklausančias gyvenamojo namo patalpas, tačiau nėra galimybės pro jas į patalpas patekti, nes nebėra laiptų, išardytas takelis, vedęs nuo vartelių iki laiptų bei priėjimas užtvertas ištisine tvora, t. y. panaikinti varteliai. Atsakovai apie tai, kad laiptai nugriauti, išardytas takas ir panaikinti varteliai, sužinojo tik po ieškinio padavimo. Sąmatininkas įvertino, kad laiptų, tako ir vartelių atstatymas atsakovams kainuos 4000,55 Eur. Ieškovas dublike nepagrįstai teigia, kad laiptai iš I. gatvės pusės subyrėjo dėl atmosferos poveikio. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad laiptai ne patys subyrėjo, buvo mechaniškai atskirti nuo sienos ir durų. Laiptai, takas nuo vartų iki laiptų ir varteliai turėtų būti atstatyti, kad atsakovai toliau galėtų naudotis šiuo turtu tinkamai. Ieškovas laiptus nugriovė, taką ir vartelius išardė neteisėtai, todėl jis įpareigotinas savo lėšomis atstatyti nugriautus laiptus iš I. gatvės pusės, atstatyti taką nuo tvoros iki laiptų ir atstatyti vartelius. Ieškovas nepateikė pasiūlymo, kaip bus naudojamasi laiptais, vedančiais į šalims priklausančias gyvenamojo namo patalpas iš kiemo pusės.

10. Ieškovas D. R. nesutiko su priešieškiniu dalyse dėl ieškovo įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti nugriautus laiptus prie gyvenamojo namo, atstatyti taką nuo tvoros iki laiptų ir atstatyti vartelius. Nurodė, kad į namo priestatą įėjimas pro laiptus nebuvo numatytas. 1975 metais statyti laiptai jau buvo sugriuvę, ieškovui 2013 m. nusipirkus namo dalį buvo likę tik netvarkingos laiptų liekanos. Ieškovas iki bylos užvedimo teisme neturėjo jokių galimybių sužinoti, kas yra tikrieji ½ dalies namo ir kitų daiktų savininkai. Viešame registre ginčo namo savininku nurodomas A. J., nors jis mirė 2011 m., A. J. turto dalis liko neprižiūrima, žiemą nešildoma. Ieškovas neturėjo jokių galimybių derinti su nežinomais savininkais savo nekilnojamojo turto dalies remonto darbų. Atsakovų pusėje stovi garažas 5G1/p (projekte-51p), kuris buvo pastatytas savavališkai ir iki šios dienos nėra įregistruotas viešajame registre. Atsakovų pateiktame projekte nėra įbrėžtas garažas 5G1/p. Garažas 4G1p yra ieškovo nuosavybė, tačiau jis stovi ant bendro su atsakovais nepadalinto žemės sklypo yra ieškovo nuosavybė, todėl nurodomas ir šis daiktas.

11. Faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi daugiau kaip 10 metų. Geodeziniai matavimai neatlikti, nes būtinas žemės sklypų savininkų dalyvavimas matuojant ir sutikimas su atliktais matavimais. Nesutinka su atsakovų siūlomu projektu. Faktiškai po namu esanti žemė yra apribota rūsio patalpomis, kurios namą dalija pusiau, todėl ieškovui nesuprantama, kodėl žemė po garažais ir ūkiniais dalijama, o po namu nedalijama. Namas turi atskiras kūrenimo sistemas, atskirą vandentiekį, yra atskiri įvažiavimai į ieškovo ir atsakovo kiemus. Ieškovas nenori, kad po jam priklausančios namo dalies langais vaikščiotų svetimi žmonės. Atsakovai turi galimybę jiems priklausančią namo dalį prižiūrėti nesinaudodami ieškovui priklausančioje namo dalyje esančiu žemės sklypu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino. Nustatė žemės sklypo, kurio plotas 613 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 1993 metų Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybos specialisto S. K. sudarytą žemės sklypo ribų planą M 1: 500 ir: paskyrė D. R. naudotis 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalimi, plane pažymėta balta spalva; paskyrė M. J. ir M. J. naudotis 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalimi, plane pažymėta dryžuota juodai balta spalva. Nustatė statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2005-08-08 Nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto bylą Nr. 1184 ir: paskyrė D. R. naudotis 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) dešinėje pusėje, pastatu-garažu 4Gl/p (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis: R2-1, R2-2, R2-3, 2-4, 2-5, 2-1, 2-2, 2-3,2-6 ir 2-7; paskyrė M. J. ir M. J. naudotis 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, ūkiniu pastatu-garažu 3Gl/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) patalpomis: Rl-1, Rl-2, Rl-3, Rl-4, Rl-5, Rl-6, 1-5, 1-6, 1-3, 1-4, 1-2, 1-1, 1-7 ir 1-8; kiemo statinį-šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti bendram naudojimui; kiemo statinį-tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po ½ dalį paskirti naudotis D. R. ir M. J. bei M. J. pagal 1993 m. žemės sklypo ribų planu M1:500 naudojimui priskirtas žemės sklypo ribas. Priteisė iš M. J. ir M. J. po 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidas D. R.. Priteisė iš M. J. ir M. J. po 7,03 Eur pašo išlaidų valstybei.

13. Teismas nustatė, kad bendraturčiams – ieškovui D. R. ir A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 613 kv. m. ploto (0,0613 ha) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Taip pat tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), D. R. nuosavybės teise priklauso ½ pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių-šulinio, tvoros, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. J. nuosavybės teise priklauso ½ pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių - šulinio, tvoros, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirusio A. J. palikimą yra priėmę atsakovai M. J. ir M. J..

14. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo pateiktame Nekilnojamojo turto objekto (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo 2005 m. rugpjūčio 8 d. projekte (toliau – Projektas) nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka tarp tuometinių bendrasavininkų A. J. ir G. M., šios tvarkos buvo laikomasi ir po 2013 m. kuomet ieškovas ginčo nekilnojamąjį turtą nupirko iš ankstesnių savininkų G. M. ir M. M. Ginčo dėl to nėra, kad faktiškai tokia pat tvarka naudojamasi ir šiuo metu. Pagal Projektą ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis R2-1, R2-2, R2-3, 2-4, 2-5, 2-1, 2-2, 2-3,2-6, 2-7; 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p dešinėje pusėje ir garažu 4Gl/p, o atsakovai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis Rl-1, Rl-2, Rl-3, Rl-4, Rl-5, Rl-6, 1-5, 1-6, 1-3, 1-4, 1-2, 1-1, 1-7, 1-8; 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p kairėje pusėje ir garažu 3Gl/p. ieškovo siūloma pagal Projektą naudojimosi tvarka atitinka tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius pastatų naudojimo santykius. Atsakovai nepateikė teismui savo siūlomos naudojimosi pastatais tvarkos.

15. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas Projektas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, leis bendraturčiams efektyviai naudotis savo turima bendrąja daline nuosavybe ir taip užtikrins socialinės taikos principo įgyvendinimą. Kiekvienam iš bendraturčių naudotis tenkančių atskirų gyvenamojo namo dalių plotas iš esmės atitinka jų dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir ginčo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tarp šalių nėra. Projektas atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje keliamą reikalavimą ir suponuoja išvadą, jog bendraturčių teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Nėra ginčo dėl to, kad šulinys, kaip nurodyta Projekte, būtų paliktas bendram naudojimui. Teismas pažymėjo, kad šioje dalyje priešieškinio reikalavimai yra tapatūs ieškinio reikalavimams. Šalys iš esmės sutaria ir dėl Projektu nustatytos naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos, išskyrus ūkinį pastatą 5I1p.

16. Teismas pažymėjo, kad šalys sutiko, kad kitiems kiemo statiniams priklausančios tvoros būtų paliktos naudotis ieškovui ir atsakovams pagal žemės sklypo naudojimosi plane nustatytas priskirtinas ieškovui ir atsakovams žemės sklypo ribas, tačiau šalys pateikė skirtingus naudojimosi žemės sklypu planus – ieškovas pateikė teismui 1993 metais sudarytą J. A. namų valdos žemės sklypo ribų planą M1:5000 (toliau – Ieškovo Planas), o atsakovai pateikė 2021 m. kovo 9 d. matininko G. L. parengtą žemės sklypo naudojimo planą M 1:500 ( toliau – Atsakovų Planas). Teismas nustatė, kad ankstesnė ginčo žemės sklypo ir pastatų dalies savininkė G. M. ginčo žemės sklypą 0,03065 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise (bendrame 0,0613 ha žemės sklype) buvo įsigijusi pagal 2000 m. birželio 28 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 8 punkte nurodyta, kad „ prie sutarties pridedamas parduodamos žemės sklypo planas M 1:500, yra neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis“. Pagal Planą bendrame 613 kv. m. žemės sklypo plote A. J. priklauso 306,5 kv. m (su pastatų užstatymu) plane žymima įstrižais brūkšneliais ir kitam bendrasavininkui, Kelmės valstybinei sėklinimo įmonei (vėliau padarytas patikslinimas – G. M.) priklauso taip pat 306,5 kv. m. (su pastatų užstatymu), plane žymima balta spalva. VĮ Registrų centras duomenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui priklauso 3065/6130 dalis žemės sklypo ir A. J. priklauso 3065/6130 dalis žemės sklypo.

17. Teismas nustatė, kad bendrasavininkai gyvenamajame name neturi jokių bendrų įrangų, atsakovai nenurodė dėl kokios konkrečiai gyvenamojo namo įrangos priežiūros aplink namą turėtų būti nustatoma bendrai naudojama žemės sklypo dalis. Teismas atsakovų reikalavimą palikti bendram naudojimui dalį žemės sklypo aplink gyvenamąjį namą, taip pat po juo ir po ūkiniu pastatu 2I1p sprendė laikyti nepagrįstu, kadangi ginčų praeityje tarp bendrasavininkų dėl esamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nei pastatais nekilo, jie naudojosi izoliuotomis viena nuo kitos gyvenamojo namo patalpomis, į jas patekdavo pro atsirus įėjimus per savo naudojamą žemės sklypo dalį, taip susiklostė bendrasavininkams galimybė naudotis bendro daikto dalimis pagal funkcinę paskirtį užtikrinant kiekvienam jų privatumą, bendrasavininkams nebuvo būtinybės turėti priėjimą prie kito bendrasavininko valdomos pastato dalies. Spręsdamas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teisiškai reikšminga aplinkybe teismas pripažino faktą, jog šalims naudotis atitenkanti žemės sklypo dalis yra toje žemės sklypo pusėje, kurioje yra faktiškai kiekvieno bendraturčio naudojama pastatų dalis.

18. Teismas spręsdamas dėl šalių siūlomų žemės sklypo naudojimo planų vertino jog ieškovo siūloma tvarka yra visiškai analogiška ir tapati tai tvarkai, kuria bendrasavininkai faktiškai naudojasi ne tik nuo 2013 m. ir iki šiol, bet ir dar anksčiau kuomet ieškovo ginčo turto dalis priklausė kitiems savininkams. Teismas sprendė, jog ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra seniai nusistovėjusi, užtikrina teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra iš esmės nauja tvarka, o reikalavimas nustatyti aplink gyvenamąjį namą bendrai naudojamą žemės plotą, kuomet nesant jokio būtinumo vienas bendraturtis galėtų bet kada patekti prie kitam bendraturčiui priklausančios pastato dalies, ateityje gali sukelti nepageidaujamus konfliktus ir pan. Teismas vertino, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka labiau atitinka abiejų ginčo šalių teises ir teisėtus interesus.

19. Teismas spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą atstatyti laiptus nustatė, kad ieškovui nupirkus ginčo pastatų dalį, laiptai prie atsakovams priklausančios verandos (iš I. gatvės pusės) buvo nenaudojami, buvo likusios tik atskiros laiptų dalys (cemento gabalai, nebebuvo net pirmos pakopos), kurie trukdė priėjimui prie ieškovui priklausančios gyvenamojo namo fasado dalies, kėlė grėsmę ieškovo mažamečiui vaikui, todėl atliekant renovaciją buvo pašalinti, nes pagal žemės sklypo ribų planą, kuris buvo perduotas su gyvenamojo namo ir žemės sklypo dokumentais, laiptų liekanos buvo ant ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies. Teismas vertino, kad bendraturčiai žemės sklypu naudojosi pagal žemės sklypo ribų planą, sudarytą dar 1993 metais. Teismas sprendė, kad būtent tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi, neginčijamai patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. J. kieme pastatė akmeninę tvorą, atskiriančią bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalis. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovai nuo 2015 m., kuomet ieškovas atliko pastato renovaciją ir būdamas įsitikinęs, kad jo turimą pagal žemės ribų planą laiptai yra pastatyti ant jam priklausančios sklypo dalies, išvežė laiptų bei betono takelio liekanas, nepareiškė ieškovui dėl to jokių pretenzijų, ir sprendė, kad atsakovai taip pat šią nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką pripažino, nei laiptais, nei takeliu ar varteliais nesinaudojo ir jokio ginčo dėl to nekilo. Teismas pažymėjo, kad šio priešieškinio reikalavimo tenkinimas reikštų, kad laiptai, kuriais naudotųsi tik atsakovai, stovėtų / remtųsi į gyvenamojo namo fasadinę dalį, priklausančią ieškovui, laiptai faktiškai būtų statomi po ieškovui priklausančios namo dalies langu, kas neužtikrintų ieškovo privatumo ir galimai būtų konfliktų priežastimi ateityje. Teismas atsižvelgė, kad be durų į verandą iš gatvės pusės yra kitas įėjimas iš kiemo pusės ir padarė išvadą, kad atsakovų teisės šiuo atveju nėra pažeistos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovai M. J. ir M. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-164-322/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patenkinti visiškai; ir: Nustatyti sekančią žemės sklypo, kurio plotas 613 kv. m. (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančių pastatų naudojimosi tvarką: 1) ieškovui priskirti naudotis pastatu-ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 4Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini)); pastato-gyvenamojo namo, pažymėtu plane lA2p (unikalus Nr. 5497- 3001-0018, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), patalpomis, pažymėtomis ieškovo pateiktame gyvenamojo namo naudojimosi plane R2-1, R2-2, R2-3, 2-4, 2-5, 2-1,2-2, 2-3, 2-6, 2-7; 2) ieškovui priskirti naudotis 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Kelmės m. kv., esančio adresu (duomenys neskelbtini)) dalimi, tame tarpe ir atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta langeliais; 3) atsakovams palikti naudotis pastatu-garažu 3Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini)); 4) pastato-gyvenamojo namo, pažymėto plane lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) patalpomis, pažymėtomis ieškovo pateiktame gyvenamojo namo naudojimosi plane pažymėtomis RI-1, Rl-2, Rl-3, Rl-4, Rl-5, Rl-6,1-5,1-6,1-3,1-2,1-1,1-7,1-8; 5) atsakovams priskirti naudotis 306,5 kv. m. namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)Kelmės m. kv., esančio adresu (duomenys neskelbtini)) dalimi, tame tarpe ir atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta įstrižais brūkšniais; 6) pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 211 p, priskirti naudotis po 1/2 ieškovui ir atsakovams taip, kaip tai pažymėta ieškovo pateiktame ūkinių pastatų ir garažų naudojimosi tvarkos plane; 7) kitą statinį/kiemo statinį-šulinį (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtinė dalis) palikti bendram naudojimui; 8) kitą statinį/kiemo statinį-tvorą (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtinė dalis) priskirti naudotis ieškovui ir atsakovams pagal atsakovų žemės sklypo naudojimosi plane nustatytas priskirtinas ieškovui ir atsakovams žemės sklypo dalių ribas; Įpareigoti Ieškovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos savo lėšomis atstatyti nugriautus laiptus prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) patalpos, pažymėtos ieškovo pateiktame namo naudojimosi tvarkos plane 1-1, iš I. gatvės pusės, taip, kaip tai nurodyta paties ieškovo pateiktoje gyvenamojo namo naudojimosi tvarkoje, atstatyti taką nuo tvoros iki laiptų ir atstatyti vartelius; priteisti atsakovams iš ieškovo visas jų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

20.1. Ieškovo pateiktas 1993 m. sudarytas A. J. namų valdos žemės sklypo ribų planas M1:5000 negali būti laikomas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 15 straipsnyje numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai rengiami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006 pažymėjo, kad teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

20.2. Ieškovo pateiktame 1993 m. sudarytu A. J. namų valdos žemės sklypo ribų plane Ml:5000 žemės sklypas yra padalintas viena tiesia linija ir nėra aišku ar Plane nurodytos žemės sklypo dalys yra lygios, nėra aišku kur yra konkrečios atsakovų naudojamos sklypo dalies ribos. Planas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl tokiu planu vadovautis nėra jokios galimybės. Nors Planas buvo pridėtas prie 2013 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties, tai savaime nerodo, kad šis planas gali būti laikomas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo projektu. Be to, 2013 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.8 punkte nurodyta, jog „Pirkėjas D. R. žemės sklypo ir pastatų dalies naudojimosi tvarkos nustatyti neprašo. Bendrasavininkiai jiems priklausančiomis Daiktų dalimis naudosis bendrai, tarpusavio susitarimu.“ Nors ieškovas teismui teigia, kad jis žemės sklypo dalimi naudojasi pagal planą, tačiau tiek ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jis įgyjamą turtą laikė bendru ir ketino juo su kitais bendrasavininkais naudotis bendrai, tarpusavio sutarimu. Nesant bendro bendrasavininkų susitarimo, bylą nagrinėjant teisme ieškovas turėjo pateikti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovui tokio projekto nepateikus, teismas privalėjo vadovautis atsakovų pateiktu 2021 m. kovo 9 d. matininko G. L. parengtu žemės klypo naudojimo planu Ml:500, nes tai vienintelis civilinėje byloje pateiktas tinkamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas, ir, jis atitinka lygių dalių principą bei nepažeidžia nei vieno iš nekilnojamojo turto bendrasavininkų teisių ir teisėtų interesų.

20.3. Nesutinka su teismo išvada dėl ieškovo pateikto Plano tinkamumo ir kad pagal šį Planą bendrasavininkiai faktiškai naudojasi ne tik nuo 2013 m., bet ir dar anksčiau kuomet ieškovo ginčo turto dalis priklausė kitiems savininkams, kadangi tokia išvada prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir civilinėje byloje esantiems dokumentams bei žemiau paminėtoms aplinkybėms. Pagal 1975 m. liepos 19 d. namo valdos techninės apskaitos byloje esančius pastato I-mojo aukšto brėžinius, neatsiejama namo dalis (jo konstrukcija) yra laiptai į verandą (iš I. gatvės pusės), pažymėti 1a1p – namo konstrukcija buvo tokia, kad į verandą patekimas buvo suprojektuotas ir faktiškai į jį patenkama per laiptus 1a1p (iš I. gatvės pusės). 1993 m. sudarytame A. J. namų valdos žemės sklypo ribų plane Ml:5000 šie laiptai net nėra atžymėti, o sklypą į dvi dalis skirianti riba, galimai rodo, kad į verandą vedantys laiptai patenka į kitą žemės sklypo dalį (tuo metu priklausiusią Kelmės valstybinei sėklinimo įmonei, o pagal vėlesnę atžymą plane – G. M.). Šie laiptai buvo ir tuomet, kai 1995 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nekilnojamąjį turtą įgijo A. J. Laiptais nuolat buvo faktiškai naudojamasi patekimui į A. J. priklausančio pastato dalį, o tuo pačiu ir patekimui į verandą. Patekimui prie šių laiptų iš I. gatvės pusės buvo padaryti ir naudojami varteliai bei buvo takelis priėjimui prie šių laiptų. Prieštaravimų dėl tokios sklypo naudojimosi tvarkos (kad laiptais į verandą, galimai buvusiais kitoje sklypo dalyje, galėjo naudotis A. J., o vėliau ir atsakovai) Kelmės valstybinė sėklinimo įmonė, o pagal vėlesnę atžymą plane – G. M., nereiškė, vadinasi bendru šalių sutarimu atsakovams buvo leista naudotis ta sklypo dalimi, kurioje buvo laiptai. 2005 m. rugpjūčio 8 d. nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto byloje, kuria vadovavosi teismas, šie laiptai taip pat nurodyti, nei viena iš šalių jokių pretenzijų dėl jų nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina, kad sklypo naudojimosi tvarka buvo tokia, jog A. J. galėjo naudotis sklypo dalimi prie namo, kurioje buvo laiptai, o taip pat ir sklypo dalimi kurioje buvo varteliai ir takelis patekimui prie šių laiptų, tačiau laiptus ieškovui savavališkai nugriovus, varteliai ir takelis priėjimui prie jų buvo panaikinti 2015 m., taip panaikinant iki 2013 m. nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

20.4. Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovo prašyta ir teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nauja tvarka, neatitinkanti iki 2013 m. buvusios tvarkos, o ieškovo savavališkai nustatyta tvarka, neleidžianti naudotis atsakovams priklausiusiais laiptais, varteliais bei takeliu patekti prie jų, neatitinka nei anksčiau buvusios tvarkos, nei atsakovų teisių bei teisėtų interesų, nes pagal naujai nustatytą tvarką atsakovai iš lauko pusės negali prieiti prie namo konstrukcinės dalies – verandos durų bei patekti į ją.

20.5. Nuo pat 1975 m. yra suprojektuotas ir faktiškai yra suformuotas įėjimas (durys) į atsakovams priklausančią verandą (iš I. gatvės pusės), šios durys yra pažymėtos tiek 1975 m. liepos 19 d. namo valdos techninės apskaitos byloje, tiek 2015 m. rugpjūčio 18 d. Nekilnojamojo turto kadastro byloje (kurioje nurodyti laiptai 1a1p patekimui prie šių durų), todėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (tuo pačiu ir žemės sklypu) tvarka turi būti tokia, kuri leistų bendrasavininkui naudotis šiomis konstrukcijomis. Neaišku, kaip nenustačius bendrai naudojamos sklypo ribos aplink namą, atsakovai galėtų patekti prie šių durų.

20.6. Namo stogas ir pamatai yra bendra namo konstrukcija, todėl bendrasavininkams turi būti sudaryta galimybė prieiti prie šių bendrų konstrukcijų. Be to, iš kiemo pusės įėjimui į pastatą yra abiejų bendrasavininkų bendrai naudojama konstrukcija – laiptai (iš kiemo pusės), todėl atsakovai prašė užtikrinti priėjimą, paliekant aplink namą atitinkamai 1 m. ir 1,50 m. pločio žemės sklypo dalį bendram naudojimui. Teismas nenurodė ne tik laiptų iš kiemo pusės naudojimosi tvarkos, bet ir žemės sklypo naudojimosi po jais tvarkos.

20.7. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra aiški laiptų į verandą iš I. gatvės pusės vieta, kadangi laiptų, takelio prie jų ir vartelių buvimo vieta yra matoma iš nuotraukų, be to šių laiptų buvimo vieta yra nurodyta 2015 m. rugpjūčio 18 d. Nekilnojamojo turto kadastro byloje esančiuose pastato I- mojo aukšto brėžiniuose.

20.8. Teismas rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimu, kad laiptai buvo sugriuvę, todėl ieškovas renovacijos metu juo pašalino, tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad laiptai buvo visiškai subyrėję ir atsiskyrę nuo gyvenamojo namo konstrukcijos, iš trečiojo asmens parodymų matyti, kad laiptai nebuvo sunykę –buvo likusios atskiros laiptų dalys, nebuvo tik pirmosios pakopos. Laiptai (jų konstrukcijos) nebuvo atsiskyrusios nuo pastato-gyvenamojo namo, o tokių konstrukcijų atskyrimas (laiptų nugriovimas) buvo atliktas mechaniškai. Atsakovai pateikė nuotrauką iš kurios matyti, kad laiptai buvo pritvirtinti prie pastato konstrukcijos ir nebuvo subyrėję. Laiptai egzistavo ir jais buvo naudojamasi 40 metų, tačiau teismas padarė priešingą išvadą, nurodydamas kitokią nusistovėjusią tvarką.

Šalies argumentai

20.9. Ieškovas nepateikė eksperto išvados, kurioje būtų nurodyta, kad namo konstrukcija (kadastro byloje pažymėta 1a1p) buvo avarinės būklės ir nesaugi, todėl darytina išvada, kad ieškovas bendrąja nuosavybės teise priklausančio pastato konstrukciją – laiptus, kuriais patenkama į atsakovų verandą – nugriovė savavališkai, negavęs bendrasavininko leidimo, o taip pat, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, tai yra, padarė turtinę žalą atsakovams. Vien tai, kad laiptai stovėjo galimai ieškovo sklypo ribose, nereiškia, kad ieškovas be bendraturčio sutikimo galėjo nugriauti pastato konstrukciją, nes žemės sklypo priklausomybė ir pastatų priklausomybė bendrasavininkams gali skirtis. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 5 d. patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 (toliau – Reglamentas) (redakcija galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. birželio 19 d.) 12.1 punkte nurodyta, kad į statinio paprastąjį remontą patenka laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms, įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas. Reglamento 18 punkte nurodyta, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka. Tokio sutikimo ieškovas iš atsakovų nėra gavęs. Teismas šių aplinkybių neanalizavo. Be to, ieškovas niekada nereiškė atsakovams pretenzijų dėl laiptų, takelio bei vartelių ir niekada neprašė jų pašalinti. Tai, kad atsakovai ilgesnį laiko tarpą nebuvo ginčo objekte, nesudaro pagrindo turto bendrasavininkiui veikti vienasmeniškai ir savo nuožiūra atlikti veiksmus.

20.10. Ieškovas nepaaiškino ir teismas nieko nenurodė, kodėl ieškovas, jeigu vadovavosi iš G. M. gautu dokumentu dėl žemės sklypo, nesivadovavo ir 2005 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo turto objekto padalinimo projektu Nr. 1184, kuriame buvo (yra) atžymėti laiptai, ir būtent šiuo projektu ieškovas prašo nustatyti naudojimosi pastatais tvarką.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. R. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

21.1. Žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi nuo pat žemės sklypų nupirkimo iš valstybės. Netgi paties A. J. žemės sklypo pirkimo sutartyje įvardintas konkretus žemės sklypo plotas, o sutarties priedas-žemės sklypo planas aiškiai nustato perkamo sklypo ribas pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Preliminarūs žemės sklypo planai pilnai atsekami dabartiniu laikotarpiu, nes iki ieškovo buvusi savininkė G. M. nupirko konkretų žemės sklypą, o žemės pirkimo sutartyje nenurodytas visas namų valdos žemės sklypo dydis, tačiau prie sutarties pridėtas preliminarus žemės sklypo planas su nurodyta konkrečia sklypo vieta. Nuo 1995 m. bendraturčiai naudojosi savo nupirktos namų valdos dalimi, tačiau nežinomų priežasčių, prieš trečiuosius asmenis ši tvarka liko neišviešinta VĮ Registrų centre. Mirus bendraturčiui A. J., jo įpėdiniai iki šiol nėra nuosavybės teisių išviešinę viešame registre, kas apsunkina bendraturčių tarpusavio santykius dėl turto naudojimosi tvarkos, kai reikalinga gauti bendraturčių sutikimą. Patys atsakovai nesutinka atlikti viso namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bei šiame plane užfiksuoti pagal žemės sklypų pirkimo sutartis pridedamo preliminaraus plano duomenis dėl sklypo naudojimosi tvarkos.

21.2. Ieškovui perkant pastatų dalį ir žemės sklypą, notarei buvo paduoti buvusios savininkės G. M. turto nuosavybės dokumentai bei jos namų valdos įsigijimo žemės planas su žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovui nekilo jokių abejonių dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies, nes planas aiškiai numatė viso namų valdos sklypo padalinimo tarp bendraturčių ribas.

21.3. Nuo pat pastatų ir žemės sklypo įsigijimo momento, ieškovas bendrai su atsakovais jokia turto dalimi nesinaudojo, kiekvienas bendraturtis atskirai remontavo namo stogo dangą. Kiemas dar būnant gyvam A. J., buvo padalytas jo pastatyta akmenine tvorele bei statula. Nuo I. gatvės pusės, pro verandą, atsakovai po to, kai ieškovas atsikraustė gyventi į nupirktą namo dalį, nevaikščiojo.

21.4. Ankstesnis namo bendrasavininkas A. J., vėliau jo įpėdiniai, visada naudojosi tapačia namo puse ir dėl to ginčų nekilo. Po namų valdų privatizacijos, A. J. naudojosi ir tvarkė tik jo nusipirktą sklypo dalį, o ant ieškovo sklypo dalies esančių nuo 1975 m. laiptų likučiais jis nesinaudojo ir jų netvarkė, taip pat jų netvarkė ir įpėdiniai. Durys verandoje yra išlikusios kaip atsarginis išėjimas nelaimės atveju. Sprendžiant iš namų valdos pirkimo sutarties ir žemės sklypo plano, A. J., nenorėjo turėti jokio bendro žemės ploto ir plane neprašė įbrėžti verandos laiptų, tuo metu priklausančių visiems bendraturčiams. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laiptai į verandą priklausė išimtinai A. J., todėl apeliantai nepagrįstai kelia ginčą dėl laiptų.

21.5. Laiptai iš kiemo pusės yra naujai perstatyti ir užima abiejų bendraturčių sklypų lygias dalis. Kiekvienas bendraturtis turi atskirus įėjimus ir gali bet kada ant laiptų jiems priklausančios dalies, ties jiems priklausančia sklypo riba pastatyti pertvarą. Šie laiptai nėra atskiras statinys, kuris bendraturčiams kaip atskiras objektas, turėtų būti padalintas.

21.6. Atsakovai nėra išviešinę savo nuosavybės teisių į ginčo objektus. Viešajame registre ginčo namo savininku nurodomas A. J., miręs 2011 m. Todėl ieškovas iki šios bylos užvedimo teisme neturėjo galimybės sužinoti kam priklauso nuosavybės teise ½ dalis namo ir kitų daiktų.

3. Trečiasis asmuo S. R. prisidėjime prie atsiliepimo į apeliacinį skundą prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Prisidėjimą grindė šiais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

22.1. Trečiasis asmuo su ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą visiškai sutinka ir prie jo prisideda. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 613 kv. m. ploto (0,0613 ha) žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams – ieškovui D. R. (pagal 2013 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (pagal 1995 m. kovo 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) D. R. nuosavybės teise priklauso ½ pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių-šulinio, tvoros, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. J. nuosavybės teise priklauso ½ pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ kitų kiemo statinių-šulinio, tvoros, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad mirusio A. J. palikimą 2011 m. gegužės 17 d. priėmė atsakovai M. J. ir M. J.

7. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas naudojasi gyvenamojo namo patalpomis R2-1, R2-2, R2-3, 2-4, 2-5, 2-1, 2-2, 2-3,2-6, 2-7; 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p dešinėje pusėje ir garažu 4Gl/p, o atsakovai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis Rl-1, Rl-2, Rl-3, Rl-4, Rl-5, Rl-6, 1-5, 1-6, 1-3, 1-4, 1-2, 1-1, 1-7, 1-8; 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1/p kairėje pusėje ir garažu 3Gl/p., nurodytomis Nekilnojamojo turto, esančio Kelmės m. sav., (duomenys neskelbtini), padalijimo projekto 2005 m. rugpjūčio 8 d. planuose (toliau – Projektas). Šalys neginčija, kad kiemo statiniu-šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi bendrai.

Dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos

8. Apeliantai nesutinka su sprendime nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovo pateiktą Planą, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų žemės sklypų planams, žemės sklypas padalintas viena tiesia linija, nėra aišku, ar jame nurodytos žemės sklypo dalys tenkančios šalims yra lygios, plane nėra pažymėti laiptai (1a1p), per kuriuos patenkama į verandą iš I. g. pusės, nėra nurodyta, taip pat nėra nustatytos bendrai naudojamos sklypo ribos aplink namą, nėra aišku kaip apeliantai galėtų patekti prie verandos durų (iš I. gatvės pusės). Apeliantai nurodė, kad jų pateiktas 2021 m. kovo 9 d. žemės sklypo naudojimo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, lygių dalių principą ir šalių interesus.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, Nr. 32) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje.

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

12. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra seniai nusistovėjusi, kuria faktiškai bendrasavininkai naudojosi iki 2013 m. ir anksčiau, kai ieškovo turto dalis priklausė kitiems savininkams, o apeliantų siūloma tvarka yra nauja. Pažymėtina, kad ieškovo Planas, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra patvirtintas 1993 m.

13. Vertinant apeliantų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Byloje konkrečiu atveju šalys pateikė du skirtingus naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais planus.

14. Atsakydama į apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto Žemės sklypo naudojimosi plano ydingumo, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų pozicija, kad nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, prioritetas yra teikiamas susiklosčiusiai faktinei Žemės naudojimo tvarkai, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia tvarka yra realiai susiklosčiusi. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis racionalumo ir patogumo principais, galima nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Tvarkos keitimo reikalaujančiai šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

15. Paminėtina ir tai, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos Žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama Žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

16. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).

17. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

18. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ginčo žemės sklypą ir pastatus nupirko 2013 m. balandžio 12 d. iš G. M. ir M. M.. G. M. 0,03065 ha žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise (bendrame 0,0613 ha žemės sklype) įsigijo iš valstybės pagal 2000 m. birželio 28 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, kurios 8 punkte nurodyta, kad prie šios sutarties pridedamas parduodamo žemės sklypo planas M1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Pažymėtina, kad žemės sklypo planas M1:500, t. y. ieškovo pateiktas Planas, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra patvirtintas 1993 m. Iš ieškovo pateikto Plano matosi, kad bendrame 613 kv. m. žemės sklypo plote A. J. priklauso 306,5 kv. m (su pastatų užstatymu) plane žymima įstrižais brūkšneliais ir kitam bendrasavininkui, Kelmės valstybinei sėklinimo įmonei (vėliau padarytas patikslinimas – G. M.) priklauso taip pat 306,5 kv. m. (su pastatų užstatymu), plane žymima balta spalva. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad Plane nurodytas bendrasavininkams tenkančio sklypo dalių plotas sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis. Tačiau Plane žemės sklypo ribos yra padalintos viena tiesia linija ir Plane nėra nurodyta tikslių sklypo dalių matmenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek kuriam bendrasavininkui žemės sklypo ploto tenka po pastatais, kokie yra sklypo išmatavimai kitų objektų atžvilgiu, nėra nustatyta kiekvienam bendrasavininkiui atskirai priklausančio sklypo ploto kraštinių išmatavimų.

20. Todėl, teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad iš ieškovo Plano negalima spręsti, ar jame nurodytas žemės sklypo padalijimas atitinka kiekvienam bendrasavininkui tenkančias sklypo dalis, ar nėra pažeidžiami jų interesai, be to iš Plano nėra aišku, kokia sklypo dalis būtina statinių naudojimui pagal paskirtį, nėra nurodytas neužstatyto sklypo plotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo Plane nėra pažymėtas šulinys, kuriuo bendrasavininkiai naudojasi bendrai, todėl nėra aiški patekimo prie šulinio tvarka, taip pat ieškovo Plane nėra pažymėti laiptai į verandą iš I. gatvės pusės, kurie sprendžiant iš Plano galbūt turėtų būti ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovo pateiktame Plane grafiškai pavaizduoti tik žemės sklypo išorinių ribų matavimai, tačiau kaip minėta, nėra aiškių vidinių šios žemės sklypo ribų matavimų, tenkančių kiekvienam bendrasavininkui, nėra išskirtos bendran naudojimui būtinos sklypo ribos.

21. Teisėjų kolegija apibendrinant pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Ieškovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nėra nurodytos po statiniais esančios žemės sklypo ploto dalys, nėra jokių skaičiavimų, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina ieškovui, atsakovams, jų turimai statinio daliai.

22. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovų Planą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų Planas tikslesnis, jame nurodyti ne tik kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis, bet ir yra tenkančios dalies vieta, ribos atstumai. Pažymėtina, kad atsakovų Planas yra parengtas, vadovaujantis žemės sklypo ribų planu M1:500 sudarytu 1993 m., t. y. Planu, kuriuo remiasi ieškovas, todėl atsakovų pateiktame Plane taip nėra nurodytas šulinys, nėra grafiškai pavaizduota patekimo prie šulinio tvarka, nėra nurodyta, kokia tvarka būtų patenkama į atsakovams priklausančią verandą, prie kurios yra laiptai iš I. gatvės pusės.

23. Iš byloje esančios 1975 m. liepos 19 d. namų valdybos techninės apskaitos bylos matyti, kad namo pirmo aukšto brėžiniuose yra pažymėti laiptai 1a1p (iš I. gatvės pusės) kaip namo konstrukcijos dalis. Šie laiptai yra nurodyti ir Nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto byloje, esančiuos gyvenamojo namo pirmo aukšto planuose, patvirtintuose 2005 m. rugpjūčio 8 d. Iš gyvenamojo namo pirmo aukšto brėžinių matyti, kad atsakovams priklausančią veranda (pažymėta indeksu 1-1) iš lauko galima patekti per praėjimą, į kurį veda laiptai iš I. gatvės pusės, kurie pagal šalių pateiktus Planus yra ieškovui tenkančioje sklypo dalyje.

24. Taigi sprendžiant iš 1975 m. liepos 19 d. namų valdybos techninės apskaitos byloje, Nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto byloje, esančio pirmo aukšto plano, ir atsakovų pateiktų nuotraukų matyti, kad laiptai į atsakovams priklausančią verandą iš I. gatvės pusės buvo įrengti dar esant ankstesniems gyvenamojo namo savininkams ir byloje nėra duomenų, kad tarp ankstesnių bendrasavininkų būtų buvę prieštaravimų dėl naudojimosi laiptais. Kad šie laiptai buvo ir ieškovui tapus ginčo nekilnojamojo turto bendrasavininku, pavirtino pats ieškovas, paaiškindamas apie tai, kad laiptai buvo įrengti ties jam priklausančios namo dalies langais ir buvo apgriuvę. Tikėtina, kad ankstesni sklypo dalies, kuria naudojasi ieškovas, bendrasavininkiai sutiko ir leido naudotis sklypo dalimi, kurioje buvo įrengti laiptai iš I. gatvės pusės. Todėl pagal nusistovėjusią tvarką iki atsakovams tampant ginčo nekilnojamojo turto bendrasavininkams, ankstesnis jiems priklausančios turto dalies savininkas A. J. galėjo naudotis sklypo dalimi prie namo, kurioje buvo laiptai, bei buvusiais varteliais ir takeliu vedančiu link laiptų. Pažymėtina, kad apeliantai paveldėjo A. J. palikimą 2011 m. gegužės 18 d. ir turėjo teisėtą lūkestį naudotis ginčo turtu pagal iki jiems tampant savininkams buvusią tvarką, juo labiau, kad 2013 m. balandžio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 punkte ieškovas išreiškė sutikimą, kad bendrasavininkiai jiems priklausančiomis daiktų dalimis naudosi bendrai, tarpusavio sutarimu.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentams, kad ieškovų Planas, kuriame grafiškai nepavaizduota galimybė atsakovams patekti laiptais į verandą iš I. gatvės pusės, neatitinka iki ieškovui įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą buvusios tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas, kuris šalių pateiktas Planas labiau atitinka, nusistovėjusią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo Plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką.

26. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantai į jiems priklausančią namo dalį gali patekti per iš kiemo pusės esantį įėjimą į verandą (pažymėta indeksu 1-6), tačiau atkreipia dėmesį, kad vien tai, kad įėjimas į apeliantams priklausančią verandą (pažymėtą indeksu 1-1) iš I. gatvės pusės galima patekti laiptais, kurie yra ties ieškovui priklausančia namo dalimi ir kelia nepatogumų ieškovui, neturi atimti galimybės atsakovams naudotis gyvenamuoju namu.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje nesiaiškino ir nesprendė klausimo, kaip atsakovai galės prižiūrėti verandos (iš I. gatvės pusės) dalį, kuri pagal ieškovo Planą ribojasi su ieškovo naudojama sklypo dalimi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia prie verandos esanti sklypo dalis būtina statiniui naudoti pagal paskirtį (įskaitant patekimą prie ginčo laiptų į verandą), ir ar ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinio dalis.

28. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl būtinybės nustatyti aplink namą ir ūkinį pastatą žemės sklypo dalį bendram naudojimui, įvertino, kad šalims naudotis atitenkanti žemės sklypo dalis yra toje žemės sklypo pusėje, kurioje yra faktiškai kiekvieno bendraturčio naudojama pastatų dalis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrasavininkiai turi atskirus įėjimus į gyvenamąjį namą per savo naudojamą žemės sklypo dalį, naudojasi izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis ir pagrįstai vertino atsakovų reikalavimą palikti bendram naudojimui dalį žemės sklypo aplink gyvenamąjį namą, taip pat po juo ir po ūkiniu pastatu 2I1p nepagrįstu, tačiau kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino būtinybės palikti bendram naudojimui dalį žemės sklypo, kad atsakovai galėtų naudoti pagal paskirtį verandą iš I. gatvės pusės ir ją prižiūrėti, bei nesprendė dėl būtinybės palikti bendram naudojimui dalį žemės sklypo apie šulinį, kuriuo šalys naudojasi bendrai.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl apeliantų naudojimosi ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi, per kurią galima patekti į verandą iš I. gatvės pusės, būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju vidinės žemės sklypo ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (pavyzdžiui, nustatant kompensaciją už atsakovų naudojimąsi ieškovo sklypo dalimi ir pan.).

30. Nors bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas, tačiau, šalims nesusitarus dėl naudojimosi žemės sklypu, esant ginčui dėl asmeniniam naudojimui tenkančios dalies, tokie planai negali būti tvirtinami, nes iš jų nėra galimybės nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių – kokio dydžio žemės sklypo plotai gali būti priskirti naudoti asmeniškai. Tik nustačius šias faktines aplinkybes, priskyrus po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, statiniams pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, gali būti sprendžiama dėl asmeniniam naudojimui priskirtino kiekvienam bendraturčiui žemės sklypo dydžio ir vietos, dėl bendro naudojimo žemė sklypo dalies proporcingumo abiejų šalių interesams.

31. Šiuo atveju nors atsakovo planas ir tikslesnis kad atsakovų Planas tikslesnis, tačiau nesutiktina su argumentais, kad ieškovui konkretaus projekto nepateikus, teismas privalėjo vadovautis atsakovų pateiktu 2021 m. kovo 9 d. matininko G. L. parengtu žemės klypo naudojimo planu Ml:500, nes tai vienintelis civilinėje byloje pateiktas tinkamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas. Pažymėtina, kad teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas). Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga ištirti ir įvertinti visumą byloje esančių įrodymų ir atsižvelgiant į faktines aplinkybes, įstatymo reikalavimus priimti pagrįstą teismo sprendimą. Teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti patikslintus planus, teikti papildomus įrodymus, išaiškinant, kad šalims šia teise nepasinaudojus gali kilti neigiamos pasekmės, gali būti nepriimti savalaikiai nepateikti įrodymai, atmesti reikalavimai ir pan. (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo įpareigoti atstatyti laiptus

32. Apeliantai priešieškinyje kėlė reikalavimą įpareigoti ieškovą atstatyti išardytus laiptus į verandą iš I. gatvės pusės, atstatyti taką nuo tvoros iki laiptų ir vartelius. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį atsižvelgė, kad tiek ankstesni ginčo nekilnojamojo turto bendraturčiai, tiek ieškovas žemės sklypu naudojosi pagal žemės sklypo ribų planą, sudarytą 1993 m., kuris kaip jau minėta, buvo laikomas 1993 m. kovo 27 d. sutarties, pagal kurią A. J. iš valstybės nupirko 3,065 arų žemės dalį, taip pat 2000 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalimi, pagal kurią G. M. įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą iš Kelmės valstybinei sėklinimo įmonės, o ieškovas gavo šį žemės sklypo planą iš ankstesnės nekilnojamojo turto savininkės G. M. Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų plane, sudarytame 1993 m., nėra pažymėti laiptai į verandą iš I. gatvės pusės. Kad būtent tokia 1993 m. plane numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi, pirmosios instancijos teismas padarydamas tokią išvadą, atsižvelgė į tai, kad A. J. kieme pastatė akmeninę tvorą, atskiriančią bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalis, o ieškovui 2015 m. išardžius laiptus, apeliantai nereiškė pretenzijų. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad laiptai, kuriais naudotųsi tik atsakovai, stovėtų / remtųsi į gyvenamojo namo fasadinę dalį, priklausančią ieškovui, be to laiptai būtų ieškovui po langais ir neužtikrintų privatumo, bei į tai, kad apeliantai į namą gali patekti ne tik per verandą iš I. gatvės pusės, bet ir per įėjimas iš kiemo pusės.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo laiptai, kaip teisingai nurodė apeliantai yra pažymėti 1975 m. liepos 13 d. namų valdybos techninės apskaitos byloje, esančiame pirmo aukšto plane, taip jie pažymėti 2005 m. Nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto byloje, esančiame pirmo aukšto plane. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas nebuvo gavęs iš atsakovų leidimą nuardyti laiptus, taip pat byloje nėra duomenų, kad statybos specialistas būtų konstatavęs, kad ginčo laiptai kelia pavojų aplinkiniams, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas išardydamas laiptus nepažeidė apeliantų teisių nėra pagrįsta byloje nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad iki ieškovui įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą ginčo laiptai nebuvo nugriauti ir nepagrįstai padarė išvadą, kad pagal nusistovėjusią tvarką jie nebuvo naudojami. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesprendė klausimo, ar atsakovams priklausanti veranda, kuri yra gyvenamojo namo dalis, nuardžius laiptus, yra tinkama naudoti pagal paskirtį, nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovas turėjo teisėtą pagrindą nuardyti ginčo laiptus.

34. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, kad būtent bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Tačiau vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nenustatė, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, nenustatė kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį. Kadangi sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reikalinga nustatyti kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui priskirtino jiems priklausančių statinių ir prie statinių esančių jiems naudoti pagal paskirtį būtinų žemės sklypo dalių plotą, bei tai, ar atsakovams priklausanti veranda, kuri yra gyvenamojo namo dalis, nuardžius laiptus, yra tinkama naudoti pagal paskirtį, nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovas turėjo teisėtą pagrindą nuardyti ginčo laiptus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Konkrečiu atveju šalys turi siekti bendradarbiauti tarpusavyje, ieškoti priimtino, proporcingo sprendimo abejoms šalims. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, atitinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes ir tinkamai įvertinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė