- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-492-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27210-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- UAB „Loksodroma“
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Loksodroma“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Loksodroma“ 2016 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. L. ir prašė priteisti iš atsakovo 4 149,21 EUR dydžio skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Minėtas žemės sklypas šiuo metu yra išnuomotas 4 nuomininkams – UAB „Sauresta“, UAB „Laivorita“, UAB „Loksodroma“ ir atsakovui V. L.. Atsakovo išnuomoto žemės sklypo dalies plotas yra 0,147 ha. Prieš tai šio žemės sklypo nuomininku buvo UAB „Ratupė“. Atsakovas 2013-05-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1412 pagrindu iš UAB „Ratupė“ įsigijo negyvenamąsias patalpas, kurios yra atsakovo nuomojamame žemės sklype. Atsakovas išsinuomojo žemės sklypo dalį ir įsigijo patalpas teritorijoje, kurią jau nuomojasi ir kitos įmonės, užsiimančios komercine veikla. Kadangi minėtas žemės sklypas užima didelę teritoriją, vyksta nuolatinis transporto priemonių bei žmonių judėjimas, yra reikalinga šios teritorijos apsauga, kelių tvarkymas ir remontavimas bei bendra teritorijos priežiūra ir tvarkymas. Žemės sklype esantiems keliams yra nustatytas servitutas.
3. Visus anksčiau išvardintus darbus atlieka ieškovas – didžiausią žemės sklypo dalį nuomojanti įmonė. Atsiradus daugiau žemės sklypo nuomininkų, ieškovas pasirūpino, kad būtų aptverta ir saugoma bendra teritorija, kurioje nuomininkai vykdo savo veiklą. Teritorijos apsaugai yra samdomi apsaugos darbuotojai. Nuomininkai, prieš įsikeldami į žemės sklypo teritoriją, buvo informuojami apie teritorijoje nusistovėjusią tvarką, t. y., kad žemės sklypo apsauga, priežiūra, kelių remontu rūpinasi ieškovas ir susitarimo pagrindu žemės sklypo nuomininkai (ir ankstesni nuomininkai – UAB „Ratupė“, UAB „Virnadė“, UAB „Ogrinda“) moka (mokėjo) ieškovui už šio teikiamas paslaugas.
4. 2005-04-01 tarp UAB „Loksodroma“ ir UAB „Ratupė“ buvo sudarytas tarpusavio susitarimas, kuriuo UAB „Ratupė“ įsipareigojo mokėti ieškovui už šio teikiamas paslaugas. UAB „Ratupė“ savo prievoles vykdė tinkamai. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio, atsakovui tapus žemės sklypo nuomininku vietoj UAB „Ratupė“, ieškovas pradėjo išrašinėti sąskaitas-faktūras už teikiamas paslaugas ir atsakovui. Atsakovas, pasirašydamas su UAB „Ratupė“ sutartį dėl patalpų pirkimo, turėjo žinoti ir apie įsipareigojimus dėl teritorijos apsaugos ir priežiūros. Be to, atsakovas negali kitaip patekti į žemės sklypo teritoriją, nepasinaudojęs bendrais keliais, esančiais teritorijoje, ir neįmanoma išskirti jo patalpų iš bendros teritorijos, kad jos nebūtų saugomos ar netvarkoma bendra teritorija. Nesąžininga, kad atsakovas vienintelis iš žemės sklypo nuomininkų nemoka už paslaugas, kuriomis naudojasi visi nuomininkai.
5. Atsakovas nėra apmokėjęs nei vienos nuo 2013 m. birželio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos ieškovo išrašytos sąskaitos. Atsakovas neatsiima jam siųstų ieškovo sąskaitų. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą susimokėti, 2016-06-01 atsakovui buvo siųsta rašytinė pretenzija, tačiau atsakovas į bet kokius raginimus susimokėti neatsiliepia. Atsakovui, kaip ir kitiems nuomininkams, buvo nustatytas 112,14 EUR mokestis už per mėnesį teikiamas paslaugas. Atsakovas už suteiktas paslaugas nėra sumokėjęs nei karto, ieškinio pateikimo dienai susidarė 4 149,21 EUR skola. Nors šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. L. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai naudojasi savo patalpomis ir žemės sklypo dalimis pagal žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi planą, sudarytą ir patvirtintą 2005-05-23 Vilniaus apskrities administracijos žemėtvarkos skyriuje bei įregistruotame viešame registre. Šį vidaus naudojimosi tvarkos planą yra patvirtinęs ir ieškovas. Atsakovui išnuomota valstybei priklausanti žemės sklypo dalis ir servitutiniai keliai plane yra pažymėti brūkšniniu indeksu, naudojimosi ribos yra aiškiai atskirtos ir paženklintos. Dėl to kiekvienas patalpų savininkas ir žemės sklypo nuomininkas tvarkosi individualiai, rūpinasi teritorijos saugumu bei turto priežiūra. Ieškovo pateiktos paslaugų sutartys dėl teikiamų paslaugų už teritorijos apsaugą bei priežiūrą su UAB „Ratupė“ ir turto nuomos sutartis su UAB „Orginta“ neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad jos yra sudarytos pagal nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią teritorijos saugumu ir priežiūra rūpinasi ieškovas, nes šiuo metu nei UAB „Ratupė“, nei UAB „Orginta“ nėra minėto žemės sklypo nuomininkais, be to, su UAB „Orginta“ yra sudaryta nuomos, o ne paslaugų teikimo sutartis.
7. Ieškovas reikalauja išlaidų, susijusių su tarnaujančio daikto tinkamos būklės išlaikymu, nors tarnaujantis daiktas nebuvo suremontuotas. Kelias, kuriam nustatytas servitutas, yra geros būklės, jį galima naudoti pagal paskirtį ir nebuvo būtinybės jį remontuoti, o remonto poreikiui pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų. Ieškovas, kaip tarnaujančio daikto nuomininkas, yra atsakingas už žemės sklypo naudojimą pagal planą bei jame įregistruotus servitutus ir keisti nustatytą tvarką ar servitutus galėtų tik žemės sklypo savininko sutikimu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovo atsakovui siųstus siūlymus, raginimus ar kitokį bendradarbiavimą su atsakovu prieš pradedant servitutinio kelio remontą. Ieškovas nepateikė su esamais žemės sklypo nuomininkais sudarytų paslaugų teikimo sutarčių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai santykiai, nepateikė įrodymų ar motyvų, kad atsakovas būtų sudaręs ar ketinęs sudaryti su ieškovu sutartį dėl paslaugų teikimo dėl jam priklausančio turto priežiūros ar išreiškęs valią tai padaryti. Nesant atsakovo valios sudaryti ieškovo nurodytą sandorį, laikytina, kad toks sandoris sudarytas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo UAB „Loksodroma“ ieškinį atmetė. Teismas laikė, kad valstybė, sudariusi tiek su ieškovu, tiek su atsakovu ginčo žemės sklypo atskirų dalių nuomos sutartis, nurodytų nuomos sandorių pagrindu perleido jiems teisę laikinai valdyti ginčo sklypo atitinkamas dalis, tačiau nei rašytinio, nei žodinio susitarimo tarp šalių dėl atsakovui išnuomoto žemės sklypo ploto priežiūros nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad, ieškovui neturint atsakovo pritarimo atliktiems išnuomoto sklypo dalies priežiūros darbams, atsakovui neatsiranda pareiga už tokią priežiūrą atsiskaityti su ieškovu. Teismas konstatavo, kad ieškovas veiksmus, atliktus rūpinantis atsakovui išnuomoto žemės sklypo dalies priežiūra, atliko savo rizika, nes atsakovas tokio sutikimo nedavė, tokių paslaugų neužsakė.
9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo ieškovės nurodytų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, o būtent: ieškovė pagal nuomininkų susitarimą ginčo žemės sklype atlieka bendrą teritorijos priežiūrą ir tvarkymą, taip pat žemės sklype yra kelio servitutas, kuriuo naudojasi visi nuomininkai, kurį reikalinga prižiūrėti, remontuoti, be to, kaip paaiškino ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu, žemės sklypo teritorijoje reikalinga užtikrinti apsaugą ir atsakovas V. L., kuris taip pat naudojasi bendru keliu patekti į savo dalį žemės sklypo, atsisako mokėti už bendrų kelių priežiūrą ir bendrą teritorijos apsaugą. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė įrodinėjimo dalyką nagrinėjamojoje byloje, dėl ko neteisingai kvalifikavo teisinį ginčą ir visapusiškas bei objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas tapo neįmanomu.
10. Bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad jis atlieka darbus, susijusius su žemės sklypo teritorijos apsauga, kelių tvarkymu ir remontavimu bei bendra teritorijos priežiūra ir tvarkymu. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. gruodžio 31 d. asmenims, kurie dirba UAB „Loksodroma“ ir atlieka darbus, susijusius su šio žemės sklypo teritorijos priežiūra, tvarkymu, kelių priežiūra, tvarkymu ir remontu bei teritorijos apsauga, buvo išmokėti darbo užmokesčiai, kurių suma lygi 31 279,44 EUR. Atsakovas iš valstybės nuomojasi 0,147 ha žemės plotą, kas sudaro 11,65 procentų nuo viso žemės ploto dydžio (1,2623 ha). Todėl atitinkamai, už šio žemės sklypo teritorijos priežiūrą, tvarkymą, apsaugą atsakovas yra skolingas sumą, lygią savo nuomojamos teritorijos daliai nuo viso sklypo, t. y. 3 644,05 EUR.
Šalies argumentai
11. Ieškovas paaiškino, jog į teritorijos priežiūrą įeina: privažiavimo kelių bei stovėjimo aikštelės tvarkymas (šlavimas, šiukšlių (stiklų, akmenų, lentgalių, popieriaus, polietileno ir kt.) rinkimas); kelio bortelių ir šaligatvio, laiptelių valymas nuo samanų; medžių lapų sugrėbimas bei paruošimas išvežimui; žolės pjovimas 2–3 kartus per mėnesį (sezono metu); asfalto duobių užtaisymas; sniego valymas nuo kelio į teritoriją ir teritorijoje (sezono metu); kelio į teritoriją, automobilių aikštelės, šaligatvio, laiptų barstymas smėliu (sezono metu, esant plikledžiui); kiti teritorijos priežiūros darbai. Nurodė, kad į atsakovui privalomą apmokėti sumą – 3 644,05 EUR įskaičiuota ne tik žemės sklypo teritorijos tvarkymas, tačiau ir teritorijos apsauga. Teritorijos apsauga yra reikalinga nakties metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kuomet teritorijoje nėra komercine veikla užsiimančių subjektų, įprastai veikiančių dienos metu. Tad 1/3 paros darbo, kurį atlieka ieškovo darbuotojai, sudaro žemės sklypo teritorijos, joje esančių statinių apsauga nuo nepageidaujamų asmenų patekimo nakties metu ir kitų veiksnių. Kadangi teritorijos apsauga nėra privaloma paslauga, be kurios suteikimo nebūtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu (šiuo atveju - žemės sklypu), todėl atsakovui atitenkanti mokėti suma už atliekamus teritorijos priežiūros darbus mažinama atitinkamai 1/3 ir atsakovui privaloma apmokėti suma lygi 2 429,36 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nusprendė priteisti ieškovui UAB „Loksodroma“ iš atsakovo V. L. užmokestį už teritorijos tvarkymą ir priežiūrą 2 185,50 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 185,50 EUR) nuo 2016-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
13. Pirmosios instancijos tesimas sprendė, kad atsakovas, iš UAB „Ratupė“ įsigijęs pastatus ir žemės sklypo nuomos teisę, netapo šios įmonės teisių perėmėju pagal 2005-04-01 susitarimą su ieškovu. Atsakovui išnuomota žemės sklypo dalis užima tam tikrą (0,147 ha) Vilniaus miesto teritoriją. Vilniaus miesto taryba 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 „Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtino Tvarkymo ir švaros taisykles (toliau - Taisyklės, dabar galioja 2017 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1012 redakcija), pagal kurias numatyti konkretūs darbai, privalomi teritorijų ar juose esančių pastatų valdytojams ar naudotojams. Ieškovas pateikė įrodymus, kad užtikrina Taisyklėse paminėtų funkcijų vykdymą visoje ieškinyje nurodyto žemės sklypo teritorijoje.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinyje nurodyto žemės sklypo teritorijos apsauga atsakovui nėra reikalinga. Saugoti teritorijos nėra privaloma ir pagal Taisykles. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta nuostata privalomai saugoti žemės sklypų dalis ar teritorijas, analogiškas žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Dėl to, atsakovui netapus UAB „Ratupė“ teisių perėmėju pagal 2005-04-01 pastarosios įmonės susitarimą su ieškovu, teismas sprendė, jog atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais daikto naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
15. Kadangi teritorijos apsauga nėra privaloma ir atsakovui nereikalinga, ieškovas sumažino ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl teritoriją prižiūrinčių darbuotojų darbo atlyginimo dalį 1/3 dalimi, iki 2 429,36 EUR, taip pat ieškovas patyrė papildomų išlaidų, tinkamai prižiūrėdamas bendrą žemės sklypą - bendrovei „Elektros sprendimai“ sumokėjo užmokestį už sniego valymą nuo kelių ir aikštelės, bendrovei „VS Trans Group“ sumokėjo užmokestį už lapų išvežimą ir smėlio atvežimą, bendra šių išlaidų suma- 335,94 EUR, ieškovui tenkanti šių išlaidų dalis - 39,13 EUR.
16. Teismas nurodė, kad atsakovas nenuginčijo ieškovo pateiktų duomenų apie teritorijos priežiūros darbų vertę, nepateikė įrodymų, kad šias funkcijas vykdo pats atsakovas jam išnuomotoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje. Todėl atsakovas ieškovui privalo atlyginti galį ieškovo išlaidų, kurias jis patyrė, tinkamai prižiūrėdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, dalį, proporcingą atsakovo emphyteusis teise valdomo žemės sklypo daliai - 0,116 šių išlaidų dalių. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad reikalauja iš atsakovo paminėtų išlaidų, susidariusių per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn., atlyginimo, nepareiškė papildomų reikalavimų dėl išlaidų, peržengiančių pradiniame ieškinyje nurodyto laikotarpio ribas, atlyginimo, tik 2018-03-05 raštiškuose paaiškinimuose sumažino pradiniame ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakydamas užmokesčio dalies, proporcingos jo darbuotojų darbo laiko sąnaudoms apsaugos funkcijoms atlikti, todėl teismas, nustatęs, kad po 2016-06 mėn. ieškovas savo darbuotojams sumokėjo darbo užmokestį, kurio suma 3 524,63 EUR, priteisė iš atsakovo jam tenkančią ieškovo sąnaudų teritorijai tvarkyti ir prižiūrėti dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Loksodroma“ ieškinį atmesti visiškai.
18. Apeliantas nurodo, kad, nagrinėjant bylą, būtina įvertinti procesinius dokumentus – ieškinį bei atsikirtimus į jį – nustatyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas remiasi ir kuo paremti atsikirtimai į jį, įvertinti, kokios aplinkybės ir įrodymai buvo tiriami posėdžio metu bei kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais grindžiamas teismo sprendimas. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas ir bylą išnagrinėjo kitu faktiniu pagrindu, nei nurodyta ieškinyje, t. y. teismas netyrė, nevertino ir nesiaiškino ieškovo teiginių pagrįstumo apie tai, kad iš atsakovo reikalaujamos sumos dydis (ieškinio suma) buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į pagal šalių tarpusavio susitarimu nustatytą tvarką, pagal kurią asmeniškai atsakovui buvo nustatytas tam tikro dydžio (112,12 EUR/mėn.) mokestis. Teismas bylos nagrinėjimo ribas nusistatė pats ir ieškinį nagrinėjo visiškai kitu pagrindu - kaip atsakovo prievolę, kylančią ir bendro turto valdymo ir naudojimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 str. 1 d.).
19. Apelianto teigimu, teismas rašytinius ieškovo paaiškinimus aiškino plečiamai, t. y. pats savo iniciatyva pasikeitusį ieškovo materialinį reikalavimą 2 468,49 EUR sumai traktavo kaip ieškinio dalyką. Be to, teismo sprendimas grindžiamas ieškovo pateiktomis darbo sutartimis, iš kurių negalima nustatyti darbuotojų atliekamų funkcijų kiekio ir darbo vietos, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad visų darbuotojų funkcijos tapačios. Tik iš pareigybinės instrukcijos galima nuspręsti, kokias funkcijas tiksliai atliko ir vykdė kiekvienas darbuotojas. Kol tokių instrukcijų nėra, nėra teisinio pagrindo teigti, kad visi be išimties ieškovo darbuotojai vykdė visos teritorijos tvarkymo funkcijas. Teismas, atiduodamas prioritetą ieškovui, neišreikalavo iš jo atsakovo prašytų įrodymų – darbuotojų pasirašytų pareigybinių instrukcijų.
20. Ieškovas pateikė į bylą visų darbuotojų darbo sutartis bei SODROS informaciją už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2016-12-31, kurių pagrindu teismas sprendė apie sklypo priežiūrai patirtų išlaidų dydį. Toks teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes nurodyti dokumentai patvirtina tik du faktus - kad pas ieškovą nurodytu laikotarpiu dirbo tam tikras skaičius žmonių bei kad jiems buvo mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis. Tačiau nei vienas iš nurodytų dokumentų nepatvirtina ieškovo nurodytų sklypo tvarkymo, priežiūros ar kitų darbų apimties, kiekio ir vertės bei apskritai neįrodo darbų atlikimo fakto. Dar daugiau, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad į prašomą priteisti sumą taip pat yra įtraukti ieškovo darbuotojų atostoginiai, išeitinės kompensacijos, pavėluoto atsiskaitymo delspinigiai, darbdavio sumokėta nedarbingumo išmokų dalis. Tiek ieškovui, tiek ir skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui ši reikalavimų dalis pasirodė pagrįsta ir tenkintina, t. y., apskaičiuojant priteistiną sumą, nurodytos sumos įtrauktos į galutinį rezultatą, ko pasėkoje atsakovui tampa dar labiau neaišku, koks yra pareikšto ieškinio pagrindas.
21. Teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes atsakovas ne tik neprivalo mokėti už teritorijos apsaugą, bet ir už tai, kad ieškovo darbuotojai tvarko ieškovui priklausančio pastato rūsius ir palėpes, iš ten išveža sendaikčius (pareigybės aprašymo 17 p.), daužo nuo ieškovo pastato ledo varveklius (pareigybės aprašymo 35 p.), iškelia vėliavą (pareigybės aprašymo 37 p.), reguliuoja transporto eismą (pareigybės aprašymo 14 p.) ir pan. Akivaizdu, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir jokių skaičiavimų, kokia darbo laiko dalis skiriama sklypo priežiūrai ir išlaikymui užtikrinti ir kokia darbo laiko ir darbo užmokesčio dalis skiriama kitoms darbo funkcijoms atlikti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai į priteisiamas sumas įtraukė ir tuos atvejus, kai ieškovo darbuotojai apskritai nebuvo darbe, tačiau jiems buvo mokamas darbo užmokestis.
22. Ginčijamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo atsakovo pareigą atlyginti išlaidas ieškovui, skirtas bendram daikto išlaikymui. Akivaizdu, kad ieškovo ir atsakovo nuomojamos žemės sklypai yra aiškiai atskirti kiekvienai šaliai atskirai. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai ignoravo atsakovo pastabas, jog ieškovas pateikė klaidingus skaičiavimus, kurių net nepagrindžia pateikta SODROS informacija, kuria vadovavosi teismas. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad SODROS pateiktais duomenimis ši suma yra ženkliai mažesnė ir sudaro 24 844,19 EUR. Daugiau nei akivaizdu, kad galutinis rezultatas, įvedus teisingus skaičius, gerokai skirtųsi nuo to, kurį suskaičiavo teismas.
23. Be to, pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė dalį išlaidų, kurios nesusijusios su byla, pavyzdžiui, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JV002027 sumai 108,90 EUR ieškovui buvo suteikta konsultacija civilinės teisės klausimais ir pan. Teismas, skaičiuodamas priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, taikė 90 EUR/val. įkainį, nors maksimalus valandinis priteistinas atstovavimo įkainis atitinkamai sudaro 85,80 EUR.
Atsiliepimas
24. Ieškovas UAB „Loksodroma“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pažymi, kad, apeliaciniam teismui grąžinus bylą į pirmąją instanciją, teismas pareikalavo ieškovo detalizuoti, kas sudaro patirtas išlaidas, tvarkant ir prižiūrint bendrai naudojamą žemės sklypą. Ieškovas pateikė teismui raštiškus paaiškinimus bei papildomus dokumentus. Ieškovo teigimu, faktinis ieškinio pagrindas visu bylos nagrinėjimo metu nesikeitė – ieškovas atliko bendrai naudojamo žemės sklypo priežiūrą, tvarkymą, o už atliktus darbus išrašė sąskaitas faktūras asmenims, kurie minėtą žemės sklypą nuomoja iš valstybės ir naudojasi bendru žemės sklypo plotu. Atsakovui neatsiskaičius už atliktas paslaugas pagal sąskaitas faktūras su ieškovu, susidarė skola už neapmokėtas sąskaitas. Taigi, ieškinio dalykas nepasikeitė, tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus papildomus dokumentus, skola nuo pradinės ieškinio sumos (4 149,21 EUR) buvo sumažinta 1/3 dėl to, jog apsauga nėra privaloma tinkamam nekilnojamojo daikto naudojimui, ir sumažėjo iki 2 429,36 EUR.
25. Atsakovui pareiga apmokėti išrašytas sąskaitas faktūras kyla ne pagal sutartį, kurios jis teigia niekada nesudaręs ir neigia, jog sudarius pastato pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Ratupė“ įsipareigojimai pagal sutartį dėl bendro žemės sklypo tvarkymo perėjo jam kartu su pastato nuosavybės teise ir žemės sklypo nuoma, tačiau pareiga apmokėti išrašytas sąskaitas faktūras kyla dėl bendro turto valdymo ir naudojimo, tai yra teisinis ieškinio pagrindas. Teisinį šalių santykių kvalifikavimą vykdo teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
28. Pagrindinis ieškovo apeliacinio skundo argumentas į tai, kad, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, t. y. nagrinėjo faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, ir tokiu būdu bylą išnagrinėjo, pažeisdamas rungimosi principą, nes atsakovui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai atsikirsti į teismo sprendime nurodytus motyvus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.
29. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.
30. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.). Tačiau teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo.
31. Nagrinėjamu atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovo suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu nesikeitė – ieškovas tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad jis atliko keturių nuomininkų bendrai naudojamo žemės sklypo, įskaitant atsakovo nuomojamo žemės sklypo dalį, priežiūrą, tvarkymą, o už atliktus darbus išrašė sąskaitas faktūras asmenims, kurie minėtą žemės sklypą nuomoja iš valstybės ir naudojasi bendru žemės sklypo plotu. Šios aplinkybės buvo konstatuotos ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje. Taigi, faktinis ieškinio pagrindas nesikeitė ir pirmosios instancijos teismas jį nagrinėjo pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių pateiktus atsikirtimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir/ar tokiu būdu pažeidė atsakovo procesines teises.
32. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo būtent dėl to, kad nebuvo pakankamai išaiškintos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ginčas yra kilęs ne dėl nuomininko - atsakovo V. L. išimtinai nuomojamos žemės sklypo dalies priežiūra, o dėl žemės sklype nustatytų bendro naudojimo dalių, kuriomis naudojasi visi nuomininkai, įskaitant ir atsakovą, bendrai, priežiūros ir apsaugos. Taigi, jau apeliacinės instancijos teismas iš esmės apibūdino bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kokie reikšmingi faktai turi būti išaiškinti ir nustatyti.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, ir šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, nes teismas, iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus, gali nustatyti kitas bylos aplinkybes ir turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015; 2015-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitokių išvadų nenustatė, tačiau ir pareikšto ieškinio ribų neperžengė.
34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie buvo priimti į bylą ir kuriais iš esmės buvo atsisakyta dalies ieškinio reikalavimų (sumažinta ieškinio suma), susijusių su teritorijos apsauga, ir pateikta papildomi argumentai dėl ieškiniu priteistinos sumos. Atsakovas taip pat turėjo procesinę teisę pateikti savo argumentus ir atsikirtimus į šiuos paaiškinimus, taigi, atsakovo teisė gintis nuo pareikšto ieškinio nebuvo pažeista. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad samdo darbuotojus, kurie atlieka ginčo žemės sklypo tvarkymo darbus, taip pat prižiūri teritoriją; nurodė, kad per ginčo laikotarpį buvo išmokėtas 31 279,44 EUR darbo užmokestis, taigi atsakovui tenkanti ieškovo išlaidų dalis yra 3 644,05 EUR, o 1/3 dalis darbo užmokesčio yra sumokama už teritorijos apsaugą, taigi sumažino ieškinio reikalavimus iki 2 429,36 EUR (1/3 dalimi). Pirmosios instancijos teismas ir išnagrinėjo bylą pagal minėtus rašytinius paaiškinimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad peržengė ieškinio ribas.
35. Atsakovas ginčija ieškovo rašytinių paaiškinimų esmę, teigia, kad juose nurodyti darbai iš viso nebuvo atliekami, o ieškovas tvarkėsi tik savo teritoriją ir aplinką. Be to, mano, kad iš ieškovo pateiktų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kokią dalį užėmė aplinkos tvarkymas, o kokią – teritorijos saugojimas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tiek ieškovo rašytinius paaiškinimus, tiek ieškovo pateiktus įrodymus įvertino netinkamai ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka iš dalies.
36. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
37. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovas nevykdė jokių darbų, neatliko bendrai naudojamo žemės sklypo priežiūros. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad minėtiems darbams atlikti buvo samdomi darbuotojai, buvo perkamos paslaugos sniegui valyti, medžių lapams išvežti ir pan. Be to, kaip pažymima ir atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas nėra vienintelis subjektas, kuriam išrašomos sąskaitos už teritorijos priežiūrą ir tvarkymą. Duomenų, kad vyktų kiti ginčai tarp žemės sklypo nuomininkų dėl to, kad UAB „Loksodroma“ nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų, byloje nėra. Nėra duomenų, kad kiti valstybės žemės sklypo nuomotojai atsisakytų mokėti ieškovui tuo pagrindu, kad UAB „Loksodroma“ faktiškai darbų neatliko. Taigi, labiau tikėtina, kad UAB „Loksodroma“ aplinką tvarkė, bendrai naudojamą žemės sklypą tinkamai prižiūrėjo.
38. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas rašytiniais paaiškinimais nepagrindė atliktų darbų apimties ir mokėtino dydžio už paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad prieš atsakovą žemės sklypą nuomos teise valdė UAB „Ratupė“, ji prievoles pagal ieškovo išrašomas sąskaitas faktūras vykdė tinkamai. Atsakovui gi buvo išrašomos sąskaitos faktūros tomis pačiomis sumomis, kaip ir UAB „Ratupė“. Šie ieškinio argumentai buvo pagrįsti įrodymais, o būtent - iš 2013-05-02 PVM sąskaitos faktūros LOK Nr. 202307 matyti, kad UAB „Ratupė“ išrašyta sąskaita faktūra 387,20 Lt sumai, kurią UAB „Ratupė“ apmokėjo. 2013-06-03 atsakovui V. L. taip pat buvo išrašyta 387,20 Lt dydžio sąskaita faktūra LOK Nr. 202351. Iš minėtos sąskaitos faktūros (taip pat ir iš prieš tai išrašytų sąskaitų – faktūrų UAB „Ratupė“) matyti, kad už teritorijos tvarkymą nurodyta 70 Lt suma, o už teritorijos apsaugą – 250 Lt, paskaičiuotas PVM. Taigi sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas nepagrįstai nustatė, kad teritorijos apsauga sudaro 1/3 dalį iš atsakovo priteistinos sumos, kurios ieškovas atsisakė. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo priteisti skolą už 37 mėnesių laikotarpį, taigi priteistina suma sudarytų 3 133,90 Lt (70 Lt + 21 proc. PVM x 37 mėnesiai) arba 907,64 EUR. Taigi, atitinkamai sumai ir tenkintinas ieškovo ieškinys, dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, patikslinant priteistinos iš atsakovo ieškovui skolos dydį.
39. Apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisdamas iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str. l d., 3 d.). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo patenkinta 2/5 dalys (40 proc.) ieškinio reikalavimų (atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo reikalavimus patikslino ir dalies reikalavimų nebepalaikė) ir patenkinta 3/5 dalys (60 proc.) apeliacinio skundo.
40. Ieškovas už ieškinį, apeliacinį skundą sumokėjo iš viso 186 EUR, 37 EUR grąžinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 sprendimu, taip pat patyrė 1 306,80 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 500 EUR, už apeliacinį skundą sumokėjo 500 EUR ir 49 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, išlaidų atlyginimas paskirstytinas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovo ieškovui priteistina 582,32 EUR suma, iš ieškovo atsakovui – 300 EUR suma. Atlikus priteistinų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 282,32 EUR suma.
41. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 500 EUR už apeliacinio skundo surašymą ir sumokėjo 49 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas 60 proc., apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. iš ieškovo atsakovui priteistina 329,40 EUR suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Loksodroma“ (juridinio asmens kodas 125559112) iš atsakovo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 907,64 EUR (devynių šimtų septynių eurų 64 euro centų) dydžio užmokestį už teritorijos tvarkymą ir priežiūrą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Loksodroma“ (juridinio asmens kodas 125559112) iš atsakovo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 907,64 EUR nuo 2016-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Loksodroma“ (juridinio asmens kodas 125559112) iš atsakovo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209,08 EUR (du šimtus devynis eurus 8 euro centus) išlaidoms už advokato pagalbą ir 59,60 EUR (penkiasdešimt devynis eurus 60 euro centų) žyminio mokesčio.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui UAB „Loksodroma“ (juridinio asmens kodas 125559112) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-07-11 mokėjimo nurodymu Nr. 07111354 per AB „Citadele“ banką dalį - 37 EUR (trisdešimt septynis eurus).
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Loksodroma“ (juridinio asmens kodas 125559112) 300 EUR (tris šimtus eurų) išlaidoms už advokato pagalbą ir 29,40 EUR (dvidešimt devynis eurus 40 euro centų) žyminio mokesčio.