- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2-1652/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00132-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- D., D. S.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo D. S. ieškinį atsakovui bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Bankrovita“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustat ė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrindų egzistavimo.
Šalies argumentai
Ieškovas D. S., būdamas B UAB „NBG grupė“ kreditoriumi, kurio patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 11 467,63 Lt, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ priteisti:
1. B UAB „NBG grupė“ kreditoriams 101 670,46 Lt žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas;
2. B UAB „NBG grupė“ kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ 186 900 Lt žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. S. ieškinį. Teismas nustatė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas laikytinas netiesioginiu ieškiniu, kurį pareikšdamas ieškovas įgyvendino B UAB „NBG grupė“ priklausančias teises bankroto byloje (CK 6.68 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1612/2010). Kadangi šio ieškinio reikalavimo suma neviršija 150 000 Lt, ieškinys teismingas ne apygardos, o apylinkės teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p.). Ieškinys turi būti nagrinėjamas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, nes ieškovas netiesioginiu ieškiniu įgyvendina B UAB „NBG grupė“ priklausančias teises, o bankrutuojančios įmonės buveinė yra Pyplių k. Kaišiadorių raj. (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d., CPK 26 str. 1 d., 137 str. 3 d.). Tuo tarpu antrojo ieškinio reikalavimo teismas nelaikė netiesioginiu ieškiniu, nes juo yra ginamos konkretaus juridinio asmens pažeistos teisės. Ieškovui nepateikus duomenų, kurie būtų pagrindu spręsti apie AB Šiaulių bankas suteiktus įgalinimus ieškovui vesti bylą banko vardu, teismas ieškinį šioje dalyje atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 1 d 8 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas D. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą. Ieškovas nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
1. iš bankroto bylos kylantys reikalavimai, nepriklausomai nuo ieškinio sumos dydžio, nagrinėjami tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 1-2 str., Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d., 15 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-45/2013, Nr. 3K-3-71/2012, Nr. 3K-3-188/2010, Nr. 3K-3-88/2010 ir kt.);
2. ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo bankui netiesioginiu ieškiniu gina savo ir kitų laiduotojų teises, nes dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų pardavus bankrutuojančios įmonės turtą už mažesnę kainą, bankui negrąžintos paskolos likutį turės padengti ieškovas. Be to, ieškovas kaip bankrutuojančios įmonės akcininkas turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl pareigų nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-514/2009). Šios akcininko teisės įstatymo leidėjas neriboja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Iš CPK teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos, kurioje bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perdavimo tos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, sisteminės analizės, darytina išvada, kad teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, teismingos tik tos kituose teismuose iškeltos civilinės bylos dėl turtinių reikalavimų bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, kuriose iki nutarties skirti nagrinėti šią bylą teismo posėdyje priėmimo paaiškėja apie bankroto bylos skolininkui iškėlimą (CPK 34 str. 1 d. 5 p., 163 str. 5 p., 166 str. 2 d.). Tuo tarpu kitose apelianto atskirajame skunde minimose Įmonių bankroto įstatymo nuostatuose yra įvardinamos civilinės bylos, kurios pagal savo ginčo pobūdį bei atsižvelgiant į tai, kad vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra bankrutuojanti įmonė, yra teismingos bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui, o ne bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d.). Taigi, aukščiau nurodytos teisinės nuostatos suponuoja išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti teismingi tik tie ieškiniai, kuriuose reiškiami turtiniai reikalavimai pačiai bankrutuojančiai įmonei.
Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas D. S. kaip bankrutuojančios įmonės B UAB „NBG grupė“ kreditorius ir akcininkas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo B UAB „NBG grupė“ bankroto administratoriui UAB „Bankrovita“. Pažymėtina, kad kaip asmenys, kurių pažeistos materialinės teisės pareikštu ieškiniu yra ginamos, ieškinio faktiniame pagrinde ir reikalavimuose nurodomi bankrutuojančios įmonės kreditoriai bei laiduotojai, o ne pati bankrutuojanti įmonė. Be to, kaip byloje dalyvaujantys asmenys ieškinyje nėra nurodyti nei kreditoriai (kurių vardu netiesiogiai reiškiamas ieškinys), nei pati bankrutuojanti įmonė. Taigi, iš ieškinio reikalavimų, faktinio pagrindo ir kitų turinio elementų matyti, kad ieškovas nereiškia bankrutuojančiai įmonei jokių turtinių reikalavimų, kas patvirtina, jog šis ieškinys nėra teismingas B UAB „NBG grupė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi (CPK 34 str. 1 d. 5 p., 163 str. 5 p., 166 str. 2 d.). Dėl šios priežasties ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio teismingumo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatymo leidėjo įtvirtintoms civilinių bylų teismingumo taisyklėms (CPK 12 ir 178 str.).
Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas antruoju ieškinio reikalavimu prašydamas priteisti žalą kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ naudai, šį ieškinio reikalavimą reiškė kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ vardu bei nepateikė įrodymų apie tai, kad AB „Šiaulių bankas“ būtų įgaliojęs ieškovą veikti banko vardu, kas sudarė savarankišką pagrindą atsisakyti priimti tokį ieškinio reikalavimą (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Atskirajame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo tenkinimas atneš turtinės naudos ieškovui D. S. kaip laiduotojui ar bankrutuojančios įmonės akcininkui, patvirtina galimą D. S. teisinį suinteresuotumą tokio pobūdžio bylos baigtimi (CPK 37 str.). Tačiau vien teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi nesuteikia įgaliojimų veikti kito asmens vardu bei ginti kito asmens galimai pažeistas teises, paduodant jo vardu ieškinį. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai apie teisę banko vardu paduoti ieškinį, nesant banko įgaliojimo tai daryti, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teisminės gynybos principo turiniui (CPK 5 str., 12 str. ir 178 str.).
Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nebuvo nagrinėjimas civilinės bylos, kurioje bankrutuojančios įmonės kreditorius ar akcininkas reiškia ieškinį bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl žalos atlyginimo, teismingumo klausimas. Taigi, esant skirtingiems šios ir ieškovo nurodytų kasacinio teismo nutarčių ratio decidendi, atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog šioje byloje kilęs ginčas dėl teismingumo turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-45/2013, Nr. 3K-3-71/2012, Nr. 3K-3-188/2010, Nr. 3K-3-88/2010 (CPK 12 ir 178 str.).
Išnagrinėjus ir įvertinus ieškovo D. S. atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Todėl nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo D. S. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.