Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2016-06-15 antstolei pateikė skundą, juo prašė: panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą tai lėšų daliai, kurios areštu yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; panaikinti pateiktus patvarkymus vykdyti išieškojimus iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigų sąskaitose, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA).Pareiškėjas nurodė, kad neginčija išieškojimų iš jo darbo užmokesčio bei kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentavimas.Pareiškėjas nurodė, kad ginčija išieškojimus iš jam priklausančių piniginių lėšų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos ir yra pervestos jo artimųjų kaip parama. Nurodė ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokia yra ir naujai formuojama teismų praktika, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016.Antstolė 2016-06-16 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad antstolės veiksmai yra neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-18 priėmė nutartį, kuria skolininko skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/11/19514 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-982-383/2011 dėl 1105,38 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko P. M. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų antstolė nustatė, kad skolininkas gauna atlyginimą už darbą iš VĮ prie Marijampolės pataisos namų. Antstolė 2014-08-26 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymas skolininkui įteiktas asmeniškai. 2014-09-23 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo patvarkė Marijampolės pataisos namams kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vienos MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolė surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nenumatantį draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, faktines aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra pinigų sumos, iš kurių negalimas išieškojimas, konstatavo, kad antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti antstolės patvarkymų dalį, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą tai lėšų daliai, kurios areštu yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; panaikinti pateiktus patvarkymus vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitose, neviršijančių vienos MMA.Apeliantas nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipimas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Nurodė ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokia yra ir naujai formuojama teismų praktika, pvz., Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aktualios teismų praktikos dėl nagrinėjamo klausimo.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog apelianto sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra pinigų sumos, iš kurių negalimas išieškojimas (LR CPK 668 str. 1d.).Iš vykdomojoje byloje esančios Marijampolės pataisos namų 2016-05-18 pažymos apie apeliantui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, jog apeliantas nuo 2011 metų rugpjūčio iki 2016 metų balandžio dirbo pataisos namuose ir už tai gavo darbo užmokestį, iš šio darbo užmokesčio buvo atliekamos priverstinės piniginių lėšų išskaitos pagal vykdomuosius raštus.Apelianto atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 nurodyta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė ir tai, kad antstolė pataisos namams nusiųstame patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733 – 743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į kasatoriaus pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų.Apelianto atskirajame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733–743 straipsniai, o skundžiamas antstolės veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog naujausia teismų praktika draudžia nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį, kuris yra mažesnis nei viena MMA, yra nepagrįsti.Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė 2014-09-23 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir jį pateikė Marijampolės pataisos namams, jame reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartį palikti nepakeistą.