Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-03 · Civilinė byla Nr. e2S-119-357/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-03
Bylos Nr.
e2S-119-357/2017
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00811-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
E. J.
Ieškovas
DNSB
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-119-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00811-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos išieškojimo

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas E. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-283-907/2015, kurioje Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J. 1375,70 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Atsakovas nurodo, kad priimtą sprendimą teismas grindė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimu Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skolos apskaičiavimu. Metodika dėl administravimo tarifų apskaičiavimo, kuri specialiai skirta ir priimta savivaldybės pavaldumo specializuotoms įmonėms, apie kurią, jos panaudojimą ar taikymą Bendrijos ieškinyje nebuvo minėta, todėl teismo posėdžių metu toks klausimas nebuvo nagrinėtas. Minėta Metodika įsteigtoms daugiabučių namų savininkų bendrijoms netaikoma, ši Metodika šiuo metu jau yra panaikinta. Sprendime teismas padarė išvadą, kad Bendrijos mokesčių dydis apskaičiuotas teisingai ir pagrįstai pagal minėtų išlaidų apskaičiavimą reglamentuojantį teisės aktą - Metodiką. Ši Metodika Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) netaikoma, kadangi Metodikos 1 punkte nurodoma, kad metodika reglamentuoja daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų skaičiavimo tvarką, kai administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, panaikino 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-8338-1031/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog teismas savo sprendime taikė norminį aktą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimą Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje. Pažymėjo, kad teismas pagal savo pareigą pats nustato byloje taikomą teisės normą ir gali vadovautis tokia norma, kuri nebuvo nurodyta ieškinyje, nes teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, o jo nurodymas neįpareigoja teismo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, inter alia ir norminio reguliavimo aspektu buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo, nei vienas iš teismų nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius ieškovą ir atsakovą siejančius santykius bei jiems taikė netinkamus teisės norminius aktus. Nors pareiškėjas nurodo, kad minėta Metodika priimant sprendimą neturėjo būti taikoma, teismas šiame kontekste pažymėjo, kad teismo sprendimą patikrinus instancine tvarka jo neteisėtumas nebuvo nustatytas. Pareiškėjo pateikiami jam adresuoti atsakymai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos negali būti vertinami kaip faktiniai duomenys, egzistavę bylos nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2- 8338-1031/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-907/2015, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti valstybės naudai E. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad faktinės aplinkybės dėl neteisėto Bendrijos amortizacinio atskaitymo mokesčio apskaičiavimo ir rinkimo paaiškėjo tik 2016-03-30 gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. 1G-267 ir 2016-06-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedami), kuriame nurodoma, kad Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje „Amortizacinio atskaitymų mokestis“ tarp minėtų mokesčių nėra numatytas. Šioms naujai paaiškėjusios aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę bylai, pagrįsti prašė bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pirmosios instancijos teismas priimtame 2015 m. balandžio 30 d. sprendime, o vėliau aukštesnių instancijų teismai savo sprendimuose nevertino ir netikrino reikalaujamų priteisti mokesčių teisėtumo ir paskaičiavimo dydžio pagrįstumo. Pareiškėjui apie amortizacinių atskaitymų mokesčio skaičiavimo neteisėtumą tapo žinoma tik 2016-03-30 gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini).Pateiktame teismui prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodoma, kad nesumokėtų Bendrijai mokesčių išieškojimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi esant sutartiniams santykiams žalos išieškojimui taikomas Civilinio kodekso 1.125 str. 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų terminas. Ieškinio senaties instituto reikalavimo taikymas ginant savo teises jam tapo žinomas tik gavus kvalifikuotą teisinę advokato pagalbą jau po teismo sprendimo priėmimo.Visų instancijų teismuose nebuvo nagrinėjamas mokesčių paskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas, klaidingai buvo įvertinti pareiškėjo sumokėti mokesčiai (mokesčiai buvo sumokėti VĮ Lietuvos pašto skyriuje). Neteisėtai paskaičiuoti mokesčiai sukelia pareiškėjui teisiškai nepagrįstą skolą Bendrijai. Bendrijos vardu 2015-09-15 pateiktame ieškinyje buvo nurodoma neva 4750 Lt (1375 Eur) atsiradusi skola, kada į Bendrijos sąskaitą 2009 - 2014 kalendorinių metų laikotarpiu buvo įmokėta 4102,25 Lt (1188,09 Eur) suma. Šias faktines aplinkybes galima patikrinti tik atnaujinus procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo atsisakymas atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-907/2015.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirojo skundo nagrinėjimui taikomos apeliacinio skundo nagrinėjamos normos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teismas sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir atskirasis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Apelianto paaiškinimai teismo posėdyje nepakeistų atskirajame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, todėl teismas netenkina apelianto prašymo dėl jo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto teisių, jo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, kadangi pagrįstai vertino, kad pats prašymas yra pakankamai motyvuotas ir apelianto išklausymas teismo posėdyje nedarytų įtakos priimtinam procesiniam teismo sprendimui.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.Apeliantas prašo atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-283-907/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas esant šioms sąlygoms - jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bei remiantis apibendrinta teismų praktika, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kuriuos nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip - patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Nesant bent vienos iš jų, prašymas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad pareiškėjo argumentas, jog teismas savo sprendime taikė norminį aktą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimą Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atkreipė apelianto dėmesį, kad teisinio ieškinio pagrindo ieškovas nurodyti ir suformuluoti neprivalo, nes nurodytam faktiniam reikalavimo pagrindui tinkamos teisės (teisės normų) nustatymas yra teismo pareiga.E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad aplinkybė dėl neteisėto Bendrijos amortizacinio atskaitymo mokesčio apskaičiavimo ir rinkimo paaiškėjo tik 2016-03-30 gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje „Amortizacinio atskaitymų mokestis“ tarp minėtų mokesčių nėra numatytas.Pažymėtina, kad apelianto nurodyti raštai yra gauti paties apelianto iniciatyva po bylos išnagrinėjimo ir jos peržiūrėjimo apeliacine ir kasacine tvarka, nors apeliantas į valstybės institucijas turėjo teisę kreiptis ir anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo metu. Teismai, nagrinėdami ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai pritaikęs teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei institucijų ar asmenų pateikiamas teisės aiškinimas, pasikeitęs norminis reglamentavimas nevertintini kaip naujai paaiškėjusios reikšmingos aplinkybės, o apelianto pateikiami jam adresuoti atsakymai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos negali būti vertinami kaip faktiniai duomenys, egzistavę bylos nagrinėjimo metu. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, keliami klausimai dėl skolos dydžio skaičiavimo, atskirų įrodymų vertinimo, senaties termino taikymo ir kiti yra kitos civilinio proceso stadijos - bylos nagrinėjimo iš esmės - dalykas ir procesą atsisakius atnaujinti teismas pagrįstai dėl šių klausimų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė