Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo B. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. LK-N-44 (toliau – ir Nutarimas) netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad B. K., kuriam paskirta 8 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pusę bausmės atliko 2025 m. balandžio 12 d. Nuo 2024 m. sausio 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pirmojo ir antrojo vertinimu metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o jau nuo 2025 m. gegužės 14 d. – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir paskutiniojo vertinimo metu. Formalius BVK kriterijus nuteistasis atitinka, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimas yra pagrįstas. Skundžiamas nutarimas yra pakankamai argumentuotas, aptartos nagrinėjamam klausimui reikšmingos aplinkybės, nei vienai jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės, pateiktos konkrečios rekomendacijos. Nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, nes, jo manymu, jis atitinka visus reikalavimus taikyti jam lygtinį paleidimą, o nutarime pateikiamos tik šabloninės nuostatos. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Matyti, kad priimant nutarimą buvo įvertinti konkretūs duomenys apie nuteistąjį, padarant aiškias išvadas. Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad B. K. anksčiau nebuvo teistas, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinta ir tai, kad šiuo metu dirba, neturi įsiskolinimų, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau šios teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės nesudarė Komisijai pagrindo vienareikšmiškai spręsti esant galimybei toliau nuteistąjį prižiūrėti nestruktūruotoje aplinkoje.

Socialinio tyrimo išvadoje ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose: baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“, baigė penkių užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapija“, taip pat baigė AA/AN užsiėmimų programą, nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. spalio 10 d. dalyvavo 64 pozityvaus užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose, lanko NA susirinkimus (nuteistojo teigimu, šiuos užsiėmimus lanko, kadangi jo įvykdytas nusikaltimas yra susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kategoriškai neigia psichiką veikiančių medžiagų vartojimą), 2025 m. balandžio 29 d. – liepos 30 d. dalyvavo dailės terapijoje „Raktas“, 2025 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje „Geltonojo kaspino bėgimas“. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tokias aplinkybes, kas rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau vien tai, jog asmuo išlaiko žemą nusikalstamo elgesio riziką, dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse bei dirba, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-153-574/2023). Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą.

Komisija skundžiamame nutarime įvertino ir nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, t. y. kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, o veika organizuota bei savanaudiško pobūdžio. Nors padaryto nusikaltimo sunkumas, pavojingumas, nėra lemiamas kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Komisija šiai aplinkybei prioriteto nesuteikė, vertindamas ją visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Kaip minėta, išvada, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, darytina tik įvertinus ne atskiras, tik teigiamai asmenį apibūdinančias aplinkybes, tačiau visapusiškai įvertinus pastarojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistasis, nors pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę ir apskritai yra pirmą kartą nuteistas (asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir duomenų apie jo galimą teistumą kitose valstybėse nėra), vis tik padarė sunkų nusikaltimą. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis neigia kaltę dėl padaryto nusikaltimo, linkęs elgesį aiškinti įstatymų nežinojimu ir kitomis aplinkybėmis, o toks požiūris, komisijos vertinimu, rodo, jog vidinė motyvacija laikytis teisės normų dar nėra pakankamai susiformavusi. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad nuteistajam būdingas teigiamas savęs vertinimas, savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, dėl ko būdingi elgesio ir asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Be to, jam taip pat yra būdingi nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka. Šios aplinkybės yra svarbios nagrinėjamo klausimo kontekste, sprendžiant, ar nuteistasis jau yra pakankamai pakeitęs savo elgesį ir gebės gyventi laikydamasis teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad būtent savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus elgesio ir asmenybės ypatumų ir vertinimo stoka, nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai vis dar išlieka aktualiomis kriminogeninėmis sritimis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui nuostatų sritis išlieka svarbiu intervencijų taikymo objektu.

Nagrinėjamo klausimo kontekste, teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad neatlikta dar pakankamai didelė bausmės dalis – pusę bausmės asmuo atliko 2025 m. balandžio 12 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2029 m. rugsėjo 12 d., t. y. daugiau nei po trejų metų. Be abejo, neatliktos bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, ji nebuvo akcentuojama ir skundžiamame nutarime, tačiau tokia aplinkybė neturėtų būti ir sumenkinama. Teismų praktikoje yra pažymima, kad, nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-300-919/2024).

Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatyta, kad nuo 2024 m. sausio 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis, kaip pažymima ir Socialinio tyrimo išvadoje, drausmine tvarka nebaustas, tačiau, priešingai skundo teiginiams, buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles: dar būdamas suimtuoju 2022 m. birželio 23 d. 7 val. gulėjo lovoje, buvo nepasiklojęs gulto (apsiribota pokalbiu), 2023 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad tą pačią dieną rytinio patikrinimo metu nestovėjo rikiuotėje. Vis tik po to jokių pažeidimų fiksuota nebuvo, kas vertintina teigiamai. Be to, asmuo buvo skatintas 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. kovo 18 d. sprendimais. Teigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis, kaip minėta, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, neturi įsiskolinimų, palaiko ryšius su šeimos nariais. Vis dėlto, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie aptariamo instituto taikymo nuteistajam galimybę ir neatsveria aukščiau aptartų aplinkybių, taip pat to, kad išlieka aktualių sričių, reikalaujančių tolesnių priemonių taikymo.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatytas tik vienas statinis kriminogenines veiksnys, t. y. vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, tačiau vis dar išlieka nemažai dinaminių veiksnių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų: itin ankstyvame amžiuje (duomenys neskelbtini), net (duomenys neskelbtini) išsilavinimo; sunkumai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai. Pažymėtina, kad dinaminiai veiksniai liko nepakitę nuo ankstesnio vertinimo ir Socialinio tyrimo išvados surašymo 2025 m. gegužės 23 d. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vertinant juos kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Apibendrinus konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam B. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nors ir šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau to dar nepakanka išvadai, kad nuteistojo elgesys jau gali būti koreguojamas savarankiškai ir kad asmuo gali būti gali būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo B. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. LK-N-44, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.