Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. A. dėl valdymo teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1. Nurodo, kad byla pagal pareiškėjos ieškinį keliauja po įvairius teismus ir visur nurodoma, kad ši byla neteisminga. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad ji turi teisė kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą, dėl to ieškovė kreipėsi su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, taip pat ieškovė ištaisė visus trūkumus, tačiau teismas atmetė prašymą. Pabrėžia, kad jeigu negalima atnaujinti proceso, tuomet prašo bylą nagrinėti dėl susidariusių nepalankių sąlygų – karantino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1807-723/2021, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė A. D. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. A. dėl valdymo teisės gynimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9461-1115/2020 paliko ieškovės A. D. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. A. dėl valdymo teisės gynimo, nepaduotu ir grąžino ieškovei, konstatavus, kad ieškovė nepašalino per nustatytą terminą nustatytų ieškinio trūkumų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1773-560/2020 atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą. 2021 m. sausio 20 d. ieškovė (pareiškėja) A. D. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9461-1115/2020. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

11. Pareiškėja tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde, nurodo, kad jos ieškinys nenagrinėtas dėl teismingumo. Su tokiais ieškovės argumentais nesutiktina, kadangi teismas laikė, jog byla jam teisminga ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs ankstesnį ieškovės atskirąjį skundą, buvo išaiškinęs ieškovei, kad ieškinio grąžinimas nekliudo kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu yra pašalinti trūkumai, dėl kurių buvo grąžintas ieškinys. Tačiau ieškovė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujo ieškinio padavimas ir prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas yra visiškai skirtingi procesiniai veiksmai. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šis institutas taikomas, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės ir kai yra įstatyme nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-9461-1115/2020 nebuvo išnagrinėtas, o laikytas nepaduotu, kadangi turėjo esminių trūkumų, kurių ieškovė savalaikiai nepašalino, t. y. nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje, kurioje galėtų būti atnaujintas procesas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatyme įtvirtintus reikalavimus (CPK110 ir 111 straipsniai), tiek specialiuosius įstatyme nustatytus reikalavimus konkrečiam procesiniam dokumentui (CPK 369 straipsnis). CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

14. CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Jei prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio dalies pagrindai, atsisako prašymą priimti.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nors konstatavo, kad pareiškėjos A. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, nesant tam jokių pagrindų, pasirinkus netinkamą teisių gynybos būdą (reikėjo teikti ieškinį, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo), tačiau prašymą išnagrinėjo be prašymo priėmimo stadijos. Byloje nėra duomenų apie prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimą (nėra teisėjo rezoliucijos ant prašymo), nėra duomenų apie prašymo siuntimą suinteresuotiems asmenims, o prašymas atmestas, nors turėjo akivaizdžių trūkumų, neatitiko tokiam procesiniam dokumentui numatytos formos ir turinio reikalavimų, neatitiko CPK 369 straipsnio reikalavimų, todėl negalėjo būti nagrinėjamas ir turėjo būti atsisakytas priimti, išaiškinant pareiškėjai teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sprendžia, jog nustatytos aplinkybės, sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti pareiškėjos A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Išaiškinti pareiškėjai teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

19. Ieškovei dėl tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimo paruošiant įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkantį ieškinį, taip pat kitų procesinių veiksmų atlikimo siūlytina kreiptis į advokatus, taip pat išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato galimybę šiame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems asmenims gauti nemokamą ar iš dalies nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl ieškovė informuotina apie galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento teisinės pagalbos skyrių arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti priimti pareiškėjos A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis neskundžiama.