- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1773-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25562-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. A. dėl valdymo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl dalies sklypo užgrobimo, prašydama įpareigoti atsakovę A. A. patraukti tvorą, išvalyti fekalijas, išgriauti tualeto šulinį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį; patikslinti atsakovus byloje; nurodyti trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas; pateikti savo žemės sklypo ir jame esančių statinių aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašą, dokumentų kopijas kiekvienai šaliai; nurodyti savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą; nurodyti savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Nutartyje išaiškinta, kad jeigu ieškovė to nepadarys, tai procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.
3. 2020 m. spalio 14 d. teisme gautas ieškovės procesinis dokumentas dėl trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė, šalindama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, įtraukė į bylą atsakove A. A.. Taip pat pažymėjo, kad byla nebus vedama per advokatą. Nurodė, kad sutinka sudaryti taikos sutartį, jeigu bus išpildyti jos nurodyti reikalavimai.
5. Ieškovė turėjo sumokėti 100 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo tik 30 Eur. Taip pat ieškovė, šalindama trūkumus, nepateikė savo žemės sklypo ir jame esančių statinių aktualaus Nekilnojamojo turto registro išrašo, nenurodė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nustatytu terminu nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo išnagrinėti šią bylą. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme ieškovė gavo atmintinę, kurioje nurodyta, jog paduodant skundą žyminis mokestis yra 30 Eur, apeliacinį skundą – 15 Eur. 27 Eur žyminį mokestį mokėjo Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Manė, kad kainos yra ne eurais, o litais. Teigia, jog jeigu kainos eurais, ji primokės 70 Eur. Atsakovus byloje patikslino. Nurodė trečiuosius asmenis – pateikė visų besiribojančių kaimynų sklypų plotus. Savo žemės sklypo ir jame esančių statinių aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašo ieškovė neturi. Savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo ir mediacijos išsakė. Ieškovė nori dalyvauti teismo posėdyje, sprendimas rašytine tvarka jai nėra priimtinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sprendė, jog ieškovė nepašalino visų 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
9. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
10. Šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti trūkumus: sumokėti 100 Eur žyminį mokestį, patikslinti atsakovus, įtraukiant A. A., įvardinant jos pilną vardą, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, procesinių dokumentų įteikimo būdą, adresą pašto korespondencijos siuntoms, jei jis nesutampa su gyvenamosios vietos adresu, nurodyti trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, pateikti savo žemės sklypo ir jame esančių statinių aktualų Nekilnojamojo turto registro išrašą, dokumentų kopijas kiekvienai šaliai, nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, informaciją ar byla bus vedama per advokatą (jei taip – nurodyti advokato vardą, pavardę, darbo vietos adresą), nurodyti nuomonę dėl taikos sudarymo galimybių, kai ieškovė pageidauja ją pateikti ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Nutartis, kuria teismas nustatė terminą įvardintų trūkumų pašalinimui yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja nustatytų trūkumų pagrįstumo. Tokiu būdu ieškovė turėjo pašalinti visus teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepašalino visų ieškinio trūkumų, tai yra nesumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį), nepateikė savo žemės sklypo ir jame esančių statinių aktualaus Nekilnojamo turto registro išrašo, nenurodė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, bei galimybių spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu. Iš ieškovės patikslinto ieškinio matyti, jog šie pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinį dokumentą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
11. Ieškovei išaiškinama, jog ieškinio grąžinimas nekliudo ieškovei vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo grąžintas ieškinys.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.