Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. L. 2018 m. vasario 14 d., apie 21.00 val., Vilniaus miesto nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, G. V. sudavė smūgį į nugaros sritį, ko pasekoje sukėlė jai fizinį skausmą, bei dėl nugaros krūtinės/juosmens sričių iš dešinės poodinės kraujosruvos nežymiai sutrikdė G. V. sveikatą.

Šiais savo veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji L. L. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai, negali pasakyti, kodėl G. V. ją apkalba. Gyveno nakvynės namuose viename kambaryje su G. V. ir O. V.. Tarp jos ir G. V. jokių santykių nebuvo, ji išeidavo savais reikalais, o nukentėjusioji - savais. Niekada jos neįžeidinėjo, negrasino. Nagrinėjamo įvykio metu G. V. ruošėsi į ligoninę, padėjo ant grindų labai didelį krepšį, daug dėžių. Ji (L. L.), norėdama praeiti, pastūmė koja lagaminą į šoną, tuo metu O. V. nusileidinėjo nuo lovos antro aukšto, nežino, ar ji matė, kaip ji pastūmė lagaminus. G. V. nieko nesakė, jokio konflikto neįvyko, nebuvo jokio triukšmo. Nukentėjusioji nerėkė „gelbėkite“, kitaip būtų atėję gyventojai ir iš pirmo, ir iš dešimto aukštų. Į kambarį atėjo R. M. ir pradėjo rėkti. Kokiu tikslu R. M. atėjo, negali pasakyti, ji ateina kada panorėjusi, tokia yra, jos su G. V. draugės. L. L. parodė nuėjusi pas budinčius, kad jie ateitų ir surašytų aktą, „kad nebūtų skandalo“, bet jie peržiūrėjo vaizdo medžiagą, pasakė, kad G. V. sveika vaikšto, nieko neatsitiko ir nėjo. Ji (kaltinamoji) su O. V. išėjo į rūkomąjį. Tą dieną G. V. gėrė vaistus, bet ji nežino kokius. Visi nuėjo miegoti, o ryte „nukentėjusioji visa sveika nuvyko į ligoninę“, ji turi trečią neįgalumo grupę, kiek pati papasakojo, kasmet vyksta į ligoninę. Plačiau apie savo ligas nukentėjusioji nekalbėjo su L. L.. Tiksliai neatsimena, kiek laiko jos kartu gyveno. Yra girdėjusi, kad vaistus „Tramadol“ vartoja narkomanai. Iš kitų kambarių ateidavo žmonių pas G. V. kaip į vaistinę ir prašydavo duoti vieną ar kitą tabletę. Pati porą kartų matė, kad nukentėjusioji gėrė vaistus, bet nežino, ką ji ten gėrė, gal degtinę. L. L. yra gyvenusi viename kambaryje su R. M., konfliktų neturėjo, bet gyventi su ja viename kambaryje nebuvo malonu. N. S. nepažįsta, nežino, ar ji gyvena nakvynės namuose, nežino, ar tą dieną ją matė. Su J. B. jos santykiai yra geri, konfliktų nėra buvę, ji kaltinamosios tikrai neapkalbėtų. Nesakė niekam, kad per mažai sudavė G. V., J. B. galbūt sakė, kad su koja pastūmė krepšį. Ikiteisminio tyrimo metu iškviesta pas tyrėją nieko nesakė, pasirašė po protokolu, ką surašė pati tyrėja, neskaitė, nes norėjo valgyti. Buvo advokatas, vertėjas. Grįžusi iš ligoninės nukentėjusioji L. L. nepasakė, kad jai sulaužytas 6 slankstelis, nesakė, kad tai ji ją sumušė ir dėl to atsirado skausmai. Gerai atsimena įvykio, dėl kurių vyksta teismo posėdis, faktines aplinkybes, ten nebuvo jokio įvykio, visi nuėjo miegoti, nebuvo nei policijos, nei greitosios pagalbos.

Kaltinamoji L. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. birželio 15 d.) parodė, kad 2018 m. vasario 14 d. gyveno nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su G. (V.) ir O. (V.), jų pavardžių nežino. Ji niekada G. V. iš kojos į nugarą nespyrė. Galimai nurodytu laiku G. V. ruošėsi į ligoninę, dėjo daiktus į lagaminą. Įtariamoji buvo kambaryje ir nutarė parūkyti, bet išeiti negalėjo, todėl kaire koja lengvai pastūmė G. V. lagaminą, kuris trukdė. Nukentėjusioji tuo metu buvo pasilenkusi ir į L. L. atsisukusi nugara. G. V. išsitiesė, norėdama ją praleisti. Tuo metu G. V. nugara atsirėmė į lovos kopėtėles ir pradėjo labai garsiai rėkti „oi“ ar panašiai. Ji tikrai prie G. V. nebuvo prisilietusi ir koja jai nespyrė. Tuo metu kambaryje buvo O. V.. Po G. V. riksmo į kambarį užėjo R. M. iš (duomenys neskelbtini) kambario, ši užsipuolė ją žodžiais „benamė, bomžė“ ir panašiai, pradėjo įžeidinėti, bei norėjo sumušti, todėl ji išbėgo iš kambario ir nuėjo pas budėtojus. Įtariamoji norėjo, kad budintys vyrai užeitų į kambarį ir užfiksuotų, dėl ko nukentėjusioji rėkė ir kodėl R. M. yra jų kambaryje, kad būtų surašytas aktas. Jie pažiūrėjo vaizdo įrašą ir pasakė, kad G. V. laksto koridoriuje, rankas išskėtusi, todėl nėra jokios priežasties ten eiti. Ji parūkė, su O. V. pasijuokė ir nuėjo į kambarį miegoti. Visos trys moterys miegojo iki ryto kambaryje. Ji matė, kaip G. V. prieš miegą išgėrė vaistus „Tramadol“, kuriuos nuolat geria ir visiems siūlo. Ji tikrai nespyrė G. V. į nugarą, ši visą naktį miegojo, nedejavo, o ryte su dviem lagaminais išėjo į ligoninę. Nebuvo jokio akto apie tvarkos pažeidimą nakvynės namuose (t. 1, b. l. 116-117).

Kaltinamoji L. L. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu gyveno nurodytu adresu, 130 kambaryje su G. V. ir O. V.. Ji G. V. nemušė, jokių konfliktų nebuvo. Po to išėjo iš nakvynės namų ir gyveno atsitiktiniuose adresuose (t. 1, b. l. 152-153).

Nukentėjusioji G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nakvynės namuose pragyveno tris metus, su L. L. apie pusę metų. L. L. ją dažnai pravardžiuodavo „garbataja“ (kuprota), vadino rusiškais keiksmažodžiais, jautė, kad yra nemėgiama. L. L. už jos įžeidinėjimus po nagrinėjamo įvykio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2018 m. vasario 14 d. grįžo į nakvynės namus 16.30 val., L. L. iškart puolė ją, sakė, kad nušutins su karštu puodu, paklausus, ar puodą turi, ji pasakė, kad turi. Daugiau į ją nebekreipė dėmesio, vakarieniavo virtuvėje, tuomet apie 21 val. grįžo į kambarį, kad pradėti ruoštis daiktus rytojui gultis į ligoninę. Pradariusi savo kambario duris pamatė, kad kambariokės O. V. ir L. L. jau guli, ilsisi, todėl nedegė šviesos, paliko pradarytas kambario duris į koridorių, šviesos iš ten užteko. Matė, kad O. V. gulėjo nusisukusi į sieną, o L. L. gulėjo ant nugaros. Ji pati pradėjo daiktus dėtis atsisukusi veidu į savo dviaukštę lovą, kurios antrame aukšte tuo metu gulėjo O. V.. Priešingoje kambario pusėje stovinčioje lovoje, jos pirmame aukšte gulėjo L. L.. Ji (G. V.) L. L. buvo atsukusi nugarą. „Nei iš šio, nei iš to buvo toks stiprus smūgis, man pasidarė tamsu akyse“. Kai pajuto skausmą, stovėjo, garsiai suriko ir stvėrėsi už savo lovos laiptelių, nes aptemo akyse. Po kurio laiko atsisuko į L. L., ši gulėjo savo lovoje ant nugaros, susisukusi į antklodę. Į kambarį atėjo J. B. ir R. M.. Joms ji pasakė, kad L. L. trenkė iš kojos. Ji pačio veiksmo nematė, bet kadangi smūgis buvo stiprus, nusprendė, kad trenkta iš kojos. R. M. sakė L. L. „kaip tu gali mušti invalidę?“ O. V. tuomet vis dar gulėjo viršuje. Tada L. L. atsikėlė ir pasakė, kad tuoj pakvies apsaugą, nes kambary negali būti pašalinių. Dabar supranta, kad reikėjo prašyti kviesti greitąją, policiją, bet tada buvo strese, išgėrė dvi tabletes „Tramadol“ vaistų nuo skausmo ir laukė, kol praeis. Kad ji yra ligota, žinojo ir L. L., ir kiti nakvynės namų gyventojai, ji apie tai kalbėdavo. Nešiojo korsetą, kurį nusiimdavo vakare, nes iki įvykio jau buvo lūžę keli stuburo slanksteliai, taip pat vartojo vaistus nuo skausmo pagal poreikį. Tą vakarą įvykio metu jau buvo nusiėmusi korsetą, L. L. tai turėjo matyti. Jokių sunkių daiktų nekilnojo nei tą vakarą, nei rytojaus dieną. Lagaminą jai padėjo nuimti nuo lentynos kažkuri kaimynių, o į ligoninę lydėjo N. S.. Iki nagrinėjamo įvykio mėlynių neturėjo. Atėjus į ligoninę negalėjo atsigulti dėl skausmo, kardiogramą darė sėdint, magnetinį rezonansą atidėjo kitai dienai, kasdien leido vaistus nuo skausmo, paaiškėjo, kad lūžęs šeštas krūtininis slankstelis.

Nukentėjusioji G. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. kovo 1 d.) parodė, kad gyvena nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, su dar dviem moterimis (O. V. ir L. L.). G. V. 2018 m. vasario 14 d. grįžo iš miesto į savo kambarį apie 18.30 val. ir ją iš karto užsipuolė L. L., grasindama nuplikinti verdančiu vandeniu. Ji nieko nesakė ir nuėjo į virtuvę pabendrauti su kaimynėmis. Maždaug 21.00 val. grįžo į kambarį dėtis daiktų ligoninei. Įjungusi šviesą pamatė, kad O. V. gulėjo pirmame dviaukštės lovos aukšte ir jau snaudė, o L. L. kitoje lovoje priešais. Nusisukusi nuo minėtos moters, nukentėjusioji pradėjo dėtis daiktus ir staiga pajuto smūgį iš kojos į nugarą. Smūgis buvo labai stiprus, jai aptemo akyse, ji vos spėjo sučiupti už medinių lovos laiptelių. Smūgio metu nukentėjusioji garsiai surėkė, pradėjo verkti iš skausmo, todėl į kambarį atėjo kaimynės R. M. ir J. B.. Joms paaiškino, kad jai į nugarą spyrė L. L., kuri vėl atsigulė į lovą. R. M. L. L. pasakė „kaip ji gali mušti invalidę“, o ši atsakė, kad „kambaryje vaizdo kamerų nėra, todėl įrodyti nepavyks“. O. V. atsibudo nuo riksmo ir paklausė, kas vyksta. Ji paaiškino situaciją ir virtuvėje išgėrė vaistų nuo skausmo. Apie 22.00 val. grįžo į kambarį ir nuėjo miegoti. L. L. nuolat įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. 2018 m. vasario 15 d. ji buvo paguldyta į ligoninę reabilitacijai. 2018 m. vasario 17 d. jai padarė radiologinį stuburo tyrimą, kurio metu nustatyta, kad lūžo du stuburo slanksteliai. Minėti lūžiai atsirado po spyrio į nugarą (t. 1, b. l. 52-54).

Nukentėjusioji G. V. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai diagnozuota 2016 m. Du kartus per metus ji turi profilaktiškai atsigulti į ligoninę. Nuo 2018 m. sausio vidurio buvo ligos paūmėjimas, kankino aštrūs (duomenys neskelbtini) skausmai, pasireiškiantys labiau kairėje pusėje po mentimi. (duomenys neskelbtini) perėjo į rankų sąnarius, pradėjo tirpti pirštai, jai pablogėjo sveikata, jautė skausmą rankų sąnariuose ir stuburo kairėje pusėje. Kadangi artėjo būtinas profilaktinis gydymas ligoninėje, todėl 2018 m. vasario 13 d. kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir gavo siuntimą į ligoninę 2018 m. vasario 15 d.. 2018 m. vasario 14 d. vakare pavakarieniavusi su J. B. ir R. M., pradėjo krautis daiktus bei dokumentus savo kambaryje. 21.15 val. gavo spyrį į nugarą. Spyrė L. L. iš kojos, gulėdama. G. V. pajuto didelį aštrų skausmą, kurio neįmanoma nusakyti žodžiais, vertina jį 10 balų iš 10. Jai aptemo akyse, dėl skausmo stipriai suriko. Riksmą girdėjo kaimynės už sienos. Aštrų skausmą ji juto maždaug 5 minutes ir stovėjo įsikabinus į lovos laiptelius. Nukentėjusioji pradėjo verkti iš skausmo, kuris laikėsi maždaug pusvalandį. Po spyrio praėjus pusvalandžiui, ji išgėrė 2 tabletes vaistų nuo skausmo. Po to ji sėdėjo virtuvėje ir laukė, kol suveiks vaistai (tai įvyko maždaug po 20 min.) ir skausmas šiek tiek atlėgo. Dėl patirto šoko nežinojo, ką daryti, o patarimo iš kaimynių nebuvo. Ji buvo pasimetusi, todėl nepakvietė nei apsaugos, nei policijos, nei greitosios. Ji žinojo, kad kitą dieną važiuos į ligoninę. Labai apgailestauja, tai buvo jos klaida, dėl to kad nebuvo iškviesta nakvynės namų apsauga ir policija. Ji manė, kad iki ryto iškentės skausmą, nes išgėrė dvigubą dozę vaistų. Po spyrio ji suprato, kad tai ne laikinas fizinis skausmas, o sutrikdyta sveikata, nes atvykus į ligoninę, priimamajame nukentėjusioji negalėjo sėdėti, nuo skausmo jai buvo suleisti vaistai, o kardiogramą padarė sėdint, nes atsigulti jau negalėjo. Gydytojai ją ramino, sakė, kad atliks visus tyrimus ir bus viskas matyti. Kai jai paskyrė procedūrą gultis magnetiniam rezonansui, ji negalėjo to padaryti ir personalas turėjo atidėti procedūrą sekančiai dienai. Po L. L. spyrio ji ir pati įtarinėjo, kad gali būti lūžęs stuburo slankstelis, nes skausmas buvo nežmoniškas, akyse buvo tamsu. Prieš tai tokių stiprių aštrių skausmų niekada nejautė. Važiuojant į ligoninę, ji dėvėjo korsetą, kuris šiek tiek gelbėjo nuo skausmo. Tas skausmas nebuvo laikinas, vaistai nuo skausmo ligoninėje buvo leidžiami kiekvieną dieną. Iki spyrio vaistus nuo skausmo gerdavo 1-2 kartus per dieną, o po spyrio gėrė 3-4 kartus per dieną. 2018 m. birželio mėn. lankėsi pas šeimos gydytoją ir jis pastebėjo, kad jos laikysena dar daugiau sulinkusi (t. 1, b. l. 55-56).

Liudytoja N. S. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Vasario mėnesį buvo virtuvėje, kai išgirdo smarkų riksmą iš (duomenys neskelbtini) buto. Į koridorių išėjusi iš savo kambario G. V. su ašaromis pasakė, kad ją smarkiai sumušė per nesveiką stuburą L. L.. Ji pati trumpam buvo užėjusi į kambarį, tuomet L. L. sėdėjo ant lovos. Nematė, ar kambaryje buvo dar žmonių. Jau ir taip G. V. kiekvieną dieną vartojo vaistus „Tramadol“. G. V. jautėsi blogai, virtuvėje parodė nugarą, ji buvo siaubinga – raudona per stuburo vidurį. Gyvendama nakvynės namuose nukentėjusioji pasakodavo apie savo ligą, visi žinojo, kad ji serga. Su L. L. mažai bendraudavo, nes ji vartodavo alkoholį, kai jo turėdavo.

Liudytoja N. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. balandžio 27 d.) parodė, kad gyvena nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. 2018 m. vasario 14 d. vakare apie 20.30 val. buvo virtuvėje, gamino maistą, vaikščiojo koridoriumi. Netrukus išgirdo galimai G. V. riksmą (duomenys neskelbtini) kambaryje. G. V. išbėgo iš (duomenys neskelbtini) kambario su ašaromis akyse. Liudytoja paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad buvo triukšmas ir jos kaimynė vardu L. L. jai sudavė koja į viršutinę stuburo dalį. L. L. pijokė, skandalinga moteris, dažnai perka butelius ir laiko po pagalve. Ji dažnai ir iki šiol pravardžiuoja G. V. necenzūriniais žodžiais, ją gąsdina, tai tęsiasi iki šiol. Kaip G. V. buvo sužalota 2018 m. vasario 14 d. nematė, tik girdėjo (ir G. V. sakė), kad jai smogė L. L.. 2018 m. vasario 15 d. ji palydėjo G. V. į ligoninę, nes ji blogai jautėsi (t. 1, b. l. 71).

Liudytoja R. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad gal buvo kambary, o gal ėjo iš rūkyklos, kai išgirdo G. V. riksmus „padėkite“. Užėjus į jos kambarį, matė kaip L. L. nuėjo nuo G. V. atsisėsti ant lovos, buvo girta ir agresyvi, kas matėsi iš jos išvaizdos. Iš pradžių juokėsi, o paklausta „ką tu čia darai?“, atsakė „negąsdink tu čia manęs“, pradėjo keiktis. Įvykio metu kambaryje buvo L. L. ir G. V., neatsimena, ar ten buvo O. V.. Įėjus į kambarį G. V. stovėjo prie spintos, verkė, rėkė, jai skaudėjo nugarą. Apie G. V. ligas žino iš jos pačios. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad juos tvirtina, nes tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes, dabar detaliai visko neatsimena, daug metų praėjo.

Liudytoja R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. balandžio 27 d.) parodė, kad nuo 2016 m. iki 2018 m. balandžio mėn. gyveno nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, (duomenys neskelbtini) aukšte. 2018 m. vasario 14 d. vakare po 20 val. kartu su J. B. ir G. V. valgė virtuvėje. G. V. pasakė, kad eina dėtis daiktų, nes 15 dieną važiuoja į ligoninę. Liudytoja vėliau turėjo jai padėti nuo spintos nuimti dėžę. G. V. išėjo į kambarį, o ji su J. B. nuėjo rūkyti. Išeidamos iš rūkyklos išgirdo G. V. balsą iš kambario „padėkit, padėkit“. Rūkykla tame pačiame (duomenys neskelbtini) aukšte. G. V. baisiai rėkė. Ji, o iš paskos ir J. B., įbėgo į G. V. kambarį. Pamatė nuo skausmo susilenkusią ir už nugaros susiėmusią G. V., ji negalėjo paeiti. Moteris vardu L. L., kuri gyvena kartu su G. V., gulėjo lovoje ir žvengė, jai pradėjo sakyti „tu voobšče ochujelinusi invalidę žmogų mušti, kam tu lendi prie invalido“, į ką L. L. atsakė „eikit nachui jūs visi“. Moteris, vardu O. (O. V.), buvo kambaryje, todėl ji galėjo matyti, kas įvyko. Liudytoja L. L. pasakė, kad jei dar kabinėsis, su ja šnekės kitaip. Liudytoja asmeniškai įvykio nematė, tik išgirdo riksmą ir iškarto įbėgo į kambarį (t. 1, b. l. 73-74).

Liudytoja J. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad tą dieną su R. M. sėdėjo rūkykloje ir išgirdo, kad G. V. rėkia. Su R. M. atbėgo pas ją į kambarį ir paklausė, kas yra. G. V. verkė, sakė, kad L. L. įspyrė jai koja į nugarą. L. L. buvo girta, tuo metu dar kartą spyrė G. V., išvadino visokiais žodžiais. Koridoriuje buvo N. S., o kambaryje dar buvo ir O. V., neatsimena, kur tiksliai ji tuo metu buvo. Šalia L. L. ant žemės buvo padėtas buteliukas su burnos skalavimo skysčiu, ten visi jį geria. L. L. kažką burbuliavo, kad užmuš, juokėsi. R. M. pradėjo rėkti ant L. L., ką ji padarė. Kodėl iš karto nekvietė policijos ar greitosios, nežino. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, duodama juos tiksliau atsiminė įvykio aplinkybes, nei dabar, praėjus keliems metams.

Liudytoja J. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 31 d.) parodė, kad nuo 2017 m. spalio mėn. gyvena nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. 2018 m. vasario 14 d. tarp 20.00 val. ir 21.00 val. kartu su G. V. ir R. M. vakarieniavo bendroje virtuvėje. G. V. pasakė, kad jai reikia ruoštis į ligoninę ir nuėjo į savo kambarį ((duomenys neskelbtini)), o ji su R. M. nuėjo rūkyti, šalia virtuvės, tame pačiame aukšte. Netrukus išgirdo G. V. riksmą. R. M. nulėkė pirma, liudytoja iš paskos, į (duomenys neskelbtini) kambarį. G. V. stovėjo visa apsiverkusi, sakė, kad jai labai skauda nugarą, į kurią koja spyrė L. L.. Kiek spyrių buvo, nesakė. Ji visa drebėjo ir verkė. Tuo metu be minėtų moterų, kambaryje dar buvo O. V., kuri miegojo dviaukštėje lovoje antrame aukšte virš G. V. ir L. L., kuri gulėjo kitoje lovoje pirmame aukšte. L. L. pradėjo juoktis ir pasakė, kad G. V. išsigalvojo, ji jos nelietė. R. M. pradėjo ant jos bartis ir sakyti, kam tu lendi prie G. V., ji ir taip invalidė, vos gyva. Į tai L. L. atsakė, kad ji G. V. nemušė, o tik su koja pastūmė į šoną. G. V. apsiramino. Moterys nei greitosios, nei policijos nekvietė. Liudytoja su R. M. išėjo miegoti į savo kambarį, o G. V. liko savo kambaryje su L. L. ir O. V.. Kitą dieną G. V. išvažiavo į ligoninę. Kol G. V. gulėjo ligoninėje, L. L. visoms 4 aukšto moterims pradėjo pasakoti, kad mažai davė G. V. ir pasakė, kad vis tiek ją primuš ir G. V. negyvens. Moterų, kurios girdėjo L. L. kalbas, įvardinti negali, nes jų nepažįsta. Daug kas jau ir negyvena nakvynės namuose. L. L. piktnaudžiauja alkoholiu ir, kai negauna išgerti, būna agresyvi, savo pyktį išlieja ant G. V., nes kitų moterų bijo. L. L. jau apie mėnesį negyvena nakvynės namuose (t. 1, b. l. 75-77).

Teismo ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teismo posėdžio metu parodė, kad susipažino su ekspertizės medžiaga pagal elektroninį nuorašą, matė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur buvo gydoma nukentėjusioji, buvo gautas diskelis su radiologiniais tyrimais, taip pat jų aprašymas, kuriame nurodoma, kad nustatyti daugybiniai stuburo sužalojimai, dalis jų – seni, kiti – nauji, be to, paminėta, kad yra hematoma nugaros krūtinės dešinėje pusėje. Atliekant ekspertizę, šie radiologinių tyrimų vaizdai buvo pateikti dėl konsultacijos teismo medicinos ekspertei gydytojai - radiologei, kuri aprašydama radiologinius tyrimus įvardino, kad trauminių pakitimų, tai yra, lūžių nerado, be to, nurodė, kad įrašai nėra kokybiški. Todėl teismo ekspertas O. D., pateikdamas išvadą, vertino ligoninės radiologo darytą aprašymą, kur buvo įvardintas kaip šviežias 6 slankstelio lūžis ir iškėlė hipotezę, kad galimai lūžis buvo. Tačiau jis, (J. M. Paliulis) sutinka tik su kolegos O. D. išvada, vertinant kraujosruvą, tačiau negali sutikti su slankstelio lūžio vertinimu, nes pasitiki būtent teismo eksperte radiologe, kadangi ji ir teismo ekspertė, ir radiologė. Vienu tuo pačiu smūgiu padaryti įvardintus G. V. sužalojimus - kraujosruvą liemens srity, bei šeštą krūtininį stuburo slankstelio lūžį nėra įmanoma, nes krūtinės juosmens srities dešinė, kur nustatyta hematoma, yra žemai, o 6 stuburo slankstelis yra gana aukštai, be to, hematoma yra ne stuburo projekcijoje, o šone. Tiems, kurie turi problemų su stuburu, bet koks palietimas yra skausmas ir nėra objektyvaus požymio pagal ką jį diferencijuoti. Slankstelis yra sudėtinga struktūra, turinti kūną, ataugas bei jas jungiantį lanką. Paprastai kūnas lūžta, kai yra tempimas arba spaudimas, o nuo tiesiogiai žalojančių daiktų turėtų lūžti ataugos. Tai hipotetiniai svarstymai, nes šiuo atveju negalima tvirtinti, kad šeštas slankstelis buvo lūžęs nuo trauminio poveikio. Lūžus slanksteliui, jis gali pakraujuoti, bet slankstelius dengia gana storas poodinis sluoksnis. Nagrinėjamu atveju, hematoma pobūdis leidžia teigti, kad ji atsirado nuo kontakto su paviršiniais kūno audiniais. Kompresiniu būdu stuburo slankstelis sulūžta lengviau, skausmas pasijaučia, tačiau jis gali būti ir neįvykus lūžiui, jį sunku komentuoti.

Liudytoja O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. balandžio 17 d.), ir kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodė, kad su G. V. gyvena viename kambaryje apie 6 mėn., nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 14 d. po pietų kambaryje prastai jautėsi, patyrė priepuolį, jautė stiprų skausmą, todėl išgėrė vaistų nuo skausmo, raminamųjų ir užmigo. Vakare apie 19-20 val. nubudo nuo G. V. riksmo, tačiau nesuprato dėl ko ji rėkia, pamanė, kad jai užėjo skausmo priepuolis. Tuo metu kambaryje buvo trise: ji, G. V. ir kita kambariokė - L. L.. G. V. pasakė, kad L. L. jai spyrė iš kojos ir pataikė į nugarą, jai labai skauda. Liudytoja spyrio nematė ir negirdėjo. Ji negali patvirtinti, ar tikrai L. L. spyrė G. V., nes nematė. G. V. išgėrė savo vaistus ir toliau dėjo daiktus į lagaminą, nes kitą dieną ruošėsi į ligoninę. L. L. gulėjo savo lovoje. Ji nepastebėjo, kad G. V. su L. L. būtų anksčiau konfliktavusios. Moterys labai draugiškai visą tą laiką gyveno. Po šio įvykio L. L. perkėlė į kitą kambarį, po to kai G. V. grįžo iš ligoninės (t. 1, b. l. 67-68).

G. V. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą L. L. atžvilgiu ir ištirti piktybinį smurto protrūkį dėl ilgalaikio sunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 1-4).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog G. V. pateikė gyventojo pažymėjimo kopiją, pažymą apie gaunamas pajamas, kompaktinį diską su nuotraukomis, savo medicininius dokumentus ir receptinių vaistų čekius (t. 1, b. l. 6-27).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima CD laikmena. Įdėjus CD kompaktą į CD kompaktų skaitytuvą, atsidaro langas su aplankalu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) aukštas“. Atidarius aplankalą „(duomenys neskelbtini) aukštas“ jame yra 94 vaizdo įrašai, jų fiksavimo data ir laikas nuo 2018 m. vasario 14 d. 21.00 val. iki 22.00 val. Peržiūrėjus visus įrašus, nustatyta, kad vaizdo įrašuose pavadinimais: a13_md_ch13_180214212234; a13_md_ch13_180214212234_01; a13_md_ch13_180214212302; a13_md_ch13_180214212302_01; a13_md_ch13_180214212315; a13_md_ch13_180214212345; a13_md_ch13_180214212345_01 matoma, kaip iš kambario (ketvirtos durys kairėje) išeina nukentėjusioji ir sparčiai eina į virtuvę, rankoje turi kažkokį daiktą, koridoriaus gale pasirodo 2 moterys ir eina koridoriumi link virtuvės. Nukentėjusioji išeina iš virtuvės ir eina link kambario, bet trumpam sustoja prie (duomenys neskelbtini) kambario durų ir kalba su sutiktomis moterimis. Eina toliau link savo kambario. Einant koridoriumi, ji kairę ranką laiko ant juosmens. Koridoriaus gale susitinka su kita moterimi. Jos kalba tarpusavyje. Nukentėjusioji grįžta į savo kambarį. Vaizdo įrašuose pavadinimais: a13_md_ch_13_180214213541;a13_md_ch_13_180214213541_01;a13_md_ch_13_180214213541_02;a13_md_ch_13_180214213611;a13_md_ch_13_180214213611_01;a13_md_ch_13_180214214751 matoma, kaip iš kambario (į kurį buvo užėjusi nukentėjusioji) išeina dvi moterys. Viena iš jų žaliu chalatu, kita su bridžais ir liemene, šviesiais trumpomis rankovėmis marškinėliais. Jos eina koridoriumi link virtuvės, moteris žaliu chalatu apsisuka ir grįžta į kambarį, kita moteris nueina į virtuvę. Moteris žaliu chalatu išeina iš kambario ir eina į virtuvę. Abi moterys išeina iš virtuvės į kairę pusę (priešinga kryptimis negu kambarys). Moteris su bridžais ir liemene grįžta į virtuvę, po kažkiek laiko, rankose kažką nešdama, nueina į kambarį. Moteris žaliu chalatu taip pat grįžta į kambarį. Vaizdo įraše a13_md_ch_13_180214215224 matoma, kaip iš kambario išeina nukentėjusioji, ji eina į virtuvę, kažką turi rankoje. Kituose aplankalo „(duomenys neskelbtini) aukštas“ vaizdo įrašuose nėra užfiksuotų tyrimui reikšmingų aplinkybių (t. 1, b. l. 79-80).

Iš Všį Mykolo Marcinkevičiaus išduotos epikrizės iš G. V. ligos istorijos nustatyta, kad G. V. ligoninėje gydyta 2018-02-15 – 2018-02-26 (t. 1., b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. G767/2018 (01) nustatyta, kad G. V. padaryti šie kūno sužalojimai: 1) nugaros krūtininės/ juosmens sričių iš dešinės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2018 m. vasario 15 d.). Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; 2) Daugybiniai stuburo slankstelių kūnų (krūtininių 8, 9, 10, 11, 12-o, juosmeninių 2, 3, 4, 5-o) kompresiniai lūžiai, tame tarpe ir naujai nustatytas krūtininio 6-o slankstelio kūno lūžis, įvykę dėl stuburo apkrovos. Atsižvelgiant į medicinos dokumentuose esančius duomenis ir gydytojo radiologo konsultacijos išvadą, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiuose laikotarpiuose iki kreipiantis medicinos pagalbos 2018 m. vasario 15 d. Esant duomenims apie tiriamosios sergamą (duomenys neskelbtini) ligą ((duomenys neskelbtini)), pasisakyti, kada tiksliau įvyko naujai nustatyto krūtininio 6-o slankstelio kūno kompresinis lūžis nėra galimybių, kadangi jis galėjo įvykti laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ir nebūtinai yra susijęs su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Kompresiniai stuburo slankstelio lūžiai, sergant (duomenys neskelbtini) liga, gali įvykti ir savaime, be išorinių jėgų poveikio, pavyzdžiui, lenkiantis, tiesiantis, sėdantis, sukantis ir pan. Stuburo slankstelių kūnų kompresiniai lūžiai yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Turimais duomenimis šiame punkte nustatytas 6-o slankstelių kūno kompresinis lūžis galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 84-85).

Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad: 1) G. V. specialisto išvadoje Nr. G767/2018 (01) nurodytas naujai nustatytas krūtininio 6-o slankstelio kompresinis kūno lūžis. Kompresiniai stuburo slankstelio lūžiai, sergant (duomenys neskelbtini) liga, gali įvykti ir savaime, be išorinių jėgų poveikio, pavyzdžiui, lenkiantis, tiesiantis, sėdantis, sukantis ir pan. Specialisto išvadoje Nr. G767/2018 nurodyta, kad minėtas lūžis galėjo įvykti nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2018 m. vasario 19 d. kadangi turimais duomenimis (radiologinių tyrimų vaizdais ir atlikimo datomis), 2017 m. birželio 21 d. atliktuose radiologiniuose tyrimuose minėto lūžio dar nėra, o 2018 m. vasario 19 d. atliktuose tyrimuose jis jau yra. Dėl minėto lūžio makromorfologinio vaizdo bei žinant, kad G. V. sirgo (duomenys neskelbtini) liga, pasisakyti apie tikslesnę lūžio datą- nėra galimybės; 2) Atsižvelgiant į minėto lūžio makromorfologinį vaizdą bei žinant, kad G. V. sirgo (duomenys neskelbtini) liga, šio lūžio gijimo požymių dažniausiai ir nebūna. Kadangi sergant (duomenys neskelbtini) stuburo slanksteliai išretėja, o vėliau, įvykus kompresiniam lūžiui, tiesiog susiploja; 3) Neatmetama galimybė, kad mažiausiai vienu trauminiu poveikiu G. V. galėjo būti padaryta tiek poodinė kraujosruva nugaros krūtininės/ juosmens sričių iš dešinės, tiek ir naujai nustatytas krūtininio 6-o slankstelio kompresinis kūno lūžis. Tačiau turimais duomenimis, tiksliai pasisakyti, kad nurodyto slankstelio lūžis galėjo būti padarytas būtent nurodyto įvykio metu, nėra galimybės; 4) Fizinis skausmas yra kiekvieno žmogaus subjektyvi sąvoka, todėl tik žmogus, kuriam skauda gali pasakyti, kad jam skauda. Įprastai lūžiai yra laikomos skausmą sukeliančiomis traumomis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju G. V. nustatytos ir gretutinės stuburo patalogijos kurios jos žodžiais (iš medicinos dokumentų duomenų) jai kėlė skausmingus pojūčius (t. 1, b. l. 87-88).

Iš 2021 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ namų ((duomenys neskelbtini)) kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Kambario ilgis 6 m., plotis – 2 m. 90 cm. Kambaryje prie įėjimo durų kairėje ir dešinėje pusėse sieninės spintos. Toliau nuo durų po kaire ir dešine puse – dviaukštės lovos. Lovų aukštis nuo žemės iki pirmo aukšto gulto 35 cm., nuo žemės iki antro aukšto gulto – 1 m. 65 cm. Aukštis tarp pirmo ir antro aukšto gultų – 30 cm. Praėjimas tarp lovų – 1 m. 10 cm. Apžiūroje dalyvavusi socialinio darbo organizatorė S. S. paaiškino, jog dirba nuo 2013 m. Iki ūiol kambario Nr. 130 išdėstymas, apstatymas baldais - nepakitęs(t. 2., b. l. 70-80).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo kaltinamoji L. L., liudytoja O. V. ir nukentėjusioji G. V.. Visos kitos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustos liudytojos įvykio tiesiogiai nematė, apie jį žino iš nukentėjusiosios pasakojimų.

Kaltinamoji L. L. kategoriškai neigė spyrusi G. V. ir savo kaltės dėl smurto prieš G. V. nepripažino, nurodė prie jos net neprisilietusi. Tokia jos pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, tačiau ji vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas L. L. kaltę dėl smurto prieš G. V., teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiosios G. V. parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui parodė, jog kraudamasi daiktus prie savo lovos buvo atsisukusi nugara į priešingoje kambario pusėje lovos pirmame aukšte gulinčią L. L., kai staiga pajuto smūgį į nugarą ir didelį skausmą, dėl to suriko. O. V. tuomet gulėjo antrame jos (G. V.) lovos aukšte ir miegojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. V. parodė, jog pabudo nuo G. V. riksmo, o liudytojos J. B., bei R. M., ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, nuosekliai tvirtino, jog atėjo į G. V. kambarį, nes išgirdo jos pagalbos šauksmą.

Tikslinga paminėti, jog kaltinamosios parodymai šiuo klausimu nenuoseklūs ir nelogiški. Ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, jog atsikėlė nuo savo lovos ir norėjo praeiti pro daiktus besikraunančią G. V., šioji tuo metu buvo pasilenkusi ir į L. L. atsisukusi nugara, todėl išsitiesė, norėdama ją praleisti, nugara atsirėmė į lovos kopėtėles ir pradėjo labai garsiai rėkti „oi“ ar panašiai. Visų pirma, pastebėtina, kad jeigu G. V. buvo atsisukusi į L. L. nugara, ką beje nuosekliai tvirtino ir pati nukentėjusioji, tai tuo pačiu reiškia, kad G. V. buvo veidu atsisukusi į savo lovą ir prie jos esančias kopėtėles, todėl logiškai niekaip negalėjo atsitiesdama nugara į jas atsiremti ir dėl to užsigauti nugaros. Tokią išvadą leidžia daryti ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Teisiamojo posėdžio metu gi kaltinamoji davė priešingus parodymus, kad nebuvo jokio riksmo, nes būtų suėję gyventojai ir iš pirmo, ir iš dešimto aukštų, o pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad labai norėjo valgyti, todėl skubėjo, pasirašė po tuo, ką surašė tyrėja.

Kaltinamosios gynėjas advokatas A. Alekna baigiamosios kalbos metu teigė, kad L. L. gulėdama lovoje negalėjo koja pasiekti G. V. ir jai įspirti, o nukentėjusioji nematė, kad kaltinamoji būtų atsikėlusi ir įspyrusi, be to pati nukentėjusioji nurodė faktą, kad kai pajuto skausmą, ji stovėjo, o atsižvelgiant į kaltinamosios amžių ir sveikatą, pakelti koją taip, kad įspirti į nugarą, apskritai neįmanoma net stovint. Teismas sutinka su gynyba tuo aspektu, kad smūgis koja kelia pagrįstų abejonių, tačiau nesutinka su pačiu situacijos vertinimu, kad L. L. nesmurtavo prieš G. V.. Tokią poziciją teismas grindžia ne tik anksčiau aptartais įrodymais. Pastebėtina, jog kaltinamoji pati pripažino, jog buvo atsikėlusi iš lovos, jai praeiti trukdė G. V. lagaminai. Toliau duodami kaltinamosios parodymai, kad lagaminus pastūmusi koja išėjo parūkyti, prieš tai sukonfliktavusi su be jokios priežasties atėjusia į kambarį R. M., vėl gi nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Nukentėjusioji parodė, kad tik praėjus kelioms minutėms nuo skausmo pajautimo ir savo riksmo, ji atsisuko į L. L. ir pamatė ją lovoje gulinčią, taigi, teismo vertinimu, kaltinamoji turėjo laiko žengti kelis žingsnius atgal ir sugrįžti į lovą. Nukentėjusiosios parodymus, kad L. L. buvo kambary, o ne išeidinėjo, patvirtino ir liudytojos R. M. ir J. B., taip pat O. V., nurodžiusi, kad kai ji pabudo nuo G. V. riksmo, L. L. gulėjo savo lovoje. Teismo vertinimu, reikalauti iš nukentėjusiosios matyti, kokiu būdu suduotas smūgis jai į nugaros sritį – alkūne, koja ar pan., nėra nei nelogiška, nei teisinga. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, jog smūgio nematė, o kad buvo spirta, yra jos asmeninė nuomonė, kuri paremta pajausto skausmo stiprumu - mano, jog jis buvo per didelis, kad būtų sukeltas ranka. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad G. V. L. L. sudavė smūgį, dėl ko G. V. pajuto fizinį skausmą, nes suriko, verkė, gėrė vaistus nuo skausmo, ką parodė ne tik nukentėjusioji, bet ir teisme apklaustos liudytojos, taip pat, kad tuo smūgiu G. V. padarytas nugaros krūtininės/ juosmens sričių iš dešinės poodinė kraujosruva. Išvadą dėl smūgio padarinių patvirtina ir byloje esantis objektyvus įrodymas – 2018 m. kovo 5 d. specialisto išvada. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto O. D. (O. D.), turinčio teismo medicinos gydytojos specialybę ir ekspertinio darbo stažą nuo 2014 m., kompetencija. Specialisto išvada šioje dalyje patvirtinta teismo posėdžio metu ir teismo eksperto Jono Mindaugo Paliulio. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji iki nagrinėjamo konflikto su L. L. būtų patyrusi tokį sužalojimą, kuris nustatytas specialisto išvadoje. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad smūgis suduotas koja, tai yra, buvo spirta, kaltinimas tikslintinas, vietoj „spyrė į nugaros sritį“ nurodant „sudavė smūgį į nugaros sritį“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, teismo vertinimu jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms, toks aplinkybės pakeitimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, bausmei, gynybos apimčiai (BPK 256 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020).

Gynyba atkreipė dėmesį dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, o būtent nurodė, kad J. B. teismo posėdžio metu parodė, jog atėjusį kambarį po G. V. riksmo, matė kaip L. L. dar kartą G. V. sudavė, ko nepatvirtino nei kitos liudytojos, nei nukentėjusioji, todėl svarstytina dėl J. B. traukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Teismas pažymi, kad praėjo daugiau nei du metai nuo nagrinėjamo įvykio, J. B. yra garbaus amžiaus, ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nustatyti parodymų neatitikimai yra dėl kaltinamosios elgesio jau po nagrinėjamo įvykio, nelaikytini esminiais, kurie neleistų apskritai remtis liudytojų parodymais dėl nagrinėjamo įvykio, juos vertinti kitų įrodymų visumoje, todėl advokato prašymo nesvarsto.

Ši byla teismui buvo perduota kaltinant L. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes G. V. atsigulus profilaktiškai į ligoninę suplanuotam gydymui dėl (duomenys neskelbtini) ligos, kas vyko kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, ir atlikus radiologinį tyrimą 2018 m. vasario 19 d., buvo nustatyta, kad yra įvykęs stuburo slankstelio kompresinis lūžis, kurio nebuvo prieš metus, kai buvo daromas analogiškas tyrimas, G. V. gydantis stacionare 2017-06-20 - 2017-06-30.

Specialisto išvadoje nurodoma, kad stuburo slankstelių lūžiai įprastai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadą pateikęs teismo ekspertas O. D. pažymėjo, kad ekspertizei pateikti radiologinių tyrimų vaizdai yra nekokybiški, todėl tikslinga vadovautis jų aprašymais. Teismo posėdyje dalyvavęs ir paaiškinimus dėl išvados pateikęs teismo ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis (O. D. nutraukė darbo santykius su Valstybine teismo medicinos tarnyba t. 2., b. l. 92), parodė, kad jis susipažino su ekspertizės medžiaga pagal elektroninį nuorašą, nustatė, kad atliekant ekspertizę radiologinių tyrimų vaizdai buvo pateikti konsultacijai teismo medicinos ekspertei gydytojai - radiologei, kuri nurodė, kad trauminių pakitimų, tai yra, lūžių nerado, be to, tyrimų vaizdai nėra kokybiški. Tai, kad dėl šios priežasties O. D. išvadoje nurodė besivadovaujantis tyrimų aprašymais, Jonas Mindaugas Paliulis įvertino kaip kolegos pasirinkimą vadovautis hipoteze, ko jis nesiryžtų daryti. Prokurorė nurodė, kad reiktų pritarti būtent O. D. pasirinkimui, o ne Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimui, tačiau tokios pozicijos neargumentavo. Teismo vertinimu, nėra esminių prieštaravimų tarp abiejų teismo ekspertų pozicijų ta prasme, kad abu nurodė, jog nėra objektyvių duomenų – kokybiškų radiologinių tyrimų po įvykio, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, kad yra įvykęs šeštas krūtininis G. V. stuburo slankstelio lūžis. O tai, kad teismo ekspertas O. D. pasirinko kaip išeities pozicija sutikti su subjektyviu ligoninės radiologo darytu vaizdų aprašymu, teismas vertina kaip daromą prielaidą, nes radiologinių tyrimų aprašymai yra ne ko kito, o būtent tų pačių, teismo ekspertų įvardintų nekokybiškais, vaizdų aprašymai ir jie nesutampa su aukštesnę kvalifikaciją turinčios teismo ekspertė radiologės pozicija. Reikšminga pastebėti ir tai, kad net besivadovaudamas radiologinių tyrimų vaizdų aprašymais, O. D. išvadoje nurodė, kad negalima nustatyti, kada tiksliai įvyko krūtininio 6-o slankstelio kūno kompresinis lūžis, jis galėjo įvykti laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ir nebūtinai yra susijęs su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, nes G. V. serga (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)), jos atveju kompresiniai stuburo slankstelio lūžiai gali įvykti ir savaime, be išorinių jėgų poveikio, pavyzdžiui, lenkiantis, tiesiantis, sėdantis, sukantis ir pan. Ekspertas J. M. Paliulis davė analogiškus paaiškinimus dėl to, kad sergant (duomenys neskelbtini), kompresiniai lūžiai įvyksta savaime, dėl stuburo apkrovos jie susiploja, gali įvykti bet kada, o skausmo pojūtis yra subjektyvus. Paaiškinimų protokole prie išvados teismo ekspertas O. D. pastebėjo, kad konkrečiu atveju, G. V. nustatytos ir gretutinės stuburo patalogijos, kurios jos žodžiais (iš medicinos dokumentų duomenų) kėlė skausmingus pojūčius. G. V. ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl nustatytos ligos ir jau iki įvykio atsiradusių kompresinių lūžių nešiojo korsetą, pagal poreikį gėrė nuskausminamuosius, nes dėl stuburo ligų nugaros skausmus reikėjo valdyti.

Vertinant, ar L. L. smūgis galėjo būti priežastis G. V. stuburo slankstelio lūžio, o tuo pačiu ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, reikšminga ir tai, kad nukentėjusioji parodė pajutusi vieną smūgį. Teismo ekspertas O. D. Specialisto paaiškinimų protokole nurodė, kad mažiausiai vienu trauminiu poveikiu G. V. galėjo būti padaryta tiek poodinė kraujosruva nugaros krūtininės/ juosmens sričių iš dešinės, tiek ir naujai nustatytas krūtininio 6-o slankstelio kompresinis kūno lūžis. Teismo vertinimu, toks atsakymas nėra išsamus, nes nėra aišku ar vienu ir tuo pačiu trauminiu poveikiu galėjo būti padaryti minimi du sužalojimai, ar kiekvienas iš jų nulemtas atskirų trauminių poveikių (po vieną). Todėl posėdžio metu šis klausimas buvo užduotas teismo ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui, ir jis vienareikšmiškai atsakė, kad tuo pačiu smūgiu negalėjo būti padaryti šie sužalojimai, nes nustatytos nukentėjusiajai kraujosruvos yra liemens lygmeny į dešinę nuo stuburo, o šeštas krūtininis slankstelis yra aukštai, centre, menčių lygmeny. Be to, po slankstelio lūžio jis gali pakraujuoti, bet reikšminga tai, kad slankstelis dengiamas storu poodiniu sluoksniu, o šiuo konkrečiu atveju kraujosruva yra liemens srity ir jos pobūdis nekelia abejonių, kad padaryta nuo kontakto su paviršiniais kūno audiniais. Taigi, vertinant teismo eksperto O. D. pateiktą byloje specialisto išvadą Nr. G767/2018 (01), Specialisto paaiškinimus prie jos, taip pat teismo eksperto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimus teisme, teismas daro išvadą, kad nekyla abejonių ir yra įrodyta, kad L. L. smūgis G. V. į nugarą lėmė kraujosruvų atsiradimą, o kaltinime nurodytas teiginys, jog L. L. smūgis G. V. į nugarą sukėlė krūtininio 6-o slankstelio kūno lūžį, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė šalintina. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.).

Vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamoji teisiamajame posėdyje teismo buvo įspėta dėl galimo jai inkriminuotos veikos perkvalifikavimo, gynėjas pertraukos pasiruošti gynybai neprašė, tačiau ji buvo padaryta tenkinant prokurorės prašymą pasiruošti baigiamąją kalbą.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti L. L. kaltę, jog ji 2018 m. vasario 14 d., apie 21.00 val., Vilniaus miesto nakvynės namuose, adresu Vilkpėdės g. 12, Vilnius, 130 kambaryje, G. V. sudavė smūgį į nugaros sritį, ko pasekoje sukėlė jai fizinį skausmą, bei dėl nugaros krūtinės/juosmens sričių iš dešinės poodinės kraujosruvos nežymiai sutrikdė G. V. sveikatą ir jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad L. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai neapibrėžta tyčia. Nusikalstamą veiką ji padarė būdama neteista (t. 1., b. l. 102), administracine tvarka bausta (t. 1., b. l. 100-101), gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 104-108), sulaukusi pensinio amžiaus (t. 1., b. l. 98-99), prižiūri, jos parodymais, slaugomą ligonį.

Sunkinančių, lengvinančių L. L. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai L. L. laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir 6 dalies 2 punkte (nusikaltimo padarymo metu galiojusi aktuali straipsnio redakcija) – atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, bei nebendrauti su G. V.. Bausmės dydis, įvertinus kaltinamosios asmenybę, bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, taip pat tai, kad nenustatyta L. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pagal L. L. ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4500 Eur neturtinės žalos ir 249,40 Eur turtinės žalos (pinigus, išleistus vaistams) (t. 1, b. l. 58-63, t. 2., b. l. 10-20).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamosios L. L. veiksmais nukentėjusiajai G. V. sutrikdyta sveikata, būtent kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą.

G. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad turėjo išlaidų vaistų ir medicininių paslaugų pirkimui. Pateikdama vaistų pirkimo čekius nurodė, jog vaistai buvo pirkti lūžiams gydyti (t. 2., b. l. 10). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad būtų pirkusi nurodytus vaistus net jei ir nebūtų buvę nagrinėjamo įvykio, nes serga lėtinėmis ligomis, šiuos vaistus vartoja nuolat. Po nagrinėjamo įvykio išgėrė dvi Tramadol tabletes nuo skausmo, šie vaistai jai kompensuojami, juos vartoja kasdien, nes stuburo ir ne tik skausmai pasireiškia kiekvieną dieną, o tablečių kiekį reguliuoja pati priklausomai nuo skausmo stiprumo. Prie ieškinio pateikė visų vaistų, maisto papildų kvitus, kuriuos tik pirko, nes nežinojo, ką konkrečiai pateikti. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji G. V. patyrė skausmą, susidarė kraujosruvos, tačiau, kad būtų vartojusi konkrečius vaistus kraujosruvoms gydyti, ar turėjusi kitų išlaidų, kurių nebūtų be patirto L. L. smūgio, nėra nustatyta. Be to, nukentėjusiajai buvo siūlloma patikslinti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos iki įrodymų tyrimo pabaigos, tačiau to ji nepadarė.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, G. V. nurodė, kad ji ji patyrė moralinę žalą, nes juto didelį skausmą, iki šiol prisimena tą įvykį.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, vertinant jas ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kiek dėl sveikatos sužalojimo atsiradę padariniai paveiks nukentėjusiojo gyvenimą, darbinę veiklą, šeiminius santykius; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Nors įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nagrinėjamu atveju, ir nustatydamas nukentėjusiajai G. V. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: nugaros krūtinės/juosmens sričių iš dešinės poodinės kraujosruvos, sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji įvykio metu sirgo (duomenys neskelbtini) ir jos sąlygotomis kitomis stuburo ligomis, dėl ko jos nugara buvo akivaizdžiai smarkiai palinkusi, prilaikoma korseto, kurį G. V. užsidėdavo ir nusiimdavo kasdien (rengdamasi miegoti ir po miego), gėrė vaistus, ir visa tai neabejotinai matė kambary kartu gyvenusi kaltinamoji L. L., be kita ko ji to ir neneigė, nors ir išsakė skeptiškus vertinimus. Taigi, teismo vertinimu, suduodama smūgį nukentėjusiajai būtent į ligotą nugarą, kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad sukels didesnį skausmą, negu įprastai sukeltų sveikam žmogui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad fizinis skausmas ir kraujosruvos yra laikui bėgant praeinantis reiškinys.

Kaip minėta, nukentėjusioji prašo priteisti 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Pagrįsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. L. L. yra pensinio mažiau, jos parodymais, prižiūri ligotą asmenį. Pastebėtina, kad teisinės pagalbos ji kreipėsi ne į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o ją gina advokatas pagal susitarimą, išlaidos jo pagalbai apmokėti siekia 1200 Eur (t. 2., b. l. 108-113, 119-120).

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų. Todėl iš kaltinamosios priteistina 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos kitoje dalyje atmestinas.

VI. Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymas - kompiuterinė laikmena (CD (1 vnt.) prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajai 2021 m. vasario 1 d. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 154-156) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 22 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3034-15267, nukentėjusiajai G. V. baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų patirtų išlaidų. Pagal 2021 m. spalio 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-7599 matyti, jog valstybė patyrė 254,90 eurų išlaidų, teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. V.. Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamosios L. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti L. L. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 6 dalies 2 punktu (nusikaltimo padarymo metu galiojusi aktuali straipsnio redakcija), per laisvės apribojimo laikotarpį:

1) uždrausti bendrauti su G. V.;

2) įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios L. L. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamosios L. L. 254,90 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant L. L. nurodytą sumą sumokėti į pasirinktiną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbankas“, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038, Akcinė bendrovė Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius LT42 7230 0000 0012 0025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas. Pavedimo dokumente nurodyti juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.